2021-03-10 Nr. AB-5028-3-62-3-02286-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-453-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02286-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. spalio 17 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose. Pataisos įstaigoje nebuvo įrengta atskira patalpa rūkymui, todėl kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Kadangi pareiškėjas yra nerūkantis, taip pat (duomenys neskelbtini), dėl kvėpavimo tabako dūmais patirdavo dusulio priepuolius, prasidėdavo sausas kosulys, dėl tokių priepuolių pareiškėjas negalėjo ir tinkamai išsimiegoti. Niekur nebuvo iškabinta įspėjamųjų draudžiančių rūkyti ženklų. Pareiškėjas pareigūnams daug kartų reiškė pretenzijas žodžiu, tačiau Pravieniškių PN-AK administracija į tai nereagavo. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos įstaigoms nėra numatyta pareiga įrengti atskiras patalpas rūkantiesiems. Gyvenamosiose patalpose vartoti tabako gaminius draudžiama pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Rūkymo vieta yra įrengta ir pažymėta specialiu ženklu pataisos namų kieme. Pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėta, kad jis yra rūkantis, pareiškėjas pats pirkdavo tabako gaminius. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis anksčiau buvo rūkantis, o, jam atvykus į pataisos įstaigą, atsakovo atstovas iš naujo nevertino, ar jis yra vis dar rūkantis. Pareiškėjas tabako gaminius pirkdavo tam, kad juos galėtų išmainyti į kitus daiktus ar atsiskaityti už paslaugas, tai yra įprasta praktika pataisos įstaigoje.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista laikotarpiais nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. spalio 17 d., neužtikrinant, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. spalio 17 d.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gyveno 1 būrio patalpose. Pareiškėjas teigia, kad kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo kvėpuoti tabako dūmais.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 7 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius 2019 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. (2-224.80)2-44423 nurodė, kad HN 134:2015 nereglamentuoja laisvės atėmimo vietose rūkymo vietų įrengimo reikalavimų, todėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nevertino.

11. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių PN-AK kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad gyvenamosiose patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl neiškabintų draudžiančių rūkyti ženklų bei neįrengtos rūkymo patalpos nepaneigtos.

12. Teismas pripažino, kad pareiškėjo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose buvo rūkoma. Pravieniškių PN-AK nesilaikė Įstatymo 19 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

13. Teismui nekilo abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

14. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, teikdamas skundą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nenurodė konkrečių asmenų, kurie nesilaiko Įstatyme nustatyto draudimo rūkyti gyvenamosiose patalpose. Be to, iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas tris kartus yra pirkęs tabako gaminius, Pravieniškių PN medicininiame pažymėjime yra užfiksuota, kad pareiškėjas rūko. Iš to galima spręsti, kad pareiškėjas, net jei pats ginčo laikotarpiu šių gaminių nevartojo, propagavo jų vartojimą. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios kokios nors pasekmės. Taigi nors pareiškėjas skunde nurodo patirdavęs stiprius dusulio priepuolius, aplinkybė, kad į gydytojus dėl minėtų priepuolių nesikreipė, buvo pagrindu teismui abejoti pareiškėjo nurodomų neigiamų pasekmių sveikatai sunkumu.

15. Teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų kalinimo sąlygų, neužtikrinant, jog pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Teismo vertinimu, byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir mąsto bei pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas, atsižvelgęs į šios individualios bylos aplinkybes, vertino, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo, nors nustatė visas būtinas sąlygas nagrinėjamu atveju valstybės civilinei atsakomybei kilti. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad patirta neturtinė žala atlyginama pinigais. Teismas neįvertino pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdžio ir intensyvumo, jo trukmės. Pareiškėjui pasyvus rūkimas (kvėpavimas kitų rūkančiųjų tabako dūmais, kuris truko nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. spalio 17 d.) darė didelę įtaką jo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

18. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Pravieniškių PN-AK nesiekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, šių aplinkybių taip pat nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. spalio 17 d. atlyginimo. Bylos duomenys (b. l. 26) patvirtina, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK, išskyrus laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 25 d., kuomet buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių (b. l. 24).

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė Įstatymo 19 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir dėl to konstatavęs, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pripažino pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo (bausmės atlikimo) sąlygas pažeidimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, o teismas, to nepadaręs, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Tuo pagrindu skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik tuo aspektu, ar teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

25. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjui kilo nepatogumų ir kitų neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. būtų buvęs kalinamas gyvenamojoje aplinkoje, kurioje nebūtų rūkoma.

26. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą (priešingai nei nurodo pareiškėjas, toks pažeistų teisių gynybos būdas galimas pagal Civilinio kodekso 1.138 str. 8 p.) arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui padarytą pažeidimą (jo pobūdį, trukmę (žr. šios nutarties 20 p.), atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs didelę žalą (byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo sutrikusi sveikata, o byloje esantys duomenys (b. l. 23) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į medikus dėl sveikatos sutrikimų (alergijos tabako dūmams, dusulio), kuriuos galėjo lemti kalėjimas gyvenamojoje aplinkoje, kurioje buvo rūkoma, nesikreipė), pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Pareiškėjas jokių pagrįstų argumentų, kurie galėtų paneigti šią išvadą, apeliaciniame skunde nenurodė.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė