2013-09-11 Nr. AB-4761-3-63-3-00048-2011-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-71-342/2013 pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl sprendimų, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2013-09-11 Nr. AB-4761-3-63-3-00048-2011-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas 2013 m. kovo 27 d. pateikė teismui tris prašymus: 1) išreikalauti iš atsakovo įrodymus, kurių jam atsakovas nepateikė pagal 2013 m. kovo 5 d. prašymą; 2) atidėti bylos nagrinėjimą, iki to laiko, kol bus gauti prašomi išreikalauti įrodymai bei atlikti pareiškėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamų aktų – Įsakymo, Sprendimo ir Leidimo galiojimą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS492-483/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00048-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 67.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-71-342/2013 pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl sprendimų, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 5-10, 53-58, III t., b. l. 116-120, t. IV, b. l. 1-5) prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. Ž12-733, dėl servitutų nustatymo (toliau – ir Įsakymas); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-M-21 (toliau – ir Sprendimas); 3) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 11 d. leidimą Nr. LNS-34-130211-00098 (toliau – ir Leidimas); 4) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, kadastrinis Nr. 5555/0001:146 ir Nr. 5555/0001:78 paėmimo visuomenės poreikiams.
Pareiškėjas 2013 m. kovo 27 d. pateikė teismui tris prašymus: 1) išreikalauti iš atsakovo įrodymus, kurių jam atsakovas nepateikė pagal 2013 m. kovo 5 d. prašymą; 2) atidėti bylos nagrinėjimą, iki to laiko, kol bus gauti prašomi išreikalauti įrodymai bei atlikti pareiškėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamų aktų – Įsakymo, Sprendimo ir Leidimo galiojimą.
Nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Litgrid“ yra atvežusi statybines medžiagas, skirtas būsimos elektros perdavimo oro linijos tiesimui. Gali būti, jog iki teismo sprendimo įsiteisėjimo jam priklausančiuose žemės sklypuose bus pastatyti tam tikri statiniai, susiję su elektros oro linijos tiesimu, todėl teismui patenkinus pareiškėjo skundą pasunkės realus buvusios iki teismo sprendimo priėmimo padėties atkūrimas, kadangi reikės pašalinti pareiškėjo valdomame žemė sklype pastatytus statinius.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi (t. IV, b. l. 28-29) pareiškėjo prašymų netenkino.
Teismas nurodė, jog pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo argumentai, atsižvelgiant į ginčo dalyką, vertintini kaip iš esmės objektyviai nepatvirtinantys, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II. Pareiškėjas P. M. padavė atskirąjį skundą (t. IV, b. l. 80-82), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir perduoti pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo, kad kol nėra atlikti pareiškėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai, pareiškėjo sklype galimi elektros oro linijos statybos darbai. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą pasunkės realus buvusios iki teismo sprendimo priėmimo padėties atkūrimas, kadangi reikės pašalinti pareiškėjo valdomame žemė sklype pastatytus statinius.
Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. IV, b. l. 124-125).
Nurodo, kad pareiškėjo prašymo tenkinimas gali lemti itin reikšmingas neigiamas socialines, ekonomines pasekmes, kadangi AB „Litgrid“ vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri atnaujinta atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m. energetikos politikos kryptis, numatytas Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sustabdytų galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras, kas akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai, kaip ypatingos svarbos valstybinės reikšmės objekto, projekto tolimesnį įgyvendinimą.
Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. IV, b. l. 126).
Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartyje išdėstyti motyvais, kurių pagrindu teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsti ir naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. IV, b. l. 127-131).
Nurodo, kad pareiškėjo žemės sklype nebus statoma atrama. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo ir pagrįstumo. Pažymi, jog dėl analogiško prašymo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS438-342/2013, kuria turėtų būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas nepagrįstai sieja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą su žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu. Nurodo, jog žemės sklypo plotas yra aiškus, jis nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nesikeitė, todėl šis pareiškėjo argumentas laikytinas nesusijusiu su jo prašymu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti realią grėsmę, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Be to, sprendžiant klausimą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).
Pareiškėjas reikalavimo priemonių taikymo būtinumą iš esmės grindžia aplinkybe, jog iki teismo sprendimo įsiteisėjimo jam priklausančiuose žemės sklypuose galimai bus pastatyti tam tikri statiniai, susiję su elektros oro linijos tiesimu, todėl teismui patenkinus pareiškėjo skundą pasunkės realus buvusios iki teismo sprendimo priėmimo padėties atkūrimas, kadangi reikės pašalinti pareiškėjo valdomame žemė sklype pastatytus statinius.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų Įsakymo ir Sprendimo (t. I, b. l. 12, 14-19) turinį, konstatuoja, kad šie aktai per se nesuteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisės vykdyti statybos darbus, t. y. šie aktai nesukelia tokių teisinių pasekmių, kokiomis remiasi pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl negalima teigti, kad, byloje tenkinus pareiškėjo skundą, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., administracinės bylos Nr. AS63-12/2011, Nr. AS146-196/2011).
Teisėjų kolegija vertina, jog tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti statybos Leidimą, pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų įtakos priimto teismo sprendimo įvykdymui, kadangi panaikinus minėtą administracinį aktą, jis tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių. Taigi toks teismo sprendimas iš principo nereikalauja jokio vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2494/2008). Kitų reikalavimų (pavyzdžiui, dėl žemės sklypų sugrąžinimo į ankstesnę padėtį, t. y. statinių nugriovimo ir pan.) nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti pareiškėjams išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008).
Atsižvelgdama į tai, kad ketinama statyti ypatingos svarbos valstybinės reikšmės objektą, teisėjų kolegija vertina, jog pritaikius pareiškėjo nurodomas reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegijos vertinimu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų padaryta žymiai didesnė žala, nei galimai kilsianti žala jų nepritaikius, todėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui.
Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su konkrečiais byloje pateiktais įrodymais dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba apsunkinimo tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Tokius įrodymus pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančias aplinkybes būtent subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo.
Konstatuotina, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog statybos darbai numatyti vykdyti jam priklausančiame žemės sklype, todėl nėra pagrindo spręsti, jog panaikinus pareiškėjo ginčijamus aktus inter alia statybos Leidimą bus neįmanoma atkurti iki sprendimo priėmimo buvusios padėties ar toks atkūrimas bus labai sudėtingas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių pareiškėjo reikalavimams užtikrinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Virginija Volskienė