2021-05-12 Nr. AB-10251-3-61-3-04598-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1047-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04598-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „SKV-Valda“, A. J., V. Č., A. U., M. Č., H. D. V., T. D. T., H. N. T. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorės 2016 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 30-98, kuriuo patvirtintas „Apie 5,74 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalusis planas“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiamu Įsakymu iš esmės pakeista jo naudojamo sklypo teisių ir pareigų apimtis – t. y. keičiama naudojimo tvarka, sąlygos, aplinkybės; jis tiesiogiai naudoja sklypą (elektros, vandens, nuotekų, ryšių tinklai, privažiuojamosios gatvės ir kt.), besiribojantį su sklypu, kuriam patvirtintas detalusis planas, ir šis naudojimas ginčijamu Įsakymu buvo apsunkintas, keičiasi transporto schema; potencialiai didėja transporto intensyvumas; sudaromos prielaidos nuolatinėms transporto spūstims formuotis; dėl leidžiamos ūkinės veiklos pakeitimo (didėjančio intensyvumo) kyla grėsmė gyvenamosios erdvės kokybės mažėjimui; gyvenamosios erdvės kokybės mažėjimas turėtų tiesioginę įtaką ir pareiškėjo valdomo turto vertė sumažėtų; skundžiamu Įsakymu pakeista individualių teisių ir pareigų apimtis.

2.2. Tai, jog negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus, pagrindžia šios faktinės aplinkybės: pateikti įrodymai, jog Įsakymu patvirtintas detalusis planas paruoštas nesilaikant esminių teisės aktų reikalavimų, reikalaujančių tinkamai informuoti visus su teritorijų planavimu susijusius subjektus: (kaimyninių sklypų savininkus; planuojamų sklypų naudotojus; kitus asmenis). Jis, kaip kaimyninio žemės sklypo naudotojas, patenka į privalomai registruotu paštu informuotinų su detaliojo plano rengimu susijusių asmenų grupę. Tai nebuvo padaryta. Tai, kad detaliojo plano rengėjai paskelbė dalį informacijos viešuose šaltiniuose, nepaneigia jų pareigos privalomai informuoti visus teisės aktuose nurodytus asmenis asmeniškai, taip apsaugant juos nuo teisinių siurprizų ar net galimo tyčinio manipuliavimo, kai vengiama laikytis gerosios kaimynystės principų.

2.3. Iš Teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – ir TPDR) skelbiamos detaliojo plano projektinės schemos matyti, jog visiems (duomenys neskelbtini) ir kitų gatvių gyventojams iš esmės apsunkėja susisiekimas (duomenys neskelbtini) gatve – naikinama kairiojo posūkio (Zujūnų link) galimybė, o atvykus iš (duomenys neskelbtini) pusės būtinas didelis lankstas (duomenys neskelbtini) gatve – per naujai siūlomą sankryžą, kurioje garantuotas transporto kamštis. Dėl detaliuoju planu keičiamų ankstesnių Bendrojo plano sprendinių (kuriais naikinama žalioji zona, o įrengiama komercinė), kyla rimta abejonė, ar toks sprendinys yra pateisinamas miesto žaliosios infrastruktūros ir žaliųjų erdvės puoselėjimo požiūriu. Dar labiau – tokie sprendiniai akivaizdžiai blogina vietos gyventojų gyvenimo kokybę, sudaro sąlygas ūkinių komercinių erdvių plėtrai gyvenamosios erdvės kokybės sąskaita. Tokiems sprendiniams būtinas ne tik visų gyventojų dalyvavimo užtikrinimas, bet ir kompetentingų šakinių visuomenės sveikatos institucijų nuomonių vertinimas.

2.4. Jo gyvenamame (duomenys neskelbtini) sklype naudojamos komunikacijos (elektra, dujos, vandens tiekimas ir kanalizacija, ryšio linija), taip pat bendrojo susisiekimo (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (anksčiau – (duomenys neskelbtini) dalis). Kaip matyti iš TPDR skelbiamos detaliojo plano projektinės schemos, detalus planas apima ir valstybinį sklypą, kuriame ir yra (duomenys neskelbtini) naudojamos komunikacijos, taip pat bendrojo naudojimo privažiuojamasis kelias (kuris iš esmės keičiamas ir apsunkinamas). Iš to darytina išvada, jog detaliojo projekto organizatorius turėjo pareigą registruotais laiškais informuoti planuojamos teritorijos ir kaimyninių sklypų valdytojus bei naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte įtvirtina, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai).

2.5. Planavimo organizatorius netinkamai vykdė ir visuomenės informavimo procedūras kitais būdais: neva įrengtas A4 lapo „informacinis stendas“ didžiuliame daugiau nei 5 ha sklype neatitinka protingumo kriterijaus – jis ne tik negali būti pastebimas, bet ir jo pastatymo vieta, stovėjimo trukmė ir atsparumas oro sąlygoms yra visiškai netinkami. Pagal teisės aktų reikalavimus nustatyta, jog planavimo organizatorius apie parengto teritorijų planavimo dokumento viešinimą turi paskelbti šiose visuomenės informavimo priemonėse ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki atitinkamos procedūros pradžios: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje; savivaldybių buveinėse, savivaldybių interneto svetainėse, seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentose; registruotais laiškais informuojami: planuojamos teritorijos valdytojai ir naudotojai; kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai.

2.6. Visuomenės informavimas apie rengiamą detalųjį planą buvo vykdomas netinkamai ir procedūra galbūt pažeidė didelės dalies aplinkinių gyventojų teisėtus interesus. Buvo nesilaikyta esminių teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų, tuo pažeistos gyventojų teisės, atimta galimybė jiems deramai atstovauti ir ginti savo teises, o konkrečiai: informacija nepaskelbta visų su sklypu susijusių savivaldybių buveinėse; informacija nepaskelbta visų su sklypu susijusių savivaldybių interneto svetainėse; informacija nepaskelbta visų su sklypu susijusių seniūnijų skelbimų lentose; registruotais laiškais neinformuoti: visi planuojamos teritorijos naudotojai; visi kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai.

2.7. Labai artimai – t. y. 500 m spinduliu nuo statybos darbų vietos seniai ir ilgai gyvena daug miesto gyventojų. Preliminarūs skaičiavimai leidžia tvirtinti, jog tiesiogiai didelis ūkinis-statybinis objektas pakeistų daugiau nei 300 gyvenamųjų namų, viso daugiau nei 1 250 gyventojų gyvenimo sąlygas. Tiek prekybos centras, tiek naujai suformuota gatvės linija yra esminiai teritorijų planavimo sprendimai, kurie keičia gyvenamąją aplinką, gali daryti esminę neigiamą įtaką čia gyvenantiems žmonėms, jų gyvenamosios aplinkos kokybei įvairių rūšių taršos (oro, garso, šviesos etc.), socialinės bendruomenės ryšių ar net kriminogeninės situacijos bei kitų rūšių socialinės aplinkos pokyčiams. Esminė neigiama įtaka jau išduotais leidimais statybai padaryta teisėtiems lūkesčiams. Pažeista aplinkinių gyventojų teisė (pagal Orhuso konvenciją) adekvačiai, laiku ir veiksmingai būti informuotiems apie planuojamą teritorijų planavimo procedūrą, dėl ko gyventojai negalėjo laiku susipažinti su planuojamais pokyčiais, pateikti savo pastabas, laiku imtis savo pažeistų teisių teisinės gynybos priemonių. Laiku ir tinkamai gyventojų neinformavus susidarė situacija, kai pradėti aktyvūs statybos darbai kelia pavojų, jog deramai neįvertinus neigiamos plėtojo objekto įtakos gyventojų gėrovei iškilo nebepataisoma žala, o jos neutralizuoti nenumatyta net minimalių aplinkosaugos priemonių. Ginčijamas detalusis planas iš esmės keičia planuojamą infrastruktūrą – (duomenys neskelbtini) ir kitų gatvių gyventojams patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvę taptų itin komplikuotas, įvažiavimo schema sudėtinga ir neįvertinanti jau dabar nuolatinių transporto kamščių didžiąją dienos dalį (ties įvažiavimu į aplinkkelį).

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjo skunde minimame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 8 d. (pareiškėjas nurodo, jog raštą gavo 2018 m. lapkričio 9 d.) rašte Nr. A51-96891/18(3.3.2.26E-MP), be kita ko, minimas ir pats teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalusis planas, nurodytas ir 2016 m. sausio 20 d. Įsakymo numeris, t. y. esminė informacija, kuria remiantis, be didesnių pastangų, viešojoje erdvėje galima rasti tiek teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalųjį planą, tiek jo rengimo medžiagą, tiek ir patį Administracijos direktoriaus Įsakymą, kuriuo patvirtintas teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalusis planas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, jog jam nei viena institucija nepateikė paties detaliojo plano informacijos, o TPDR esanti informacija yra tik dalinė (joje nėra pirminių dokumentų, neįmanoma įsitikinti, kokie pirminiai dokumentai buvo naudojami), laikytini absoliučiai nepagrįstais, kadangi TPDR yra viešinama iš esmės visa svarbiausia informacija, susijusi su teritorijų planavimo dokumentais. Registruotu paštu informuotų asmenų sąrašai nėra skelbiami dėl objektyvių priežasčių, susijusių su asmens duomenų apsauga. Taip pat nėra aišku, apie kokią konkrečiai neišviešintą informaciją skunde kalba pareiškėjas, tad tokie deklaratyvūs ir visiškai nekonkretizuoti pareiškėjo teiginiai negali būti vertinami kaip pagrįsti. Pareiškėjas, siekdamas viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto panaikinimo, praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą be svarbios priežasties, tad teismas nepagrįstai atnaujino jam kreipimosi į teismą terminą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatyto 2 mėnesių kreipimosi į teismą termino.

3.2. Pareiškėjas nedalyvavo teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas subjektyviai mano buvus pažeistas jo teises neinformavus jo asmeniškai apie vykdomas detaliojo plano rengimo ir viešinimo procedūras, nelaikytina svarbia priežastimi vertinant pareiškėjo galimybę dalyvauti teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjas neturi nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir į komunikacijas, esančias minėtame žemės sklype. Vienintelė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nurodyta A. U., kuri nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą įgijo 2015 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašu nuosavybės teisė buvo perleista tik vienam asmeniui – A. U., tad, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, akivaizdu, jog šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi jokios jo teisės nebuvo pažeistos. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas ne tik, kad neatitinka sąlygų, keliamų subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo, bet ir apskritai jo teisės ar teisėti interesai nėra ir niekada nebuvo pažeisti, tad jau vien šiuo pagrindu pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

3.3. Teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detaliojo plano tikslai yra vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais numatyti optimalią urbanistinę struktūrą, suformuojant komercinės paskirties objektų teritoriją prekybos centro statybai, suplanuojant susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, želdynų ir (ar) bendro naudojimo teritorijas, nustatyti naudojimo tipą ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Pagal galiojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą, teritorija priskiriama verslo, gamybos, pramonės teritorijoms (kuriose dominuoja darbo vietos) bei intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoms (rekreaciniai želdynai, moksliniai ir kultūriniai želdynai bei memorialiniai želdynai).

Ginčo teritorijoje numatyti bendrojo plano reglamentai urbanizuojamose teritorijose yra visuomenės paskirties, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinių infrastruktūrų teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, miškų ūkio žemės, žemės ūkio paskirties teritorijos. Tuo metu neurbanizuojamose teritorijose: miško ūkio paskirties; kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; rekreacinės teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos.

Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) gatve pagal galiojantį bendrąjį planą, prioritetas teikiamas visuomeninei ir komercinei veiklai, taip pat saugomi esami vandens telkiniai bei įrengiami želdynai. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų reglamentą ginčo teritorija patenka į gamtinės migracijos koridorių įtakos zoną (miesto teritorijoje), kurioje plėtra galima tik parengus viso slėnio apsaugos ir pakrančių panaudojimo poilsio teritorijų planavimo dokumentus.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 1-873 patvirtintą monitoringo ataskaitos 7.5.9 punktą plėtra teritorijose, įeinančiose arba besiribojančiose su gamtinio karkaso zonomis, gali būti planuojama parengus ir plėtros koncepciją. Ginčo teritorija patenka į parengtos Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-1898, sprendinių schemą, kurioje detaliuoju planu suplanuoti komerciniai sklypai patenka į AU4 – urbanizuotos teritorijos, o suformuotas bendrųjų želdinių sklypas ir rekreacinis sklypas patenka į AU1 – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai, tad akivaizdu, kad rengiant teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalųjį planą, buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų bei atsižvelgta į reglamentus, nustatytus ginčo teritorijai bendruoju planu.

Tuo metu pareiškėjo teiginiai, susiję su būtinumu vertinti teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detaliojo plano sprendinius kompetentingoms visuomenės sveikatos institucijoms, laikytini absoliučiai nepagrįstais ir klaidinančiais. Iš viešai prieinamos (TPDR internetiniame puslapyje patalpintos) teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detaliojo plano rengimo medžiagos (derinimo dokumentai) matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patvirtino, jog detalusis planas atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus.

Minėta visuomenės sveikatos centro išvada nėra nuginčyta, tad ji laikytina galiojančia bei patvirtinančia detaliojo plano teisėtumą visuomenės sveikatos srityje.

3.4. Kaimyninis žemės sklypas – tai žemės sklypas, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris ir kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir turi bendrą ribą su planuojama teritorija arba atskirtas ne aukštesnės kaip D kategorijos gatve, vietinės reikšmės keliu ar siauresniu kaip 10 metrų sklypais nesuformuotu žemės plotu (Nuostatų 5 p.). Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra planuotos teritorijos kaimyninis sklypas. Teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detaliojo plano rengimo medžiaga patvirtina, kad kaimyninių sklypų teisėti savininkai ar naudotojai buvo tinkamai informuoti registruotais laiškais apie teritorijų planavimo procedūras. Pareiškėjo teiginys, jog jis yra planuotos teritorijos kaimyninio sklypo (turima omeny valstybinę žemę) naudotojas, laikytinas nepagrįstu ir netgi melagingu, kadangi pats pareiškėjas nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neturi, kaip ir neturi nuosavybės teisių į žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius komunikacijų tinklus. Nesant jokios informacijos apie pareiškėjo teisėtą ir išviešintą naudojimąsi planuotos teritorijos kaimyniniu sklypu, planavimo organizatorius ar kitas asmuo neturėjo pareigos registruotu laišku informuoti pareiškėjo apie ginčo teritorijos planavimo procedūras.

3.5. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir seniūnijų skelbimo lentose, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 2 d.). Nuostatuose įtvirtinta detali teritorijų planavimo dokumento viešinimo ir paskelbimo tvarka. Nagrinėjamu atveju 2014 m. rugsėjo 25 d. pasirašytos teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. A72-1559/14(3.1.36-AD4) pagrindu teritorijų planavimo organizatorius pareigas, susijusias su teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detaliojo plano rengimo procedūromis, tarp jų ir viešinimo, buvo perdavęs planavimo iniciatoriui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „SKV-Valda“. Apie rengiamą detalųjį planą visuomenė buvo informuota Vilniaus savivaldybės internetiniame puslapyje, www.tpdris.lt sistemoje, Pašilaičių seniūnijos stende, išsiųstais kaimyninių sklypų savininkams registruotais laiškais. Informacija skelbta ir „Lietuvos rytas“ laikraštyje. Pakartotinas svarstymas su pasiūlymus teikusiais gyventojais vyko 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie tokį svarstymą gyventojai buvo informuoti registruotais laiškais. Vien ta aplinkybė, jog, pareiškėjo nuomone, informacinis stendas, pastatytas planuotoje teritorijoje, neatitinka protingumo kriterijų, yra nepastebimas bei neatsparus oro sąlygoms, neįrodo jo neinformatyvumo. Priešingai, tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės tik patvirtina, jog visuomenės informavimo pareiga įgyvendinama visomis priemonėmis, siekiant informuoti kuo platesnę visuomenės dalį apie vykdomus veiksmus teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) gatve.

3.6. Informacija apie rengiamo teritorijų planavimo dokumento procedūras turi būti skelbiama seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje (Teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 4 d., Nuostatų 3, 32.1 p.). Šiuo atveju detaliuoju planu ties (duomenys neskelbtini) gatve suplanuota teritorija yra (duomenys neskelbtini), tad nei planavimo iniciatorius, nei planavimo organizatorius neturėjo pareigos skelbti informacijos kitose seniūnijose ar savivaldybėse. Tai, jog visi (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai turėjo būti informuoti apie detaliojo plano rengimo procedūras registruotais laiškais tuo pagrindu, jog bus formuojama viešojo naudojimo gatvė, jos naudotojai bus visi minėtų gatvių gyventojai, laikytini absoliučiai nepagrįstais. Kita suinteresuota visuomenė (siekiant kuo platesnės informacijos sklaidos) buvo informuota kitais įstatyme numatytais būdais, tad teigti, jog absoliučiai visai suinteresuotai visuomenei turėjo būti siunčiami registruoti laiškai, nėra jokio teisinio pagrindo.

3.7. Administracija AB „SKV-Valda“ prekybos paskirties pastato statybai nėra išdavusi leidimo, statybos darbai galbūt yra (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje tiesimo darbai, kuriems išduotas galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas. Tiek (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai teritorijos planavimo procese kreipėsi į planavimo organizatorių bei planavimo iniciatorių su pasiūlymais, aktyviai dalyvavo vedant derybas, dalyvavo viešuose susirinkimuose, kas tik patvirtina, jog suinteresuota visuomenė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie vykdomą teritorijos planavimo procedūrą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SKV-Valda“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Teismas terminą skundui pateikti atnaujino vadovaujantis pareiškėjo pateikta tikrovės neatitinkančia informacija. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas. Aplinkybė, kad atitinkamos institucijos pareiškėjui pateikė informaciją apie Įsakymą, negali būti pripažintas kaip pagrįstas pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti. Detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskelbtas TPDR 2016 m. vasario 23 d. Todėl vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, detaliojo plano apskundimo teismui terminas baigėsi 2016 m. kovo 23 d. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į teismą dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. daugiau nei 3 metus praleidęs terminą skundui pateikti. Teisminis procesas dėl pareiškėjo administracinėje byloje keliamų reikalavimų negalėjo būti pradėtas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), o neteisėtai pradėtas turi būti nutrauktas (ABTĮ 103 str. 9 p.).

4.2. Be to, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas teikti skundą dėl Įsakymo ir juo patvirtinto detaliojo plano. Suinteresuotieji fiziniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo tik tuo atveju, jeigu (i) suinteresuotas asmuo dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir šių procedūrų metu žinojo arba objektyviai galėjo numatyti apie galbūt pažeidžiamas teises; arba (ii) suinteresuotas asmuo negalėjo dalyvauti planavimo viešinimo procedūrose ir teismas šias priežastis pripažino svarbiomis. Pats pareiškėjas pripažįsta, jog jis nedalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūros metu. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl negalėjimo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrų metu. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas arba bendrasavininkis. Priešingai, pareiškėjas deklaruoja, kad jo sutuoktinė A. U. yra minėto žemės sklypo savininkė, o jis tik gyventojas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė ir šiuo atveju neegzistuoja teisės kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo sąlygos. Todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas ir ABTĮ 5 straipsnio pagrindu.

4.3. Priešingai nei deklaratyviai teigia pareiškėjas, detaliojo plano sprendiniai išviešinti tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka, o detaliojo plano viešinimo procedūros nebuvo pažeistos. Administracinėje byloje pateikti įrodymai, o taip pat viešai prieinama informacija vienareikšmiai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai dalyvavo detaliojo plano sprendinių viešinimo metu. Todėl vien tai paneigia pareiškėjo deklaratyvius teiginius dėl tariamų viešinimo procedūrų pažeidimo. Skunde keliami klausimai dėl detaliojo plano sprendinių pagrįstumo yra politinio ir ekonominio pobūdžio.

4.4. Pareiškėjas kaip praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo aplinkybes (pagrindą) nurodė aplinkybes, kurios išimtinai susijusios ne su Įsakymo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais ir (arba) jų pažeidimais, tačiau išimtinai su pareiškėjo elgesiu pasirenkant savo teisių gynybą. Pats pareiškėjas dar 2018 m. gruodžio 28 d. pirminiame skunde nurodė, kad jis dar 2018 m. spalio 19 d. pateikė skundą atsakovui dėl galbūt neteisėtų statybų. 2018 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame, be kita ko, buvo pateikta informacija apie parengtą ir patvirtintą detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, darytina vienareikšmė išvada, kad jeigu pareiškėjui apie detalųjį planą tapo žinoma ne detaliojo plano išviešinimo metu, bet vėliau, tai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie Įsakymą ir juo patvirtintą detalųjį planą ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 8 d. Todėl net ir darant prielaidą, kad pareiškėjui apie įsakymą tapo žinoma tik 2018 m. lapkričio 8 d., ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtintas 1 mėnesio skundo dėl Įsakymo pateikimo terminas suėjo dar 2018 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, tiek skunde, tiek atskiruosiuose skunduose teismui nurodė tikrovės neatitinkančias (melagingas) aplinkybes, susijusias su sužinojimo apie Įsakymą ir juo patvirtintą detalųjį planą momentu (2018 m. gruodžio 10 d. publikuotame straipsnyje portale lrytas.lt nurodyta pareiškėjo citata socialiniame tinkle „Facebook“, kuri patvirtina, kad pareiškėjas apie Įsakymą ir detalųjį planą žinojo ir negalėjo nežinoti žymiai anksčiau, nei nurodė teismui; 2018 m. lapkričio 26 d. publikuotame straipsnyje portale delfi.lt nurodyta, kad pareiškėjas yra vienas iš tinklaraščio pavadinimu „Statybų pramonės bazei (duomenys neskelbtini) – ne vieta!“, bendraautorių; 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą Aplinkos apsaugos agentūrai dėl jos priimtos galutinės atrankos išvados panaikinimo, kurio pagrindu pradėta ir nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1196-244/2019; skundo faktinį pagrindą sudaro tapačios aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir šis skundas). Tai patvirtina, kad pareiškėjas apie Įsakymą ir juo patvirtintą detalųjį planą žinojo ir negalėjo nežinoti dar iki 2018 m. lapkričio 19 d.

4.5. Detalusis planas buvo rengiamas bei viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir suinteresuotą visuomenę, kuri buvo informuota Nuostatuose įtvirtinta tvarka, buvo rengti net du vieši svarstymai, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjo kaimynai. Pareiškėjo sutuoktinės žemės sklypas neįeina į detaliuoju planu patvirtintą teritoriją ir nesudaro jos dalies. Be to, detaliuoju planu suformuotą teritoriją sudarantys žemės sklypai net nesiriboja su pareiškėjo sutuoktinei priklausančiu žemės sklypu. Tai patvirtina, kad dėl detaliojo plano nėra ir objektyviai negali būti apribotos kokios nors pareiškėjo teisės naudotis ar valdyti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

4.6. Susisiekimo schemos pokyčius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nulėmė Vakarinio aplinkkelio įrengimas, planai įrengti (duomenys neskelbtini) bei aktualus teisinis reguliavimas, bet ne detalusis planas ir jo sprendiniai. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais yra įgyvendinami teisės aktuose nustatyti įpareigojimai, nėra ir negali būti pažeidžiantys trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Dėl to pareiškėjo teiginiai, esą detaliojo plano sprendiniais yra apsunkinamas patekimas į pareiškėjui aktualią teritoriją, yra tik tuščia deklaracija, o minimalių saugumo priemonių laikymasis, atitinkantis teisinio reguliavimo reikalavimus, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti detaliojo plano sprendinius kaip pažeidžiančius asmens teises ar teisėtus interesus. Detaliojo plano rengėjas susisiekimo sprendinius privalėjo vertinti ne tik planuojamos teritorijos atžvilgiu, tačiau spręsdamas kompleksinius, jungčių su esamomis ir projektuojamomis gatvėmis ir kitais susisiekimo mazgais, klausimus – tarp kurių – darnų Vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių susiliejimą.

4.7. Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad visa detaliuoju planu numatoma paslaugų teritorija, kurioje ir planuojama trečiojo suinteresuoto asmens veikla nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos yra atribota želdynais (visa pietinė planuojamos teritorijos dalis yra skirta arba aukščiau aptartoms inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini), Vakarinio aplinkkelio sprendinius) arba želdynams. Detaliuoju planu yra numatoma, kad didžioji planuojamos teritorijos dalis yra skirta komercinei veiklai.

Iki parengiant ir patvirtinant detalųjį planą, teritorija buvo suplanuota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas), kuris numatė, kad teritorija yra Verslo, gamybos ir pramonės reglamentinėje zonoje. Tai, kad dar 2007 m. patvirtinus Bendrąjį planą buvo nustatyta, kad teritorijoje yra galima tarši veikla (pramonės ir sandėliavimo, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos), vienareikšmiai patvirtina, kad pareiškėjo teiginys dėl galimo neigiamo poveikio asmenims ir jų gyvenimo kokybei yra deklaratyvus.

Asmenims, įsikūrusiems šalia detaliuoju planu suplanuotos teritorijos, nėra ir negalėjo susiformuoti jokie teisėti lūkesčiai, jog jų gyvenamoji aplinka nepasikeis, kadangi dar Bendrasis planas aiškiai nurodė, kad teritorija yra skirta užstatymui ir ypač taršiai veiklai. Iš detaliojo plano rengimo (viešinimo) medžiagos (ataskaitos) matyti, kad parengus detaliojo plano sprendinius ir juos viešai svarstant su visuomene, buvo kelti bei atsakyti papildomi klausimai, teikti pasiūlymai tiek dėl žaliųjų zonų, tiek dėl susisiekimo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiek planuojamoje teritorijoje numatomos veiklos taršos.

Ataskaitoje, kuri yra viešai prieinama, matyti, kad detaliojo plano rengėjui (o taip pat Administracijos Miesto plėtros departamentui, Miesto ūkio ir transporto departamentui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Aplinkos agentūrai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės merui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) buvo pateiktas kolektyvinis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų raštas, kuriame be kita ko, kelti klausimai dėl: (i) želdynų kiekio, (ii) įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), (iii) užstatymo sprendinių bei kitų klausimų.

Jau vien ši aplinkybė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai, kuriuos neva netiesiogiai atstovauja pareiškėjas, žinojo apie rengiamą detalųjį planą, dalyvavo jo svarstyme, teikė pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, ir priėmė galutinius detaliojo plano sprendinius kaip tinkamus. Tad visi pareiškėjo skunde keliami klausimai (dėl neva netinkamų detaliojo plano sprendinių) jau buvo apsvarstyti detaliojo plano rengimo metu, tinkamai atsakyti suinteresuotiems asmenims ir teisės aktuose nustatytu terminu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų teismui.

4.8. Pareiškėjas neįrodė, kad Įsakymas ir (ar) detalusis planas apskritai kaip nors lemia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimties pasikeitimus. Juo labiau, kad Įsakymas ir (ar) kokie nors detaliojo plano sprendiniai tariamai galėjo būti priimti neteisėtai ar nepagrįstai. Be to, pareiškėjas nepaisant deklaratyvių teiginių nenurodė, kaip detaliuoju planu pakeista pareiškėjo naudojamo žemės sklypo teisių ir pareigų apimtis, kaip pasikeitė jo naudojimo tvarka, jeigu pareiškėjo naudojamas žemės sklypas ir detaliuoju planu patvirtintą teritoriją sudarantys žemės sklypai net nėra šalia (neturi bendros ribos bei yra reikšmingai nutolę). Tai, kad pareiškėjo naudojamas žemės sklypas neatitinka kaimyninio žemės sklypo sąvokos ir jo atžvilgiu nereikia atlikti dalies Nuostatuose įtvirtintų procedūrų, nereiškia, kad pareiškėjas buvo eliminuotas iš detaliojo plano rengimo procedūros, neteko teisės teikti prašymus, reikalavimus ar pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Aplinkybė, kad pareiškėjo naudojamas žemės sklypas negali būti laikomas kaimyniniu detaliuoju planu planuojamos teritorijos atžvilgiu, reiškia, kad nėra taikoma viena, papildoma, informavimo priemonė.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. pateikė pareiškimą, prašydamas atsižvelgti į skundo argumentus ir įpareigoti teritorijų planavimo procedūrą atlikti tinkamai. Nurodė, kad apie šioje byloje skundžiamu sprendimu patvirtintą detalųjį planą jo niekas asmeniškai neinformavo. Detaliuoju planu iš esmės keičiama visa transporto schema, naikinamos žaliosios apsaugos juostos. Akivaizdžiai išaugo transporto srautas. Tai padidino triukšmo lygį. Visos šios aplinkybės turėjo būti įvertintos rengiant teritorijų detalųjį planą. Tai nebuvo padaryta. Nurodė, kad būtų turėjęs pastabų.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad sutinka su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad apie planuojamas dideles statybas nebuvo informuotas, negavo jokios informacijos nei asmeniškai, nei kitais būdais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens AB „SKV-Valda“ naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 17 d. AB „SKV-Valda“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti inicijuoti teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve planavimo procesą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 30-1722 „Dėl leidimo inicijuoti apie 5,74 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini)gatve planavimo procesą ir rengti detalųjį planą“ buvo leista inicijuoti teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve planavimo procesą bei rengti šios teritorijos detalųjį planą.

Minėto įsakymo pagrindu 2014 m. rugsėjo 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir AB „SKV-Valda“ buvo sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. A72-1559/14(3.1.36-AD4), pagal kurią susitarta parengti teritorijų planavimo dokumentą. Apie rengiamą detalųjį planą visuomenė buvo informuota Vilniaus savivaldybės internetiniame puslapyje, www.tpdris.lt sistemoje, Pašilaičių seniūnijos stende, išsiųstais kaimyninių sklypų savininkams registruotais laiškais. Informacija skelbta ir „Lietuvos rytas“ laikraštyje nurodant, kad su projektiniais sprendiniais galima susipažinti nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 28 d. ir teikti argumentuotus pasiūlymus ir pastabas raštu UAB „Architectura“ projektuotojams darbo dienomis bei viešojo svarstymo metu 2015 m. birželio 23 d.

Pakartotinas svarstymas, su pasiūlymus teikusiais gyventojais, vyko 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie tokį svarstymą gyventojai buvo informuoti registruotais laiškais. Teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detaliojo plano tikslai, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, yra numatyti optimalią urbanistinę struktūrą, suformuojant komercinės paskirties objektų teritoriją, suplanuojant susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, želdinių ir (ar) bendro naudojimo teritorijas, nustatyti naudojimo tipą ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus.

Pagal galiojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą, teritorija priskiriama verslo, gamybos, pramonės teritorijoms (kuriose dominuoja darbo vietos) bei intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoms (rekreaciniai želdynai, moksliniai ir kultūriniai želdynai bei memorialiniai želdynai). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2016 m. sausio 11 d. patikrinęs parengtą teritorijų planavimo dokumentą, nustatė, jog planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka teisės aktų nuostatas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 30-98 „Dėl apie 5,74 ha teritorijos ties (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detalusis planas.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, LVAT išaiškinimais, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo asmenims, nepaisant to, koks konkretus teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas tokiu administraciniu sprendimu, su sąlygomis, kad: 1) šie asmenys dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galbūt pažeidžiamas teises. Be to, jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, tokie subjektai negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 4 d. 2 p. ).

10. Teismas taip pat vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo šeštuoju skirsniu (31–38 straipsniai), Taisyklėmis, Nuostatais (detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo metu galiojusi redakcija) 5, 6, 32.1 punktais. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad pranešimą apie rengiamą detalųjį planą ir su tuo susijusią informaciją buvo būtina pateikti atitinkamai:

1. Vilniaus miesto savivaldybėje ir jos interneto svetainėje;

2. Pašilaičių seniūnijos skelbimų lentoje;

3. TPDRIS;

4. Registruotais laiškais kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Teismas nustatė, kad detalusis planas buvo rengiamas bei viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir suinteresuotą visuomenę, kuri buvo informuota Nuostatuose nustatyta tvarka. Ataskaitos priedai patvirtina, kad tiek Administracijos interneto puslapyje, tiek TPDRIS buvo teikiama informacija apie teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano iniciavimą, pradedamą rengimą. Išviešinta detaliojo plano rengimo programa, informacija apie detaliojo plano iniciatorių ir rengėją.

Apie parengtus detaliojo plano sprendinius bei sprendimą, kad nėra būtina atlikti strateginių pasekmių aplinkai vertinimo, pranešta ir dienraščio Lietuvos rytas 2015 m. birželio 2 d. numeryje, klasifikuotų skelbimų skiltyje (pateikta informacija ir apie parengtus sprendinius, pakartota informacija apie detaliojo plano iniciatorių, rengėją, informuota, kada ir kur vyks viešas supažindinimas su parengtais detaliojo plano sprendiniais), taip pat ši informacija 2015 m. gegužės 25 d. ir 2015 m. birželio 1 d. išviešinta ir Administracijos interneto svetainėje. 2015 m. gegužės 27 d.

AB Lietuvos paštas pašto siuntų, siuntinių priėmimo-išdavimo lydraštis Nr. 11934-31-1048 ir informaciniai pranešimai apie detalųjį planą planuojamoje teritorijoje esančių bei gretimų sklypų savininkams ir naudotojams bei 2015 m. birželio 1 d. AB Lietuvos paštas pašto siuntų, siuntinių priėmimo-išdavimo lydraštis Nr. 11934-31-1048 ir informaciniai pranešimai apie detalųjį planą planuojamoje teritorijoje esančių bei gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Iš Ataskaitos priedų nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai suinteresuotai visuomenei buvo pristatyti 2015 m. birželio 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. viešų susirinkimų metu.

Šių susirinkimų metu bei iki jų buvo gauti suinteresuotos visuomenės, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų pasiūlymai detaliojo plano sprendiniams, į kuriuos buvo teisės aktų nustatyta tvarka atsakyta ar atsižvelgta. Tą patvirtina aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. susirinkimas buvo organizuojamas aptarti pagal gautus pasiūlymus pakoreguotus detaliojo plano sprendinius. Iš detaliojo plano viešinimo ataskaitos ir jos priedų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai aktyviai dalyvavo detaliojo plano rengimo procedūrose, teikė pastabas bei siūlymus detaliojo plano sprendiniams.

Iš 2015 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų skundo nustatyta, kad detaliojo plano rengimo ir viešinimo metu klausimus kėlė net 28 minėtose gatvėse esančių namų gyventojai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad jeigu pareiškėjas būtų veikęs apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, jis galėjo ir turėjo objektyviai žinoti apie rengiamą detalųjį planą ir dalyvauti jo viešuose svarstymuose teikdamas pastabas bei pasiūlymus. Detaliojo plano rengėjui, Administracijos Miesto plėtros departamentui, Miesto ūkio ir transporto departamentui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Aplinkos agentūrai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės merui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo pateiktas kolektyvinis (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų raštas, kuriame, be kita ko, kelti klausimai dėl želdynų kiekio, įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), užstatymo sprendinių bei kitų klausimų, tai yra dėl tų pačių klausimų, kuriuos skunde kelia ir pareiškėjas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai (dėl netinkamų detaliojo plano sprendinių) buvo apsvarstyti detaliojo plano rengimo metu, atsakyta suinteresuotiems asmenims bei teisės aktų nustatytu terminu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų teismui. Atsižvelgdamas nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius dėl jo netinkamo informavimo apie vykdytą detaliojo plano rengimo procesą atmetė kaip nepagrįstus, o pareiškėjo nedalyvavimo detaliojo plano rengime priežasčių nelaikė objektyviomis priežastimis, jos vertintos kaip pareiškėjo nerūpestingumas bei neapdairumas.

Tuo labiau, kad pareiškėjo sutuoktinė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. gegužės 8 d., t. y. daugiau nei prieš metus iki ginčijamo Įsakymo priėmimo.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai plečiamai interpretuoja teisės normą, apibrėžiančią, kas laikytina kaimyniniu žemės sklypu, bei nepagrįstai jo sutuoktinei priklausantį žemės sklypą laiko kaimyniniu žemės sklypu bei nurodo, kad jiems, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkams, apie rengiamą detalųjį planą turėjo būti pranešta registruotu pranešimu. Toks plečiamas kaimyninio žemės sklypo aiškinimas neatitinka teisės aktų reglamentavimo (Nuostatų 5 p.). Teismas nustatė, kad detaliuoju planu planuojama teritorija nuo (duomenys neskelbtini) gatvių ir kitų pietvakarinėje pusėje išsidėsčiusių teritorijų yra atskirta (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra C kategorijos gatvė.

Pareiškėjo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas – (duomenys neskelbtini), nuo detaliuoju planu suplanuotos teritorijos yra nutolęs net per 3 žemės sklypus – (duomenys neskelbtini). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį laikyti kaimyniniu žemės sklypu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad privažiavimo sklype ((duomenys neskelbtini) ir privažiavimo keliukas, kuris suformuotas valstybinėje žemėje, ne S. K. gatvėje) yra nutiestos visos pareiškėjo lėšomis įrengtos vandens, kanalizacijos, elektros, dujų, ryšių komunikacijų linijos ir tam yra gauti visi institucijų leidimai, nepatvirtina, kad pareiškėjas yra kaimyninio sklypo valdytojas, nes teritorija, kurioje yra išsidėstę pareiškėjo lėšomis įrengti inžineriniai tinklai, yra laisvos nesuformuotos valstybinės žemės teritorija, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsniu, patikėjimo teise valdo ne pareiškėjas, o Nacionalinė žemės tarnyba.

Įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias detaliojo planavimo viešinimą, teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad visi (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai turėjo būti informuoti apie detaliojo plano rengimo procedūras registruotais laiškais. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaimyninių planuotos teritorijos sklypų savininkai, valdytojai bei naudotojai, laikantis įstatymų reikalavimų, buvo informuoti registruotais laiškais taip įgyvendinant visuomenės informavimo pareigą. Kita suinteresuota visuomenė buvo informuota kitais įstatyme numatytais būdais ir aktyviai dalyvavo detaliojo plano svarstymo procedūrose, teikė savo pastabas, kas patvirtina, jog suinteresuota visuomenė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie vykdomą teritorijos planavimo procedūrą.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog detaliojo plano rengimo metu informacija turėjo būti tiekiama ir Vilniaus rajono savivaldybėje bei Justiniškių seniūnijoje, yra teisiškai nepagrįsti. Nuostatų 32.1 punktas pateikia baigtinį sąrašą priemonių bei būdų, kur turi būti pateikiama informacija apie rengiamą detalųjį planą – tokia informacija pateikiama seniūnijų, kurių teritorijoje yra planuojama teritorija, skelbimo lentose. Ginčo atveju visa detaliuoju planu planuojama teritorija yra Pašilaičių seniūnijoje, todėl pagrįstai informacija ir buvo pateikta tik Pašilaičių seniūnijoje. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus, susijusius su detaliojo plano rengimu, priėmė išimtinai Vilniaus miesto savivaldybė, o minėtame procese nedalyvavo Vilniaus rajono savivaldybė, pareiškėjo argumentai, kad informacija turėjo būti skelbiama ir Vilniaus rajono savivaldybėje, yra teisiškai nepagrįsta.

13. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl įrengto informacinio stendo, kuris, pareiškėjo teigimu, neatitiko protingumo kriterijaus, kadangi daugiau nei 5 ha sklype buvo per mažas, todėl nepastebimas, teismas pažymėjo, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Taisyklės, nei Nuostatai neįtvirtino detaliojo plano rengėjo, organizatoriaus ar iniciatoriaus pareigos tokį stendą įrengti, todėl šie argumentai nelaikytini aktualiais ginčo nagrinėjimui. Teisės aktuose nenumatytos informavimo priemonės, nepriklausomai nuo jų įgyvendinimo pobūdžio, gali būti vertinamos tik kaip papildoma pastanga didinanti planavimo viešumą, tačiau nėra ir negali būti pagrindu pripažinti netinkamu informavimu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad detalusis planas buvo rengiamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi buvo atliktos visos detaliojo plano rengimo bei viešinimo procedūros.

14. Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas neįrodė, jog Įsakymas ir (ar) detalusis planas apskritai kaip nors lemia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimties pasikeitimus bei, kad Įsakymas ir (ar) kokie nors detaliojo plano sprendiniai buvo priimti neteisėtai ar nepagrįstai. Teismas sutiko su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas, nepaisant deklaratyvių teiginių, nenurodė, kaip detaliuoju planu pakeista jo naudojamo žemės sklypo teisių ir pareigų apimtis, kaip pasikeitė jo naudojimo tvarka, kadangi jo naudojamas žemės sklypas ir detaliuoju planu patvirtintą teritoriją sudarantys žemės sklypai net nėra šalia, neturi bendros ribos bei yra reikšmingai nutolę.

15. Teismas pažymėjo, kad teritorija, dėl kurios patvirtintas detalusis planas, buvo suplanuota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuris numatė, kad teritorija yra Verslo, gamybos ir pramonės reglamentinėje zonoje, kurioje galima tarši veikla (pramonės ir sandėliavimo, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos), todėl pareiškėjo teiginiai dėl galimo neigiamo poveikio asmenims ir jų gyvenimo kokybei yra deklaratyvūs. Asmenims, įsikūrusiems šalia detaliuoju planu suplanuotos teritorijos, nėra ir negalėjo susiformuoti jokie teisėti lūkesčiai, jog jų gyvenamoji aplinka nepasikeis, kadangi Bendrasis planas aiškiai nurodė, kad teritorija yra skirta užstatymui ir ypač taršiai veiklai.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, jog jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Tuo metu planavimo organizatorius ir planavimo iniciatorius tinkamai įgyvendino visuomenės informavimo pareigą teritorijų planavimo procese, ką patvirtina ir teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve detaliojo plano rengimo medžiaga, todėl panaikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nėra esminiai sprendžiant šią bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

17. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SKV-Valda“ teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo jo naudai 3 153,98 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro – 3 025,48 Eur skundo peržiūra bei analizė, prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimas, atsiliepimo rengimas ir pateikimas teismui bei 128,50 Eur prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimas. Atsižvelgdamas į trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo turinį ir apimtį, nepaisant to, kad išlaidos neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, teismas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažino iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus, t. y. iki 1000 Eur.

18. 2020 m. sausio 3 d., tai yra po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, pateiktas D. D. prašymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nenagrinėjamas, kadangi jis pateiktas pavėluotai.

III. 19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų normas ir klaidingai konstatavo, jog pranešimą apie rengiamą detalųjį planą ir su tuo susijusią informaciją buvo būtina pateikti Pašilaičių seniūnijos skelbimų lentoje. Teismas suklydo ir neįvertino, jog planuojama teritorija yra ne tik Pašilaičių, bet ir Justiniškių seniūnijoje. Tą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 30-1722 priedas – schema. Schemoje matyti (duomenys neskelbtini) raudonoji linija. Iš šiuo metu oficialiai skelbiamų Vilniaus miesto seniūnijų teritorijų matyti, jog Justiniškių seniūnijos teritorija yra piečiau (duomenys neskelbtini) raudonosios linijos. Dar svarbiau, jog Justiniškių seniūnijos teritorija ne tik sutampa su planuojamos teritorijos pietine dalimi, bet ir persidengia su dabar galiojančio detaliojo plano dalimis. Tai, kad planuojamos teritorijos dalys patenka į Justiniškių teritoriją, patvirtina ir regia.lt teikiami ploto apskaičiavimo duomenys. Įsakyme ir planavimo programoje nurodytas teritorijos plotas – apie 5,74 ha. Tuo metu dabar veikiančios regia.lt UAB „SKV-Valda“ valdomų sklypų, sudarančių patvirtino detaliojo plano plotą, apimtis – tik 5,1 ha. Tai rodo, kad patvirtinto detaliojo plano ribos neatitinka teritorijų planavimo programos ir didelė šios trūkstamos teritorijos (apie 0,64 ha) yra Justiniškių seniūnijos teritorija (piečiau (duomenys neskelbtini) raudonosios linijos). Todėl pranešimai turėjo būti skelbiami ne tik Pašilaičių, bet ir Justiniškių seniūnijos skelbimų lentose.

19.2. Teismas netinkamai aiškino teisės aktų normas ir klaidingai konstatavo, jog pranešimą apie rengiamą detalųjį planą ir su tuo susijusią informaciją buvo būtina pateikti registruotais laiškais kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Teismas netinkamai aiškino, kad Nuostatų 32.1 punkto nuostata apima tik kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Teismas nepagrįstai iš registruotais laiškais informuojamų subjektų sąrašo pašalino planuojamos teritorijos kito nekilnojamojo turto savininkus, kas šio skundo atveju yra nekilnojamas turtas – vandens tiekimo ir kanalizacijos tinklai. Teismas netinkamai aiškino „kaimyninio sklypo“ sąvoką ir neatsižvelgė į teisės akto tikslams prieštaraujančią Nuostatų 5 punkto formuluotę, kurios dabartinė redakcija nepagrįstai susiaurina kaimynystėje gyvenančių asmenų teises, jų galimybę ginti savo teises apriboja formaliais „sklypo“ įforminimo (ar neįforminimo) kriterijais. Teismas neįsigilino į „kaimyninio žemės sklypo“ sąvoką ir jos taikymą faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo cituojama poįstatyminio teisės akto nuostata prieštarauja platesnei Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostatai.

19.3. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir klaidingai sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, jog pareiškėjas neįrodė, kad Įsakymas ir (ar) detalusis planas apskritai kaip nors lemia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimties pasikeitimus bei, kad Įsakymas ir (ar) kokie nors detaliojo plano sprendiniai buvo priimti neteisėtai ar nepagrįstai. Detaliajame plane suplanuota (duomenys neskelbtini) jungtis iš esmės pažeidžia Bendrojo plano reglamentą ir per apsauginę „žalią“ zoną yra suplanuota intensyvaus transporto gatvė. Kaip matyti iš 2014 m. planuojamos teritorijos schemos ir galiojančio detaliojo plano, schemoje planuota jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve turėjo jungtis su (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų masyvo įvažiavimu. Tuo metu galiojančiame detaliajame plane gatvės linija suformuota 100–150 m sankryžą pastumiant į Vakarų pusę. Kartu Įsakymas pažeidė Taisyklių nuostatas, nes nebuvo laikytasi patvirtintos teritorijų planavimo programos, jos prieš tai atitinkamai nepakeitus. Teismas taip pat neįvertino, kad detaliajame plane visiškai nenumatyta jokių privalomų reikalavimų aplinkos taršos mažinimui. Sudėtinė detaliojo plano dalis yra ir 2014 m. liepos 2 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažyma. Nustatyta, kad planuojamos Šiaurinės gatvės perspektyvinių transporto srautų keliamas triukšmas visais paros laikotarpiais nagrinėjamoje teritorijoje viršys didžiausias leidžiamas ribines vertes.

19.4. Nors teismas iš dalies sumažino trečiojo suinteresuoto asmens prašomą teisinių išlaidų atlyginimo dydį, tačiau šis prašymas turi būti atmestas atsižvelgus į esmines ir savitas ginčo aplinkybes. AB „SKV-Valda“ yra viena iš nacionalinio prekybos statybinėmis medžiagomis tinklo „Moki-veži“ įmonių, todėl turi santykinai itin didelius išteklius kovoti prieš visuomenę ir atskirus fizinius asmenis. Savo teisinę gynybą pareiškėjas vykdo asmeniškai, remdamasis savo bazinėmis teisinėmis žiniomis, nepiktnaudžiauja teisinės gynybos priemonėmis, dirbtinai netempia laiko ir ragina teismą sąžiningai ir skaidriai priimti sprendimą. Todėl trečiosios šalies prašymą reikia vertinti kaip netiesioginį bauginimą nutraukti savo interesų teisinę gynybą. Tai atitinka „strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą“ požymius. Ši byla pradėta nagrinėti tik iš trečio karto, du kartus LVAT atmetus teismo sprendimą neatnaujinti termino skundui paduoti. Tai rodo, kad teismai išsamiai ir nuodugniai įvertino teisines aplinkybes, svarbiomis pripažino aplinkybes, dėl ko pareiškėjas negalėjo bylos pradėti anksčiau, netiesiogiai patvirtino priežasčių, neleidusių dalyvauti detaliojo plano viešinimo procedūrose, rimtumą. Prieš pradedant bylą pareiškėjas kreipėsi į įvairias valstybės ir savivaldybės institucijas, kad būtų pašalinti akivaizdūs proceso trūkumai. Todėl bylos kontekste svarbi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo taisyklių.

19.5. Įsakymu patvirtinus detalųjį planą pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo (2015 m. lapkričio 1 d. redakcija) nuostatos: 17 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 6 dalis (įtvirtinti detaliųjų planų uždaviniai buvo įvykdyti netinkamai), 18 straipsnio 1, 4 dalys, 31 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 34 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 3, 5 dalys, 36 straipsnis, Nuostatų 3, 5, 7, 8, 25, 27.1, 33.2 punktai, Taisyklių 243, 257, 300, 325 punktai, Bendrojo plano teisės normos, Orhuso konvencijos 3 straipsnio 9 punktas, 6 straipsnio 2 punktas,

20. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu teikia didelį kiekį įrodymų (20 priedų), kuriais nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu pareiškėjas plečia savo paties pateikto skundo ribas – nurodomos naujos aplinkybės, teikiami nauji įrodymai. Be to, pareiškėjas teikdamas didelį kiekį naujų dokumentų tokiu būdu netinkamai naudojasi teise į apeliaciją, kuri yra skirta pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui patikrinti (ABTĮ 140 str. 1 d.), o ne praktiškai naujo skundo nagrinėjimui. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėtų dėl pirmosios instancijos teismo pagrįstumo spręsti vadovaudamasis naujais pareiškėjo argumentais ir įrodymais, kurių jis neteikė pirmosios instancijos teisme.

20.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas siekia apginti kitų asmenų galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas ne tik, kad neatitinka sąlygų, keliamų subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo, bet ir apskritai jo teisės ar teisėti interesai nėra ir niekada nebuvo pažeisti, tad jau vien šiuo pagrindu pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

20.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1V-561 patvirtintas Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nustato, kad seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribas ir buveines nustato ir prireikus jas keičia, suteikia seniūnijoms pavadinimus ir juos keičia, steigia naujas seniūnijas, esamas panaikina savivaldybės taryba, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę ir atsižvelgusi į Aprašo 2 punkte nurodytus veiksnius ir kriterijus. Iš Aprašo nuostatų matyti, kad seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribos turi sutapti su žemės sklypų ribomis, stabiliais kraštovaizdžio kompleksais, tarp jų – keliais, gatvėmis, ir t. t. Nors šis Aprašas buvo priimtas vėliau, nei buvo nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribos, bet iš jo turinio matyti, kad kelias ir gatvė gali būti seniūnijos aptarnaujamos teritorijos riba. Šiuo atveju aptariama (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėjas be pagrindo priskiria Pašilaičių seniūnijos aptarnavimo teritorijai, faktiškai žymi dviejų seniūnijų (Pašilaičių ir Justiniškių) aptarnaujamų teritorijų ribą. Konkrečių seniūnijai priklausančių gatvių sąrašą galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje adresu https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/seniunijos- ir-bendruomenes/justiniskiu-seniunija/.

20.4. Remiantis Nuostatų 32.1 punkto nuostata, yra informuojami būtent planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudojai ar kito nekilnojamojo turto savininkai. Šioje byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų planuojamos teritorijos valdytojas ar naudotojas, o taip pat ir jokių įrodymų, kad jis būtų kaimyninio žemės sklypo valdytojas ar naudotojas ar kito nekilnojamojo turto šiame sklype savininkas. Pareiškėjas savo teisę būti informuotu sieja net ne su jo valdomu ar naudojamu žemės sklypu, bet su naudojamais vandens ir nuotekų tinklais, kurie nėra suformuotame žemės sklype. Pareiškėjo cituojama Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostata, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra platesnė, nei Nuostatų 32.1 punkto nuostata.

20.5. Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens AB „SKV-Valda“ pateikta pozicija byloje, kad susisiekimo schemos pokyčius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nulėmė imperatyvus teisinis reguliavimas ir faktinė situacija, o ne detalusis planas ir jo sprendiniai.

20.6. Pareiškėjo pozicija, kad suplanuota transporto gatvė pažeidžia Bendrojo plano reglamentą, yra nepagrįsta ir teisiškai nemotyvuota.Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo priimtas 2007 m. sprendimu, todėl šiame Bendrajame plane nėra ir negalėjo būti 2014 m. schemos. Šiuo atveju pareiškėjas plačiau nepaaiškina, kaip iš Bendrojo plano nustatė, kokia turėjo būti gatvių jungtis.

20.7. Ta aplinkybė, kad gretimoje teritorijoje buvo atliktas triukšmo sklaidos modeliavimas ir pateiktas įvertinimas, savaime nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo numatyti privalomuosius reikalavimus aplinkos taršos mažinimui ir nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kaip nesusijusius su byla.

20.8. Šiuo atveju sutiktina su teismo išvadomis, kad jeigu pareiškėjas būtų veikęs apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, jis galėjo ir turėjo objektyviai žinoti apie rengiamą detalųjį planą ir dalyvauti jo viešuose svarstymuose teikdamas pastabas bei pasiūlymus.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo „SKV-Valda“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjo visas trečiojo suinteresuotojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatyme, Nuostatose bei Taisyklėse įtvirtintas teisės normas. Todėl pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad detaliojo plano sprendiniai išviešinti tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka, o taip pat, kad pareiškėjas apie rengiamą detalųjį planą registruotu laišku neturėjo būti informuotas.

21.2. Teismas tinkamai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies bei kitus straipsnius, o taip pat Nuostatų 32.1 punktą.

21.3. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad detaliojo plano rengimo viešinimo metu buvo atliktos visos Nuostatų 6 punkte įtvirtintos procedūros.

21.4. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai plečiamai interpretuoja teisės normą, reglamentuojančią, kas laikytina kaimyniniu žemės sklypu. Priešingai nei teigia apeliantas, jo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas (o taip pat, kiti (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai) neatitinka Nuostatų 5 punkte įtvirtintų kaimyninio žemės sklypo kriterijų.

21.5. Apeliantas vadovaujasi aplinkybėmis ir įrodymais, kuriais nesivadovavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apelianto naujai teikiami dokumentai neįrodo ir nepagrindžia, kad detaliuoju planu suformuota teritorija yra Justiniškių seniūnijoje. Priešingai, pareiškėjo naujai teikiami dokumentai tik dar kartą patvirtina, kad visa detaliuoju planu patvirtinta teritorija yra Pašilaičių seniūnijoje.

21.6. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog Įsakymas ir (arba) detalusis planas apskritai kaip nors lemia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimties pasikeitimus.

21.7. Priešingai nei teigia apeliantas, detaliuoju planu nebuvo padaryti esminiai teritorijų planavimo pakeitimai, susiję su žaliosios erdvės pakeitimu ar tariamu nepuoselėjimu.

21.8. Apelianto deklaratyvūs teiginiai, kad detaliajame plane nenumatyta veiksmų aplinkos taršos mažinimui, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės bei yra akivaizdžiai melagingi.

21.9. Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą administraciniame procese. Todėl pagrįstai iš pareiškėjo trečiojo suinteresuotojo asmens naudai priteisė dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad pareiškėjo procesinis elgesys buvo tinkamas (nors visuma pareiškėjo veiksmų, įskaitant, bet neapsiribojant, nepagrįsto skundo ir kitų skundų teikimas suponuoja visiškai kitokią išvadą), nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas pareiškėją atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kita vertus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ABTĮ 40 straipsnio 4 d. negali būti aiškinama tokiu būdu, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, jeigu kitos proceso šalies procesinis elgesys buvo tinkamas. Trečiojo suinteresuotojo asmens žiniomis, pareiškėjas turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (pareiškėjas Vilniaus universiteto Teisės fakultete yra įgijęs teisės magistro laipsnį), todėl pareiškėjas inicijuodamas administracinę bylą žinojo arba bent jau negalėjo nežinoti, kad tuo atveju, jeigu skundas bus atmestas, pareiškėjas turės pareigą atlyginti kitų proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinta, kai egzistuoja reikiamos teisinės prielaidos (pvz., ABTĮ 29 str.; 33 str. 2 d. 1; 4; 7 p.) ir asmuo įvykdo teisės aktuose nustatytas sąlygas (pvz., ABTĮ 24; 25 str.; 33 str. 2 d. 3; 8 p.).

23. Sąlygos, kurių neįvykdžius, yra ribojama asmens teisė kreiptis į teismą, yra nustatytos Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 2) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.“

24. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad loginė ir lingvistinė konstrukcija aiškiai rodo, kad šia teisės norma („<...> turi teisę kreiptis į teismą <...> tik tuo atveju <...>“) tėra nustatomi papildomi reikalavimai (ribojimai, papildomi kvalifikuojantys požymiai) asmenims, kurie pagal kitas administracinių bylų teiseną reglamentuojančių įstatymų nuostatas bendrai turi teisę kreiptis į administracinius teismus dėl aptariamų administracinių sprendimų (jų dalies) panaikinimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016; 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvavo byloje ginčijamo detaliojo plano viešinimo procedūrose ir neteikė atitinkamų skundų kompetentingoms institucijoms dėl šio plano sprendinių. Todėl byloje aktualus yra Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymas. Šios teisės normos dispozicijoje yra nustatyta sąlyga, kurios įvykdymas asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, būtent: turi egzistuoti priežastys, dėl kurių asmuo negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti atitinkamus skundus kompetentingoms institucijoms dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Be to, šios priežastys turi būti svarbios ir tai (ar priežastys svarbios, ar nesvarbios) turi nustatyti teismas.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Detaliojo plano rengime nedalyvavo dėl nesvarbių priežasčių, kurios vertinamos kaip pareiškėjo nerūpestingumas bei neapdairumas.

27. Pareiškėjas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nedalyvavimą Detaliojo plano rengime iš esmės pateisina tuo, kad buvo pažeista Detaliojo plano viešinimo tvarka ir sąlygos, dėl ko jis nebuvo tinkamai (raštu) informuotas apie jo rengimą ir dėl to negalėjo dalyvauti jo rengimo procedūrose bei tinkamai apginti savo subjektines teises.

28. Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir atitinkamus dokumentus – ištraukas iš atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų ir pan., kuriuose pats padarė atitinkamus žymėjimus apie gatvių, seniūnijų ribas ir kt.

29. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> „Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.“

30. Iš pareiškėjo teikiamų dokumentų matyti, kad juose užfiksuoti duomenys apie gatvių ir Vilniaus m. seniūnijų išsidėstymą ir jų ribas egzistavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priežasčių dėl kurių šie duomenys negalėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui pareiškėjas iš esmės ir nenurodo. Be to, byloje yra surinkta pakankamai tuo klausimu įrodymų (Bendrojo, detaliojo planų duomenys ir kt.), kuriais remiantis buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad paprastai teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimas ir jų aiškinimas yra susijęs su specialių žinių kartografijos ir teritorijų planavimo srityje panaudojimu. Šiuo atveju pareiškėjo teikiami dokumentai, kuriuose jis pats padarė atitinkamus žymėjimus bei vertinimus, šių reikalavimų neatitinka. Visa tai lemia, kad pareiškėjo teikiami duomenys neatitinka įrodymams nustatytų leistinumo ir patikimumo kriterijų, be to, yra pertekliniai, nes teikiami pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos šiuos įrodymus yra atmetamas.

31. Byloje nustatyta, kad Detaliuoju planu planuojama teritorija nuo (duomenys neskelbtini) gatvių ir kitų pietvakarinėje pusėje išsidėsčiusių teritorijų yra atskirta (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra C kategorijos gatvė. Pareiškėjo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas – (duomenys neskelbtini), nuo Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ir (duomenys neskelbtini) gatvės kelio yra nutolęs per 3 žemės sklypus – (duomenys neskelbtini).

32. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktą kaimyninis žemės sklypas – žemės sklypas, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris ir kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir turi bendrą ribą su planuojama teritorija arba atskirtas ne aukštesnės kaip D kategorijos gatve, vietinės reikšmės keliu ar siauresniu kaip 10 metrų sklypais nesuformuotu žemės plotu.

33. Nuostatų 32.1 punkte nustatyta, kad registruotais laiškais informuojami planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai ar kito nekilnojamojo turto savininkai.

34. Aptartos faktinės aplinkybės (pareiškėjo sutuoktinės žemės sklypo dislokacijos vieta Detaliojo plano atžvilgiu) ir minėtas teisinis reglamentavimas lemia, kad pareiškėjo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas neatitinka kaimyninio žemės sklypo kriterijų, dėl ko pareiškėjo teiginiai, jog jis turėjo būti informuotas apie planuojamą teritoriją registruotu laišku, yra nepagrįsti bei atmetami.

35. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 33, 34 straipsnių ir Nuostatų 32.1 punkto nuostatas savivaldybių institucijų sprendimai dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa, kurioje nurodoma, ar bus atliekamas SPAV (jeigu neatliekamas, informuojama, kur galima susipažinti su motyvais, kodėl neatliekamas SPAV) ir rengiama koncepcija, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas skelbiami: 1. šių institucijų buveinėse ir interneto svetainėse; 2. seniūnijų, kurių teritorijoje yra planuojama teritorija, skelbimo lentose; 3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS).

36. Byloje nustatyta, kad apie rengiamą detalųjį planą visuomenė buvo informuota Vilniaus savivaldybės internetiniame puslapyje, www.tpdris.lt sistemoje, Pašilaičių seniūnijos stende, buvo išsiųsti registruoti laiškai ir kaimyninių sklypų savininkams. Be to, informacija apie tai buvo skelbta ir „Lietuvos rytas“ laikraštyje nurodant, kad su projektiniais sprendiniais galima susipažinti nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 28 d. ir teikti argumentuotus pasiūlymus ir pastabas raštu UAB „Architectura“ projektuotojams darbo dienomis bei viešojo svarstymo metu 2015 m. birželio 23 d..

37. Byloje surinkti duomenys (Detaliojo plano sprendiniai, Vilniaus miesto savivaldybės internetinio tinklalapio https://vilnius.lt/lt/savivaldvbe/seniunijos duomenys ir kt.) patvirtina, kad Detaliuoju planu planuojama teritorija yra Pašilaičių seniūnijos teritorijoje, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog ši teritorija patenka ir į Justiniškių seniūnijos ar Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją, yra nepagrįsti bei neteisingi, dėl ko ir teiginiai, kad informacija apie rengiamą Detalųjį planą turėjo būti skelbiama Justiniškių seniūnijos ar Vilniaus rajono savivaldybės teritorijose, yra nepagrįsti ir atmetami.

38. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios informacijos teikimo tvarką ir sąlygas, kiek tai susiję su Detaliuoju planu, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos. Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėjas turėjo galimybę savalaikiai dalyvauti šio Detaliojo plano rengimo procese, todėl jo nurodytos nedalyvavimo šiame procese priežastys pagrįstai pripažintos nesvarbiomis.

39. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės konstatavimas lemia ir tai, kad pareiškėjas nėra tinkamai realizavęs savo teisės į teisminę gynybą, dėl ko jo apeliacinio skundo argumentai dėl Detaliojo plano sprendinių nepagrįstumo ir neteisėtumo, jo subjektinių teisių suvaržymo ir pan., negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, dėl ko šie argumentai yra nevertinami bei neteikiami atsakymai į juos.

40. Atmetami ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl priteistų iš jo trečiajam suinteresuotam asmeniui bylos vedimo išlaidų 1 000 Eur. Trečiojo suinteresuotojo asmens, akcinės bendrovės SKV-Valda“, teisė į patirtų išlaidų atlyginimą iš procesą pralaimėjusios šalies yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje. Šiam asmeniui iš pareiškėjo priteistų išlaidų dydis atitinka bylos apimtį ir jos sudėtingumą. Šių išlaidų dydis neviršija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

41. Apibendrinus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.). Kartu pažymėtina ir tai, kad kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, byloje nagrinėtais klausimais, ir jų detaliai nebekartoja.

42. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens AB „SKV-Valda“ teisės, dėl ko jis įgijo teisę ir į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.). Į bylą yra pateiktas AB „SKV-Valda“ prašymas priteisti iš pareiškėjo 1 778, 70 EUR (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokatų ir/ ar advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti. Šių išlaidų dydį patvirtina pateikti finansinės apskaitos dokumentų nuorašai. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio bei atitinka ir bylos sudėtingumą, jos apimtį bei joje nagrinėtų teisinių klausimų aspektą. Dėl šių priežasčių AB „SKV-Valda“ prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo L. U. trečiajam suinteresuotajam asmeniui, AB „SKV-Valda“, 1 778,70 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius