a288a072-bccd-4bb5-95d1-9cb77126e5d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-518/2016                                 Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06237-2013-1                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.4.1.; 1.1.4.5.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.3.; 2.1.7.4.1.; 2.4.7.                                 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,gynėjams advokatams Dmitrijui Fomkinui, Jonui Jasiulevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

A. Ž. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo: A. A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A.

A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikta pataisos namuose.D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Taip pat nuosprendžiu A. S. (A. S.), A. Å . ir R. D. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra skundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė:A.

A. Ž. ir D. M. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , o bÅ«tent: A. A. Ž., A. S., A. Å ., R. D., D. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 ir 3 punktų reikalavimus, 2013 m. gruodžio 10 d., apie 21.50 val., Beržytės kaimo prieigose, LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus rajone, ties valstybės sienos ženklais Nr. 1166-1167 apie 2500 metrų pėsčiomis gabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ , akcizais apmokestinamas prekes – 12 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, virÅ¡ijo 250 MGL sumÄ ir sudarė 88 150,00 Lt.Nuteistasis A.

A. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad buvo nuteistas griežčiausia bausme iÅ¡ visų nuteistųjų, nors nusikaltimu jo padaryta žala buvo mažiausia. Anot nuteistojo, proceso metu buvo nustatyta, kad jis turėjo neÅ¡ti cigaretes, kurių vertė negalėjo virÅ¡yti numatytosios BK. Apeliantas teigia savo kaltės niekada neneigęs ir prisipažinęs dėl nusikaltimo nuo pat pirmos dienos.Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl jam pareikštų kaltinimų;

2) panaikinti automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dalis kurių buvo gauti pažeidžiant BPK reikalavimus, tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, bet turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes.D.

M. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant apygardos teisme jis davė nuoseklius parodymus, jog su kontrabanda nieko bendro neturėjo ir gabenant kontrabandÄ nedalyvavo. Apeliaciniame skunde detaliai apraÅ¡omi D. M. parodymai, kad jis iÅ¡ nuteistųjų pažįsta tik R. D. ir iÅ¡ matymo A. Å .. Anot apelianto, jis 2013 m. gruodžio 10 d. jam priklausančiu automobiliu „Toyota Land Cruiser“ kartu su pažįstamu asmeniu vardu I. buvo MostiÅ¡kių kaime, kuriame jį apie 20 val. prie bažnyčios buvo sustabdęs pasienio pareigÅ«nas.

Nuteistasis tvirtina, kad buvo susitaręs paskolinti automobilį R. D.. Po patikrinimo jis susitiko su R. D. ir atidavė Å¡iam automobilį. Maždaug apie 21.00-21.30 val. R. D. jį su I. parvežė namo. D. M. nurodo automobilio daiktadėžėje palikęs automobilio registracijos dokumentus, pasÄ , kito automobilio raktelius ir kelis telefonus. Kadangi R. D. buvo žadėjęs automobilį grÄ Å¾inti po kelių dienų, bet sutartu laiku taip ir negrÄ Å¾ino, todėl D. M. pradėjo ieÅ¡koti R. D.. Tai, kad automobilis yra sulaikytas sužinojo atsitiktinai internete perskaitęs straipsnį ir pamatęs savo visureigio nuotraukÄ , R.

D. tik vėliau paaiÅ¡kino, kad jį su automobiliu sulaikė pasieniečiai gabenant kontrabandines cigaretes.Apelianto teigimu, jo nuoseklius parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kiti nuteistieji. R. D. parodė, kad jis vairavo D. M. automobilį, kuriuo bandė pasprukti nuo pasieniečių, ir tai jam pavyko. Vienintelis įvykio liudytojas VSAT pareigÅ«nas D. D. patvirtino parodymus apie automobilio sustabdymÄ patikrinimui MostiÅ¡kių kaime prie bažnyčios. Apie vėlesnius įvykius liudytojas parodė, kad stebėdamas jam priskirtÄ ruoÅ¾Ä pamatė važiuojančiÄ transporto priemonę, kuriÄ sekė iÅ¡ paskos, pavažiavęs link valstybės sienos ruožo pamatė stovintį automobilį su įjungtomis Å¡viesomis ir Å¡alia stovinčius ir į automobilį juodus maiÅ¡us kraunančius žmones, kurie pamatę tarnybinį automobilį iÅ¡silakstė.

Stabdomas automobilis nestojo, todėl D. D. panaudojo tarnybinį ginklÄ ir vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovė į orÄ , pribėgus prie automobilio, vairuotojas iÅ¡lipo pro kitas duris, ir pabėgo į miÅ¡kÄ . Keli asmenys buvo sulaikyti tik iÅ¡kvietus pagalbÄ . Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisme D. D. paaiÅ¡kino, jog stabdydamas automobilį vairuotojo veido nematė, nes degė automobilio žibintai. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. atpažino D. M. kaip asmenį, kurį stabdė prie bažnyčios ir tikrino dokumentus, o ne kaip asmenį, kurį stabdė įvykio vietoje.

D. D. negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad būtent D. M. įvykio vietoje bandė nuo jo pasprukti, taranavo tarnybinį automobilį.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ne teisiamajame posėdyje duotais liudytojo D. D. ir A. A. Ž., A. S., A. Š., R. D. parodymais, o jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.Anot nuteistojo, apygardos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad D. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, tuo labiau teisiamajame posėdyje liudytojas aiškiai nurodė, kad nematė, kas įvykio vietoje vairavo automobilį, į kurį buvo kraunamos kontrabandinės cigaretės. Pirmosios apklausos metu D.

D. nenurodė, kad D. M. bÅ«tų vairavęs automobilį, tačiau antros apklausos metu jau teigė, kad atpažintų automobilį vairavusį asmenį, apibÅ«dino pabėgusio vairuotojo iÅ¡vaizdÄ bei kaip automobilį vairavusį asmenį iÅ¡ nuotraukos atpažino D. M.. AiÅ¡kindamas parodymų prieÅ¡taravimus D. D. nurodė, kad jam iÅ¡ pradžių buvo parodyta automobilyje rastų D. M. asmens dokumentų nuotrauka ir tik vėliau atlikta atpažinimo procedÅ«ra. Dėl pastarosios aplinkybės, apelianto nuomone, asmens atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas ir jame užfiksuoti duomenys yra neteisėtai gautas įrodymas.Skunde pasisakant dėl A.

A. Ž., A. S., A. Å . ir R. D. parodymų atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme juos gynė tas pats gynėjas advokatas Anton Kviatkovskij, tačiau pirmosios instancijos teismas, išėjęs priimti nuosprendžio, įsitikino kad Å¡ių asmenų parodymai dėl faktinių įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės skiriasi ir buvo priverstas atnaujinti įrodymų tyrimÄ bei kiekvienam paskyrė po atskirÄ gynėjÄ . Ikiteisminio tyrimo metu A. A. Ž., A. S., J. S., A.

Å . ir R. D. buvo apklausti tÄ pačiÄ dienÄ vienas po kito, nors jų parodymai skyrėsi, visų jų apklausose dalyvavo tas pats advokatas A. Kviatkovskij, kuris privalėjo suprasti, kad dėl gynybos interesų prieÅ¡taravimų negali ginti visų asmenų. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti BPK 47 straipsnis, 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Å¡iais parodymais kaip neteisėtu bÅ«du gautais įrodymais negalima vadovautis. Akivaizdu, kad tyrėjams svarbiausia buvo nurodytų asmenų prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , o ne parodymų nuoseklumas, tyrėjai nebuvo suinteresuoti esant akivaizdiems parodymų prieÅ¡taravimams juos paÅ¡alinti surengus akistatÄ , todėl byla iÅ¡tirta pavirÅ¡utiniÅ¡kai.Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D.

M. kaltinančiu įrodymu laikė A. A. Ž. atliktÄ atpažinimÄ iÅ¡ nuotraukos. Pažymima, kad Å¡is veiksmas buvo atliktas po to, kai D. M. atpažino D. D., be to, pirmoje apklausoje A. A. Ž. nenurodė galintis atpažinti D. M.. Atpažinimo metu A. A. Ž. teigė, kad D. M. jis vadino vaiku, kuris atvažiavo su baltu džipu ir paėmė visus. Tačiau byloje yra duomenys, kad visus asmenis prie sienos atvežė senu pilkos spalvos automobiliu „Mitsubishi“. Be to, pirmosios instancijos teisme A. A.

Ž. nurodė, kad vaiku jis vadino A. S..Skunde nesutinkant su teismo sprendimu konfiskuoti automobilį „Toyota Land Cruiser“ teigiama, kad Å¡is automobilis priklauso D. M., kuris jį skolindamas R. D. nežinojo, kad automobiliu bus daromas nusikaltimas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. A. Ž. gynėjas advokatas J. Jasiulevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo D. M. gynėjas advokatas D. Fomkinas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.Skundžiamu nuosprendžiu A.

A. Ž., A. S., A. Å ., R. D. ir D. M. nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimo. Apeliacinių skundų dėl A. S., A. Å ., R. D. nuteisimo, taip pat dėl A. A. Ž. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ nėra gauta, Å¡ioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Dėl D.

M. apeliacinio skundoNuteistasis D. M. apeliaciniame skunde ginčija jo pripažinimÄ kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei turto konfiskavimÄ . Apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie paneigtų jo parodymus dėl įvykio aplinkybių, kuriuos patvirtina ir kitų nuteistųjų pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistųjų A.

A. Ž., A. S., A. Š., J. S. ir R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti byloje surinkti įrodymai, argumentuotai nurodyta, kodėl vienais įrodymais teismas remiasi, o kitus atmeta, detaliai aptarti nuteistųjų parodymų prieštaravimai tiek tarpusavyje, tiek nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl negalima sutikti su D.

M. apeliacinio skundo argumentu, jog vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių nuteistųjų veikoje yra paremtos iÅ¡samiu įrodymų vertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama D.

M. apeliaciniame skunde, teismas įvertino surinktų duomenų visumÄ , tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde įrodymai vertinami vienpusiÅ¡kai, akcentuojamos iÅ¡imtinai D. M. palankios kitų nuteistųjų ir liudytojo D. D. nurodytos aplinkybės, nevertinant byloje surinktų įrodymų visumos.Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, bet jiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu, kas ir buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pagal teismų praktikÄ ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui įtariamojo ir liudytojo duoti parodymai perskaityti bylÄ nagrinėjant teisme nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, bet Å¡iais parodymais gali bÅ«ti patikrinami kiti įrodymai ir tokiu bÅ«du parodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

Taigi, priimant nuosprendį ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų įvertinimas neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, D. M. kaltę grindė ne tik kitų nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir kitais įrodymais (liudytojo D. D. parodymais, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokolais), kuriuos vertino kartu su nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.D.

M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino kategoriškai neigė 2013 m. gruodžio 10 d. automobiliu surinkęs kitus cigaretes gabenusius asmenis, juos atvežęs ir paleidęs netoli valstybinės sienos, po to atvažiavęs paimti jų atneštų cigarečių bei bandydamas bėgti nuo pareigūno taranavęs tarnybinį automobilį, pasieniečiui D. D. bandant jį sulaikyti pabėgęs iš įvykio vietos. Nuteistasis parodė, kad su cigarečių gabenimu nėra susijęs ir apie tai nieko nežinojo, neva 2013 m. gruodžio 10 d. norėdamas išbandyti savo automobilį važinėjo Mostiškių kaimo apylinkėse, kadangi buvo susitaręs su R.

D. šiam paskolinti automobilį, apie 20 val. bevažinėjantį Mostiškėse patikrinimui jį buvo sustabdęs pareigūnas, po to susitiko su R. D., kuriam perdavė automobilį ir kuris jį kartu su draugu parvežė namo.Tokie D. M. parodymai yra paneigti kita bylos medžiaga, be to, neatitinka kitų nuteistųjų ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais apeliantas prašo vadovautis, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti kaip gynybinė versija.Liudytoju apklaustas pasienietis D.

D. parodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. patruliuodamas pamatė link valstybinės sienos važiuojantį automobilį, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau D. M. „Toyota Land Cruiser“, kurį sekdamas privažiavo miÅ¡kÄ ir pamatė kaip į stovintį automobilį kraunamos dėžės, privažiavus arčiau ir jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio dėžes krovę asmenys pradėjo bėgti, jis liepė jiems stoti, bet dėžes krovę asmenys nurodymui nepakluso, tuo tarpu automobilyje sėdėjęs vaikinas bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos taranuodamas tarnybinį automobilį, bandydamas sulaikyti automobilio vairuotojÄ D.

D. iÅ¡daužė vairuotojo durelių stiklÄ , kadangi durelės buvo užrakintos, bet vairuotojas pabėgo per kitas dureles. D. D. nurodė, kad iÅ¡ viso matė Å¡eÅ¡is asmenis: penkis krovusius dėžes į automobilį ir automobilio vairuotojÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių D. D. buvo nuoseklus viso proceso metu, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka tiek tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l.

6) nurodytas aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai liudytojo D. D. parodymų teisingumÄ ir tiesioginį D. M. dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ir tai, kad 2014 m. kovo 04 d. buvo apžiÅ«rėtas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, jog vairuotojo pusės langas yra iÅ¡muÅ¡tas ( t. 1, b.l. 44-47 ).Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. D. negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, jog bandant sulaikyti cigaretes gabenusius asmenis D.

M. buvo už automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairo, tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir parodymų patikrinimo metu gautais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas D. D. nurodė galintis atpažinti automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojÄ , bandžiusį pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Šį asmenį apibÅ«dino kaip aukÅ¡tÄ , smulkaus kÅ«no sudėjimo, 20-25 metų amžiaus, be to, nurodė, kad tÄ patį asmenį buvo sustabdęs apie 20 val. prie bažnyčios MostiÅ¡kėse (t. 1, b. l. 20).

Po ko asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu D. D. kaip automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojÄ atpažino D. M. (t. 1, b. l. 22-24). Pažymėtina, kad vėliau ikiteisminio tyrimo metu D. D. dar kartÄ atpažino D. M. kaip automobilio „Toytota Land Cruiser“ vairuotojÄ , įvykio vietoje taranavusį tarnybinį automobilį, bet jau ne iÅ¡ nuotraukos, o tiesiogiai dalyvaujant atpažintam D. M. (t. 1, b. l. 32-34). Be to, liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, nurodydamas, jog pribėgęs prie stabdomo automobilio pamatė tÄ patį asmenį, kurį anksčiau tÄ pačiÄ dienÄ buvo sustabdęs patikrinimui bei kurį atpažino iÅ¡ veido bruožų ir tos pačios striukės (t. 1, b. l. 26-27).

Liudytojas D. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodymų patikrinimo vietoje ir atpažįstant asmenį duotus paaiÅ¡kinimus, kuriais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti. Vien tai, kad pirmojoje apklausoje D. D. nenurodė galintis atpažinti automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojÄ , nesudaro pagrindo abejoti D. M. atpažinimu, tuo labiau kad pirmojoje apklausoje D. D. įvykio aplinkybes iÅ¡dėstė bendrai, nenurodydamas ir tokios aplinkybės, kad anksčiau tÄ patį automobilį buvo sustabdęs patikrinimui.

Apeliantas nepagrįstai kelia abejones dėl to, kad D. D. negalėjo pamatyti įvykio vietoje automobilio vairavusio asmens, nes buvo apakintas automobilio žibintų, kadangi liudytojas D. M. pamatė ne iÅ¡ tolo, o pribėgęs prie pat automobilio vairuotojo pusės durelių. Atpažinimo metu gautų duomenų pripažinti neteisėtu įrodymu nesudaro pagrindo ir tai, kad D. D. galėjo matyti automobilyje paliktÄ D. M. pasÄ , kadangi liudytojas D. M. bruožus, pagal kuriuos jį atpažino, įsidėmėjo dar 2013 m. gruodžio 10 d., apie 20 val., įvykusio patikrinimo metu.Pažymėtina, kad D.

M. kaip automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojÄ , kurio nurodymu atėjo į sutartÄ vietÄ bei kuris visus nuvežė prie sienos parneÅ¡ti cigaretes ir laukė grįžtant su cigaretėmis, atpažino ir nuteistasis A. A. Ž. (t. 1, b. l. 72-75). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. A. Ž. pirmosios apklausos metu nurodė galintis atpažinti asmenį, kurį jis vadino „vaiku“, šį asmenį A. A. Ž. apibÅ«dino kaip „apie 20 metų amžiaus, 175 cm Å«gio, liesoko kÅ«no sudėjimo“ (t. 1, b. l. 67-68).

Vien tai, kad su A. A. Ž. atpažinimas buvo atliktas po analogiško veiksmo su D. D., neturi jokios reikšmės šio procesinio veiksmo metu gautų duomenų teisėtumui.Teisiamajame posėdyje A. A. Ž. paneigė, kad automobilį „Toyota Land Cruiser“ vairavo D. M.. Taip pat parodymus teisiamajame posėdyje pakeitė ir A. S., J. S., A. Š., R. D.. Nurodyti asmenys parodymus pakeitė įvykio aplinkybes aiškindami palankiai D. M.. A. A. Ž., A. S., J. S., A. Š. ir R. D. nurodė, kad D. M. kartu su jais nebuvo, o automobilį vairavo R.

D., nors ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iš apklaustųjų neįvardijo R. D. kaip automobilį vairavusio asmens. Visgi šių asmenų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai kaip ir D. M. parodymai prieštarauja vieni kitiems, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, nei vienas iš apklaustųjų negalėjo paaiškinti parodymų pakeitimo aplinkybių. Aiškindami parodymų pakeitimo aplinkybes tikino ikiteisminio tyrimo metu nesakę tiesos, nes prieš juos buvo naudojamas fizinis smurtas, jie bijojo, kad su automobilį vairavusiu asmeniu bus elgiamasi dar žiauriau, tačiau nei vienas iš parodymus pakeitusių asmenų iki apklausos teisiamajame posėdyje nepranešė apie neteisėtus pareigūnų veiksmus prieš juos.

LogiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas ir J. S. tvirtinimas, kad jis gerai prisimena tik vienÄ aplinkybę, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo penki asmenys, kuri beje yra paneigta D. D. parodymais, bet kitų aplinkybių neva jis gerai neprisimenantis.Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu A. A. Ž., A. S., J. S., A. Å . ir R. D. savo kaltę dėl cigarečių gabenimo pripažino. A. A. Ž. nurodė, kad gavo SMS žinutę nuo asmens, kurį vadina „vaiku“, apie 18.30 val. atvyko į sutartÄ vietÄ Naujoje Vilnioje, ten buvo R.

D. ir kiti asmenys, automobiliu „Toyota Land Cruiser“ jų atvažiavo pasiimti „vaikas“, važiavo Å¡eÅ¡iese, cigaretes nešė penkiese, einant nuo valstybinės sienos „vaikas“ jų jau laukė toje pačioje vietoje (t. 1, b. l. 67-68). A. S. taip pat parodė, kad nuvyko į nurodytÄ vietÄ Naujoje Vilnioje, kur privažiavo baltos spalvos automobilis „Toyota Land Cruiser“, automobilyje buvo Å¡eÅ¡i žmonės, grįžtant nuo valstybinės sienos jų jau laukė tas pats automobilis (t. 1, b. l. 105-106).

J. S. nurodė, kad apie 18 val. prie stoties jam nepažįstamas asmuo pasiÅ«lė užsidirbti, sutikus nevedė į baltos spalvos džipÄ , ten jau buvo vienas asmuo, nuvažiavus į NaujÄ jÄ VilniÄ Ä¯lipo dar 3-4 asmenys, nuo valstybinės sienos parneÅ¡tas cigaretes krovė į tÄ patį automobilį (t. 1, b. l. 125-126). A. Å . parodė, kad gavo SMS žinutę atvykti prie stoties, ten jau buvo keli asmenys, susirinko aÅ¡tuoniese, juos vežė senu pilkos spalvos džipu „Mitsubishi“, cigarečių neÅ¡ti ėjo septyniese, grįžus atgal jų jau laukė džipas „Toyota“ (t. 1, b. l. 147-148).

R. D. parodė, kad 18.30 val. turėjo bÅ«ti prie stoties, susirinko 7-8 žmonės, cigarečių neÅ¡ti ėjo septyniese, jų laukė baltos spalvos džipas „Toyota“ (t. 1, b. l. 167-168).Vertinant iÅ¡dėstytus parodymus jų negalima laikyti iÅ¡ esmės prieÅ¡taringais. Nors įtariamaisiais apklausti asmenys skirtingai nurodė veikoje dalyvavusių asmenų skaičių, A. Å . nurodė kitÄ juos į pasienio ruoÅ¾Ä nuvežusio automobilio markę, tačiau nei vienas iÅ¡ apklaustų įtariamųjų apie kitų veikas nieko nenurodė, o tik pripažino savo kaltę.

Apklausiant įtariamuosius dalyvavo tas pats jiems paskirtas gynėjas advokatas A. Kviatkovskis. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog tam pačiam gynėjui dalyvaujant visų įtariamųjų apklausose buvo pažeista jų teisė į gynybÄ , kadangi tuo metu tarp apklausiamųjų gynybos interesų nebuvo prieÅ¡taravimų. Tuo tarpu D. M., kurį kaip „vaikÄ â€œ įvardijo A. A. Ž., buvo apklaustas 2013 m. gruodžio 16 d., kai kiti įtariamieji buvo apklausti 2013 m. gruodžio 11 d., ir tik D.

M. neprisipažinus dėl nusikalstamos veikos kilo gynybos interesų prieÅ¡taravimų, bet apklausiant D. M. dalyvavo kitas gynėjas nei apklausiant kitus įtariamuosius. Todėl prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įtariamųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos nepažeidžiant BPK nuostatų. BylÄ nagrinėjant teisme pirmosios instancijos teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu A. A. Ž., A. S., J. S., A. Å . ir R. D. pakeistus parodymus ir atnaujinęs įrodymų tyrimÄ pakeistų parodymų pagrindu konstatavo gynybos interesų prieÅ¡taravimus bei paskyrė kiekvienam iÅ¡ jų po atskirÄ gynėjÄ .Å iame kontekste pažymėtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu esant tam tikriems prieÅ¡taravimams tarp apklaustų asmenų parodymų akistata gali, bet neprivalo bÅ«ti rengiama.

Konkrečiu atveju dėl akistatos kaip procesinio veiksmo atlikimo bÅ«tinybės sprendžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras ar ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai. Akistatos nesurengimas neužkerta kelio vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.Teisme A. A. Ž. teigė, kad cigarečių važiavo neÅ¡ti penkiese, o link valstybinės sienos ėjo keturiese. TÄ patį nurodė ir A. S., J. S.. Tačiau Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja D. D. nurodytai aplinkybei apie Å¡eÅ¡is nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, o taip pat įtariamųjų apklausos metu nurodytoms aplinkybėms dėl veikoje dalyvavusių asmenų skaičiaus.

Taip pat A. A. Ž. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo įvardintas „vaikas“ yra ne D. M., bet R. D., vėliau įvertinęs „vaiko“ iÅ¡vaizdos apibÅ«dinimo neatitikimÄ R. D. iÅ¡vaizdai patikslino, kad „vaiku“ vadino A. S.. Nuteistasis R. D. teisme taip pat nurodė, kad „vaikas“ – tai A. S.. Taigi, nors pagal A. A. Ž. parodymus automobilį vairavo „vaikas“ – A. S., bet nei vienas iÅ¡ kitų apklaustų asmenų to nenurodė, prieÅ¡ingai teigė, kad automobilį vairavo R.

D., kuris nepaisydamas prieÅ¡taravimo, jog automobilį vairavo „vaikas“, tvirtino pats vairavęs automobilį, tuo pačiu teigdamas, kad „vaikas“ yra A. S.. A. A. Ž., aiÅ¡kindamas, kodėl atpažinimo metu nurodė, kad automobilį vairavęs „vaikas“ yra D. M., teigė, jog prieÅ¡ atpažinimÄ jam buvo parodytas D. M. vairuotojo pažymėjimas ir nurodyta, kurį asmenį reikia atpažinti, bet įvykio vietoje D. M. vairuotojo pažymėjimas nebuvo rastas. PrieÅ¡ingai nei ikiteisminio tyrimo metu, R.

D. nurodė pats vairavęs automobilį, kurį buvo pasiskolinęs iš D. M.. Teigė automobilį pasiskolinęs apie 16-17 val., nors D. M. nurodė automobilį paskolinęs po D. D. patikrinimo, t. y. po 20 val. Negalėdamas paaiškinti, kodėl D. M. buvo sustabdytas už automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairo 20 val., R. D. papildė parodymus, jog neva po to kai pasienio ruože išleido kitus nuteistuosius, jis grįžo į Mostiškes ir ten atsitiktinai susitiko D. M., kuriam trumpai davė pasinaudoti automobiliu, nors pats D.

M. tokios aplinkybės nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po D. M. apklausos, R. D. jau teigė neatsimenantis, kada iÅ¡ D. M. paėmė automobilį, neva tai galėjo bÅ«ti ir apie 20 val., kas neatitinka kitų nuteistųjų nurodytos aplinkybės apie susitikimÄ sutartoje vietoje apie 18.30 val. R. D. tvirtino ir tai, kad tik dalis iÅ¡ įvykio vietoje rastų cigarečių dėžių buvo jo, neva kitÄ dalį turėjo pasiimti nepažįstamas asmuo, kuris važiavo jam iÅ¡ paskos. Pastaroji aplinkybė paneigta D.

D. parodymais, kad jis matė ir sekė tik vienÄ automobilį, be to, neatitinka kitų nuteistųjų parodymų, jog jie visi važiavo vienu automobiliu. Be to, R. D. teigė, kad bandant sulaikyti nuteistuosius neva buvo daugiau pareigÅ«nų ir bandydamas jį sulaikyti pareigÅ«nas iÅ¡daužė keleivio pusės durelių stiklÄ , nors D. D. buvo tik vienas ir iÅ¡daužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklÄ .Visus aukščiau iÅ¡dėstytus parodymų neatitikimus pirmosios instancijos teismas įvertino ir aptarė skundžiamame nuosprendyje, tarpusavyje sugretino teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumÄ pagrįstai pripažino, jog D.

M. surinko kitus nuteistuosius savo automobiliu „Toyota Land Cruiser“ ir nuvežė į miÅ¡kÄ už MostiÅ¡kių kaimo, kur nuteistieji A. A. Ž., A. S., A. Å ., R. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta – J. S., nuėjo iki Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Å¾yminčių ženklų Nr. 1166-1167 ir paėmę ten buvusias dėžes, į kurias buvo sudėtos cigaretės, jas nešė atgal iki tos pačios vietos, kur buvo paleisti ir kur jų D. M. laukė automobilyje „Toyota Land Cruiser“, į kurį iki pasirodant pareigÅ«nui D.

D. buvo kraunamos cigaretės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes – susitikimÄ sutartoje vietoje, žinojimÄ , kad bus gabenamos cigaretės, matyti, jog nuteistųjų veiksmai buvo suderinti, ko pakanka iÅ¡vadai dėl nuteistųjų bendrininkavimo. D. M. veiksmai (asmenų cigaretėms nuo valstybės sienos atneÅ¡ti surinkimas, jų nuvežimas į sutartÄ vietÄ ir laukimas grįžtant su cigaretėmis, cigarečių krovimas į automobilį) rodo, kad D. M. suprato veikiantis bendrininkų grupėje pagal vieningÄ nusikalstamÄ sumanymÄ â€“ neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas prekes (Å¡iuo atveju cigaretes), suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog D.

M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Kadangi D. M. apeliacinio skundo dalis, kurioje nesutinkama su automobilio „Toyota Land Cruiser“ konfiskavimu, pagrįsta tuo, jog D. M. nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, todėl konstatavus, kad D. M. kaltu pripažintas pagrįstai, nėra pagrindo nesutikti su automobilio „Toyota Land Cruiser“ konfiskavimu kaip nusikalstamos veikos priemonės pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis. Dėl A. A. Ž. apeliacinio skundoNuteistasis A. A. Ž. apeliaciniame skunde prašo paskirti švelnesnę bausmę motyvuodamas tuo, kad jo veiksmais padaryta žala yra mažiausia, savo kaltę dėl nusikaltimo jis iš karto pripažino ir niekada neneigė, bet nepaisant to buvo nubaustas griežčiausiai iš visų nuteistųjų.Skundžiamu nuosprendžiu A.

A. Ž. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Pažymėtina, kad kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos ir laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmės.A.

A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip galima suprasti iÅ¡ A. A. Ž. apeliacinio skundo argumentų, nuteistojo teigimu, jo atsakomybę Å¡velnina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs. Tačiau nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. A. Ž. prisipažino nusikaltęs, bet teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iÅ¡ esmės neigė įrodytomis pripažintas aplinkybes, dėl ko nuteistojo prisipažinimas laikytinas formaliu, nenuoÅ¡irdžiu, todėl nėra pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę A. A. Ž. pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, anksčiau buvo teistas dvylika kartų, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nedirba. Darytina iÅ¡vada, kad A. A. Ž. linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, anksčiau paskirtos bausmės už įvairias nusikalstamas veikas prevencinio poveikio nepadarė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuoja savo kaip bendrininko mažesnį pavojingumÄ . Nepaisant to, kad A. A. Ž. nešė tik dalį visų gabentų cigarečių, bet iÅ¡ esmės kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų nešė panašų kiekį cigarečių, todėl Å¡iuo atveju individualizuojant nuteistiesiems bausmes reikÅ¡mingos buvo nuteistųjų asmenybę charakterizuojančios aplinkybės.Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog A. A. Ž. pagrįstai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos ženkliai už sankcijos vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtos, prieÅ¡taraujančios teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinkančios bausmei keliamų tikslų.Nuteistasis neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų sÄ lygų Å¡velnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo jam skirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Nors A. A. Ž. formaliai atitinka Å¡iuo metu galiojančiose BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sÄ lygas, suteikiančias galimybę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , t. y. už sunkų nusikaltimÄ jam paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų, tačiau teismas, tik įvertinęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigÄ ) taikyti BK 75 straipsnį.

Kadangi A. A. Ž. yra daug kartų teistas, nėra linkęs keisti savo elgesio, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: nuteistųjų A. A. Ž. ir D. M. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                             Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                    Viktoras Kažys                                                                                                                       Daiva Pranytė-Zalieckienė