2016-03-21 Nr. AB-6232-3-63-3-00266-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1653-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00266-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įsakymo pakeitimo ir įpareigojimo išmokėti keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. B. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su 2015 m. kovo 31 d. prašymu, kurį patikslino 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. gegužės 25 d., prašydama:

1) pakeisti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 6-26 nurodant, kad pareiškėja V. B. atleista iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Medicinos centro išvadai);

2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką;

3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja prašymuose nurodė, kad atsakovas 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 6-26, atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 6-25 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus inspektorės V. B. nubaudimo“, atleido ją iš tarnybos nuo 2015 m. kovo 2 d., nors Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) 2015 m. vasario 25 d. išdavė ligos liudijimą Nr. 423 (toliau – ir Ligos liudijimas), kuriuo konstatavo, kad pareiškėja yra netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo būklės reikalavimų I, II, III skiltis. Medicinos centras atsakovui pareiškėjos Ligos liudijimą pateikė 2015 m. vasario 25 d. 14.05 val. faksu (numeriu, kuris CMEK buvo nurodytas atsakovo, siuntusio pareiškėją į minėtą komisiją). Atsakovas, gavęs šį Ligos liudijimą, privalėjo atleisti pareiškėją iš tarnybos pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada). Pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį toks pareigūnas gali būti atleidžiamas net laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu. Kadangi atsakovui Ligos liudijimas pateiktas faksu 2015 m. vasario 25 d., todėl atsakovas privalėjo pareiškėją atleisti iš tarnybos nuo 2015 m. vasario 26 d. Jeigu pareiškėja būtų atleista 2015 m. vasario 26 d., tai jos tarnybos stažas sudarytų 17 metų 6 mėnesius 5 dienas ir jai būtų išmokėta 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Atsakovas Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėjos darbo vietoje 2014 m. spalio 27 d. 8.15 val. patikrinimo metu pareiškėjai buvo nustatytas 0,58 promilės neblaivumas ir surašytas „Asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas“ Nr. 018-237 ir išduotas siuntimas į VšĮ Šilutės ligoninę neblaivumo patvirtinimui ar paneigimui. 2014 m. lapkričio 7 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos „Specialisto išvada“ Nr. T-A 9413/14(01), kad V. B. kraujyje, paimtame 2014 m. spalio 27 d. VšĮ Šilutės ligoninėje, rasta 0,49 promilės etilo alkoholio. Pareiškėja šių patikrinimų metu neužsiminė, kad jai yra skirti kokie nors vaistai, kurių sudėtyje yra alkoholio, į medikus dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi tik kitą dieną. 2014 m. spalio 27 d. surašytas „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ Nr. 1PS-204 ir elektroninio ryšio priemonėmis išsiųstas į pareiškėjos darbo vietą. 2014 m. spalio 28 d. V. B. susipažino su minėtu pranešimu, pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėja į darbą neatvyko nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. vasario 27 d. dėl ligos (ligos buvo įvairios). Siekiant užtikrinti jos teisę duoti paaiškinimus, 2015 m. kovo 2 d. jai antrą kartą buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta paaiškinimą pateikti per 3 darbo dienas. 2015 m. kovo 2 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 018-82 pareiškėjos kaltė analizuota ir nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl tyčinių pačios pareigūnės veiksmų. Visi nusižengimo sudėčiai būtini elementai, o ypač pareiškėjos kaltė, buvo nustatyti.

Prieš priimant 2015 m. kovo 2 d. įsakymus, teisinis reglamentavimas buvo patikrintas Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje esančiame priimtų teisės aktų registre, nes www.e-tar.lt svetainėje nebuvo galimybės susipažinti su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, aktualiais Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms (informacija buvo tvarkoma). Buvo atsižvelgta į paskutinę žinomą aktualią teisės aktų redakciją. Praėjus kelioms dienoms po pareiškėjos atleidimo, paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. vasario 27 d. (paskutinė mėnesio darbo diena) įsakymais priėmė visą paketą poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklą, kurie įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. (sekmadienį), o pirma po įsigaliojimo darbo diena ir buvo skundžiamų įsakymų priėmimo diena.

Atsiradus galimybei susipažinti su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, nustatyta, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės, 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. lR-59 buvo patvirtintos nauja Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių redakcija (toliau – ir PPTOT). Atsižvelgiant į tai ir siekiant ištaisyti klaidą, 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 6-31, buvo pakeista 2015 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 6-25 įžanginė dalis, vietoj Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų (Žin., 2010, Nr. 62-3072) 77 punkto ir 80.1 punkto nurodant, kad vadovaujamasi Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (TAR, 2015 m. vasario 27 d., Nr. 3109) 75 punktu ir 81.1 punktu.

Tiek atitinkamai 77 ir 75, tiek 80.1 ir 81.1 punktai abiejuose teisės aktuose yra identiški, todėl niekaip negalėjo įtakoti pareiškėjos teisinės padėties (nei pridėjo pareigų, nei sumažino teisių). Siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę žinoti jos atžvilgiu priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta 2015 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. 6-26 ir atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 6-32 buvo ištaisytos šios klaidos: įsakymo 1 punktas papildytas žodžiais „(pataisos pareigūno II rangas)“, nes to reikalavo PPTOT 119.2 punktas ir nurodyta, kad „Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 2 d.

įsakymas Nr. 6-26 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Atsakovas nesutinka su tuo, kad pareiškėja turėjo būti atleista iš tarnybos kitu pagrindu. 2015 m. kovo 2 d. Tarnyba paštu gavo CMEK 2015 m. vasario 25 d. Ligos liudijimą Nr. 423, kuriame nurodyta, kad inspektorė V. B. pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Tą pačią dieną, kai po nedarbingumo laikotarpio į tarnybą grįžo pareiškėja, baigtas tarnybinis tyrimas dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo. Taigi 2015 m. kovo 2 d. buvo du galimi pareiškėjos atleidimo iš tarnybos pagrindai: Statuto 33 straipsnio 2 dalies 14 punktas (kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos) bei Statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas (kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra tai patvirtinanti Medicinos centro išvada)). Abu pagrindai yra imperatyvūs. Įvertinta tai, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas keturiais mėnesiais anksčiau, nei atsirado pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos dėl sveikatos būklės. Medicinos centro išvada, kad pareiškėja netinkama tarnybai, nešalina jos drausminės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą. Pažymėtina, kad Tarnybos veiklą reglamentuoja Statutas, o ne Vidaus tarnybos statutas, todėl atsakovas nesutinka, kad pareiškėja iš tarnybos turėjo būti atleista 2015 m. vasario 26 d. pagal 2015 m. vasario 25 d. CMEK Ligos liudijimą Nr. 423.

Statuto 36 straipsnyje, numatančiame reikalavimus atleidžiant pataisos pareigūnus iš tarnybos atskirais pagrindais, nėra nurodyta, per kiek dienų nuo atleidimo pagrindo atsiradimo turi būti atleistas pataisos pareigūnas. Tarnyba, suabejojusi CMEK sprendimu, 2015 m. kovo 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Abejones kėlė tai, kad pareiškėja 2013 m. liepos mėnesį per profilaktinį sveikatos patikrinimą buvo pripažinta tinkama tarnybai, po to nedarbinga buvo tik nuo 2014 m. kovo 24 d. dėl traumos buityje, o 2014 m. spalio 27 d., nustačius tarnybinį nusižengimą, staiga pradėjo sirgti ir buvo pripažinta netinkama tarnybai. Teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, motyvuodamas, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) naikina darbdavių sprendimus atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, kurie grindžiami CMEK išvada, motyvuodamas, kad CMEK išvada buvo skubota (2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-769/2013; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-425/2014), todėl įstaigos vadovas gali išreikšti savo valią (panaikinus sprendimą dėl atleidimo pagal CMEK ekspertinį sprendimą, pinigines išmokas moka darbdavys). Pareiškėja per tarnybos laikotarpį nebuvo skatinta, nuobaudos įsakymais skirtos 2009 m. rugsėjo 18 d., 2014 m. sausio 2 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. kovo 2 d. Pareiškėjos atleidimo pagrindas yra tinkamas, teisingas ir teisėtas, kuris neleidžia tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui išvengti drausminės atsakomybės, todėl visi pareiškėjos atstovo prašymai yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (CMEK) atsiliepimo nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog V. B. pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis – liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Tokia išvada priimta remiantis gautais medicininiais dokumentais iš gydymo įstaigų. V. B. po 2014 m. spalio 27 d. stacionare psichiatrijos skyriuose gydyta ilgą laiką – du kartus po mėnesį, jai skirti labai stiprūs antidepresantai ir priklausomybę nuo alkoholio gydantys vaistai, taikytos įvairios terapijos. Jai nustatytas psichikos sutrikimas dėl alkoholio vartojimo ilgą laiką, tai lėtinė nepagydoma liga. V. B. tarnybinį pažeidimą padarė dėl ligos, ji dėl savo ligos jau niekada nebegalės dirbti valstybės tarnyboje. Atsakovui 2015 m. vasario 25 d. CMEK Ligos liudijimas Nr. 423 faksu perduotas tą pačią dieną, t. y. 2015 m. vasario 25 d., o paštu išsiųstas 2015 m. vasario 26 d. Pažyma dėl pareiškėjos nedarbingumo faksu nesiųsta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjos V. B. patikslintą prašymą: pakeitė Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 6-26, nurodant, jog V. B., Probacijos skyriaus inspektorė, pataisos pareigūno II rangas, atleista iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Medicinos centro išvadai); įpareigojo atsakovą Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą išmokėti pareiškėjai V. B. keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką.

Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktorius parašė tarnybinį pranešimą dėl patikrinimo Nr. 7-373, kuriuo nurodė, jog 2014 m. spalio 27 d. 8.15 val. nustatyta, jog pareiškėja darbo vietoje buvo neblaivi, nustatytas 0,58 promilės girtumas. 2014 m. spalio 27 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. 6-33 “Dėl pareigūno nušalinimo” nušalino pareiškėją nuo tarnybos vienai dienai – 2014 m. spalio 27 d. 2014 m. spalio 27 d. surašytas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1PS-204 ir elektroninio ryšio priemonėmis išsiųstas į pareiškėjos darbo vietą.

Tarnybos direktoriaus 2014 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 4-87 “Dėl komisijos sudarymo” sudaryta komisija atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos V. B. 2014 m. spalio 27 d. padaryto tarnybinio nusižengimo ir 2015 m. kovo 2 d. surašytoje Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodė, jog Tarnybos direktorius 2014 m. spalio 27 d. vykdė pareigūnų neblaivumo (girtumo) patikrinimą alkoholio matuokliu AlcoQuant 6020 Nr. Al22015. Patikrinus pareiškėją 8.15 min. darbo vietoje, adresu Rusnės g. 6, Šilutė, jai nustatytas 0,58 promilės neblaivumas ir surašytas „Asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas“ Nr. 018-237 ir išduotas siuntimas į VšĮ Šilutės ligoninę neblaivumo patvirtinimui ar paneigimui.

Pareiškėja su alkotesterio parodymais sutiko, patvirtindama savo parašu „Asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte“. Tarnybos direktorius 2014 m. spalio 27 d. kartu su pareiškėja nuvyko į VšĮ „Šilutės ligoninė“, kur atlikta jos medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti ir surašytas aktas Nr.

6. V. B. 9.20 val. ligoninėje patikrinta ir aparatu ALKOTESTER-7410, nustatytas 0,32 promilių apsvaigimas, 9.40 val. – 0,30 promilių apsvaigimas. Medicininės apžiūros akte į klausimą „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ užfiksuotas pareiškėjos atsakymas: „Vakar vakare vartojo degtinės 150 ml“. Tą pačią dieną VšĮ „Šilutės ligoninė“ 8.45 val. paimtas pareiškėjos kraujo mėginys ir išsiųstas ekspertizei. 2014 m. lapkričio 7 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos „Specialisto išvada“ Nr. T-A 9413/14(01), kad V.

B. kraujyje, paimtame 2014 m. spalio 27 d. 08.45 val. VšĮ Šilutės ligoninėje, rasta 0,49 promilės etilo alkoholio. 2015 m. kovo 2 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl tyčinių pačios pareigūnės veiksmų. Nustatyti visi nusižengimo sudėčiai būtini elementai, o ypač pareiškėjos kaltė. Akcentuoja, kad statutiniam valstybės tarnautojui tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai. Pripažinta, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, nesilaikė Statuto 21 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 13 straipsnio, Etikos taisyklių 3.4 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimų.

Siūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

V. B. į darbą neatvyko nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. vasario 27 d. dėl ligos (ligos buvo įvairios).

2015 m. vasario 5 d. atsakovas išdavė pareiškėjai Siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. I-84. Šiame siuntime nurodyta, jog Tarnybos Probacijos skyriaus inspektorės V. B. pareigūno tarnybos stažas yra 17 m. 5 mėn. Sirgo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. sausio 19 d., nuo 2015 m. sausio 20 d. gydosi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje Psichiatrijos departamente. 2015 m. vasario 25 d. CMEK Ligos liudijime Nr. 423 nurodyta, kad Tarnybos Probacijos skyriaus inspektorė V. B., vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. lV-380/V-618 (Žin., 2003, Nr. 101-4569, 2012, Nr. 45-2205), 6.2 punktu pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Pagrindas padaryti tokią išvadą buvo minėtame Ligos liudijime įrašyta ligos diagnozė: pagrindinės ir gretutinės ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo kodas pagal TLK-10-AM: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 25 d. Medicinos centras išdavė medicininę pažymą Nr. 2 dėl V. B. negalėjimo atvykti į darbą dėl ligos nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. vasario 27 d. Medicinos centras 2015 m. vasario 26 d. paštu (rašto Nr. 45R-420) išsiuntė atsakovui Ligos liudijimą Nr. 423.

2015 m. kovo 2 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. 6-25 „Dėl Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorės V. B. nubaudimo“, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų 77 punktu, 80.1 punktu bei atsižvelgdamas į Tarnybos 2015 m. kovo 2 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-82 „Dėl Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorės V. B. tarnybinio nusižengimo“, pripažino, kad Tarnybos Probacijos skyriaus inspektorė V. B. 2014 m. spalio 27 d. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, nes tarnybos metu būdama neblaivi savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką, nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.4.1 punkte, Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-15 patvirtintų Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte nustatytų reikalavimų. Antruoju šio įsakymo punktu atsakovas skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 6-26 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ pareiškėja atleista iš tarnybos; nustatytas V. B. pareigūno tarnybos stažas – 17 metų 6 mėnesiai 7 dienos; tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 16 metų 8 mėnesiai 21 diena. 2015 m. kovo 13 d. tarnybos direktorius įsakymu Nr. 6–31 pakeitė Tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 6–25 „Dėl Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorės V. B. nubaudimo“ įžanginę dalį, kurią išdėstė taip: „Vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 75 punktu, 81.1 punktu bei atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2015 m. kovo 2 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-82 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus inspektorės V. B. tarnybinio nusižengimo“. 2015 m. kovo 19 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. 6-32 „Dėl Tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 6–26 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ pakeitimo”, atsižvelgdamas į nuo 2015 m. kovo 1 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą bei vadovaudamasis Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, XIII skyriaus nuostatomis ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatotomis, pakeitė 2015 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 6-26 1-ąjį punktą ir išdėstė taip: “Atleidžiu iš tarnybos 2015 m. kovo 2 d. V. B., Probacijos skyriaus inspektorę, pataisos pareigūno II rangas”.

Dėl skundžiamo įsakymo pakeitimo

Nagrinėjamoje byloje aktualus prioritetinio teisės taikymo laike klausimas, t. y. klausimas, ar pareiškėja gali (galėjo) būti atleista iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Medicinos centro išvadai) tuomet, kai jos atžvilgiu jau buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas; ar pareiškėja turėjo būti atleista iš tarnybos, kai paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą, padarytą iki Medicinos centro išvados priėmimo dėl jos negalėjimo eiti savo pareigas dėl sveikatos būklės.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja V. B. 2014 m. spalio 27 d. darbo vietoje buvo neblaivi. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas detaliau neaptars tarnybinio patikrinimo. V. B. į darbą neatvyko nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. vasario 27 d. dėl ligos (ligos buvo įvairios). Vasario 28 d. ir kovo 1 d. – poilsio dienos. 2015 m. kovo 2 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjos 2014 m. spalio 27 d. padaryto tarnybinio pažeidimo ir 2015 m. kovo 2 d. atsakovas paštu gavo CMEK Ligos liudijimą Nr. 423, jog V. B. pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės, liga ar sveikatos problema nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

