a27cb940-17c4-4e0b-9fd4-d925af8fb787 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-877-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00537-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.4.2.12.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

D., D. D. ir L. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. N. ieÅ¡kinį atsakovams R. D.,D. D. ir L. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir trečiųjų asmenų N. Å . ir N. Å . ieÅ¡kinį atsakovams R. D., D.D. ir L. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. N. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovų R.

D., D. D. ir L. D. (toliau – ir atsakovai) 2019 m. vasario 21 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. DA-1036, ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas atsakovÄ R. D. ir jo Å¡eimÄ pažinojo 20 metų, atsakovu pasitikėjo. 2019 m. sausio 8 d. atsakovas paskambino ieÅ¡kovui ir paprašė pervesti į jo sÄ skaitÄ 16 100 Eur sumÄ , pasižadėdamas Å¡iomis lėšomis nedisponuoti ir nedelsiant jas grÄ Å¾inti atgal į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas, pasitikėdamas atsakovu ir neįtardamas jo nesÄ Å¾iningų ketinimų, pervedė praÅ¡omÄ 16 100 Eur sumÄ Ä¯ atsakovo banko sÄ skaitÄ . Atsakovas Å¡ios sumos ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino, todėl dar tÄ patį vakarÄ ieÅ¡kovas paskambino atsakovui, kuris paaiÅ¡kino, kad įvyko techninė klaida su pavedimu, pinigus grÄ Å¾ins rytoj (2019 m. sausio 9 d.), bet kad bÅ«tų greičiau, neva reikia pervesti dar tiek pat pinigų.

IeÅ¡kovas suprato, kad yra apgautas. Atsakovas nustojo su ieÅ¡kovu bendrauti, į pretenzijas nereagavo. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 16 100 Eur skolos, 5 proc. palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas 2019 m. sausio 17 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ , kuris atsakovui buvo įteiktas tik 2019 m. vasario 15 d. per skolininko darbovietę. TÄ pačiÄ dienÄ , kai jam buvo įteiktas teismo įsakymas, siekdamas iÅ¡vengti realaus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei paslėpti skolininko vardu registruotÄ turtÄ ir pasinaudojant tuo, kad byloje dėl teismo įsakymo nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas R.

D. su savo sutuoktine atsakove D. D. sudarė vedybų (povedybinė) sutartį, o 2019 m. vasario 21 d. tarp skolininko R. D. bei jo sutuoktinės D. D. (dovanotojų) ir jų dukros L. D. (apdovanotosios) sudaryta dovanojimo sutartis, kuria dukrai neatlygintinai perleistas R. D. ir D. D. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/72 dalis; Negyvenamosios patalpos – Parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3531/282800 dalis;

žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir Negyvenamosios patalpos – Poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartimi turto atžvilgiu nustatytas uzufruktas atsakovų R. D. ir D. D. naudai. Taip pat ieÅ¡kovas 2019 m. kovo 29 d. gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal R. D. ir D. D. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kuriuo, be kita ko, praÅ¡oma patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įskaitant dėl turto ir įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovo vertinimu, dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio bei 1.81 straipsnio pagrindais.

3. Tretieji asmenys N. Å . ir N. Å . byloje pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atsakovų R. D. ir D. D. bei L. D. 2019 m. vasario 21 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį dalyse, kuria atsakovai R. D. ir D. D. padovanojo: butÄ /patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 3531/282800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei L. D., pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra grÄ Å¾inant R. D. ir D. D. butÄ /patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 3531/282800 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

4. Tretieji asmenys ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo N. Å . bankiniu pavedimu 2019 m. sausio 4 d. atsakovui pervedė 11 000 Eur sumÄ , 2019 m. sausio 9 d. pervedė 16 500 Eur sumÄ , 2019 m. sausio 11 d. pervedė 15 000 Eur sumÄ , 2019 m. sausio 14 d. pervedė 14 000 Eur. 2019 m. sausio 17 – 31 d. trečiasis asmuo grynais pinigais, dalimis, atsakovui R. D. perdavė 21 500 Eur. Trečiasis asmuo N. Å . atsakovui bankiniu pavedimu 2019 m. sausio 16 d. pervedė 18 000 Eur sumÄ . Atsakovas visų paskolų užtikrinimui iÅ¡rašė vekselius, pinigus skolinosi mėnesio laikotarpiui.

Po mėnesio pradėjus domėtis paskolų grÄ Å¾inimu, atsakovas pranešė, kad negali grÄ Å¾inti paskolos, prašė palaukti dar mėnesį bei perrašė vekselius. Praėjus mėnesiui atsakovas pareiÅ¡kė, kad stringa jo prekyba vertybiniais popieriais, kad sÄ skaitos tvarkytojai niekaip jam neperveda pinigų ir paprašė palaukti dar mėnesį. Po mėnesio pradėjus domėtis paskolos grÄ Å¾inimo galimybėmis atsakovas pareiÅ¡kė, kad „jį apgavo sukčiai, tačiau policija užblokavo sÄ skaitÄ ir jis turi tuoj atgauti pinigus ir atsiskaitys“, bei paprašė dar palaukti ir pasiÅ«lė už visas suteiktas paskolas iÅ¡raÅ¡yti vienÄ bendrÄ vekselį, kad nedidinti jam vykdymo iÅ¡laidų, jei reiktų kreiptis į antstolį.

Tretieji asmenys, nieko neįtardami, su tokiu pasiÅ«lymu sutiko, todėl atsakovas 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto 3-jame notarų biure N. Å . iÅ¡rašė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 96 000 Eur sumai. Vekselyje nurodyta suma apima visas trečiųjų asmenų pervestas bankiniais pavedimais ir trečiojo asmens įteiktas grynais pinigais sumas atsakovui R. D.. Vekselyje nurodyta apmokėjimo data 2019 m. gegužės 9 d. Po Å¡io termino nesulaukęs pinigų trečiasis asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto 3-Ä jį notarų biurÄ ir gavo vykdomÄ jį įraÅ¡Ä su kuriuo kreipėsi į antstolį. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pradėjus vykdomÄ jÄ bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad atsakovai R.

D. ir D. D. 2019 m. vasario 21 d. sudarė minėtÄ dovanojimo sutartį ir visÄ savo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ neatlygintinai padovanojo dukrai L. D.. Trečiųjų asmenų nuomone, yra visos sÄ lygos taikyti CK 6.66 straipsnį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų ieÅ¡kinius tenkino – pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų R.

D., D. D. ir L. D. 2019 m. vasario 21 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria L. D. neatlygintinai buvo perleistas R. D. ir D. D. nuosavybės teise priklausantis turtas: Butas/Patalpa - Butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 1/72 dalis Negyvenamosios patalpos - Parkingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 3531/282800 dalis Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir Negyvenamosios patalpos - Poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) ir taikė restitucijÄ - grÄ Å¾ino Å¡ia sutartimi perleistÄ turtÄ R.

D. ir D. D..

2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad naudoti actio Pauliana (Pauliana ieÅ¡kinį) kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Tai, kad ieÅ¡kovui iÅ¡duotas teismo įsakymas įsigaliojo ir tretiesiems asmenims iÅ¡duotas vekselis buvo pasiraÅ¡ytas po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo, nereiÅ¡kia, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek tretieji asmenys neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui. IeÅ¡kovas ir tretieji asmenys pinigines lėšas atsakovui perdavė iki dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. kreditorių reikalavimo teisės susiformavo iki ginčo sandorio sudarymo momento, tai buvo žinoma ir atsakovui. Teismas sprendė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek tretieji asmenys turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ .

3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovams perleidus savo turtÄ dukrai, jiems nuosavybės teise neliko turto, kurį realizavus bÅ«tų galima padengti skolas kreditoriams (1 t., b. l. 49-152, 157). Teismas konstatavo, kad sudarius ginčo dovanojimo sutartį buvo pažeistos tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiųjų asmenų teisės, o prieÅ¡ingus atsakovų argumentus teismas atmetė, kaip nepagrįstus.

4. Be to, taikant actio Pauliana turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Å iuo atveju ginčo sutartis sudaryta tarp Å¡eimos narių, o visa atsakovo veiksmų seka rodo, kad jie buvo atliekami kryptingai, siekiant iÅ¡vengti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Atsakovai įrodinėdami, kad jie buvo sÄ Å¾iningi sudarydami sandorį, pateikė duomenis, jog atsakovas turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , buvo gavęs Prezidento Algirdo Brazausko apdovanojimÄ , taip pat duomenis apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , kur atsakovas yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau Å¡ie įrodymai niekaip nepatvirtina jų sÄ Å¾iningumo kreditorių atžvilgiu. Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes sprendė, jog byloje yra įrodytos visos sÄ lygos taikyti actio Pauliana.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors tretieji asmenys prašo sandorį naikinti dalyje, tačiau teismas tenkina ieškovo ieškinį visiškai, todėl ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu visoje apimtyje. Dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia yra taikytina vienašalė restitucija natūra (CK 6.145 straipsnio 1 dalis) ir dukrai padovanotas turtas gražintinas atsakovams R. D. ir D. D. (CK 6.146 straipsnis).

6. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad sudaryta ginčo sutartis lėmė atsakovo valdomo turto kiekio ir vertės sumažėjimÄ , ji buvo sudaryta tarp Å¡eimos narių tuo metu, kai atsakovas turėjo didelių finansinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui bei trečiajam asmeniui, kas turi aiÅ¡kius piktavaliÅ¡ko susitarimo, kuris prieÅ¡tarauja gerai moralei, požymius. Byloje nustatyta, kad pagrindinis sutarties sudarymo tikslas buvo iÅ¡vengti atsiskaitymo su atsakovo kreditoriais. Atsakovų nesÄ Å¾iningumas byloje yra įrodytas, o jų nesÄ Å¾iningi ir prieÅ¡ingi teisei veiksmai pripažintini prieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovų argumentai, jog dovanojimo sutarties sudarymas buvo planuotas ilgÄ laikÄ , neparemti jokiais įrodymais. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ atsakovų priteisė trečiajam asmeniui Å¡io patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nurodė, kad byloje pateikta sÄ skaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas patvirtina trečiojo asmens N. Å . sumokėtÄ už advokato teisinę pagalbÄ 2 000 Eur sumÄ . IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnis. Å ių iÅ¡laidų dydis nėra siejamas su ieÅ¡kinio suma, o nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , advokato padėjėjo raÅ¡ytų procesinių dokumentų pobÅ«dį bei skaičių, jo darbo ir laiko sÄ naudas, darė iÅ¡vadÄ , jog trečiojo asmens praÅ¡ymas priteisti turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniame skunde atsakovai R. D., D. D. ir L. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo bei trečiųjų asmenų ieÅ¡kinius atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Trečiųjų asmenų N. Š. bei N. Š. kreditorinis reikalavimas siejamas su 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto 3-ajame notarų biure N. Š. atsakovo R. D. išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 96 000 Eur sumai. Vekselyje nurodyta apmokėjimo data 2019 m. gegužės 9 d. Tik 2019 m. gegužės 21 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl minėtame vekselyje nurodytos sumos išieškojimo ir tik 2019 m. rugpjūčio 21 d. vykdomojo įrašo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta dar 2019 m. vasario 21 d., tampa akivaizdu, N. Å . neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ R. D.. 9.2. 2019 m. sausio mėnesį tretieji asmenys N. Å . bei N. Å . bankiniais pavedimais R. D. pervedė tik 74 500 Eur. Å ie pinigai buvo ne skolinami, o per R. D. perduodami investavimui. 21 500 Eur suma buvo N. Å . bei N. Å . planuojama investicinė grÄ Å¾a. 9.3. IeÅ¡kovas bei tretieji asmenys neturi ir ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo momentu neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovę D.

D.. Tampa neaiÅ¡ku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas panaikino Å¡io asmens sudarytÄ dovanojimo sandorį. Tuo labiau, jog D. D. ½ negyvenamųjų – poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo valdė asmeninės nuosavybės teise (1 t., b. l. 151), todėl galėjo laisvai disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. 9.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir vertindamas atsakovų sÄ Å¾iningumÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į esminį faktÄ , kad skola ieÅ¡kovui bei tretiesiems asmenims buvo negrÄ Å¾inta ne dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, o dėl atsakovo R.

D. atžvilgiu padaryto nusikaltimo. 9.5. Dovanojimo sutarties sudarymas buvo planuotas ilgÄ laikÄ , t. y. tėvai planavo savo vienintelei dukrai padovanoti jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo momentu atsakovas R. D. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo atžvilgiu bus padarytas nusikaltimas ir dėl to atsakovas R. D. negalės laiku grÄ Å¾inti skolų. Atitinkamai to nežinojo ir D. D. bei L. D.. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu. 9.6.

Pirmosios instancijos teismas ginčo dovanojimo sutartį pripažinęs negaliojančia visa apimtimi bei taikęs vienaÅ¡alę restitucija, pažeidė civilinių santykių stabilumo principÄ . 9.7. IeÅ¡kovas J. N. bylos nagrinėjimo metu turėjo tik 16 362,10 (+5 proc. procesinės palÅ«kanos) Eur reikalavimo teisę į atsakovÄ R. D., tačiau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio visÄ 2019 m. vasario 21 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria perleistas 235 500 Eur vertės turtas bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra.

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pažeidė proporcingumo principÄ . 9.8. Skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovų buvo priteistos 7 515,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (ieÅ¡kovo J. N. naudai 6 857,25 Eur, trečiojo asmens N. Å . naudai 1 976 Eur). Papildomu sprendimu buvo priteistos dar 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (trečiojo asmens N. Å . naudai). Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ bei papildomÄ sprendimÄ net nevertino už konkrečius veiksmus ieÅ¡kovo bei trečiųjų asmenų praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo, jos yra aiÅ¡kiai per didelės ir negalėjo bÅ«ti priteistos visa apimtimi.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. N. praÅ¡o skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 10.1. Tretieji asmenys su ieÅ¡kiniu pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kuriuose atsispindi ne mažesnės, kaip 74 500 Eur sumos pervedimas iÅ¡ abiejų trečiųjų asmenų sÄ skaitų atsakovui R. D. 2019 m. sausio 4-16 d. laikotarpiu (2 t., b. l. 74-75). Tretieji asmenys taip pat nurodo, kad 2019 m. sausio 17-31 d., grynais pinigais dalimis R. D. perdavė dar 21 500 Eur. Vėliau iÅ¡duotas vekselis tokiai sumai nuosekliai patvirtina aptartas aplinkybes. Tokiu bÅ«du tretieji asmenys 2019 m. vasario 21 d. dienai turėjo 96 000 Eur reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ R. D.. 10.2. Vadovaujantis CK 3.88 straipsniu galioja nepaneigta prezumpcija, kad atsakovų D. D. ir R. D. turtas, įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ginčijamos dovanojimo sutarties 7.1.6 punkte (1 t., b. l.

44) vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad dovanojami daiktai priklauso dovanotojams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nėra jokių žymų apie asmeninę D. D. ir R. D. nuosavybę, turtas įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi santuokos metu (1 t., b. l. 151-152). 10.3. Neteisėto dovanojimo sandorio, pažeidžiančio kreditorių interesus, pripažinimas negaliojančiu negali pažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo principo. 10.4.

Vien Å¡ioje byloje reikalavimus pareiÅ¡kė kreditoriai, kurių reikalavimai virÅ¡ija 112 000 Eur. Ä®vertinant skolininko elgesį ir Å¡ioje byloje atskleistas aplinkybes, visiÅ¡kai pagrįsta manyti, kad kreditorių gali bÅ«ti ir daugiau. Net turto grÄ Å¾inimas natÅ«ra visa apimtimi skolininkui ir sutuoktinei negarantuoja, kad skola ieÅ¡kovui bus padengta. 10.5. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 4 punktu bei CK 6.67 straipsnio 1 punktu, yra preziumuojamas dovanojimo sutarties Å¡alių R. D., D. D. ir L. D. nesÄ Å¾iningumas.

Be to, atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ papildomai patvirtina Å¡ių sandorių sudarymo aplinkybės, tikslas bei sukurtos pasekmės. 10.6. Aplinkybės, susijusios su galimai vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, nėra susijusios su nagrinėjama byla ir nesudaro pagrindo atsakovų lėšų panaudojimo rizikÄ perkelti ieÅ¡kovui, objektyviai negali paneigti actio Pauliana taikymo sÄ lygų, todėl į jas atsižvelgti nėra pagrindo. 10.7. Atsakovo R. D. sudaryta dovanojimo sutartis, kuri lėmė R. D. valdomo turto kiekio ir vertės sumažėjimÄ , buvo sudaryta tarp jo Å¡eimos narių, ir, atsižvelgiant į tai, kad R.

D. turint didelės apimties finansinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui, ženkliai sumažino (faktiÅ¡kai eliminavo) galimybę ieÅ¡kovui patenkinti savo kreditorinį reikalavimÄ , turi aiÅ¡kius piktavaliÅ¡ko susitarimo, kuris prieÅ¡tarauja gerai moralei, požymius, kas sudaro CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pagrindÄ tokį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. 10.8. Skundžiamu sprendimu pagrįstai priteistos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų didėjimÄ lėmė ir netinkamas atsakovų procesinis elgesys nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas net tris kartus, visais atvejais dėl priežasčių, susijusių išimtinai su atsakovų netinkamu procesiniu elgesiu.

11. Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Atsakovai viename apeliacinio skundo papunkčių teigia, kad tretieji asmenys neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kitame punkte pripažįsta reikalavimo teisę, tačiau teigia, kad vėliau ji buvo modifikuota iÅ¡raÅ¡ant vekselį. 11.2. Trečiųjų asmenų ieÅ¡kinyje yra nurodytas atsakovų skolos tretiesiems asmenims atsiradimo pagrindas, pridėtos banko mokėjimo pavedimų kopijos, paaiÅ¡kinta, kad vekselis buvo iÅ¡duotas kaip garantija.

Atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta. 11.3. Byloje įrodyta, kad atsakovai sudarę dovanojimo sandorį neteko viso savo turto, o tai pagrindžia kreditorių teisių pažeidimÄ . 11.4. Byloje neįrodytos aplinkybės dėl planuoto dovanojimo sutarties sudarymo. Nėra paaiÅ¡kinta, kodėl ilgÄ laikÄ planuotÄ dovanojimo sutartį atsakovai sudarė ne tiesiogiai su dukra, bet per jos atstovę Giedrę Acę. Taip pat nepateikti jokie paaiÅ¡kinimai, kodėl atsakovų naudai nustatytas uzufruktas. 11.5.

VĮ „Registrų centras“ išraše dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta, kad atsakovė D. D. turi asmeninės nuosavybės teise ½ šio turto, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu 13. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Be to, cituojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas actio Pauliana sÄ lygas, ginčijamÄ dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento. Apeliaciniame skunde atsakovai ginčija Å¡ias dvi actio Pauliana sÄ lygas: galiojančiÄ trečiųjų asmenų reikalavimo teisę į atsakovÄ R. D. ir jos dydį bei skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . Papildomai nurodoma, kad dalis padovanoto turto priklausė atsakovei D. D. asmeninės nuosavybės teise, į kuriÄ nei ieÅ¡kovai, nei tretieji asmenys reikalavimo teisės neturi.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo N. Å . 2019 m. sausio 4 d. pervedė atsakovui R. D. 11 000 Eur, 2019 m. sausio 9 d. – 16 500 Eur, 2019 m. sausio 11 d. – 15 000 Eur, 2019 m. sausio 14 d. – 14 000 Eur (2 t., b. l. 74), o trečiasis asmuo N. Å . 2019 m. sausio 16 d. atsakovui R. D. pervedė dar 18 000 Eur (2 t., b. l. 75). Tretieji asmenys nurodė, kad 2019 m. sausio mėn. laikotarpiu grynais pinigais atsakovui perdavė dar 21 500 Eur sumÄ . Trečiųjų asmenų teigimu atsakovui buvo suteiktos paskolos 96 000 Eur sumai. Byloje yra pateiktas 2019 m. balandžio 26 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis iÅ¡raÅ¡ytas atsakovo tretiesiems asmenims 96 000 Eur sumai (2 t., b. l. 76).

17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trečiųjų asmenų reikalavimo teisė į atsakovÄ atsirado prieÅ¡ ginčijamos 2019 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties sudarymÄ , t. y. 2019 m. sausio mėn. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pagal atskirus pavedimus atsakovui R. D. 2019 m. sausio mėn. suteiktos paskolos vėliau buvo sujungtos į vienÄ trečiųjų asmenų reikalavimÄ pagal 2019 m. balandžio 25 d. atsakovo iÅ¡duotÄ vekselį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pakito trečiųjų asmenų reikalavimo forma (pagal buvusius trečiųjų asmenų reikalavimus iÅ¡raÅ¡ytas vekselis), nelemia iÅ¡vados, jog ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu tretieji asmenys apskritai neturėjo reikalavimo teisės į atsakovÄ . Atitinkamai, atmetami apeliantų argumentai dėl to, kad trečiųjų asmenų reikalavimo teisė į atsakovÄ atsirado tik 2019 m. balandžio 25 d.

18. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų teiginiai, kad tretieji asmenys yra perdavę tik 74 500 Eur, o 21 500 Eur suma turėjo bÅ«ti investicinė grÄ Å¾a pagal Å¡alių sudarytus susitarimus investuoti perduotÄ 74 500 Eur sumÄ , nėra pagrįsti įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl bendro investavimo, o atsakovai iÅ¡ esmės nedetalizuoja tokio susitarimo sÄ lygų. Be to, mažai tikėtina, kad užsiimdamos investicine veikla Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl tikslios investicinės grÄ Å¾os (21 500 Eur) ir atsakovas bÅ«tų įsipareigojęs jÄ užtikrinti.

Kita vertus, trečiųjų asmenų piniginių operacijų pervedimo paskirtis „paskola“ rodo, kad pinigai atsakovui buvo skolinami, o ne bendrai Å¡alių investuojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo iÅ¡raÅ¡yto paprastojo neprotestuotino vekselio suma – 96 000 Eur –patvirtina, kad atsakovas iÅ¡ trečiųjų asmenų buvo gavęs bÅ«tent tokiÄ sumÄ (papildomus 21 500 Eur – grynais), o ne kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl 21 500 Eur dydžio investicinės grÄ Å¾os.

19. Ä®vertinus apeliacinio skundo argumentus dėl trečiųjų asmenų reikalavimo teisės į atsakovÄ , darytina iÅ¡vada, kad tretieji asmenys ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo 96 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovÄ ir Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta ir įvertinta tinkamai.

20. Kaip minėta, actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti yra bÅ«tina nustatyti skolininko nesÄ Å¾iningumo faktÄ , t. y. tai, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kai ginčijamÄ sandorį sudaro artimi giminaičiai.

21. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartis sudaryta tarp tėvų (dovanotojų) R. D. ir D. D. ir jų dukros (apdovanotosios) L. D.. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai taikė atsakovų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . Neabejotina, kad skolininkas R. D. žinojo apie savo skolas ir suvokė, jog viso jam kartu su sutuoktine priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas dukrai, užkertant keliÄ kreditorių galimybei iÅ¡ieÅ¡koti skolas, pažeidžia Å¡ių teises.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tai, jog atsakovas R. D. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir buvo apdovanotas Gedimino ordino medaliu, nepatvirtina jo sÄ Å¾iningumo kreditorių atžvilgiu. Ginčui iÅ¡spręsti neaktuali ir atsakovo nurodoma aplinkybė, kad skolų kreditoriams jis negali grÄ Å¾inti dėl sukčių jo atžvilgiu įvykdytos apgaulės fiktyvioje investavimo platformoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo sandorio sudarymo kontekste nėra svarbi aplinkybė, dėl kokių priežasčių atsakovas (skolininkas) neatsiskaitė su kreditoriais, nes tai bet kokiu atveju nesuteikia teisės atsakovui paslėpti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

23. Atitinkamai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo sÄ Å¾iningumo ir padarė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos egzistavimo.

24. Papildomai apeliantai nurodo, kad dalis ginčijama dovanojimo sutartimi perleisto turto – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei D. D. asmeninės nuosavybės teise. Apeliantų teigimu, kadangi ieškovas ir tretieji asmenys neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę D. D., jos asmenine nuosavybės teise valdomo turto dovanojimo sandoris negali būti ginčijamas.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo turtÄ sutuoktiniai įgijo 2000 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P1-246 (1 t., b. l. 151-152). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimų kodekso (toliau – SÅ K) 21 straipsnis (redakcija nuo 2000 m. sausio 5 d.) nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. SÅ K 22 straipsnis nustatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė. Sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė ir pan.), iÅ¡skyrus brangenybes ir kitus prabangos daiktus, nors jie ir įgyti santuokos metu iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų, yra asmeninė kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad susitarimai dėl bÅ«simo turto pasidalijimo pagal SÅ K nebuvo galimi, nes SÅ K nenumatė vedybų sutarties instituto, o bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas buvo vienintelis galimas sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl buto pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡lyga, kad butÄ Å¡alys nusipirko “lygiomis dalimis”, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad butÄ sutuoktiniai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2002).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų R. D. ir D. D. santuoka buvo sudaryta 1974 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 27). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ginčo buto savininkai laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. buvo D. D. ir R. D. pagal Nekilnojamojo Turto registro iÅ¡raÅ¡Ä turėję po 1/2 turto dalį, kuriÄ abu įgijo 2000 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P1-246 pagrindu (1 t., b. l. 151-152). Atsižvelgiant į aukščiau cituotÄ teisinį reguliavimÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , byloje nustačius, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo ir nesant galimybės turtÄ sutuoktiniams įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, darytina iÅ¡vada, kad ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu įgytas buvo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

28. Papildomai pažymėtina, kad atsakovai į bylÄ nėra pateikę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties, o asmeninę D. D. nuosavybės teisę įrodinėja remdamiesi tik registro iÅ¡raÅ¡u. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nėra įvardinta ginčo buto nuosavybės teisės forma (asmeninė, bendroji dalinė ar bendroji jungtinė). Be kita ko, asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017).

Byloje nesant pirminių duomenų, patvirtinančių atsakovų teiginį, kad D. D. ginčo butÄ valdė asmeninės nuosavybės teise, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šį faktÄ byloje esant įrodytÄ .

29. Atitinkamai, darytina iÅ¡vada, kad kreditoriai pagrįstai reiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl viso ginčo buto, priklausiusio atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu 30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendė, kad pagal sudarymo tikslÄ dovanojimo sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad dovanojimo sutartis buvo ilgai planuoto turto perdavimo dukrai rezultatas.

31. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluočių „viešoji tvarka“ ir „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

32. Be kita ko, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. D. turėjo 112 100 Eur įsipareigojimus ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims, valdė didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau kilus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto grėsmei visas turtas buvo perleistas artimai giminaitei, 2019 m. vasario 15 d. sudaryta povedybinė sutartis, kuria pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovų R. D. ir D. D. teiginiai apie tai, kad viso jiems priklausančio nekilnojamojo turto dovanojimas dukrai buvo seniai planuotas, yra niekaip nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės (sandorio neatlygintinumas, dovanotojo įsipareigojimų kreditoriams dydis, terminai, uzufrukto dovanojamuose objektuose dovanotojams nustatymas, leidžiantis jiems ir toliau neterminuotai naudotis butais) iÅ¡ esmės atitinka susitarimo požymius, kurio vienintelis tikslas iÅ¡vengti atsakovo R. D. kreditorių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Toks susitarimas pripažintinas prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei pagal susitarimo sudarymo tikslÄ (CK 1.81 straipsnis).

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamÄ dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio pagrindu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 35. Apeliaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo bei proporcingumo principus. Tokie apeliantų argumentai atmestini.

36. Pažymėtina, kad minėti principai visų pirma saugo sÄ Å¾iningus civilinių teisinių santykių dalyvius. Sudarius sandorį, kuris pažeidžia kreditorių teises ir (ar) prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei, tokį sandorį sudaręs asmuo negali pagrįstai tikėtis sandorį iÅ¡saugoti remdamasis civilinių teisinių santykių stabilumo principu. Esant pagrindui pripažinti sandorį negaliojančiu prioritetas turi bÅ«ti teikiamas pažeistų teisių gynybai ir ginčijamas sandoris naikinamas, o ne siekiama iÅ¡saugoti neteisėtai sudarytÄ sandorį.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia buvo pažeistas proporcingumo principas. Nustačius neteisėtus viso ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei negalimas tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu tik iÅ¡ dalies ir (ar) dalinis restitucijos taikymas grÄ Å¾inant į skolininko turto masę tik dalį ginčijamu sandoriu perleisto turto.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju apeliantų nurodoma CK 6.66 straipsnio 4 dalies norma pagal kuriÄ sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti lemia ne restitucijos, o vykdymo proceso taikymo ypatumus, t. y. restitucijos bÅ«du ginčijamu sandoriu perleistÄ turtÄ grÄ Å¾inus į skolininko turto masę vykdymo procese iÅ¡ skolininkui grįžusio turto iÅ¡ieÅ¡koma tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti (tik kreditoriaus reikalavimo suma).

Papildomai pažymėtina, kad dovanojimo sandoriai yra pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio pagrindu. Sandorį pripažinus negaliojančiu dėl prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, sprendžiant dėl restitucijos apimties CK 6.66 straipsnio 4 dalies norma pagal kuriÄ sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, apskritai netaikoma.

39. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Apeliantų vertinimu, iš jų buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos.

40. IeÅ¡kovas nurodė, kad byloje patyrė 2 817 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 4 040,25 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Sutiktina, kad ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija; toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti teisinių paslaugų dydžiai virÅ¡ijami neženkliai (iki 500 Eur), o CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į Å¡alių procesinį elgesį, įvertinant priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡imtinai dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, sudarant ginčijamÄ sandorį, bylinėjimosi iÅ¡laidų didėjimÄ nulėmė teismo posėdžių atidėjimas, sÄ lygotas atsakovų procesinio elgesio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino ieškovui priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.

41. Tretieji asmenys nurodė, kad byloje patyrė 1 976 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 2 000 Eur iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį laikytinos pagrįstomis. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ir papildomu sprendimu pagrįstai jas priteisė iÅ¡ atsakovų ir jų nemažino. Dėl procesinės bylos baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

43. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

44. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos.

45. IeÅ¡kovas pateikė duomenis apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir prašė prie bylos medžiagos prijungti tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 2 505,96 Eur virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ rekomenduojamÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius pagrindo apeliacinėje instancijoje nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, ieÅ¡kovui priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos iki 1 765,40 Eur.

46. Tretieji asmenys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡ios jų naudai nėra priteisiamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ ir 2020 m. vasario 27 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbiami), naudai iš atsakovų R. D., asmens kodas (duomenys neskelbiami), D. D., asmens kodas (duomenys neskelbiami) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbiami), naudai 1 765,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno po 588,47 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 47 ct). Teisėjos Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Agnė Tikniūtė