a278cd8b-eeed-4e80-8b6c-c81b8fba7226 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1004-661/2021 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03089-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. K. ir atsakovo R. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

K. ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaikų matymosi ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Å ioje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete Å¡alių dukra tvarkos laikino pakeitimo ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

2. IeÅ¡kovė R. K. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo praÅ¡o kuo skubiau, nepraneÅ¡ant R. K. ir laikinai, t. y. iki 2021 metų sausio 31 d., o pratęsus ribojimus ilgesniam laikui – iki pratęstų ribojimų pabaigos, pakeisti dukters U. K. bendravimo su tėvu R. K. tvarkÄ , nustatant, kad iki 2021 metų sausio 31 d., o pratęsus ribojimus dėl COVID-19 ilgesniam laikui – iki pratęstų ribojimų pabaigos dukros U. K. bendravimas su tėvu R. K. vyksta bendraujant telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, o atsižvelgiant į dukros norÄ , galimi tik trumpalaikiai iki 2 valandų pasivaikščiojimai lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro rekomendacijomis.

3. Nurodė, kad nuo pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 įsigaliojimo dienos, U. K. su tėvu R. K. bendravo pagal teismo sprendime nustatytÄ bendravimo grafikÄ , tačiau, kai dukrai suėjo 12 metų, ji su tėvu pradėjo bendrauti tiek pagal teismo nustatytÄ bendravimo su tėvu tvarkÄ , tiek ir susitariant dėl papildomų bendravimo valandų ir dienų. 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos teritorijoje įvedus karantinÄ , ieÅ¡kovė geranoriÅ¡kai bandė tartis su atsakovu.

R. K. yra praktikuojantis gydytojas, dirbantis (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje, taigi jis yra didžiausioje rizikos grupėje. Nepaisant to, R. K. apie savo sveikatos bÅ«klę ar darbÄ su koronavirusu sergančiais pacientais jokios informacijos neteikia. IeÅ¡kovės Å¡eimoje yra ne tik R. K. vaikai, bet ir ieÅ¡kovės mama su tėvu, kurie priklauso rizikos grupei. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė siÅ«lė R. K. bendrauti su dukra telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, kompensuoti buvimo pas tėvÄ dienas pasibaigus karantinui, tačiau visi Å¡ie siÅ«lymai buvo atmesti.

Kadangi aplinkybės, buvusios pirmojo karantino metu tiek R. K., tiek ieškovės šeimoje nepasikeitė, dėl bendravimo su dukra šio karantino metu ieškovė vėl bandė tartis su R. K., tačiau geranoriško susitarimo priimti nepavyko.

4. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovas nurodė, kad Teisingumo ministerija 2020-12-16, po judėjimų apribojimo paskelbimo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepaisant to, kad asmuo ir jo vaikai gyvena skyrium, jie yra laikomi Å¡eima, o vaikai, net ir iÅ¡situokus tėvams – laikomi kiekvieno iÅ¡ iÅ¡situokusių tėvų Å¡eimos nariais, todėl jiems nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų ir vaikas gali susitikti tiek su santuokÄ nutraukusiu tėčiu, tiek mama. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM 2020-12-17 iÅ¡aiÅ¡kino, kad draudimas gyvai bendrauti, susitikti su vaiku negalioja iÅ¡siskyrusiems tėvams, t. y. vaikai gali gyvai susitikti su skyrium gyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų.

Atsakovas yra reguliariai pagal medicinos darbuotojams keliamus reikalavimus tikrinamas dėl Covid-19 užsikrėtimo PGR testais. Atsakovo užsikrėtimas Covid-19 niekada nebuvo nustatytas (visi testai neigiami), todėl papildomi apribojimai atsakovui nebuvo ir Å¡iuo metu nėra reikalingi. Atsakovas 2020-12-29 buvo paskiepytas nuo Covid-19 vakcinos pirmÄ ja doze, skiepijimas antrÄ ja doze numatytas 2021-01-19. Nors net ir paskiepytiems asmenims kol kas rekomenduojama laikytis visų įprastinių apsisaugojimo priemonių, tačiau yra didelė tikimybė, kad paskiepyti asmenys viruso nebeplatina, todėl pavojaus kitiems asmenims nekelia.

6. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 15 d. raÅ¡te Nr. 1SD-496(8.1.27.) „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepilnametės U. K. interesus ir individualius poreikius – laikinai nuolatiniam atsakovo ryÅ¡iui su vaiku palaikyti pakaktų nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ , toks bendravimas bÅ«tų galimai pakankamas ne tik iÅ¡saugoti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, taip pat, įgyvendinant vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principÄ , iÅ¡ dalies užtikrintų vaiko saugumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; iš ieškovės atsakovui priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad: 8.1. 2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-864-653/2014 yra įsiteisėję ir vykdytini. Taigi, civilinės bylos procesas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. K. tvarkos yra pasibaigęs ir Å¡alių ginčas Å¡iai dienai yra iÅ¡spręstas. IÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tent jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos užtikrinti bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjusiu teismo sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje atmestinas. 8.2.

Atsakovas R. K. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimÄ patyrė 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Byloje pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimas į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pareikÅ¡tas tik vienas reikalavimas, tiek praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atsiliepimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertintini kaip nesudėtingi, todėl atsakovo praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 100 Eur suma.

III. Atskirųjų skundų argumentai 9. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: iki karantino pabaigos pakeisti dukters U. K. bendravimo su tėvu R. K. tvarkÄ , nustatant, kad iki 2021 metų sausio 31 d., o pratęsus ribojimus dėl COVID-19 ilgesniam laikui – iki pratęstų ribojimų pabaigos dukros U. K. bendravimas su tėvu R. K. vyksta bendraujant telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, o atsižvelgiant į dukros norÄ , galimi tik trumpalaikiai iki 2 valandų pasivaikščiojimai lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų, kurie nustatyti LR Sveikatos ministro rekomendacijomis; arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, jas sumažinant.

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 10.1. Šiuo metu šalių vaikai gyvena su ieškove, o atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012. Ieškovė siekia, kad laikinai – iki COVID-19 pandemijos pabaigos, būtų pakeista atsakovo bendravimo su dukra tvarka, nes kartu su ieškove gyvena ir senyvo amžiaus ieškovės tėvai, tėvas serga onkologine liga, todėl jie pakliūva į rizikos grupę.

Atsakovas dirba gydytoju (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje, todėl yra didelė rizika, kad jis gali užsikrėsti COVID-19, o nuo jo užsikrėsti dukra ir kiti Å¡eimos nariai. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė ir kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad bÅ«tų laikinai bÅ«tų pakeista atsakovo bendravimo su dukra tvarka ir nustatyta, jog atsakovas su savo dukra gali bendrauti telefonu, elektroninio ryÅ¡io priemonėmis arba lauke laikantis saugumo reikalavimų.

Atsakovas su tokia laikina bendravimo tvarka nepagrįstai nesutinka, nurodydamas, kad jis bendrauti su dukra turi pagal 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatytÄ tvarkÄ , nieko nekeičiant, nes jam nuolat atliekami COVID-19 testai ir jie visada bÅ«na neigiami. 10.2. Skundžiama nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta ir dėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumos, sprendžiant dėl mažesnės bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos priteisimo, vertinant tai, kad pats R. K. skatina kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje situacijoje ir jo nenoro ieÅ¡koti kompromiso.

11. Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme – 200 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ir 38 Eur žyminio mokesčio.

12. Nurodė, kad sprendžiamas klausimas yra pakankamai sudėtingas (dėl bendravimo su vaiku per COVID-19 pandemijÄ nustatymo tvarkos), atsakovo praÅ¡yta bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už atsiliepimo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ parengimÄ ir taip deÅ¡imt kartų mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nurodytÄ maksimumÄ .

Taigi, teismas turėjo priteisti ne 100 Eur, o visÄ atsakovo praÅ¡omÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ 400 Eur. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Å ioje byloje yra pateikti ieÅ¡kovės ir atsakovo atskirieji skundai: ieÅ¡kovė ginčija visÄ nutartį apskritai, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – jos praÅ¡ymÄ tenkinti, o atsakovas ginčija nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Taigi, nuo to kaip bus iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės atskirasis skundas, priklausys ir atsakovo atskirojo skundo baigtis. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl ieÅ¡kovės atskirojo skundo, o po to dėl atsakovo atskirojo skundo. Dėl ieÅ¡kovės atskirojo skundo 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. sausio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad bylose, kur yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, negali bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

16. Šiuo metu šalių (ieškovės ir atsakovo) vaikai gyvena su ieškove, o atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012. Ieškovė siekia, kad laikinai – iki COVID-19 pandemijos pabaigos, būtų pakeista atsakovo bendravimo su dukra tvarka, nes kartu su ieškove gyvena ir senyvo amžiaus ieškovės tėvai, tėvas serga onkologine liga, todėl jie pakliūva į rizikos grupę. Anot ieškovės, atsakovas dirba gydytoju (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje, todėl yra didelė rizika, kad jis gali užsikrėsti COVID-19, o nuo jo užsikrėsti dukra ir kiti šeimos nariai.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė ir kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad bÅ«tų laikinai bÅ«tų pakeista atsakovo bendravimo su dukra tvarka ir nustatyta, jog atsakovas su savo dukra gali bendrauti telefonu, elektroninio ryÅ¡io priemonėmis arba lauke laikantis saugumo reikalavimų. Atsakovas su tokia laikina bendravimo tvarka nesutinka, nurodydamas, kad jis bendrauti su dukra turi pagal 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatytÄ tvarkÄ , nieko nekeičiant. Taigi, tarp Å¡alių kilęs ginčas kokia Å¡iuo metu turi bÅ«ti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

17. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu visame pasaulyje, įskaitant ir LietuvÄ , dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) pandemijos yra susiklosčiusi iÅ¡skirtinė situacija, nes siekiant sustabdyti ligos plitimÄ , yra paskelbtas karantinas, apribotas žmonių judėjimas, susitikimai, veikla. T. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu paskelbė antrÄ jį karantinÄ . Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų Å¡eimų ir (ar) namų Å«kių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.

18. Taigi, teismai, spręsdami Å¡iuo metu tarp Å¡alių kilusius ginčus, turi atsižvelgti į dabar Lietuvoje esančiÄ padėtį ir, ieÅ¡kodami visiems tinkamiausio ginčų sprendimo bÅ«do, lanksčiai taikyti teisės aktus.

19. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d.), Å¡i byla nėra pirmoji, kurioje yra kilęs ginčas tarp ieÅ¡kovės R. K. ir atsakovo R. K. dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, esant COVID-19 pandemijai. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-17595-981/2020 pareiÅ¡kėja antstolė I. B. CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė teismo skirti R. K. iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo R.

K. naudai. PareiÅ¡kime nurodoma, kad R. K. kreipėsi į antstolės I. B. kontorÄ informuodamas apie tai, kad R. K. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. N2-6217-101/2012 ir neleidžia jam bendrauti su vaiku U. K. karantino metu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė antstolės pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo skolininkei R. K.. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1294-340/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis panaikintos ir priimtas naujas sprendimas – antstolės I. B. praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies – R. K. skirta vienkartinė 100 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo R. K. naudai.

20. Kadangi minėtoje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2VP-17595-981/2020, Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. Nr. 2S-1294-340/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. 3K-3-157-916/2021) dalyvavo tos pačios šalys ir ji buvo iš esmės dėl to paties dalyko – atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra COVID-19 pandemijos metu, tarp minėtos bylos ir šios bylos yra prejudicinis ryšys, todėl apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės atskirojo skundo šioje byloje, vadovausis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir nustatytomis aplinkybėmis minėtoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).

21. Civilinės bylos Nr. 2VP-17595-981/2020 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad tarnybos atstovė 2020 m. gegužės 15 d. iÅ¡klausė vaiko U. K. (kuriai Å¡iuo metu yra 14 metų) nuomonės. Mergaitė pasakojo, kad su tėvu iki karantino pradžios bendravo pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kartais likdavo ilgesniam laikui arba keisdavo susitikimo dienas pagal abiejų susitarimÄ .

Netgi prasidėjus karantinui su tėvu dar susitikdavo, tačiau, daugėjant susirgusiųjų, pasak U. K., pasidarė baisu iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Mergaitė nurodė, jog tėvÄ apie tokį sprendimÄ informavo, tačiau jis buvo kartÄ atvykęs jos pasiimti, ji nesutiko važiuoti, o ir motina neleido. U. K. nurodė, jog taip norėjo pasisaugoti pati bei apsaugoti senelius, gyvenančius kartu su jais. Mergaitė pažymėjo, jog, suÅ¡velninus karantino sÄ lygas, ji lankėsi pas tėvÄ , liko pas jį su nakvyne gegužės 8–10 dienomis, tačiau, padaugėjus susirgusiųjų tėvo darbo vietoje, vėl nustojo su tėvu matytis.

U. K. nurodė, kad su tėvu nuolat ryšį palaiko, bendrauja telefonu, susiraÅ¡o per programÄ â€žMessenger“. Mergaitė pažymėjo, kad motina netrukdo jai matytis su tėvu, leidžia pabÅ«ti ir ilgiau.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 (toliau – ir Nutartis) 36 punkte nurodė, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi bÅ«ti vykdoma, tačiau ji turi bÅ«ti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus iÅ¡laikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko Å¡eiminius ryÅ¡ius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytÄ atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , o esant nesutarimui arba kreiptis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo.

23. Nutarties 37 punkte Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu iÅ¡ieÅ¡kotojui (atsakovui Å¡ioje byloje) nebuvo leista susitikti su vaiku ir bendrauti, kaip nustatyta teismo sprendime, nes skolininkė (ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje), esant tokiai neapibrėžtai situacijai, dėl kurios pirmÄ kartÄ buvo paskelbtas karantinas visoje Lietuvoje, turėjo abejonių, ar dukters tiesioginis bendravimas su tėvu yra saugus ir nesukels rizikos ne tik jai pačiai, bet ir jos namų Å«kyje esantiems kitiems asmenims – broliui, seneliams. <...> Byloje nustatyta, kad skolininkė, siekdama tinkamai įgyvendinti tėvų valdžiÄ , siÅ«lė kitas galimas bendravimo su vaiku formas, tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojas, tėvas, griežtai atsisakė jas svarstyti.

Taigi Å¡iuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors skolininkė laikinai ir nevykdė vaiko bendravimo su iÅ¡ieÅ¡kotoju tvarkos, kaip nustatyta, tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojas taip pat nepakankamai kooperavosi, siekdamas palaikyti saugų santykį su vaiku, su kuriuo buvo nustatyta atitinkama bendravimo tvarka. Skolininkė ir iÅ¡ieÅ¡kotojas galėjo susitarti dėl galimo laikino bendravimo su vaiku apribojimo sÄ lygų, pavyzdžiui, kad vaikas su tėvu iÅ¡eina pasivaikščioti į laukÄ , susitinka virtualiai, kalbasi telefonu <...>, tačiau tiek vienai, tiek kitai pusei esant itin prieÅ¡iÅ¡koms, jų bendradarbiavimas tampa sunkiai įmanomas.

24. Nutarties 50 punkte Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė neturėjo pagrindo neleisti tėvui susitikti su dukterimi <...>, todėl negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti ir teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos vykdymo, tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojas, neatsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ situacijÄ , kai pirmo karantino metu nebuvo žinoma, kokios priemonės yra tinkamos, siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, be pakankamo pagrindo atsisakė net svarstyti galimÄ laikinÄ bendravimo su vaiku formos pakeitimÄ ar galimybę pasikeisti dienomis.

25. Nutarties 53 punkte Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus.

26. Taigi, Nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labai aiÅ¡kiai nurodė, kad esant karantinui Å¡alys turėjo teisę laikinai pakeisti atsakovo R. K. bendravimo su dukra tvarkÄ , tačiau atsakovas nedėjo jokių pastangų ir nerodė jokio geranoriÅ¡kumo tai padaryti.

27. Šioje situacijoje yra svarbios tokios aplinkybės: su ieškove gyvena ir senyvo amžiaus ieškovės tėvai, tėvas serga onkologine liga, todėl jie pakliūva į rizikos grupę; atsakovas dirba gydytoju (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje. Nors atsakovas anksčiau yra nurodęs, kad jis tiesiogiai nedirba su COVID-19 pacientais, tačiau pateiktame atskirajame skunde jau teigia, kad teikė paslaugas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specializuotame COVID-19 skyriuje. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis yra paskiepytas nuo COVID-19, tačiau šiuo metu institucijų ir mokslininkų dar nėra nei patvirtinta, nei paneigta, kad paskiepyti asmenys nors patys ir nejaučia simptomų, negali ir toliau platinti ligos.

28. CK 3.177 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus.

29. Å alių dukrai U. K. Å¡iuo metu yra 14 metų. Pagal CK 2.8 straipsnį asmenys nuo keturiolikos metų turi dalinį civilinį veiksnumÄ ir gali sudaryti tam tikrus sandorius. Taigi, tokio amžiaus asmenys dalį sprendimų, susijusių su jų gyvenimu, geba ir gali priimti savarankiÅ¡kai. Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, kad Å¡alių duktė gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę ir jos turi bÅ«ti iÅ¡klausyta.

30. Kaip nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Å¡alių dukra sakė, jog padaugėjus susirgimų atvejų bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, siekė apsaugoti senelių sveikatÄ . Taigi, į Å¡iuos Å¡alių dukros nuogÄ stavimus turi bÅ«ti atsižvelgta.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

32. CPK 3 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

33. CPK 115 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sÄ skaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento suraÅ¡ymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti Å¡io straipsnio 2 dalį.

34. Nors ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau realiai ji siekė, kad bÅ«tų laikinai pakeista 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 vykdymo tvarka. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į patį praÅ¡ymo turinį ir iÅ¡siaiÅ¡kinti ko iÅ¡ tikrųjų siekia ieÅ¡kovė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik CPK ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos taikymÄ Å¡eimos bylose, bet ir CPK 284 straipsniu, reglamentuojančiu sprendimo vykdymo pakeitimo tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia bendravimo su nepilnamete dukra tvarka Å¡iuo metu labiausiai atitiktų bÅ«tent jos interesus (CK 3.3 str.). Tačiau minėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko.

35. Kaip minėta, Å¡iuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje dėl COVID-19 viruso iÅ¡plitimo yra susiklosčiusi nestandartinė situacija, o tarp Å¡alių yra jau ilgÄ laikÄ tęsiasi konfliktas dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos: ieÅ¡kovė nerimaudama dėl kartu su ja gyvenančių tėvų sveikatos siekia, kad bÅ«tų laikinai pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, Å¡alių dukra taip pat reiÅ¡kia susirÅ«pinimÄ dėl senelių sveikatos, tačiau atsakovas, kaip buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartyje, nebendradarbiauja, nesiekia taikiai iÅ¡spręsti konflikto. Be to, Å¡iuo metu iki 2021 m. balandžio 30 d. 24:00 val. galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu paskelbtas karantinas, kuris atsižvelgus į epidemiologinę padėtį gali bÅ«ti pratęstas ir ilgesniam laikotarpiui.

36. Taigi, atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ ir siekiant apsaugoti Å¡alių nepilnametės dukros interesus, yra bÅ«tina iÅ¡spręsti tarp Å¡alių užsitęsusį ginÄÄ , nes to skundžiama nutartimi padaryta nebuvo. Tai įmanoma padaryti tik panaikinus skundžiamÄ nutartį ir, pagal analogijÄ vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, laikinai pakeisti 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo vykdymo tvarkÄ , Å¡iuo atveju atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ .

37. IeÅ¡kovė prašė laikinai nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ : iki 2021 metų sausio 31 d., o pratęsus ribojimus dėl COVID-19 ilgesniam laikui – iki pratęstų ribojimų pabaigos dukros U. K. bendravimas su tėvu R. K. vyksta bendraujant telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, o atsižvelgiant į dukros norÄ , galimi tik trumpalaikiai iki 2 valandų pasivaikščiojimai lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų, kurie nustatyti LR Sveikatos ministro rekomendacijomis.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , sprendžia, kad tokia bendravimo tvarka atitiktų Å¡alių dukros interesus ir užtikrintų, kad nenutruktų atsakovo ryÅ¡ys su dukra. Todėl yra pagrindas patvirtinti tokiÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamete dukra tvarkÄ . Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai yra tik laikinas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, galiosiantis iki tol, kol galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu paskelbtas karantinas, o po to kai karantinas bus atÅ¡auktas, atsakovas su dukra toliau bendraus pagal 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatytÄ tvarkÄ .

39. Dėl išvardintų priežasčių ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – laikinai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu paskelbto karantino pabaigos pakeičiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 vykdymo tvarka ir nustatoma tokia laikina atsakovo R. K. bendravimo su dukra U. K. tvarka: U. K. bendravimas su tėvu R.

K. vyksta bendraujant telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, o atsižvelgiant į dukros norÄ , galimi trumpalaikiai iki 2 valandų pasivaikščiojimai lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro rekomendacijomis. Dėl atsakovo atskirojo skundo 40. Kadangi ieÅ¡kovės atskirasis skundas buvo patenkintas, klausimas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės ir patvirtinta ieÅ¡kovės praÅ¡oma laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, laikytina, kad byla buvo iÅ¡spręsta ieÅ¡kovės naudai ir atsakovo nenaudai.

Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme atsakovui apskritai neturi būti priteistos. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 41. Kaip minėta, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išspręsta ieškovės naudai. Dėl šios priežasties iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: laikinai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu paskelbto karantino pabaigos pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 vykdymo tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ laikinÄ atsakovo R.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra U. K. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ : U. K. bendravimas su tėvu R. K. vyksta bendraujant telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, o atsižvelgiant į dukros norÄ , galimi trumpalaikiai iki 2 valandų pasivaikščiojimai lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro rekomendacijomis. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 50 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjas Alvydas Barkauskas