LVAT savo praktikoje iki 2014 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 priėmimo laikėsi pozicijos, jog nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti <...> ir atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių (dėl sveikatos būklės netinkamas vidaus tarnybai, pateikė prašymą išeiti iš tarnybos savo noru, dėl pensijos ir kt.) teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Tačiau iki 2014 m. vasario 25 d. vyravęs bendras principas dėl reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinio vertinimo (kvalifikavimo) pagal jų padarymo (vykimo) laiką, būtent policijos pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1, 7, 12, 14 punktų (paties prašymu, dėl pareigūno vardo pažeminimo ir tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos) pagrindu, tapo nebeaktualus, remiantis minėtoje LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 pateiktu Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1, 7, 12, 14 punktų, 55 straipsnio nuostatų aiškinimu. Pažymėtina, jog aptartos pozicijos buvo laikomasi ir vėlesniuose LVAT sprendimuose (2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-822/2014; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-245/2014; 2014 m.gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2306/2014).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (aktuali redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d.) 8 straipsnis numato, kad pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad V. B. sirgo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. sausio 19 d., o nuo 2015 m. sausio 20 d. gydosi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje Psichiatrijos departamente, 2015 m. vasario 5 d. išdavė pareiškėjai siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. I-84. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, 10.1 punkte numatyta, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai, likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnai negalės tęsti vidaus tarnybos. Taigi, atsakovas pradėjo procedūrą, susijusią su tuo, ar pareiškėja dėl sveikatos būklės galės atlikti pareigas. CMEK atliko ekspertizę ir atsakovui pateikė sprendimą – Ligos liudijimą Nr. 423.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog LVAT naikina darbdavių sprendimus atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, kurie grindžiami CMEK išvada, motyvuodamas, kad CMEK išvada buvo skubota (2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-769/2013; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-425/2014). Pažymėtina, jog nurodytose bylose buvo kitokios aplinkybės nei šioje byloje. Administracinėje byloje Nr. A552-769/2013 sprendimo priėmimui esminę reikšmę vaidino pareiškėjai nustatyta diagnozė F43.2 (adaptacijos sutrikimai), kuri pripažinta nesuderinama su tarnyboje keliamais reikalavimais. Esant tokiam sveikatos sutrikimui, koks buvo diagnozuotas pareiškėjai M. J., dėl pareigūno tinkamumo tęsti tarnybą sprendžiama individualiai. Netaikius pareiškėjai M. J. gydymo psichiatrijos stacionare ir nesant objektyvių įrodymų, kad pareiškėja atsisakė gydytis, vengė tai daryti arba nebendradarbiavo su psichiatrijos specialistais, CMEK išvada, kad M. J. netinkama tarnybai dėl sveikatos būklės, yra nepakankamai pagrįsta. Pripažinus neteisėta CMEK išvadą, tampa neteisėtu bei nepagrįstu ir ginčijamas Įsakymas, kuris tiesiogiai grindžiamas minėta CMEK išvada (administracinė byla Nr. A552-769/2013).

Pažymėtina, jog trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisme nurodė, kad Medicinos centre nustatyta, kad pareiškėja V. B. serga liga, dėl kurios ji nebegali eiti savo kaip pareigūno pareigų dėl sveikatos būklės, susirgo dar iki tarnybinio pažeidimo padarymo, minėtą tarnybinį pažeidimą padarė dėl ligos ir ji dėl savo ligos jau niekada nebegalės dirbti valstybės tarnyboje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėja iš tarnybos turėjo būti atleista pagal Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą – kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra tai patvirtinanti Medicinos centro išvada), todėl keistinas skundžiamas įsakymas.

Dėl atleidimo datos ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjos atstovo teigimu, pareiškėja turėjo būti atleista 2015 m. vasario 26 d., nes Medicinos centras atsakovui Ligos liudijimą Nr. 423 pateikė fakso aparatu 2015 m. vasario 25 d. 14 val. 05 min. Medicinos centras pareiškėjos atstovui advokatui į jo 2015 m. kovo 9 d. prašymą dėl duomenų pateikimo atsakė, jog 2015 m. vasario 25 d. Ligos liudijimą atsakovui išsiuntė faksu Nr. 846 310028, kuris buvo nurodytas Tarnybos siuntime atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, faksimilės šaknelės kopiją pateikė su atsakymu į prašymą ir ji pateikta teismui. Iš faksimilės šaknelės kopijos matyti, kad 2015 m. vasario 25 d. 14 val. 05 min. fakso aparatu gautas raštas, tačiau jis neįskaitomas, teismas neturi galimybės nustatyti jo turinį.

Atsakovas 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1-211 teismui nurodė, jog Tarnyba nėra faksu gavusi 2015 m. vasario 25 d. CMEK Ligos liudijimo Nr. 423. Įstaigoje 2015 m. vasario 26 d. faksu gauta ir užregistruota 2015 m. vasario 25 d. Medicinos centro medicininė pažyma Nr. 2 (dokumento registro Nr. 2-222) dėl V. B. nedarbingumo. CMEK Ligos liudijimas Nr. 423 originalas įstaigoje gautas 2015 m. kovo 2 d.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Medicinos centro atstovė paaiškino, jog Medicinos centras 2015 m. vasario 25 d. atsakovui faksu išsiuntė Ligos liudijimą Nr. 423, tačiau nesiuntė medicininės pažymos dėl pareiškėjos neatvykimo į darbą. Iš atsakovo pateiktos 2015 m. vasario 25 d. Medicinos centro medicininės pažymos Nr. 2 matyti, kad ji Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje gauta faksu 2015 m. vasario 26 d., reg. Nr. 222.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas Ligos liudijimą Nr. 423 faksu gavo 2015 m. vasario 25 d., galimai per apsirikimą vietoje Ligos liudijimo faksu išsiųsta Medicinos centro medicininė pažyma Nr. 2. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažįstama, jog pareiškėjos atleidimo iš tarnybos data turi būti 2015 m. kovo 2 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21 ir 22 punktus, išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje; kai stažas yra nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjai V. B. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

Pareiškėja patikslintu prašymu prašo priteisi iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Prašymo dėl išlaidų atlyginimo padavimo ir išnagrinėjimo tvarka numatyta Lietuvos ABTĮ 45 straipsnyje. Iki bylos išnagrinėjimo nepateikti duomenys apie pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis prašymas nespręstinas.

III. Atsakovas Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi nuo 2014 m. vasario 25 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-287/20l4 pradėtu formuoti precedentu, taip pat pažymėjo, kad aptartos pozicijos buvo laikomasi vėlesniuose LVAT sprendimuose. Susipažinęs su šiais teismo sprendimais, atsakovas mano, kad tokia teismo pozicija nepagrįsta, nes bylos aplinkybės ir susiklosčiusi konkreti teisinė situacija dėl pareiškėjos V. R. atleidimo iš tarnybos nėra analogiška byloms, kuriomis teismas remiasi kaip precedentu, nes visais nurodytais atvejais nebuvo užbaigtos tarnybinio tyrimo procedūros (dažniausiai jie buvo sustabdyti), o statutiniai vidaus tarnybos pareigūnai buvo pateikę prašymus atleisti iš tarnybos patiems prašant ir šie prašymai nebuvo išnagrinėti per įstatyme numatytą 14 dienų terminą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja V. B. 2014 m. spalio 27 d. 8.15 val. tarnyboje buvo neblaivi, todėl atlikus tyrimą, 2015 m. kovo 2 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 018-82 ji buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu teismas pripažino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl darytina išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra yra teisėta ir drausminė nuobauda skirta pagrįstai. Skundžiamame teismo sprendime taip pat pripažinta, kad pareiškėjos atleidimo iš tarnybos data turi būti 2015 m. kovo 2 d. Tokiu būdu abu atleidimo pagrindai atsirado tą pačią dieną. Dėl abiejų šių pagrindų pareiškėja toliau negali eiti pareigų, todėl, atsakovo manymu, buvo įvertintos visos faktinės aplinkybės ir priimtas teisingas sprendimas. Priimant 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr.6-26 nebuvo uždelsta nei viena diena ilgiau, nei kad pareiškėja galėjo būti atleista dėl netinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę.

2. Akcentuotina, kad statutiniam valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į jo statusą ir padėtį visuomenėje, į visuomenės lūkesčius, į tarnybos pobūdį bei tarnybos metu jam patikėtas priemones, tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai, todėl tokio pareigūno biologinėse terpėse negali būti apskritai jokio alkoholio koncentracijos ir ypač tarnybos metu. Pareiškėja, darbo metu būdama neblaivi, prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiūrio į statutinių valstybės tarnautojų veiklą, kas kenkia įstaigos autoritetui. LVAT yra pažymėjęs, kad darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai (LVAT 2009 m. birželio 18 d. nutartis adm. byloje A822-573/2009).

3. Atkreiptinas dėmesys, kad vos kelis mėnesius pasigydžius stacionare dėl priklausomybės ir skubotai pareigūną pripažinus netinkamu tarnybai, būtų formuojama ydinga praktika, sudaranti galimybę statutiniams pareigūnams piktnaudžiauti socialinėmis garantijomis ir pasirinkti sau palankesnį atleidimo iš tarnybos pagrindą. Atsakovo nuomone, pareigūnas, padaręs tarnybinį nusižengimą už kurį taikomas atleidimas iš tarnybos, neturėtų būti atleistas suteikiant privilegijas, nes taip būtų iškreipta drausminės atsakomybės esmė.

4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Medicinos centro atstovo paaiškinimais, kad V. B. CMEK pripažinta netinkama tolesnei tarnybai remiantis gautais medicininiais dokumentais iš gydymo įstaigų. Atsakovas nesutinka su tokia išvada ir mano, kad jokia liga negali būti pateisinama priežastis pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti duotos priesaikos ir etikos bei moralės reikalavimų. Medicininiuose dokumentuose iki 2014 m. spalio 27 d. nebuvo užfiksuota jokių duomenų, pagrindžiančių teiginį, kad pareiškėja žalingai ir ilgą laiką vartoja alkoholį. Tokie įrašai medicininiuose dokumentuose galėjo atsirasti tik praėjus dviem mėnesiams po padaryto tarnybinio nusižengimo, kai 2014 m. gruodžio 13 d. pareiškėja pradėjo gydytis psichiatrijos skyriuje. Šioje gydymo įstaigoje ji dar gydėsi nuo 2015 m. sausio 20 d. iki vasario 17 d. Įrašai medicininiuose dokumentuose apie ilgą alkoholio vartojimą galėjo būti padaryti remiantis tik pačios pareiškėjos pasakojimais, todėl nustatyta diagnozė kelia abejonių, kurios nebuvo pašalintos. Be to, pareiškėja, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, nuolat bendravo su priežiūroje esančiais asmenimis, teismo, prokuratūros, policijos darbuotojais, tačiau nebuvo užfiksuota jokių faktų, leidžiančių įtarti priklausomybę nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, CMEK išvada buvo skubota ir nepagrįsta.

5. Teismo sprendime nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad CMEK prieš priimant sprendimą, nepaprašė Tarnybos, kad būtų pateikta charakteristika, kaip kad numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16 punktas (siunčiant ekspertizei kursantą ar pareigūną su galimais psichikos sutrikimais, centrinės nervų sistemos susirgimais, prie siuntimo pridedama tarnybinė kursanto ar pareigūno charakteristika). Tai imperatyvi nuostata, tačiau atsižvelgiant į tai, kad patvirtintos formos „Pranešimuose apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą“ ligų kodai nenurodomi, probacijos tarnyba neturėjo objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėja V. B. turi psichikos ar centrinės nervų sistemos sutrikimų, todėl jos tarnybinė charakteristika prie siuntimo pridėta nebuvo. Atsakovas pažymi, kad Tarnyboje 2013 m. ir 2014 m. buvo du tokie atvejai, kai prie siuntimo nebuvo pridėta charakteristika ir CMEK jos pareikalavo.

6. Be to, 2013 m. liepos 3 d. pareiškėjai buvo atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas, kurio metu visi tiriamieji pareigūnai pildo anketą ir pateikia informaciją apie savo sveikatos sutrikimus. Šioje anketoje taip pat pateikiami klausimai apie alkoholio vartojimo intensyvumą. Už pateiktos informacijos teisingumą atsako pareigūnas, pildantis anketą ir tai patvirtina savo parašu. Pareiškėja, pildydama šią anketą, nenurodė, kad žalingai vartoja alkoholį ir jai nebuvo nustatyta jokių su tuo susijusių sveikatos sutrikimų. Taigi pareiškėja vienoje ar kitoje situacijoje elgėsi nesąžiningai, tai yra arba nutylėjo savo priklausomybę alkoholiui per paskutinį profilaktinį sveikatos patikrinimą, arba turėdama pakankamai žinių ir dėl darbo specifikos būdama susipažinusi su alkoholio vartojimo pasekmėmis, jo vartojimo kiekiais, sutrikimų požymiais ir simptomais, leidžiančiais pripažinti, kad asmuo yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų (iki 2012 m. gruodžio 31 d. vykdydama inspektoriaus pareigas vedė Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialinės reabilitacijos programą), turėjo visas galimybes simuliuoti ligas, sąmoningai, tyčia save apkalbėti nurodydama neteisingus savo negalavimų požymius, dėl kurių 2015 m. vasario 25 d. buvo pripažinta netinkama tarnybai. Gydymo įstaigos stacionare, galimus elgesio sutrikimus susijusius su alkoholio vartojimu, ji gydėsi su pertrauka tik apie du mėnesius, todėl turėjo pakankamai galimybių apgauti medikus. Taip pat depresijos požymiai galėjo atsirasti dėl streso, 2014 m. spalio 28 d. supratus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas gali užkirsti kelią tolesnei tarnybai. Įvertinus visas žinomas aplinkybes, darytina išvada, kad tai daryti ją galėjo paskatinti siekis išsaugoti socialines garantijas, numatytas statutiniams pareigūnams (išeitinė išmoka), kurias tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš tarnybos) skyrimo atveju, ji prarastų.

Pareiškėja V. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodytais skundžiamame sprendime. Pareiškėjos manymu, teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi LVAT suformuota praktika nurodytose bylose. Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo būti atleista 2015 m. vasario 26 d., nes Medicinos centras atsakovui Ligos liudijimą Nr. 423 pateikė faksu 2015 m. vasario 25 d. 14 val. 05 min. Šie duomenys byloje yra patvirtinami rašytiniais bei liudytojų parodymais. Nors teismas savo priimtame sprendime ir nurodė, kad 2015 m. vasario 25 d. 14 val. 05 min. faksu gautas raštas, tačiau jis neįskaitomas, teismas neturi galimybės nustatyti jo turinį, tačiau pareiškėja dar kartą prideda šį įrodymą (geresnės kokybės skenuotas dokumentas), nors šis įrodymas buvo teiktas ir pirmosios instancijos teisme. Iš šio pateikto dokumento yra matyti, kad dokumentai apie pareiškėjai išduotą ligos pažymą yra pateikti 2015 m. vasario 25 d. Pažymėtina, kad tokias pat aplinkybes patvirtinta ir telekomunikacijos bendrovės AB „TEO“ raštas, kuriame yra matyti, kad įstaigos faksu yra pateiktas dokumentų paketas. Liudytojų bei rašytine bylos medžiaga yra neginčijamai įrodyta, kad Ligos liudijimas buvo pateiktas būtent 2015 m. vasario 25 d., todėl tai turėtų būti vertinama kaip pirmesnis pagrindas atleisti pareiškėją pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada). Pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį toks pareigūnas gali būti atleidžiamas net laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu.

Pareiškėja nesutinka su atsakovo motyvu, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl darytina išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra yra teisėta ir drausminė nuobauda skirta pagrįstai. Šis ginčo objektas nebuvo tiriamas patikslinus pareiškėjos pateiktą skundą. Todėl ši aplinkybė nėra reikšminga, atsakovas privalėjo atleisti pareiškėją kaip asmenį, kuris negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Apklausto trečiojo asmens atstovų (medikų) parodymai, medicinine prasme buvo reikšmingi vertinant pareiškėjos kaltę, kuri buvo tirta tarnybinio patikrinimo metu.

