2019-04-10 Nr. AB-9161-3-61-3-01772-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3845-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01772-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 96-1409 (toliau – Lukiškių TI-K sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2S-3293 (toliau – Kalėjimų departamento sprendimas); 3) įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti jam galimybę turėti kameroje oro ventiliatorių, šaldytuvą ir leisti pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per savaitę; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K, prašydamas leisti kameroje turėti šaldytuvą, oro ventiliatorių ir pasinaudoti kirpėjo paslaugomis dažniau kaip kartą per mėnesį. Kadangi Lukiškių TI-K minėto pareiškėjo skundo netenkino, todėl pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris pareiškėjo skundo taip pat netenkino. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K parduotuvėje gali apsipirkti kartą per savaitę. Nusipirkti produktai dažnai būna trumpalaikio galiojimo ir nelaikomi šaldytuve jie greitai sugenda, todėl įsigytus produktus nėra galimybės ilgą laiko tarpą išlaikyti kokybiškus. Jei Lukiškių TI-K negali sudaryti pareiškėjui galimybių laikyti maisto produktų šaldytuve, tai pareiškėjui turėtų būti leista apsipirkti maisto parduotuvėje 3 kartus per savaitę. Pareiškėjui yra nesuprantama, kokiu pagrindu galima vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę, tačiau negalima pasinaudoti kartą per savaitę kirpėjo paslaugomis. Suimtiesiems suteikiama teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis vieną kartą per savaitę du kartus per mėnesį, o pareiškėjui, kaip nuteistajam, tik vieną kartą per mėnesį. Tai yra pareiškėjo, kaip nuteistojo, diskriminacija. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad kameroje nėra įrengta vėdinimo sistema, vasaros metų laiku būna karšta ir trūksta oro, o į lauką galima išeiti tik 1,5 val. per parą, todėl kameroje, kurioje pareiškėjas kali, turėtų būti įrengtas oro ventiliatorius.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) 18 priedą (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 19 d.) pataisos įstaigos administracija neprivalo aprūpinti nuteistuosius šaldytuvais ir ventiliatoriais, o kamera, kurioje laikomas pareiškėjas, yra vėdinama per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas buvo supažindintas su Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo 16 punktu, pagal kurį nuteistasis gali vieną kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, todėl dažniau suteikti apsikirpimo paslaugas pareiškėjui teisinio pagrindo nėra. Lukiškių TI-K nepadarė neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, dėl to nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių ir argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Lukiškių TI-K sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nustatytą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą oro ventiliatoriai ir šaldytuvai nėra įtraukti. Minėtas sąrašas yra baigtinis. Didelis daiktų kiekis dar labiau sumažina kameros plotą, o tai gali lemti kalinčių asmenų teisės į tinkamas laikymo sąlygas pažeidimą. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui minėtus daiktus. Lukiškių TI-K, leisdamas pareiškėjui pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per mėnesį, priešingai nei teigia pareiškėjas, užtikrino tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą ir tuo pagrindu leisti jam pasinaudoti kirpėjo paslaugomis dažniau nei kartą per mėnesį.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K sprendimo ir Kalėjimų departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi nuteistojo statusą.

9. Teismas pabrėžė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nustatytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Šaldytuvas ir oro ventiliatorius, kaip leidžiami turėti kameroje daiktai, nei minėto sąrašo skiltyje „Elektros prietaisai“, nei kitose skiltyse nėra nurodyti. Toks pat sąrašas yra nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 15 priede (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 19 d.). Įvertinęs, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nustatytas sąrašas yra baigtinis, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui oro ventiliatorių ir šaldytuvą, tai nevertinama kaip teisės aktų ir pareiškėjo teisių pažeidimas.

10. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog galimybė išsivėdinti kamerą, kurioje buvo laikomas, per langą buvo, o tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą, kuriame nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Todėl šiuo aspektu teismas taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius ir kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Taigi suimtieji, jų pageidavimu, kirpėjo paslaugomis gali pasinaudoti ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, o nuteistieji – kartą per mėnesį.

12. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pareiškėjo suformuluotą reikalavimą – suteikti galimybę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per savaitę, – konstatavo, kad toks pareiškėjo reikalavimas neatitinka ne tik Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto, bet ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkto. Teismo vertinimu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte suteikta galimybė – vieną kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis – yra pakankama, proporcinga ir nepažeidžianti lygiateisiškumo principo ir pareiškėjo teisių.

13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti jam 3 kartus per savaitę apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, tačiau pareiškėjas šį reikalavimą nurodė tik skunde teismui. Todėl teismas konstatavo, kad šis reikalavimas negali būti šios nagrinėjamos bylos dalyku.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, dėl to neturėjo pagrindo jų panaikinti. Nenustatęs neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, t. y. vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, teismas neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjui ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas kaip išvestinius reikalavimus taip pat atmetė ir skundo reikalavimus įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui galimybę turėti kameroje oro ventiliatorių, šaldytuvą ir leisti pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per savaitę.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino, kad jo kamerą galima išvėdinti tik per langą, nes mechaninė ventiliacija nėra įrengta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lukiškių TI-K pastatas yra senas, neatitinka „europietiškų“ standartų. Nors kameroje langas būna atidarytas, tačiau vis tiek būna tvanku ir karšta. Pareiškėjas pažymi, kad anksčiau kameroje buvo galima turėti oro ventiliatorių ir šaldytuvą. Pareiškėjas, neturėdamas šaldytuvo kameroje, vasaros metu, kai buvo karšta, apsipirkęs parduotuvėje vieną kartą per savaitę, negalėjo laikyti maisto produktų kameroje, nes jie greitai gesdavo. Šiuo metu galiojančios teisės normos jau suteikia galimybę apsipirkti du kartus per savaitę, tai tik įrodo, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas neatsižvelgė, kad kiti laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys turi teisę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis dažniau nei kartą per mėnesį, nors laikomi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pareiškėjas, kuri tokią teisę gali įgyventi tik kartą per mėnesį. Dėl minėtos aplinkybės pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodo argumentų, kurie pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K sprendimo ir Kalėjimų departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad ginčijami Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, dėl to nėra pagrindo įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui galimybę turėti kameroje oro ventiliatorių, šaldytuvą ir leisti pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per savaitę bei nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatytą neteisėtų veiksmų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skunde nurodytus reikalavimus tenkinti.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai ta apimtimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimus leisti jam turėti kameroje oro ventiliatorių ir šaldytuvą, yra teisėti ir pagrįsti, dėl to nėra pagrindo tenkinti ir minėtų pareiškėjo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią pareiškėjo skundo dalį, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė šios pareiškėjo skundo dalies nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjo nurodomi argumentai (Lukiškių TI-K pastatas yra senas, neatitinka „europietiškų“ standartų; nors kameroje langas būna atidarytas, tačiau vis tiek būna tvanku ir karšta; anksčiau kameroje buvo galima turėti oro ventiliatorių ir šaldytuvą; neturėdamas šaldytuvo kameroje vasaros metu, kai buvo karšta, apsipirkęs parduotuvėje vieną kartą per savaitę, negalėjo laikyti maisto produktų kameroje, nes jie greitai gesdavo; šiuo metu pareiškėjas jau gali apsipirkti du kartus per savaitę) nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija šioje skundžiamo sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, juos papildo:

21.1. Nustatyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K neturi pagrindo pareiškėjui leisti turėti oro ventiliatorių kameroje, savaime nereiškia, kad kamerose neturi būti užtikrinama tinkama oro temperatūra, atitinkanti HN 134:2015 reikalavimus. Tačiau aplinkybės, susijusios su tuo, ar pareiškėjo Lukiškių TI-K kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, temperatūra atitiko HN 134:2015 reikalavimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

21.2. Ginčui aktualiu metu galiojusiame ir šiuo metu galiojančiame Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę Tai reiškia, kad nuteistųjų apsipirkimo skaičius parduotuvėje per savaitę nėra ribojamas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, kad jam būtų suteikta teisė dažniau nei kartą per savaitę apsipirkti parduotuvėje ir kad Lukiškių TI-K būtų atsisakęs tokia teisę pareiškėjui suteikti. Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti.

22. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su likusia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, t. y. išvada, kad Lukiškių TI-K, leisdamas pareiškėjui kirpėjo paslaugomis pasinaudoti tik kartą per savaitę, nepažeidė jo teisių.

23. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, jog nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, o Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Kaip matyti iš minėtų nuostatų, nuteistieji ir suimtieji nagrinėjamu atveju yra traktuojami nevienodai, kadangi suimtieji gali pasinaudoti kirpėjo paslaugomis vienu kartu per mėnesį daugiau nei nuteistieji.

24. Šiuo aspektu yra aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pasaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnis, kuris draudžia diskriminaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) aiškindamas Konvencijos 14 straipsnį, yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiškose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr., pvz., EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimą Lithgow ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). EŽTT šiame kontekste taip pat yra nurodęs, jog Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo (žr., pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą Thlimmenos prieš Graikiją). Pagal EŽTT praktiką įrodinėjant Konvencijos 14 straipsnio pažeidimą, pareiškėjui tenka pareiga įrodyti skirtingo reguliavimo asmenims taikymą, o valstybė turi įrodyti, jog toks reguliavimas buvo pateisinamas (žr., pvz., EŽTT 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą Timishev prieš Rusiją).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad suteikiant teisę pareiškėjui, kaip nuteistajam, pasinaudoti kirpėjo paslaugomis tik vieną kartą per mėnesį, kai suimtiesiems suteikiama tokia teise pasinaudoti ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, jis, kaip nuteistasis, lyginant su suimtaisiais šiuo aspektu yra traktuojamas nevienodai, nors nuteistieji ir suimtieji iš esmės yra panašioje padėtyje, t. y. abiem šioms grupėms yra suvaržyta laisvė jas kalinant laisvės atėmimo vietose. Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas tiek ginčijamuose sprendimuose, tiek atsileipimuose nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindas pateisinti tokį nevienodą pareiškėjo, kaip nuteistojo, lyginant su suimtaisiais traktavimą. Teisėjų kolegija pagrindų, objektyviai pateisinančių tokį nevienodą traktavimą, taip pat neįžvelgia. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, turėdamas teisę tik kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, kai suimtieji tokia teise gali pasinaudoti ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, Konvencijos 14 straipsnio prasme buvo diskriminuojamas.

26. Taigi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas tuo aspektu, kad jame numatyta, jog nuteistiesiems suteikiama galimybė tik kartą, o ne dažniau kaip du kartus per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, kaip tai garantuoja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas suimtiesiems, neatitinka Konvencijos 14 straipsnio, draudžiančio diskriminaciją, t. y. susiduriama su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtinto norminio administracinio akto – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių – ir Konvencijos kolizija.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinės sutarties nuostatų kolizija yra teisės taikymo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017). Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors nagrinėjamu atveju nacionaliniai teisės aktai formaliai nebuvo pažeisti (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p.), tačiau buvo pažeistas Konvencijos 14 straipsnis, draudžiantis diskriminaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu; Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

29. Tad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijami Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai ta apimtimi, kuria nebuvo pripažinta, jog pareiškėjas turi teisę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl to šias ginčijamų sprendimų dalis yra pagrindas panaikinti. Atitinkamai yra pagrindas konstatuoti, kad, pareiškėjui nesuteikus teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti neteisėti veiksmai (nebuvo teisėtai veikiama).

30. Vertinant, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas (nesuteikta teisė pareiškėjui pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, ko pagrindu pareiškėjas iš esmės buvo diskriminuojamas lyginant su suimtaisiais) nėra sunkaus pobūdžio pažeidimas, kuris galėjo pareiškėjui sukelti sunkius ir ilgalaikius neigiamus padarinius, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti sunkius dvasinius išgyvenimus. Pats pareiškėjas patirtos neturtinės žalos dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis dažniau nei kartą per mėnesį detaliau nepagrindė ir neindividualizavo, t. y. nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirta neturtinė žala dėl to, kad jam buvo suteikta tik kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Todėl konstatuotina, kad tai, jog pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, yra mažareikšmis pažeidimas, pareiškėjui nesukėlęs realių dvasinių išgyvenimų, kitų nepatogumų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

32. Nenustačius, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė neturtinę žalą, t. y. nesant vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu.

33. Nėra jokio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui teisę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per savaitę, nes, remiantis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, pareiškėjas, kaip ir suimtieji, turi teisę kirpėjo paslaugomis pasinaudoti ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, o teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui teisę dažniau pasinaudoti kirpėjo paslaugomis nėra.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs pareiškėjo teisės pažeidimo dėl jam nesuteiktos teisės ne dažniau kaip du kartus per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas pakeisti ir tuo remiantis pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti ginčijamus Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimus ta apimtimi, kuria konstatuota, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, ir nepripažinta, kad pareiškėjas turi teisę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ne dažniau kaip du kartus per mėnesį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti – panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 96-1409 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2S-3293 ta apimtimi, kuria nepripažinta, jog pareiškėjas turi teisę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ne dažniau kaip du kartus per mėnesį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius