2021-06-23 Nr. AB-13387-3-61-3-01361-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl protokolo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-06-23 Nr. AB-13387-3-61-3-01361-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: G. J. paaiškino, kad 2019 m. nuosavybės teise valdė 3 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas). Nurodė, kad jos įgaliotas atstovas 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į Komisiją ir prašė informuoti Inspekciją, jog pareiškėjai priklausančiam sklypui padidintas koeficientas už apleistą žemę yra taikomas klaidingai, kadangi remiantis www.geoportal.lt duomenimis, visas Sklypo plotas patenka į „Durpingų pažemėjimų“ vietovę, kuri priskiriama pelkių kategorijai ir kuriai taikomi griežti veiklos reikalavimai, dėl kurių Sklypas negalėjo būti tvarkomas; Komisija Sprendimu Prašymo netenkino.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1963-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01361-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 24.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl protokolo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja G. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Komisijos nenaudojamiems, apleistiems sklypams nustatyti (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 9 d. protokolo Nr. 03L-25 dalį ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. KGS-21-20, kuriame buvo nutarta netenkinti pareiškėjos įgalioto atstovo 2020 m. kovo 2 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) ir nesikreipti į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) su prašymu, kad G. J. sklypas nebūtų laikomas apleistu ir nebūtų taikomas padidintas žemės mokesčio koeficientas (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti Komisiją pareiškėjos klausimą svarstyti iš naujo. G. J. taip pat prašė jai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. G. J. paaiškino, kad 2019 m. nuosavybės teise valdė 3 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas). Nurodė, kad jos įgaliotas atstovas 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į Komisiją ir prašė informuoti Inspekciją, jog pareiškėjai priklausančiam sklypui padidintas koeficientas už apleistą žemę yra taikomas klaidingai, kadangi remiantis www.geoportal.lt duomenimis, visas Sklypo plotas patenka į „Durpingų pažemėjimų“ vietovę, kuri priskiriama pelkių kategorijai ir kuriai taikomi griežti veiklos reikalavimai, dėl kurių Sklypas negalėjo būti tvarkomas; Komisija Sprendimu Prašymo netenkino.
3. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 128 punktu bei nurodė, kad 2019 m. Sklypo negalėjo prižiūrėti, kaip nustato Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. V.TS-40 patvirtintas Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). G. J. taip pat kritiškai vertino Komisijos narių 2020 m. kovo 9 d. protokole fiksuotus teiginius, kad Sklypas buvo apaugęs menkaverčiais medžiais, krūmais bei iki einamųjų metų liepos 1 d. nenušienautas ir kad pareiškėja dėl duomenų patikslinimo turėjo kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą.
4. G. J. atkreipė dėmesį, kad Sklypo teritorija tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, ginčo laikotarpiu buvo prižiūrėta ir tvarkinga, o jos padėtis nesudarė faktinio pagrindo Sklypą įtraukti į 2019 m. Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sąrašas).
5. Teismo posėdyje pareiškėjos G. J. atstovai palaikė pareiškėjos skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
6. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija prašė G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Išsamiai aptarusi faktines su Sklypo įtraukimu į Sąrašą bei pareiškėjos prašymų Sklypą išbraukti iš šio sąrašo ir Inspekcijai išsiųsti pranešimą, kuriame būtų pataisyta klaidingai pateikta informacija apie žemės sklypui taikomus koeficientus už apleistą žemę, nagrinėjimu susijusias aplinkybes bei priimtus sprendimus, Administracija nurodė, kad Komisija, priimdama sprendimus, vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu – dokumentu, nusakančiu pagrindinę daikto naudojimo paskirtį, plotą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, todėl keisti 2019 m. sprendimą dėl sklypo įtraukimo į 2019 m. nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą neturi pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu, G. J. nuomone, VĮ Registrų centre yra nurodyti neteisingi Sklypo duomenys, dėl duomenų pakeitimo pareiškėja turėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą.
8. Administracija akcentavo, kad priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija vadovavosi jos veiklą ir pagrindus reguliuojančiais teisės aktais. Remdamasis Aprašo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių, 12 straipsnio 5 punktu bei 33 straipsnio 1 dalimi, atsakovas teigė, kad Komisijos 2020 m. kovo 9 d. protokolo Nr. 03L-25 dalis bei 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KGS-21-20 yra teisėti ir pagristi.
9. Teismo posėdyje atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovas palaikė Administracijos atsiliepime išdėstytą poziciją.
II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjos G. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas nustatė, kad Komisija 2019 m. liepos 19 d. rašte Nr. 03.2-21-1145 pareiškėją informavo, jog vadovaujantis Aprašo 9 punktu, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje yra sudarytas 2019 metų Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašas, į kurį įtrauktas ir jai nuosavybės teise priklausantis sklypas. G. J. atstovas su 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymu kreipėsi į Komisiją ir nurodė, kad Sklypas neatitinka Aprašo nuostatų, kadangi jo paskirtis yra žemės ūkio, todėl Sklypas negali būti traktuojama kaip apleistas kitos paskirties žemės sklypas; remiantis tuo, buvo prašoma Sklypą išbraukti iš Sąrašo. Komisija 2019 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 03KS-21-34 pareiškėją ir jos atstovą informavo, kad pagal www.regia.lt duomenis, Sklypo pagrindinė paskirtis nurodyta – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, todėl Sklypas galėjo būti įtrauktas į Sąrašą. G. J. atstovas 2019 m. spalio 7 d. Komisiją informavo, kad Sklypas yra papelkėjęs ir jame yra suplanuotas grunto pakėlimas, o 2019 m. lapkričio 14 d. rašte prašė Inspekcijai išsiųsti pranešimą, kad būtų ištaisyta klaidingai pateikta informacija apie Sklypui taikomus koeficientus už apleistą žemę, pažymint, jog Sklypo dalies dydis, kuriam taikomas koeficientas, buvo paskaičiuotas neteisingai, kadangi Sklype yra 0,1273 ha registruotos pelkės, 0,615 ha registruotas vandens telkinys, žemės sklypo dalimi, sudarančia apie 0,13 ha, neatlygintinai naudojasi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų statyba“, todėl ši dalis negali būti laikoma apleista, taip pat dalį sklypo (0,15 ha) sudaro kelias, kuris nėra apaugęs. Komisija G. J. išsiuntė 2019 m. lapkričio 12 d. įvykusio posėdžio protokolo išrašą ir Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 03V-877 (toliau – ir Įsakymas) išrašą, kurio 2 punkte nustatyta Sklypo nenaudojamos, apleistos žemės dalis (2,8112 ha), o likusiam plotui – 0,1888 ha turi būti taikomas 0,5 ha procentų mokesčio tarifas nuo žemės mokestinės vertės. Pareiškėjos atstovas Prašyme Komisiją informavo, kad Sklypo plotas patenka į „Durpingų pažemėjimų“ vietovę, todėl prašė Inspekcijai išsiųsti pranešimą dėl duomenų pataisymo, tačiau Komisija Sprendimu šio prašymo netenkino.
12. Teismas pažymėjo, kad G. J. iš esmės nekelia ginčo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka su Sprendimu, kuriame Komisija atsisakė tenkinti jos atstovo 2020 m. kovo 2 d. prašymą Inspekcijai išsiųsti pranešimą dėl duomenų ištaisymo.
13. Pacitavęs Aprašo 1 ir 3 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad Aprašo nuostatomis yra reguliuojama sklypų, atsižvelgiant į jų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, priskyrimas neprižiūrimiems žemės sklypams, tvarka ir sąlygos; Aprašo 4.2 punkte nustatyta, kad į Sąrašą įtraukiami žemės sklypai, kurie visiškai neprižiūrimi, t. y. apaugę menkaverčiais medžiais ir krūmais bei nenušienauti iki einamųjų metų liepos 1 dienos.
14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos atstovas 2020 m. kovo 2 d. prašyme nurodė, jog Sklypas, remiantis www.geoportal.lt duomenimis, patenka į „Durpingų pažemėjimų“ vietovę, kuri priskirtina pelkių kategorijai, ir prašė Inspekcijai išsiųsti pranešimą dėl duomenų apie Sklypą ištaisymo. Teismas nustatė, kad Komisijoje dar 2019 m. lapkričio 12 d. buvo svarstytas G. J. įgalioto atstovo A. J. pateiktas prašymas dėl sklypų (taip pat ir ginčo sklypo) išbraukimo iš Sąrašo; Sklypą buvo prašoma išbraukti iš Sąrašo, kadangi jis papelkėjęs ir nėra galimybės Sklypą tinkamai sutvarkyti. Komisijos nariai, atsižvelgę į 2019 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, pasiūlė iš viso 3,0000 ha žemės ploto (Sklypas) atimti vandens telkinio plotą – 0,0615 ha ir kitos žemės plotą – 0,1273 ha, kuris ir yra vandens telkinio pakrantės juosta, pelkės ir šaltinynai (duomenys fiksuoti registre). Siūlomas ginčo sklypo plotas, nuo kurio būtų skaičiuojamas mokestis – 2,8112 ha. Remdamasis Komisijos siūlymu, Administracijos direktorius priėmė 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 03V-877.
15. Teismas pažymėjo, kad Prašymas (iš esmės tuo pačiu pagrindu) buvo nagrinėjamas Komisijos 2020 m. kovo 9 d. posėdyje; posėdžio metu buvo įvertintos aplinkybės, kad Sklypas iki einamųjų metų liepos 1 d. buvo apaugęs menkaverčiais medžiais ir krūmais, nenušienautas, taip pat buvo įvertintas ir 2020 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad naujai pateiktame registro išraše esantys duomenys pakito nežymiai, nutarė Prašymo netenkinti.
16. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog Sklypas nebuvo ir nėra įregistruotas kaip pelkė ar priskirtas pelkių kategorijai. Teismas pažymėjo, kad Komisija, be kita ko, vertindama prašymus, iš bendro Sklypo ploto išskaičiavo Sklypo dalis, kurios, objektyviai vertinant, galėjo būti laikomos kaip galbūt vandeningos, tačiau Komisija, pareiškėjos norimo Sklypo plotą pripažinti kaip užpelkėjusį pagal registre esančius duomenis neturėjo teisinio pagrindo. Teismas akcentavo, kad G. J. pateikė geoportal.lt esančius duomenis (žemėlapį), kurie registre nėra registruoti, ji nepateikė geoportal.lt esančių duomenų pagrindo, t. y. kokiu teisiniu pagrindu (oficialiais duomenimis remiantis), Sklypas buvo pripažintas pelke (užpelkėjusia teritorija), kokie administraciniai aktai, sprendimai tuo pagrindu yra priimti. Atsižvelgęs į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra duomenų apie tai, jog Sklypas yra priskirtinas pelkių teritorijai, o pareiškėjai kitų Prašymo argumentus patvirtinančių svarių duomenų nepateikus, teismas sprendė, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo Sklypo duomenis išbraukti iš Sąrašo ir kreiptis į Inspekciją dėl duomenų ištaisymo. Be to, Komisija atsižvelgė į pareiškėjos prašymą, todėl Sklypo ploto dalis, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, buvo atitinkamai sumažinta.
17. Dėl G. J. nurodytos teismų praktikos teismas pažymėjo, kad šios bylos ir pareiškėjos nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi: G. J. nurodytoje byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis galiojančio specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, o nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad geoportal.lt esančių duomenų pagrindas – galiojantys specialieji teritorijų planavimo dokumentai (jų sprendiniai), atitinkantys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos tapatumo nepagrindė.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors G. J. skunde nurodė, jog Sklypas ginčo laikotarpiu buvo prižiūrėtas ir tvarkingas, tačiau šių argumentų jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais nei Prašymo Komisijoje nagrinėjimo metu, nei skundo teisme nagrinėjimo metu nepagrindė.
19. Teismas padarė išvadą, kad Komisija Sprendime tinkamai išdėstė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo; iš Sprendimo turinio iš esmės yra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remdamasi Komisija priėmė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos įgalioto atstovo 2020 m. kovo 2 d. prašymą ir kreipti į Inspekciją dėl klaidingų duomenų apie Sklypui taikomus koeficientus už apleistą žemę ištaisymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde tik deklaratyviai nurodė, jog nesutinka su Komisijos narių nuomone, tačiau posėdžio metu narių išsakytų teiginių nepaneigė. Teismas sprendė, kad Sprendimą, kuris buvo priimtas apibendrinus 2020 m. kovo 9 d. Komisijos posėdyje priimtas išvadas, pripažinus teisėtu, o G. J. nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisijos narių posėdyje išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti, teismas nenustatė teisinio pagrindo neteisėta pripažinti 2020 m. kovo 9 d. protokolo Nr. 03L-25 dalį. Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nebuvo tenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl Komisijos įpareigojimo Prašymą svarstyti iš naujo, o netenkinus skundo reikalavimų, G. J. nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
III. 20. Pareiškėja G. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. G. J. taip pat prašo jai iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra duomenų apie tai, kad Sklypas yra priskirtinas pelkių teritorijai, o pareiškėja kitų Prašymo argumentus patvirtinančių svarių duomenų nepateikė, Komisija neturėjo teisinio pagrindo Sklypo duomenis išbraukti iš Sąrašo ir kreiptis į Inspekciją dėl duomenų ištaisymo, nėra pagrįsta. Kaip matyti iš geoportal.lt aprašymo, ši sistema yra įkurta remiantis Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatomis ir užtikrina valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų erdvinių duomenų rinkinių kaupimą pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką, šių duomenų teikimą per vieną interneto portalą (18 str., 21 str.). Remiantis minėtomis Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatomis bei to paties straipsnio 19 straipsnio 1 dalimi, yra akivaizdu, kad www.geoportal.lt esančių duomenų esantys duomenys tėra tik oficialių valstybės institucijų ir įmonių tvarkomų kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų suvestinė duomenų bazė, todėl duomenys, gauti iš šios duomenų bazės, yra ir turi būti prilyginami atskiros kiekvienos institucijos tvarkomo registro ar kitos duomenų bazės statusui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad įrodymais, kuriais remiantis galima nuginčyti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, gali būti ir įvairus oficialūs kitų valstybės ir savivaldybės institucijų tvarkomi registrai bei kartografinė medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Geodezijos ir kartografijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša, pareiškėja neturėjo pareigos pateikti dar ir papildomos informacijos ar dokumentų, kokiu teisiniu pagrindu Sklypas buvo pripažintas pelke ar užpelkėjusia teritorija, ar kokie administraciniai aktai, sprendimai tuo pagrindu yra priimti, todėl tiek atsakovas, tiek teismas, priimdamas sprendimą, galėjo ir turėjo vadovautis G. J. pateiktais www.geoportal.lt duomenimis.
21.2. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja kartu su Prašymu atsakovui teikė ir Sklypo ištrauką iš www.geoportal.l, iš kurios aiškiai matosi, jog 3/4 sklypo sudaro pelkės ir todėl G. J. negalėjo kirsti menkaverčių medžių ar krūmynų bei šienauti, nes tokia veikla būtų prieštaravusi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128 punkte nustatytiems draudimams, Administracija turėjo ja vadovautis ir pakeisti savo sprendimą dėl viso Sklypo įtraukimo į Sąrašą. Yra akivaizdu, kad pareiškėja 2019 m. Sklypo, kuris visas patenka į durpingų pažemėjimų vietovę, kuri priskiriama pelkių kategorijai, negalėjo prižiūrėti pagal Aprašą, t. y. kirsti menkaverčius medžius ar krūmynus bei šienauti, todėl Sklypas negalėjo patekti ir į Apraše numatytų visiškai neprižiūrimų sklypų sąvoką. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išbraukti visą Sklypą iš neprižiūrimų sklypų sąrašo ir apie tai informuoti Inspekciją.
21.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neginčijo Komisijos 2020 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 03L-25 nurodytų narių pasisakymų: vienas iš argumentų, susijusių su Komisijos posėdžio metu išsakytais teiginiai, buvo prieštaravimas jos narės (duomenys neskelbtini) seniūnės, vykdančios ir (duomenys neskelbtini) seniūnės funkcijas, K. V. teiginiams, kad G. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas į 2019 metų Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą, buvo įtrauktas, kadangi buvo apaugęs menkaverčiais medžiais ir krūmais bei nenušienautas iki einamųjų metų liepos 1 d.; skunde buvo pažymėta, jog toks seniūnės teiginys prieštarauja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128 punkto draudimams kirsti ir šienauti pelkėtose teritorijose.
Skunde taip pat buvo argumentuojama, kad klaidingi yra ir kito Komisijos nario R. D. Komisijos 2020 m. kovo 9 d. protokole užfiksuoti teiginiai, jog pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu netenkinti jos prašymo dėl klaidingai pateiktų Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nurodytų duomenų, taip pat jų tikslingumo ir / arba jų pakeitimo, turėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą, yra klaidinantis ir neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų – pagal galiojančius teisės aktus, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro nuostatus, VĮ Registrų centras tokio pobūdžio duomenų netikslina, juos tikslina matininkai, todėl kreipiantis interesantams, jų nekeičia; tam turėjo būti inicijuota kadastrinių duomenų patikslinimo procedūra, o kreipimasis į VĮ Registrų centras būtų tik dėl kadastro duomenų pakeitimų įregistravimo.
Teismas rėmėsi Komisijos išvadomis, kurios nariai nėra žemėtvarkos specialistai, o jų išvados buvo paviršutiniškos; ne kiekvienas savivaldybės tarnautojas gali iš vien tik Nekilnojamojo turto registro išrašo, nepatikrinęs visos reikiamos ar pateiktos informacijos, nuspręsti apie tai, ar žemės sklypas yra apleistas ir ar jis gali būti tvarkomas taip, kaip atrodo valdininkams. Be to, žemės sklypams taikomi įvairus apribojimai, ir jie ne visada gali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą. Aukštesnės galios teisės aktas (Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) nei Administracijos tarybos patvirtintas Aprašas nustato, jog gali būti žemės sklypui gali būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nors apie tai ir nebūtų padaryta įrašų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, o tai yra aktualu šiuo atveju, kadangi tai, kad Sklype yra daugiau pelkynų, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, patvirtina oficialūs www.geoportal.lt duomenys.
Tiek Komisijai, tiek teismui sprendimus grindus vien tik paviršutinišku Apraše nurodytu Sklypo vertinimo kriterijumi – duomenimis, užfiksuotais Nekilnojamojo turto registro išraše, tokie sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir tuo labiau teisingais, o Komisijos 2020 m. kovo 9 d. posėdžio protokolas Nr. 03L-25 taip pat turėjo būti pripažintas negaliojančiu.
22. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija prašo G. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Savo poziciją Administracija iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą, bei teismo sprendimo motyvais. Atsakovo nuomone, apibendrinus faktines aplinkybes ir įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, galima pagrįstai teigti, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas visapusiškai bei objektyviai įvertino byloje esančius ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra teisinio pagrindo naikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 24. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
25. Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų Nutarties 21.1 ir 21.2 punktuose.
25.1. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus, kad geoportal.lt puslapyje skelbiama informacija yra pagrindas pripažinti jos nurodomą žemės sklypo dalį pelke ir dėl to išbraukti iš Sąrašo, konstatuoja, kad būtent Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo yra pagrindas atsakovui spręsti dėl žemės sklypo teisinės padėties atliekant viešojo administravimo veiksmus, kurie yra priskirti savivaldybių kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu, Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).
25.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, ginčo žemės sklypas nebuvo ir nėra įregistruotas kaip pelkė.
25.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.
25.4. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad pareiškėja, siekdama, jog būtų keičiama jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (jo dalies) paskirtis, privalo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų keitimą įstatymų nustatyta tvarka. Tokie pakeitimai būtų teisinis pagrindas taikyti kitus, nei pritaikytieji ginčo teisinėje situacijoje, reikalavimus vertinimams, atsakovui (savivaldybei) atliekant jo kompetencijai priskirtas funkcijas, įtvirtintas Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje, taip pat Apraše.
26. Nutarties 25 punkte nurodytų motyvų dėl pagrindo remtis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vertinant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, atliekant savivaldybei priskirtas funkcijas pagal Žemės mokesčio įstatymą, pagrįstumo kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinio skundo argumentai, dėstomi šios Nutartis 21.3 punkte, neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl jie nevertinami.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
28. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teisę į teismo proceso išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti ir jos reikalavimo iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius