a286b8ab-1652-4dfd-9f26-05dbe842bcfb · Tauragės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-191-607/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01992-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Daiva Žebelienė, sekretoriaujant Rasai Laurinskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui L. U., jo atstovui advokatui Tadui Ugintui, atsakovui V. P., atsakovo atstovams advokatui Piotrui Orlovui, advokato padėjėjai Mildai Laurinavičei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovui Raimundui Urbučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

U. ieÅ¡kinį atsakovui Vladislovui Platakiui dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos, E. P.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ nustatyti neterminuotÄ , neatlygintinÄ 433 m2 ploto kelio servitutÄ (plane pažymėtas taÅ¡kais indeksu S1 ir taÅ¡kais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas);

žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ nustatyti neterminuotÄ , neatlygintinÄ 808 m2 ploto kelio servitutÄ (plane pažymėtas taÅ¡kais indeksu S1 ir taÅ¡kais 21-27, 1, 2 ir 28-32), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2007-07-05 UAB „Gasus“ pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ atliko ieÅ¡kovui nuosavybės teisėmis priklausančio 14,40 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo-pertvarkymo projektÄ padalinant šį sklypÄ Ä¯ keturis atskirus žemės Å«kio paskirties sklypus.

Žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekte, padalinant į keturis atskirus žemės ūkio paskirties sklypus, buvo numatyti sekantys servitutai: kelio servitutas, pažymėtas taškais 151, 1, 153, 154, 167, 168, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 433 m2, 5 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 154-167, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) - 808 m2, 5 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 41-144, 169-172, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) - 363 m2, 4 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 189-194, kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) elektros kabelinių linijų paklojimui ir eksploatavimui, plotas (S) - 235 m2; servitutas, pažymėtas taškais 187-189, 194-196, kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) elektros kabelinių linijų paklojimui ir eksploatavimui, plotas (S) - 284 m2.

Tauragės apskrities virÅ¡ininkas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ä®sakymas) Dėl ieÅ¡kovo padalinto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo Tauragės rajone, nustatė pertvarkymo projektu (sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinus į keturis sklypus) suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis bei pasiÅ«lė vykdant daiktinių teisių perleidimo sandorius numatytus servitutus žemės sklypuose nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais. 2008-01-31 ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Ä®sakymu, VÄ® Registrų centras Tauragės filialo nekilnojamo turto registre įregistravo nuosavybės teisėmis sekančius žemės sklypus: 3,2350 ha žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,2852 ha žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,0055 ha žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6,8743 ha žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo sodyba, kurioje jis gyvena, buvo suformuota žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o į jÄ patekti buvo ir yra galima tik per įrengtÄ keliÄ , t. y. per suformuotus žemės sklypus, kurių kadastro numeriai yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė pardavė atsakovui 3,2350 ha žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas 2008-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kė, kad: apžiÅ«rėjo žemės sklypÄ ; žino jo ribas natÅ«roje; pretenzijų dėl perkamo žemės sklypo kokybės nereiÅ¡kia, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių fiksavimo data 2007-07-05. 2008-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtoje dalyje nurodyta, kad prie sutarties pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatsiejama Å¡ios sutarties dalis.

Žemės sklypo plane buvo aiÅ¡kiai numatytas ir pažymėtas S1- kelio servitutas (pažymėtas taÅ¡kais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51) teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 433 m2. Taigi atsakovas dar 2008-02-25 žinojo apie tai, kad jo įsigytame žemės sklype buvo numatytas (žemės sklypo plane aiÅ¡kiai pažymėtas) ir suformuotas servitutas (tačiau neįregistruotas) jau faktiÅ¡kai įrengtam keliui. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė pardavė atsakovui 1,2852 ha žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kė, kad: apžiÅ«rėjo žemės sklypÄ ; žino jo ribas natÅ«roje; pretenzijų dėl perkamo žemės sklypo kokybės nereiÅ¡kia. Taigi atsakovas dar 2008-07-03 žinojo apie tai, kad jo įsigytame žemės sklype buvo numatytas (žemės sklypo plane aiÅ¡kiai pažymėtas) ir suformuotas (tačiau neįregistruotas) servitutas jau faktiÅ¡kai įrengtam keliui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas mano, kad atsakovas, įsigydamas žemės sklypus, aiÅ¡kiai suprato (turėjo suprasti), kad įsigytame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatytas kelio servitutas S1 (pažymėtas taÅ¡kais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 433 m2, o žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatytas kitas kelio servitutas S1 (pažymėtas taÅ¡kais 22-27, 1, 2 ir 28-32), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 808 m2, kuriais ieÅ¡kovas galės netrukdomai naudotis patekdamas į savo sodybÄ .

Iki pat 2018 m. rugpjūčio mėnesio ieÅ¡kovas netrukdomai naudojosi minėtu keliu, esančiu atsakovo žemės sklypuose. Ginčas su atsakovu įvyko po to, kai ieÅ¡kovas, bÅ«damas bendrovės UAB „Vlado medis“, kuri priklauso ir kuriai vadovauja atsakovas, darbuotoju, inicijavo darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje. Dar iki ginčo nagrinėjimo posėdyje dienos UAB „Vlado medis“ pripažino ieÅ¡kovo teisę į neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir atsiskaitė su ieÅ¡kovu jam pervesdama visÄ pareikalautÄ priteisti sumÄ , kaip neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už paskutinius 18 kalendorinių mėnesių.

Taigi bÅ«tent aukščiau apraÅ¡ytas ir ieÅ¡kovo inicijuotas darbo ginčas tapo tolimesnių nesutarimų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pagrindu, kuomet atsakovas paprašė ieÅ¡kovo atlyginti ½ turėtų kelio asfaltavimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovui atsisakius iÅ¡ dalies padengti nepagrįstai reikalaujamas kelio asfaltavimo iÅ¡laidas, atsakovas 2018 m. rugsėjo mėnesį įrengė metalinį rakinamÄ užtvarÄ (Å¡lagbaumÄ ) žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai nebegali patekti į jam priklausančiÄ namų valdÄ (priedas Nr. 3).

IeÅ¡kovas 2018-09-25 pasiÅ«lymu kreipėsi į atsakovÄ dėl kelio servitutų įregistravimo žemės sklypuose, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra pažymėti žemės sklypo planuose, tačiau 2018-09-28 atsakymu atsakovas su tuo nesutiko, motyvuodamas, kad ieÅ¡kovas turi galimybę nuosavÄ keliÄ â€“ privažiavimÄ prie savo sodybos įrengti kitoje vietoje, savo nuosavoje žemėje. IeÅ¡kovo manymu, tokia atsakovo pozicija nelogiÅ¡ka, niekuo neparemta ir prieÅ¡taraujanti faktinei situacijai, nes ieÅ¡kovo sklypas jokia apimtimi nesiriboja su jokiu rajoninės ar vietinės reikÅ¡mės keliu, o yra paprasčiausiai izoliuotas.

Vienintelis galimas patekimas į ieÅ¡kovo sklype esančiÄ sodybÄ yra servitutinis kelias, einantis per žemės sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurie priklauso atsakovui. Atsakovas su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nesvarsto alternatyvių kelio servituto nustatymo vietų, nepateikia preliminarių kelio įrengimo iÅ¡laidų paskaičiavimo, nepateikia servituto nustatymo projektinio pasiÅ«lymo, kuris atitiktų Å¡iuo metu esančiÄ faktinę situacijÄ , o ne 2007 m. buvusiÄ Å¾emės sklypų padėtį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

Mano, kad net jeigu ir bÅ«tų tenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas, VÄ® „Registrų centras” priimto teismo sprendimo įgyvendinti negalėtų ir kelio servitutas nebÅ«tų registruojamas, kadangi kelio servitutas žemės sklypo projekte įbraižytas buvo neturint tam teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad po parengiamojo teismo posėdžio, buvo kreiptasi į antstolį, ir pildant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ nustatyta, jog ieÅ¡kovo reikalaujamas nustatyti kelio servitutas yra neracionalus, iÅ¡imtinai pažeidžiantis atsakovo teises, kadangi ieÅ¡kovo reikalaujamo kelio servituto ilgis siekia 247 metrus, tuo tarpu atsakovo siÅ«lomi galimų servitutų nustatymo ilgiai yra ženkliai mažesni.

Remiantis ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu, teigtina, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas neapdairus, o galimai ir nesÄ Å¾iningas, pardavė atsakovui du žemės sklypus už 115000 Lt, pirkimo-pardavimo sutartyse nurodydamas, kad jokie kelio servitutai nėra nustatomi, todėl atsakovas buvo įsitikinęs, kad galės visiÅ¡kai apsitverti savo žemės sklypus. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties atsakovas ir sutiko mokėti ženkliai didesnę sumÄ , nei buvo tuometinė žemės sklypų vidutinė rinkos vertė.

Taigi, ieÅ¡kovas, naudodamasis atsakovo draugiÅ¡kumu, neturėdamas jokio pagrindo, neteisėtai ir taip pažeisdamas atsakovo teises, daugiau kaip 10 metų naudojosi atsakovui priklausančiu žemės sklypu ir neatliko jokių procesinių veiksmų, kad susiformuotų atskirÄ keliÄ patekimui į savo sodybÄ , nors tam turėjo visas reikiamas sÄ lygas t. y. turėjo tiesioginį privažiavimÄ prie vietinės reikÅ¡mės kelio, naudojantis tuo metu, ieÅ¡kovui priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau žemės sklypo dalį 2014 metais pardavė kitiems asmenims, neįtvirtinant kelio servituto iki vietinės reikÅ¡mės kelio.

Å iuo atveju servituto nustatymas reikÅ¡tų nepagrįstÄ kito savininko - atsakovo nuosavybės teisės ribojimÄ ir neatitiktų tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Mano, kad kelio servitutas gali bÅ«ti nustatomas kitoje vietoje, taip ženkliai mažiau apribojant kitų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų teises, bei ieÅ¡kovui naudojantis jam priklausančia žemės sklypo dalimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje, yra visos galimybės įsirengti kelio atkarpÄ bei racionaliausiai riboti kitų žemės sklypų savininkų teises.

Civilinėje byloje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, teismui pateikė nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. Å . (dabartinis savininkas ieÅ¡kovas) dokumentų bylÄ . Minėtos bylos 31 lape yra žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas 2001-03-01 įsigijo 14 ha žemės sklypÄ už 11 000 litų, kurioje netgi paryÅ¡kintai pažymėta, kad servitutų nėra. Minėtos bylos 37 lape pateiktas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame aiÅ¡kiai pažymėta, kad servitutų nėra nustatyta.

Akcentuoja, kad nuosavybės atkÅ«rimo dokumentų byloje pateiktas 2006-10-23 žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, kad numatomas kelio servitutas (363 m2) žemė sklypo pakraÅ¡tyje. Tačiau Å¡iame žemės sklypo plane, nurodytas siÅ«lomas servitutas yra kardinaliai skirtingoje žemės sklypo vietoje, nei Å¡iuo metu reikalauja ieÅ¡kovas. Taigi, Å¡io projekto pagrindu 2006-03-10 UAB Korporacija „Matininkai" suformavo žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose įtraukė kelio servitutÄ (nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos 43 lapas).

Tačiau minėtas kelio servitutas VÄ® „Registrų centras“ nebuvo įregistruotas. 2005-07-21 ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame netgi paryÅ¡kintai pažymėta, kad servitutai nustatomi, naikinami arba keičiami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisykles. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡ki ir žinoma kelio servitutų nustatymo tvarka, todėl ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes nuo 2005 m. inicijuoti kelio servituto nustatymo procesÄ ir taip užtikrinti, kad naujai suformuoti sklypai, bus laisvai pasiekiami per tuos žemės sklypus, per kuriuos pageidavo pats ieÅ¡kovas.

Tačiau ieÅ¡kovas jokių veiksmų nesiėmė, suformavo keturis žemės sklypus, juos pelningai pardavė ženkliai didesne kaina, nei buvusi žemės sklypo vertė, galimai taip siekiant apgauti žemės sklypo bÅ«simus savininkus ir gauti kuo didesnę sumÄ už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . PanaÅ¡i situacija susiklostė ir 2007-07-05, UAB „Gasus“ parengė dar vienÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuriame numatė galimo servituto vietÄ , pagal ieÅ¡kovo pageidavimÄ . Minėtas galimas kelio servitutas taip pat buvo planuojamas kardinaliai skirtingoje vietoje, nei Å¡iuo metu reikalauja ieÅ¡kovas.

Å ios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad byloje atsakovo siÅ«lomos kelio servituto nustatymo vietos yra pagrįstos ir įgyvendinamos. IeÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas pirmÄ kartÄ buvo siÅ«lytas tik 2007-07-05. Taigi, vadovaujantis aukščiau aptartais dokumentais iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos, matyti, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ ieÅ¡kojo jam parankiausių kelio servitutų nustatymo vietų, ir puikiai suvokė kelio servituto nustatymo tvarkÄ , kadangi praktiÅ¡kai visuose dokumentuose, kurie susiję su žemės sklypo planų rengimu, net paryÅ¡kintai buvo pažymėta, kad kelio servitutas nustatomas CK arba administracinio akto pagrindu.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį, t. y. nuo 2001 m. žemės sklypo įsigijimo iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, ieÅ¡kovas net nemėgino nustatyti kelio servituto ar kitu bÅ«du taikiai iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ . PrieÅ¡ingai - ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai, neturint tam jokio teisinio pagrindo, naudojosi atsakovo nuosavybės teise ir atsakovo nuolatinėmis finansinėmis investicijomis į kelio pagerinimÄ ir kelio priežiÅ«rÄ . Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime praÅ¡o byloje priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo Tauragės rajone“ 1 punktu patvirtintas 14,40 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio nuosavybės teise ieÅ¡kovui formavimo ir pertvarkymo projektas padalijant šį žemės sklypÄ Ä¯ keturis atskirus žemės Å«kio paskirties žemės sklypus – projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio M 1:2000 matyti, kad žemės sklypui projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) siūlomas nustatyti servitutas S1 - kelio servitutas, pažymėtas taškais 152, 1, 153, 154, 167, 168, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas S - 433 m2, kelio plotis 5 m. Žemės sklypui projektinis Nr. 76-2 siūlomas nustatyti servitutas S1 - kelio servitutas, pažymėtas taškais 154-167, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas S - 806 m2, kelio plotis 5 m.

UAB „Gasus“ geodezijos inžinierius Rimas Trepočka, atlikdamas padalintų atskirų žemės sklypų kadastrinius matavimus, paženklino žemės sklypus ir surašė 32350 m2 (3,2350 ha) žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 12852 m2 (1,2852 ha) žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei parengė 2007 m. liepos 5 d.

šių žemės sklypų planus M 1:2000. Žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane įbraižytas kelio servitutas S1, pažymėtas taškais 2, 3, 50, 47, 48, 51, suteikiantis teisęs važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas S - 433 kv. m. Žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane įbraižytas servitutas S1- kelio servitutas, pažymėtas taškais 21-27, 1, 2, 28-32 - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas S - 808 m2.

Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu nustatyti pertvarkymo projektu (sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijus į keturis sklypus) suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Å io įsakymo 2 punktu siÅ«loma vykdant daiktinių teisių perleidimo sandorius nustatyti servitutus Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. 2008 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu atsakovas įsigijo nuosavybėn 3,2350 ha žemės sklypÄ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu atsakovas įsigijo nuosavybėn 1,2852 ha žemės sklypÄ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtose sutartyse nurodyta, kad prie sutarčių pridedami žemės sklypų planai, kurie yra neatskiriama šių sutarčių dalis. Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise atsakovui, žemės sklypo plotas - 3,2350 ha, žemės ūkio naudmenų plotas iš viso - 2,6568 ha, iš jo ariamos žemės plotas - 2,6568 ha, be kitų nurodytų naudmenų nurodytas ir kelių plotas - 0,0433 ha.

Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise atsakovui, žemės sklypo plotas - 1,2852 ha, žemės ūkio naudmenų plotas iš viso - 0,9849 ha, iš jo ariamos žemės plotas - 0,9849 ha, be kitų nurodytų naudmenų nurodytas ir kelių plotas – 0,0808 ha. Žemės fondo apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d.

įsakymu Nr. 302 (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 3D-51 redakcija), 14 nustatyta, kokie žemės plotai priskiriami prie kelių. Atsižvelgiant į atsakovo kelio servituto nustatymo vietos I pasiÅ«lymÄ , kelio servitutas bÅ«tų nustatomas žemės Å«kio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D. U. ir V. U. (tarnaujantis daiktas), iki žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio nuosavybės teise ieÅ¡kovui L.

U.. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1,9200 ha yra miÅ¡ko žemės plotas. Atsižvelgiant į miÅ¡kų kadastro žemėlapyje nurodytÄ miÅ¡ko plotÄ , ieÅ¡kovas įrengti keliÄ turėtų ir per miÅ¡ko plotÄ . Atsižvelgiant į atsakovo kelio servituto nustatymo vietos II pasiÅ«lymÄ , kelio servitutas bÅ«tų nustatomas žemės Å«kio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D.

U. ir V. U. bei žemės Å«kio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat D. U. ir V. U. (tarnaujantys daiktai), skiriančia riba iki žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio nuosavybės teise ieÅ¡kovui L. U., kuriame yra 1,9200 ha miÅ¡ko žemės plotas. Atsižvelgiant į atsakovo kelio servituto nustatymo vietos III pasiÅ«lymÄ , kelio servitutas bÅ«tų nustatomas žemės Å«kio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D.

U. ir V. U. (tarnaujantis daiktas), kuriame yra miÅ¡ko plotas. Kelio įrengimas per miÅ¡ko žemę galimas tik pavertus miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis rengiant žemės valdos projektÄ . Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkÄ nustato Vyriausybė. MiÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik Å¡iame įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais. Å io įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas iÅ¡imtinis atvejis, tai yra inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti.

Kas yra susisiekimo komunikacijos, nustato Statybos techninis reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713, 8.1 papunktis. MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkÄ nustato MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 131(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija).

IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas įsigijo 14 ha žemės sklypÄ . Ä®sigytÄ sklypÄ padalino į 4 sklypus. Viename iÅ¡ Å¡ių sklypų apsigyveno. Dabar atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose buvo ieÅ¡kovo įrengtas kelias. Dokumentuose buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas iki savo sodybos privažiuos servitutiniu keliu. Servitutas dokumentuose buvo faktiÅ¡kai įraÅ¡ytas, o kaip paaiÅ¡kėjo vėliau jis nebuvo įregistruotas.

IeÅ¡kovas nebÅ«damas teisininkas tiesiog procedÅ«riÅ¡kai ne viskÄ iki galo padarė. Atsakovas notarinėje sutartyje patvirtino, kad apžiÅ«rėjo tÄ keliÄ . Mano, kad reikia atriboti du momentus:

1) lėšų kompensavimo dėl asfaltuoto kelio dalies ir 2) servituto nustatymo. Šis ieškinys yra dėl servituto nustatymo, todėl klausimas dėl kelio dalies pagerinimo (išasfaltavimo) apskritai neturėtų būti sprendžiamas. Be to, atkreipia dėmesį, kad kelio asfaltavimas nebuvo būtinas, nes iki išasfaltavimo tas kelias buvo žvyringas ir juo pilnai naudojosi abi šalys. Iš fotonuotraukų, esančių 1 tome, b. l. 188, matyti, kokie statybos darbai buvo atlikti atsakovo sklype. Ieškovo sklype tuo metu jokios statybos nevyko.

Nesistebi, kad po atsakovo sklypÄ važinėjant tokiai sunkiasvoriai technikai, keliÄ prireikė atstatyti. Kelias buvo apgadintas paties atsakovo ir jis pats tÄ keliÄ turėjo atstatyti. KÄ ir padarė. Kelias buvo atstatytas iki žvyro dangos. BÅ«tinybės po to asfaltuoti tikrai nebuvo. Pasisakydamas dėl atsakovo pasiÅ«lytų alternatyvų nurodo, kad esminis momentas - žemės sklypai, per kuriuos siÅ«lo įrengti servitutÄ , priklauso ne ieÅ¡kovui. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad ji prieÅ¡tarauja servitutų nustatymams per jai priklausančius sklypus.

Mano, kad atsakovo siÅ«lymus reikia atmesti. IeÅ¡kovas Å¡iai dienai turi dvi alternatyvas - statyti estakadÄ arba tunelį, prieÅ¡ingu atveju - nenustačius servituto, ieÅ¡kovas praranda teisę privažiuoti prie savo žemės valdos. LAT formuoja tokiÄ praktikÄ , kad servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik esant bÅ«tinumui. Å iandien apžiÅ«rėjus ginčo vietÄ matyti, kad jokia kita galimybė neegzistuoja. IeÅ¡kovas naudodamasis keliu niekaip nepažeis atsakovo interesų. IeÅ¡kovas nesutinka už naudojimÄ si keliu mokėti nuomos, tačiau neatsisako prisidėti prie kelio priežiÅ«ros protingų iÅ¡laidų, pvz. kelio dangos nuvalymo.

Nesutinka, kad atsakovas sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis permokėjo už sklypus, kadangi atsakovas į savo sodybÄ patenka tuo pačiu keliu, kuriam ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ . Mano, kad servitutai turi bÅ«ti nustatyti neatlygintini, kadangi atsakovas pats naudoja tÄ neiÅ¡asfaltuotÄ kelio dalį važiuodamas traktoriuku į savo sodÄ . IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2008 m. vasario mėn. ir tų pačių metų liepos mėn. atsakovui pardavė du žemės sklypus.

PrieÅ¡ sudarant pirkimo-pardavimo sutartis apie servitutinio kelio nustatymÄ su atsakovu nebuvo tartasi. Servitutu nepasirÅ«pino, kadangi buvo įsitikinęs, kad jis turi servitutinį keliÄ . Skaitė projektus, kuriuose paraÅ¡yta, kad servitutinis kelias yra. Tuo metu nebuvo jokių atsakovo užuominų, kad jam nepatinka tas kelias. Už sklypus jam buvo sumokėta rinkos kaina. Tuo metu atsakovui buvo žinoma ta aplinkybė, kad jis gretimame žemės sklype rengiasi statytis namÄ . Jų santykiai paÅ¡lijo 2016 metais.

Iki to laiko puikiai važinėjo tuo keliu ir nebuvo jokių užuominų, kad jis neturi teisės naudotis keliu. Santykiai su atsakovu tapo konfliktiÅ¡ki dėl darbinių priežasčių. Jis dirbo pas atsakovÄ Ä¯monėje sargu. Dirbti reikėjo po 17 val. per parÄ , o buvo mokama kaip už 8 valandas. Dėl to su skundu kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ . Tada atsakovas sumokėjo jam priklausiančiÄ sumÄ , Darbo ginčų komisijos posėdis neįvyko, bylÄ buvo nutraukta. Dėl kelio priežiÅ«ros su atsakovu buvo susitaręs, kad iki žvyrkelio vienÄ kelio pusę prižiÅ«ri jis, t. y. pjauna žolę ir pan., o kitÄ kelio pusę – atsakovas.

Apie planus asfaltuoti keliÄ atsakovas su juo nesitarė, tik vėliau, kai iÅ¡asfaltavo paprašė padengti pusę iÅ¡laidų. Jam atsisakius, atsakovas atrado, kad kelio servitutai nėra teisiÅ¡kai įregistruoti ir pasinaudojo tuo. Bet kokiu atveju atsisako įsiruoÅ¡ti keliÄ . MiÅ¡kas kiekvienais metais užliejamas, be kita ko, tai brangiai kainuotų. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė atmesti ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jis be Å¡ito kelio jokios kitos galimybės patekti į savo žemės sklypÄ neturi.

IeÅ¡kovai pagrįsdami servitutų bÅ«tinybę negali remtis vien naudingumo ir patogumo sau aspektu. Turi bÅ«ti užtikrinama abiejų Å¡alių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ . Kuomet buvo sudaromos pirkimo-pardavimo sutartys tas pravažiavimas pateko į atsakovo nuosavybės ribas ir atsakovas buvo įsitikinęs, kad jis nevaržomai galės naudotis tuo sklypu. Servitutas nebuvo nustatytas. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e - servitutų nėra.

Buvo galima suformuoti sklypÄ taip, kad Å¡itas pravažiavimas patektų į ieÅ¡kovo sklypo ribas. Tai buvo turtinis ieÅ¡kovo paskaičiavimas ir tikslas gauti kuo didesnę pinigų sumÄ už parduodamus sklypus. IeÅ¡kovas 2001-03-01 įsigijo 14 ha už 11 tÅ«kst. litų. 2008 metais jis dalį žemės pardavė už 115 tÅ«kst. Mano, kad vertingai pardavęs žemės sklypus, ieÅ¡kovas turėjo įsirengti keliÄ , kurį prarado parduodamas sklypÄ . Servitutas buvo numatytas plane, bet jis buvo numatytas tam, kad pardavus ieÅ¡kovas galėtų iÅ¡spręsti tÄ klausimÄ dėl servituto įteisinimo.

IeÅ¡kovas nuosavybę atidavė savo noru, sandorių jis neginčija, kito varianto kaip patekti į savo nuosavybę, nesvarsto, galimų kaÅ¡tų taip pat nepateikia. Å itas kelias atsakovui galimai bus reikalingas pravažiuoti, vykdyti Å«kinę veiklÄ , nes planuose ten, kur antra kelio dalis, turėtų atsirasti Å«kiniai pastatai. Jei servitutas bÅ«tų nustatytas nebÅ«tų lygybės principas iÅ¡saugotas. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti papildomai nurodė, kad už įsigytus sklypus iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėjo 115 tÅ«kst. litų.

Jei bÅ«tų žinojęs, kad sklypams nustatytas servitutas, jų nebÅ«tų pirkęs. Jis buvo nuvykęs į vietÄ apsižiÅ«rėjo tuos sklypus. Niekas nestudijavo tų servitutų, pasirašė sutartį pas notarÄ ir viskas. Keliukas kažkoks buvo. Kai pirko sklypus jie buvo draugai. IeÅ¡kovas tada pas jį dar nedirbo. Jis pasakojo savo planus, sakė, kad nori įsirengti sodybÄ . Jam trukdo tas keliukas, nori ten statytis kitus pastatus. IeÅ¡kovas norėjo parduoti tas pievas (prie servituto Nr. 2), 7 ha žemės ten yra.

Konfliktas kilo, kai nepardavė jam tų pievų. Jeigu ieÅ¡kovas tÄ sklypÄ , kur pardavė U., bÅ«tų pardavęs jam, tuomet ir toliau bÅ«tų leidęs tuo keliu ieÅ¡kovui naudotis. Dabar neturi to sklypo (kurį pardavė U.) ir jis turi problemų su žvėreliais. Jei bÅ«tų tÄ sklypÄ nupirkęs – bÅ«tų iÅ¡sprendęs žvėrelių problemÄ . IeÅ¡kovas prižiÅ«ri vienÄ neasfaltuotÄ ir vienÄ asfaltuotÄ kelio pusę, nors jis jam ir neliepia. PriežiÅ«ra - žolės pjovimas, smėliavimas, žvyravimas, griovių iÅ¡valymas.

Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos ginÄÄ spręsti paliko teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-07-05 UAB „Gasus“ atliktas ieÅ¡kovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 14,40 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo-pertvarkymo projektas šį sklypÄ padalijant į keturis atskirus žemės Å«kio paskirties sklypus, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Iš 2007-07-05 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio M 1:2000 taip pat matyti, kad žemės sklypui, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), siūlomas nustatyti kelio servitutas S1, pažymėtas taškais 152, 1, 153, 154, 167, 168, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 433 m2, kelio plotis 5 m2, žemės sklypui, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), siūlomas nustatyti kelio servitutas S2, pažymėtas taškais 154-167, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) 808 m2, kelio plotis 5 m2. 2007-07-05 žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)plane numatytas kelio servitutas S1, pažymėtas taškais 2, 3, 50, 47, 48, 51, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) plotas (S) – 433 m2.

Žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane numatytas kelio servitutas S1, pažymėtas taÅ¡kais 21-27,1, 2, 28-32, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 808 m2. Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ä®sakymas) 1 punktu nustatyti pertvarkymo projektu (žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijus į keturis žemės sklypus) suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Ä®sakymo 2 punktu ieÅ¡kovui rekomenduota vykdant daiktinių teisių perleidimo sandorius nustatyti kelio servitutus CK nustatytais pagrindais. 2008-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas perleido atsakovui žemės sklypÄ projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2008-07-03 ieÅ¡kovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido atsakovui žemės sklypÄ projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu nebuvo aptartas suprojektuotų kelio servitutų nustatymo klausimas. 2018-07-24 atsakovas su AB „Kauno tiltai“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria susitarė dėl kelio asfaltbetonio dangos įrengimo ant esamų pagrindų Ližių k., Tauragės r. sav., numatyta darbų atlikimo kaina – 5271,45 Eur. 2018-07-23 atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas atlyginti ½ iÅ¡laidų, susijusių su kelio dangos įrengimu. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieÅ¡kovas neatlygino atsakovui praÅ¡omos iÅ¡laidų dalies. 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovas įrengė metalinę rakinamÄ užtvarÄ (Å¡lagbaumÄ ) žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-09-25 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovo įgaliotÄ atstovÄ advokatÄ PiotrÄ OrlovÄ dėl kelio servitutų, suprojektuotų žemės sklypuose, unikalus Nr. 4400-1490-6124 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo.

IÅ¡ 2018-09-28 raÅ¡to matyti, kad atsakovas atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ bei tuo pačiu pasiÅ«lė įvažiavimÄ prie savo sodybos įsirengti jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje. IÅ¡ 2019 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo reikalaujamo nustatyti servituto bendras ilgis yra 247 m.;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektiniame pasiūlyme servituto pažymėto indeksu - 1, bendras ilgis yra 77 m. (išmatuota nuo riboženklio iki riboženklio); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektiniame pasiūlyme servituto pažymėto indeksu - 2, bendras ilgis yra 21 m. (išmatuota nuo bendro naudojimo kelio pakraščio iki riboženklio); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektiniame pasiūlyme servituto pažymėto indeksu - 3, bendras ilgis yra 128 m. (išmatuota nuo bendro naudojimo kelio pakraščio iki sklypo); nei vienas iš projektiniame pasiūlyme nurodytų žemės sklypų nėra užlietas.

Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (vieÅ¡pataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 str. 1 d.). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, Å¡iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

Teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Taigi, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktai ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bylos duomenys patvirtina, jog tarp Å¡alių yra nesutarimas dėl kelio servitutų nustatymo, ieÅ¡kovas bandė iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, kreipėsi raÅ¡tu dėl suprojektuotų kelio servitutų įregistravimo, tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neginčijo tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovui pasiekti savo žemės valdas servitutinis kelias yra bÅ«tinas, tačiau nesutinka su siÅ«loma servitutinio kelio vieta, mano, kad ieÅ¡kovas turi objektyvias galimybes tokį keliÄ Ä¯sirengti kitoje vietoje, per kitų asmenų žemės sklypus, argumentuodamas tai, bylos nagrinėjimo metu pateikė projektinį pasiÅ«lymÄ dėl kelio servitutų žemės sklypuose nustatymo.

Ä®vertinus į bylÄ pateiktus duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rėjus vietÄ teismo iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ visų pusių ribojasi su atsakovo ir trečiųjų asmenų žemės sklypais. Å iuo metu iki ieÅ¡kovo namų valdos yra vienas privažiavimas – per atsakovo žemės sklypuose esantį keliÄ . Atsižvelgiant į tai, bei esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui nustatyti kelio servitutus ir atsakovui neginčijant paties kelio servituto nustatymo bÅ«tinumo, nagrinėjamu atveju laikytina įrodyta, jog nenustačius servitutinio kelio, ieÅ¡kovas neturi jokių objektyvių galimybių privažiuoti iki savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini).

Toliau pasisakytina dėl kelio servituto vietos parinkimo. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimÄ gali bÅ«ti svarbÅ«s ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iÅ¡ tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutÄ . Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutÄ , kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi bÅ«ti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui (ieÅ¡kovui). Kokios sÄ naudos bÅ«tų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. SÄ naudos neprotingomis negali bÅ«ti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikÅ¡tų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, nepagrįstai suvaržant Å¡io nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutinį keliÄ atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 5 d. UAB „Gasus“ parengtu žemės sklypo planu 14,40 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į keturis žemės sklypus, dabar atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti kelio servitutai.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). BÅ«tent Å¡ių Taisyklių 29 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-06-07 iki 2007-12-13) nurodyta, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas buvo pertvarkomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planavimo ir pertvarkymo organizatorius, pagal jo parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , buvo parengtas žemės sklypo atidalijimas, projekto sprendiniuose buvo aiÅ¡kiai nurodyti ir numatyti kelio servitutai, ieÅ¡kovas šį projektÄ pasirašė, taigi sutiko su jame nurodytais sprendiniais - kelio servitutais, taip pat projektas ir jame numatytas sprendinys - kelio servitutai buvo įvertinti ir suderinti ir su atitinkamomis institucijomis.

Svarbu pažymėti, jog jei ieÅ¡kovas, nebÅ«tų savo sklype nustatęs kelio servituto į atidalintÄ Å¾emės sklypÄ , toks jo atidalijimas nebÅ«tų institucijų suderintas bei patvirtintas. Pagal įstatymÄ iÅ¡ servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutÄ buvimu; servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , servituto teisinė registracija atlieka ne tik iÅ¡vieÅ¡inamÄ jÄ , bet ir daiktinę teisę sukuriančiÄ funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-139/2011).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad faktinis naudojimasis keliu gali bÅ«ti reikÅ¡mingas parenkant servitutÄ iÅ¡ kelių galimų variantų, bet Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ nuo pareigos ieÅ¡koti kitų tinkamų vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-259/2014). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ėmėsi priemonių servitutiniam keliui nustatyti, tačiau parduodamas žemės sklypus, kelio servitutų nustatymo ir įregistravimo klausimo neiÅ¡sprendė, žemės sklypai buvo parduoti be kelio servitutų, t. y. be privažiavimo (patekimo) iki jam nuosavybės teise priklausančios sodybos.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad sudarant sklypų pardavimo sandorius, buvo įsitikinęs, kad parduoda atsakovui žemės sklypus, kuriuose jau yra nustatyti kelio servitutai. Å ioje vietoje teismas tokius ieÅ¡kovo argumentus vertina kritiÅ¡kai, kadangi ieÅ¡kovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningu, rÅ«pestingu ir atidžiu žemės sklypų savininku ir vėliau jų pardavėju, turėjo pasidomėti kaip pardavęs sklypus galės patekti į savo žemės valdÄ . Juolab Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 24 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad sudarant daiktinių teisių perleidimo sandorius iÅ¡sispręsti kelio servitutų nustatymo klausimus. Be to, pabrėžtina, kad ieÅ¡kovo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, jog jis pats įrengė keliÄ einantį per atsakovo žemės sklypus, kad atsakovas sudarant pardavimo sandorius susipažino su žemės sklypo detaliajame plane nustatytais servitutais, kad atsakovas nereiÅ¡kė jam jokių pretenzijų dėl naudojimosi ginčo keliu, kad prisidėjo prie ginčo kelio priežiÅ«ros – nesukuria jokių teisinių pasekmių atsakovui, t.y. ginčo kelio savaime nedaro servitutiniu, be kita ko, nepaneigia ieÅ¡kovo galimybės įsirengti servitutinį keliÄ protingomis sÄ naudomis kitoje, mažiau tarnaujančiojo daikto savininko teises varžančioje, vietoje.

Kaip minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė projektinį pasiÅ«lymÄ dėl kelio servitutų žemės sklypuose nustatymo, viso trys pasiÅ«lymai. Pagal kelio servituto nustatymo vietos pasiÅ«lymÄ Nr. 1, kelio servitutÄ siÅ«loma nustatyti žemės Å«kio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. U. ir V. U., kelio servituto ilgis 77 m. Kelio servitutas tęstųsi iki ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,9200 ha sudaro miÅ¡ko žemės plotas. IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad pasibaigus atsakovo numatytam servitutiniam keliui per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypÄ , toliau ieÅ¡kovo kelias eitų bÅ«tent per ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį miÅ¡kÄ , ir tas kelias miÅ¡ku tęstųsi iki pat ieÅ¡kovo sodybos esančios tame pačiame žemės sklype.

Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas ieÅ¡kovui siÅ«lo įsirengti keliÄ per D. ir V. U. priklausantį žemės sklypÄ , bei per ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį miÅ¡kÄ , kai tuo tarpu gretimuose, atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kelias jau faktiÅ¡kai įrengtas. Pagal atsakovo kelio servituto nustatymo vietos pasiÅ«lymÄ Nr. 2, kelio servitutÄ siÅ«loma nustatyti per žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D.

U. ir V. U., kelio servituto ilgis 21 m. Kelio servitutas bÅ«tų nustatomas iki kito žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise ieÅ¡kovui, kuriame yra jau aukščiau nurodytas 1,9200 ha miÅ¡ko žemės plotas. IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad per minėtus D. ir V. U. žemės sklypus eina melioracijos griovys. Taigi pagal šį atsakovo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovas turėtų įsirengti servitutinį keliÄ per tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus bei jame esantį kanalÄ , o toliau iki ieÅ¡kovo sodybos kelias tęstųsi taip pat per ieÅ¡kovui priklausantį miÅ¡kÄ .

Pagal atsakovo kelio servituto nustatymo vietos pasiÅ«lymÄ Nr. 3, kelio servitutas bÅ«tų nustatomas žemės Å«kio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. U. ir V. U., kelio servituto ilgis 128 m. Å iuo atveju atsakovas numato lankstÄ , kuris leidžia iÅ¡vengti kelio įrengimo per ieÅ¡kovui priklausantį miÅ¡kÄ . Tačiau Å¡iuo, kaip ir antrojo pasiÅ«lymo atveju, servitutinis kelias eitų per D. ir V. U. žemės sklype esantį melioracijos griovį.

Ä®vertinus atsakovo pateiktas servitutinio kelio schemas teismas sprendžia, kad teoriÅ¡kai ieÅ¡kovas galėtų įsirengti keliÄ Ä¯ savo sodybÄ pagal bet kurį iÅ¡ atsakovo pateiktų pasiÅ«lymų, kita vertus, tokio kelio įrengimas bÅ«tų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sÄ naudų bei ekonomiÅ¡kumo kriterijų. Bylos nagrinėjimo metu nei viena iÅ¡ Å¡alių neatliko paskaičiavimų, kiek tiksliai kiekvieno iÅ¡ Å¡ių siÅ«lymų įgyvendinimas galėtų kainuoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kelias bÅ«tų įrenginėjamas per ieÅ¡kovui priklausantį miÅ¡kÄ (1 siÅ«lymas) arba per ieÅ¡kovui priklausantį miÅ¡kÄ ir trečiųjų asmenų žemėje esantį melioracijos griovį (2 siÅ«lymas), arba per trečiųjų asmenų žemėje esantį melioracijos griovį (3 pasiÅ«lymas) bei egzistuojant grėsmei, kad bet kuris iÅ¡ atsakovo pateiktų kelio servitutų projektų gali bÅ«ti užlietas (Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu pripažino ir atsakovas, nurodęs, kad kartÄ melioracijos griovys pavasarį buvo apsemtas), teismui nekyla abejonių, jog kelio įrengimas dėl didelės finansinės naÅ¡tos neproporcingai suvaržytų vieÅ¡pataujančio daikto savininko (ieÅ¡kovo) teises.

Å ioje vietoje pažymėtina, kad atsakovas neginčijo potencialiai didelių kelio įrengimo sÄ naudų, laikėsi pozicijos, jog ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes įsirengti keliÄ iÅ¡ piniginių lėšų, gautų už jam parduotus žemės sklypus. Remiantis raÅ¡ytiniais duomenimis matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovui už žemės sklypus viso sumokėjo 100000 Lt (28962 Eur). Teismo vertinimu, siÅ«lymas ieÅ¡kovui įsirengti keliÄ už tokiÄ ar panaÅ¡aus dydžio sumÄ akivaizdžiai prasilenkia su teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais.

Atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas kelio servitutų nustatymo variantas mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko interesus, t. y. prieÅ¡ingai nei trečiųjų asmenų atveju, atsakovo žemės sklypuose kelias yra įrengtas, be kita ko, juo naudojasi ir pats atsakovas. Be to, atsakovas, dar prieÅ¡ įsigydamas žemės sklypus, žinojo, kad juose įrengtas kelias, kad gretimame sklype ieÅ¡kovas rengiasi statytis namÄ , kad vienintelis privažiavimas prie bÅ«simos ieÅ¡kovo sodybos yra per atsakovo žemės valdas.

Atsakovas leido naudotis ieÅ¡kovui ginčo keliu daugiau nei deÅ¡imtmetį, t. y. nuo pardavimo sandorių sudarymo dienos. Galiausiai ginčas tarp Å¡alių kilo ne dėl ieÅ¡kovui atsiradusios realios galimybės pravažiavimÄ Ä¯ savo sodybÄ Ä¯sirengti kitoje vietoje, tačiau labiausiai tikėtina dėl kilusių nesutarimų tarp Å¡alių, pvz., atsakovo teismo posėdžio metu nurodyta, kad jis nenori ieÅ¡kovui leisti naudotis ginčo keliu, kadangi pastarasis 2014 m. užuot pardavęs jam nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypÄ atsakovui, jį pardavė tretiesiems asmenims, 2018 m. atsakovas į ieÅ¡kovÄ kreipėsi dėl ginčo kelio atkarpos, esančios, dalies iÅ¡asfaltavimo iÅ¡laidų atlyginimo, kurių ieÅ¡kovas taip nepadengė, tuo pagrindu atsakovas ginčo kelyje įrengė Å¡lagbaumÄ , prie įtemptų Å¡alių santykių tikėtina prisidėjo ir tai, jog ieÅ¡kovas, dirbdamas atsakovui priklausančioje įmonėje UAB „Vlado medis“, inicijavo darbo ginÄÄ prieÅ¡ įmonę darbo ginčų komisijoje, tada atsakovas pripažino ieÅ¡kovo reikalavimÄ bei dėl to patyrė atitinkamus finansinius nuostolius.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad neterminuoto servitutinio kelio nustatymas per atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus geriausiai užtikrina tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrÄ , todėl servitutinis kelias nustatytinas ieÅ¡kinyje praÅ¡omu bÅ«du. Dėl kelio servituto atlygintinumo Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reikalauja nustatyti neatlygintinį servitutÄ . CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).

Nuostoliai dėl servituto nustatymo apima ne tik kompensacijÄ už prarastÄ Å¾emės sklypo vertę, bet ir iÅ¡laidas, patirtas įrengiant keliÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015. Servitutas gali bÅ«ti neatlygintinis tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindÄ (pvz., atitinkamÄ Å¡alių susitarimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Kai viena Å¡alių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sÄ naudomis iÅ¡ kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo bÅ«ti svarstomas, net ir nesant pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu.

Civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Taigi procesinė vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimÄ logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylÄ nagrinėjantis teismas, bet ir sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis, praÅ¡anti nustatyti servitutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ , taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktikÄ yra vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-217/2011;2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015).

Nagrinėjamu atveju Å¡alys neiÅ¡sprendė ginčo taikiai, todėl kalbėti apie neatlygintinio servitutinio kelio nustatymÄ nėra jokio pagrindo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumÄ sprendžia, kad ginčo žemės sklypuose nustatyti servitutų plotai, nustatyta sklypų rinkos kaina yra tas kriterijus, kuris leidžia nustatyti naudojimosi nuosavybės teisėmis apribojimo apimtį ir leidžia teisingai paÅ¡alinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes atsakovui. Nagrinėjamu atveju teismas nesiremia VĮ „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡uose nurodyta žemės sklypų verte, kadangi žemės sklypų įkainojimas, kad ir prieÅ¡ deÅ¡imtmetį sudarytose Å¡alių pirkimo-pardavimo sutartyse, labiau atitinka tikrÄ jÄ Å¾emės sklypų vertę.

Remiantis UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtu žemės sklypo planu matyti, kad kelio servituto, nustatyto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0433 ha, bendras sklypo plotas – 3,2350 ha. Kelio servitutas šiame žemės sklype užima 1,33 proc. bendro sklypo ploto, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 1,33 proc. nuo pagal 2008-02-26 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui sumokėtos sumos, t. y. 310,47 Eur (80000 Lt x 1,34 proc. = 1072 Lt arba 310,47 Eur). Kelio servituto, nustatyto žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0808 ha, bendras sklypo plotas – 1,285 ha.

Kelio servitutas šiame žemės sklype užima 6,29 proc. bendro sklypo ploto, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 6,29 proc. sumokėtos pinigų sumos pagal 2008-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. 364,34 Eur (20000 Lt x 6,29 proc. =1258 Lt arba 364,34 Eur). Viso iš ieškovo priteistina 674,83 Eur vienkartinė kompensacija atsakovo patiriamiems suvaržymams atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad servitutinis kelias faktiškai buvo įrengtas ieškovo lėšomis, darbu, kad atsakovas pats naudojasi jo žemės sklypuose įrengtu keliu, kad kelio servitutai nustatomi neterminuotam laikotarpiui, teismas sprendžia, kad toks kompensacijos dydis, atlygina atsakovo patiriamus suvaržymus bei atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus.

IeÅ¡kovas taip pat įpareigotinas atlyginti visas atsakovo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su servitutinio kelio žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymu. Atsakovas pateikė lokalinę sÄ matÄ , kurioje nurodomos jo patirtos iÅ¡laidos, už nustatyto servitutinio kelio dalies iÅ¡asfaltavimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ nuostoliai dėl servituto nustatymo apima ne tik kompensacijÄ už prarastÄ Å¾emės sklypo vertę, bet ir iÅ¡laidas, patirtas įrengiant keliÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3k-3-549-695/2015).

Å ioje vietoje teismas pažymi, kad kelias, esantis atsakovo žemės sklypuose, buvo įrengtas ieÅ¡kovo, iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad pastarÄ jį deÅ¡imtmetį keliu rÅ«pinosi abi Å¡alys lygiomis dalimis (viena kelio puse rÅ«pinosi ieÅ¡kovas, kita – atsakovas). Atsakovas nepateikė į bylÄ duomenų, kad kelio bÅ«klė bÅ«tų buvusi prasta, juo faktiÅ¡kai naudotis buvo tapę sudėtinga. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos susijusios ne su paties kelio atstatymu, o jo pagerinimu, t. y. objektyviai nebuvo bÅ«tinos, todėl Å¡ių iÅ¡laidų dalis iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistina.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Å¡aliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal to paties straipsnio antrÄ dalį numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl neterminuotų kelio servitutų nustatymo buvo patenkintas, tačiau vietoje neatlygintinų servitutų buvo nustatyti atlygintiniai bei priteista vienkartinė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje patenkinta 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad analogiškai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas ir aukštesnės instancijos teismo (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-627/2018).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas byloje patyrė 1430 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina pusė Å¡ios sumos, t. y. 715 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. 4400-1490-6124, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , neterminuotÄ , atlygintinÄ 433 m2 ploto kelio servitutÄ (plane pažymėtas indeksu S1 ir taÅ¡kais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

Nustatyti žemės sklype, esančiame adresu L(duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , neterminuotÄ , atlygintinÄ 808 m2 ploto kelio servitutÄ (plane pažymėtas indeksu S1 ir taÅ¡kais 21-27, 1, 2, 28-32), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 674,83 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt keturių eurų 83 ct) dydžio vienkartinę kompensacijÄ už nustatytus servitutus atsakovo Vladislovo Platakio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, įpareigojant kompensacijÄ sumokėti per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ L. U. atlyginti visas atsakovo V. P. iÅ¡laidas, susijusias su kelio servitutų žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Ližių g. (duomenys neskelbtini)ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatymu. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. U. 715 Eur (septynis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo V. P. naudai. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus.

Teisėja Daiva Žebelienė