Be to, byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl medicininės pažymos pagrįstumo ir teisėtumo, todėl toks apeliacinio skundo argumentas taip pat yra nereikšmingas šioje byloje. Tačiau tenka akcentuoti, kad pareiškėjai pripažinta lėtinė ir nepagydoma diagnozė yra nustatyta teisėtai ir pagristai, ji įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl jos galimai padaryti pažeidimai traktuotini ne kaip kalti ar padaryti dėl neatsargumo, o kaip ligos pasekmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 6-26, kuriuo Probacijos skyriaus inspektorė V. B. buvo atleista iš tarnybos 2015 m. kovo 2 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Tos pačios dienos įsakymu Nr. 6-25, kuriuo vadovautasi priimant įsakymą „Dėl atleidimo iš tarnybos“, pripažinta, kad V. B. 2014 m. spalio 27 d. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, nes tarnybos metu būdama neblaivi savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismui prašė įsakymą Nr. 6-26 pakeisti, nurodant, kad ji iš tarnybos atleista pagal Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, esant tai patvirtinančiai Medicinos centro išvadai) bei įpareigoti atsakovą išmokėti jai 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėja V. B. iš tarnybos turėjo būti atleista pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o ne pagal šio straipsnio 2 dalies 14 punktą.

Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje aktualus prioritetinio teisės taikymo laike klausimas, t. y. klausimas, ar pareiškėja galėjo būti atleista iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Medicinos centro išvadai) tuomet, kai jos atžvilgiu jau buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas; ar pareiškėja turėjo būti atleista iš tarnybos, kai paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 14 punktas) už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, padarytą iki Medicinos centro išvados priėmimo dėl jos negalėjimo eiti savo pareigas dėl sveikatos būklės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktorius surašė tarnybinį pranešimą dėl atlikto patikrinimo, kurio metu 8.15 val. nustatyta, jog V. B. darbo vietoje buvo neblaivi (nustatytas 0,58 promilių girtumas). V. B. su patikrinimo metu naudoto alkoholio matuoklio „AlcoQuant 6020“ parodymų rezultatais sutiko. V. B. neblaivumas buvo patvirtintas ir VšĮ „Šilutės ligoninė“ medicininės apžiūros metu bei ligoninėje naudoto aparato „Alkotester-7410“ duomenimis bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje ištyrus jos kraujo mėginį surašyta Specialisto išvada Nr. T-A 9413/14(01). Tą pačią dieną (t. y. 2014-10-27) ji buvo nušalinta nuo tarnybos, surašytas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1PS-204 ir elektroninio ryšio priemonėmis išsiųstas į pareiškėjos tarnybos vietą – Šilutė, Rusnės g. 6., su kuriuo ji 2014 m. spalio 28 d. pasirašė susipažinusi. Pareiškėja 2014 m. spalio 28 d. taip pat pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, ir dėl nedarbingumo tarnyboje nebuvo iki 2015 m. vasario 27 d. V. B. grįžus į darbą po ligos 2015 m. kovo 2 d., jai vėl buvo išsiųstas tas pats Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1PS-204 ir pareikalauta paaiškinimo, kurį ji pateikė 2015 m. kovo 2 d. Tą pačią dieną buvo surašyta Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos skyriaus inspektorės V. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. 018-82 ir patvirtinta laikinai direktoriaus pareigas einančios Probacijos skyriaus viršininkės. Atsakovas 2015 m. kovo 2 d. taip pat priėmė ir įsakymą Nr. 6-25 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus inspektorės V. B. nubaudimo, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos bei įsakymą Nr. 6-26 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ (jį patikslinantis, nurodant pareiškėjos turėtą pataisos pareigūno II rangą 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 6-32), kuriuo pareiškėja 2015 m. kovo 2 d. atleista iš tarnybos.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas 2015 m. vasario 5 d. (t. y. jau po galimai padaryto tarnybinio nusižengimo) pareiškėjai V. B. išdavė siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. I-84. Siuntime, be kita ko, nurodyta, kad V. B. sirgo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. sausio 19 d., nuo 2015 m. sausio 20 d. gydoma VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, Psichiatrijos departamente. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija, atlikusi pareigūnės tinkamumo tarnybai specializuotąją medicininę ekspertizę, 2015 m. vasario 25 d. ligos liudijime Nr. 423 konstatavo, kad V. B. netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvado 6.2 punkte nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Priežastis: liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1V-291/V-308 redakcija) patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado 6.2 punkte nurodyta, kad pareigūnai, kuriems nustatyta ryški ilgalaikė asteninė būsena, patologiniai asmenybės pakitimai ir organinis nervų sistemos pakenkimas tarnybai netinkami.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas Ligos liudijimą Nr. 423 faksu gavo 2015 m. vasario 25 d., kad galimai per apsirikimą vietoje Ligos liudijimo faksu buvo išsiųsta Medicinos centro medicininė pažyma Nr. 2, ir dėl šių aplinkybių pripažino, kad pareiškėjos atleidimo iš tarnybos data turi būti 2015 m. kovo 2 d.

Teisėjų kolegija, iš naujo patikrinusi byloje surinktus įrodymus, tokius pirmosios instancijos teismo argumentus laiko netinkamais ir juos keičia. Faktinę aplinkybę, kad Ligos liudijimą Nr. 423 faksu Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai išsiuntė būtent 2015 m. vasario 25 d. (t. y. tą pačią dieną, kai jis buvo surašytas) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens Medicinos centro (CMEK) atstovė. Byloje yra pateikta faksimilės šaknelės kopija, iš kurios matyti, kad iš CMEK registratūros (fakso Nr. 8 5 2717017) 2015 m. vasario 25 d. 14.06 val. į faksą, kurio Nr. 9 846 310028 (iš bylos medžiagos matyti, kad šis numeris priklauso atsakovui) buvo išsiųstas 1 lapas. Gi Medicinos centro medicininė pažyma Nr. 2 apie V. B. neatvykimo į darbą laikotarpį nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. vasario 27 d. (kuri pagal spaudą Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje faksu gauta ir užregistruota (dokumento registro Nr. 2-222) 2015 m. vasario 26 d.) yra išduota minėto Medicinos centro ligoninės, o ne Centrinės medicinos ekspertizės komisijos, tad pirmosios instancijos teismo išvada apie galimą apsirikimą nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šiuo aspektu byloje esančių įrodymų visumą (t. y. ne tik faksimilės šaknelę, bet ir šalių atstovų paaiškinimus). Pirmosios instancijos teismas padarė tik niekuo nepagrįstą prielaidą, kad galėjo būti išsiųstas kitas dokumentas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Medicinos centro atstovai nagrinėjamoje byloje nėra jos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl netikėti jų paaiškinimais pagrindo nėra.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba nepaneigė anksčiau aptartų faktinių duomenų, todėl atsakovo teiginys, kad tarnyba negavo 2015 m. vasario 25 d. siųsto Ligos liudijimo faksu, nepagrįstas. Kita vertus, netgi ir pripažįstant atsakovo argumentą, jog Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje Ligos liudijimas Nr. 423 (originalas), patvirtinantis, jog V. B. netinkama tarnybai, buvo gautas tik atsiųstas paštu 2015 m. kovo 2 d., tą dieną minėta aplinkybė Tarnybai akivaizdžiai jau buvo žinoma. Taigi, atsakovas, turėdamas Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2015 m. vasario 25 d. išvadą, t. y. atsakymą į jo paties išduotą 2015 m. vasario 5 d. siuntimą, pareiškėją turėjo atleisti pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o ne pagal šio Statuto 33 straipsnio 2 dalies 14 punktą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-287/2014; 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-822/2014; 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2306/2014 ir kt.), teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas atleisti V. B. pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsirado 2015 m. vasario 25 d., t. y. anksčiau nei 2015 m. kovo 2 d. buvo patvirtinta tarnybinio nusižengimo išvada, t. y. pagrindas atleisti ją pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalies 14 punktą. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nebuvo pareiškėjos prašymo, o Tarnybos kalėjimų departamente Statute nėra normos, reglamentuojančios per kiek laiko pripažintas netinkamu tarnybai asmuo turi būti atleistas, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Pagal Tarnybos kalėjimų departamente statuto 36 straipsnio 1 dalį atleisti iš tarnybos 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pareigūną galima ir jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bei atostogų metu. Toks teisinis reglamentavimas duoda pagrindą išvadai, kad pripažintas netinkamu tarnybai asmuo negali likti tarnauti ir atskiro jo prašymo atleisti iš tarnybos šiuo atveju nereikia. Kadangi atsakovas nagrinėjamoje byloje atleidimo datą pasirinko 2015 m. kovo 2 d., t. y. dieną, kai pareiškėja grįžo po nedarbingumo, keisti atleidimo datos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pagrįstai nustatęs, kad V. B. turėjo būti atleista iš Kauno apygardos probacijos tarnybos pagal Tarnybos kalėjimų departamente Statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės, kai yra tai patvirtinanti Medicinos centro išvada, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė Statuto 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjai keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką.

Atsakovas apeliacinį skundą motyvuoja ir teiginiais, kad pareiškėjai nustatyta diagnozė kelia abejonių, nes anksčiau nebuvo užfiksuota jokių faktų apie jos piktnaudžiavimą alkoholiu, Tarnyba neturėjo objektyvių duomenų apie V. B. turimus psichikos ar centrinės nervų sistemos sutrikimus, Medicinos ekspertizės komisija nepareikalavo jos tarnybinės charakteristikos, nors pagal Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 16 punktą tokia charakteristika būtina ir pan. Atsakydama į šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad V. B. asmens sveikatos istorijoje 2003, 2013 metais yra užfiksuoti jos skundai dėl priepuolinio pobūdžio galvos skausmų, ji buvo tiriama neurologo. 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. vasario mėn. laikotarpiu, su nedidelėmis pertraukomis, pareiškėja buvo gydoma ir stebima Klaipėdos jūrininkų ligoninės stacionare, be kita ko, ir Psichiatrijos departamente. Atsakovas, kurį Tvarkos aprašo 16 punkto nuostatos patį įpareigoja teikti charakteristiką, išdavęs pareiškėjai siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, privalėjo bendradarbiauti su Medicinos ekspertizės komisija, pasidomėti, ar pakanka jo pateiktų duomenų ekspertizei atlikti. Specializuotąją medicininę ekspertizę atliko ir 2015 m. vasario 25 d. išvadą pasirašė kompetentingi medikai, tad teisėjų kolegija neturi pagrindo ja netikėti.

Apelianto nurodytoje administracinėje byloje Nr. A492-425/2014 buvo tiriamos visiškai kitokios faktinės aplinkybės. Priešingai nei nagrinėjamu atveju, toje byloje gydymo įstaigos parengtame išraše iš medicininių dokumentų buvo nurodyta, kad pacientė nusiskundimų psichine sveikata nepareiškė, indikacijų gydytis psichiatriniame stacionare nėra. Iš esmės dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog gydymo įstaigos išvados prieštarauja CMEK nustatytoms aplinkybėms ir išvadai, kad asmuo netinkamas tarnybai.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra grindžiami tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis, spėliojimais ir nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl visų išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė