2018-03-28 Nr. AB-6570-3-61-3-03944-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-998-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03944-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jis negauna tinkamo maitinimo. Pasak pareiškėjo, jis negauna teisės aktuose nustatyto mėsos kiekio, nes per parą nuteistajam priklauso 90 gramų mėsos, o jis gauna nuo 1 iki 10 gramų, todėl dėl nepakankamo maisto davinio jaučia alkį, todėl yra kankinamas, verčiamas badauti. Teigė, kad maistas yra išparduodamas asmenų dirbančių valgykloje.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2015 m. sausio 15 d. tarp Vilniaus PN ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pontem“ buvo sudaryta „Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartis“, kurios 1 priede „Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo techninė specifikacija“ numatyta, kad įstaigos nuteistiesiems maistas turi būti gaminamas ir pateikiamas tris kartus per parą. Įstaigos nuteistiesiems pateikiamas maistas turi atitikti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintame valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius.

Valgiaraštyje nurodyti patiekalai turi būti gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant valgiaraščių prieduose nurodytus maisto produktų ir žaliavų kiekius, atsižvelgiant į faktiškai maitinamų asmenų skaičių. Įstaigos nuteistieji maitinami tris kartus per dieną pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintus grafikus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje nedirba, todėl jis maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Nuteistieji maitinami pagal įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščius, tarp jų ir valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tvirtina Kalėjimų departamentas.

Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Maistas virtuvėje gaminamas 3 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Nuteistieji yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN administracijos tariamai netinkamai organizuojamo maitinimo yra abstraktūs ir objektyviai nepagrįsti, jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų pareiškėjas nenurodo, pareiškėjas taip pat nepateikia jokių duomenų dėl jam kilusių pasekmių. Pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl maitinimo kokybės, kokiais veiksmais pasireiškė Vilniaus PN administracijos neteisėti veiksmai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus teikia maitinimo paslaugas atsakovui, kuris savo ruožtu kiekvieną dieną vykdo teikiamos paslaugos kontrolę. Maisto gaminimo procesas ir maisto kokybė yra griežtai prižiūrima ir kontroliuojama tiek atsakovo atsakingų darbuotojų, tiek UAB „Pontem“ atsakingo darbuotojo. Pateiktu skundu pareiškėjas nurodo, kad viename patiekale, galimai kiaulienos guliaše, privalo būti 90 g mėsos. Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo patvirtintas nedirbančių vyrų valgiaraštis, nuostatos paneigia pareiškėjo teiginius. Šiluminiu būdu apdorojus mėsą, mėsa natūraliai, dėl riebalų ištirpimo (išsiskaidymo) netenka svorio. Be to, gaminant maistą Vilniaus PN laikomiems asmenims, mėsa, būtina tos dienos patiekalo gamybai, yra supjaustoma į atitinkamo dydžio gabaliukus, verdama, troškinama dideliuose 150-200 l talpos puoduose, kur dėl temperatūros poveikio, išsiskaido į smulkesnes detales, kurios vėliau pasiskirsto pagamintame patiekale. Atsižvelgiant į tai, manė, kad pareiškėjo nurodomas argumentas, jog patiekale turi būti 90 g mėsos, laikytinas visiškai nepagrįstu ir nemotyvuotu. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo R. Č. skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Valgiaraščiai nedirbantiems vyrams yra patvirtinti 2014 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“. Pagal patvirtintus valgiaraščius vienam nedirbančiam vyrui priklauso žalios mėsos: kiaulienos maltiniams – 70 g žalios mėsos (faršo), troškintos kiaulienos – 88 g žalios mėsos, guliašas iš galvijų širdžių – 80 g. žalios mėsos, plove – 64 g žalios mėsos, kiauliena troškinta su kopūstais – 90 g žalios mėsos, kiaulienos guliašas – 90 g žalios mėsos.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis gauna tik nuo 1 iki 10 g mėsos, nors jam priklauso 90 g, yra nepagrįsti ir padaryti netinkamai aiškinant teisės aktų nuostatas. Iš atsakovo atstovo pateiktų aktų dėl patiekalų svorio teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 2 d. apie 12 val. 30 min., 2016 m. birželio 30 d. apie 12 val. 20 min., 2016 m. liepos 22 d. apie 12 val., 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 12 val. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 12 val. 30 min. nuteistųjų valgykloje buvo atlikti valgiaraščio meniu pietų davinio kontroliniai patikrinimai, kurių metu Pagaminto maisto kokybės žurnale pažeidimų ir pastabų neužfiksuota, pagamintų patiekalų svoriai atitiko 2014 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 138 patvirtintus svorius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas neatsižvelgia į aplinkybes, kad šiluminiu būdu apdorojus mėsą, mėsa natūraliai, dėl riebalų ištirpimo (išsiskaidymo) netenka svorio, be to, mėsa, būtina tos dienos patiekalo gamybai, yra supjaustoma į atitinkamo dydžio gabaliukus, verdama, troškinama didelės talpos puoduose, kur dėl temperatūros poveikio išsiskaido į smulkesnes detales, kurios vėliau pasiskirsto pagamintame patiekale. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas, jog tam tikrame patiekale (pvz., kiaulienos guliaše) būtų 90 g mėsos, yra nepagrįstas

10. Nustatęs, kad pareiškėjui maistas buvo tiekiamas pagal pataisos įstaigoje patvirtintą dienotvarkę, valgiaraščiai buvo sudaromi ir maisto kiekiai paduodami remiantis 2014 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimu ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“, teismas pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu.

III. 11. Pareiškėjas R. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad prašė teismo būti pristatytas į teismo posėdį, tačiau teismo posėdis vyko telekonferencijos būdu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė apklausti liudytojus, kurių parodymai būtų susiję su maitinimu Vilniaus PN. Neapklausus šių liudytojų, byla išnagrinėta šališkai. Pareiškėjas teigia, kad gauna apie 1-10 g pagamintos mėsos, nors išvirusi mėsa negali netekti apie 75 g svorio. Pažymi, kad kratų metu pataisos namuose buvo daug kartų rasta iš valgyklos pavogtos virtos ir žalios mėsos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pareiškėjui R. Č., padarytos dėl netinkamo maitinimo Vilniaus PN.

14. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

15. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė Vilniaus PN pareigūnų neteisėtos veikos, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus, nevisiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

18. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

19. Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

20. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinto Valgiaraščio nedirbantiems vyrams 1 priede „Valgiaraščio nedirbantiems vyrams maisto produktų kiekiai (gramais)“ nurodyta, kad patiekalo „Plovas“ bendras svoris turi būti 200 g, kiaulienos plove svoris – 64 g. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2016 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 4 d., nuteistiesiems pasiskundus dėl maisto kokybės, buvo pasvertas jiems išduotas patiekalas – plovas, ir nustatyta, kad bendras patiekalo svoris atitiko reikalavimus, o R. Č. išduotoje porcijoje nustatytas mėsos svoris – 10 g (b. l. 68). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. pietums Vilniaus PN išduotame patiekale (plove) buvęs mėsos kiekis neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinto Valgiaraščio nedirbantiems vyrams 1 priedo „Valgiaraščio nedirbantiems vyrams maisto produktų kiekiai (gramais)“ reikalavimų.

21. Kita vertus, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. vakarienei prie valgiaraštyje patvirtintų patiekalų, buvo papildomai patiekta ir virta dešra (b. l. 37), nors pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu patvirtintą Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, dieną, kuomet pietums yra gaminamas plovas, vakarienės valgiaraštyje mėsa nėra numatyta. Taigi, remiantis bylos duomenimis, mėsos kiekis, kurio pareiškėjas negavo 2016 m. rugsėjo 4 d. pietums, galėjo būti kompensuotas vakarienei papildomai patiekiant virtos dešros.

22. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinto Valgiaraščio nedirbantiems vyrams 1 priede „Valgiaraščio nedirbantiems vyrams maisto produktų kiekiai (gramais)“ nurodyta, kad patiekale „Guliašas iš galvijų širdžių“ galvijų širdžių svoris turi būti 80 g. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. protokole nurodyta, kad svėrimo metu nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 2 d. nuteistųjų davinyje (guliaše) nustatytas mėsos svoris – nuo 1 g iki 15 g (b. l. 65).

23. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinto Valgiaraščio nedirbantiems vyrams 1 priede „Valgiaraščio nedirbantiems vyrams maisto produktų kiekiai (gramais)“ nurodyta, kad patiekale „Žirnių šustinė“ karštai rūkytos dešros kiekis turi būti 24 g. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. protokole nurodyta, kad svėrimo metu nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. nuteistųjų davinyje (žirnių šustinyje) 10 porcijų buvęs mėsos svoris – 130 g (b. l. 64), t. y. apie 13 g vienoje porcijoje.

24. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. pietums Vilniaus PN išduotuose maisto daviniuose mėsos kiekis neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinto Valgiaraščio nedirbantiems vyrams 1 priedo „Valgiaraščio nedirbantiems vyrams maisto produktų kiekiai (gramais)“ reikalavimų. Byloje pateikti Vilniaus PN patikrinimo aktai dėl patiekalų svorio (b. l. 66, 67, 69-72) patvirtina, kad 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 22 d., 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. pagamintų patiekalų svoriai atitiko 2014 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 138 patvirtintus maisto kiekius.

25. Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog šiuo atveju Vilniaus PN pareigūnai neužtikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 reikalavimų laikymosi, dėl ko pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

26. Sprendžiant, ar pareiškėjui priteistinas neturinės žalos atlyginimas, pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 2 d., 2016 m. rugsėjo 4 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus PN nebuvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinto Valgiaraščio nedirbantiems vyrams 1 priedo „Valgiaraščio nedirbantiems vyrams maisto produktų kiekiai (gramais)“ reikalavimų laikymasis, nes maisto daviniuose buvusios mėsos kiekis buvo ženkliai mažesnis nei pagal minėtą teisės aktą privalėjo būti, dėl ko pareiškėjas neabejotinai jautė tam tikrus nepatogumus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamo maitinimo pablogėjo pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata. Be to, kaip minėta, mėsos kiekis, kurio pareiškėjas negavo 2016 m. rugsėjo 4 d. pietums, iš esmės buvo kompensuotas vakarienei papildomai patiekiant virtos dešros. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina suma yra 50 Eur.

29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. Č. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius