2026-01-06 Nr. CB-64-2-55-3-00029-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4460

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00029-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 22 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Itvision“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovės UAB „Itvision“ ieškinį atmetė, o atsakovės RAB „Auga group“ priešieškinį patenkino ir priteisė atsakovei iš ieškovės 232 449,66 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2024 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, nuspręsdami netaikyti sutarties nuostatos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir suteikdami pirmenybę restitucijos taikymui, o ne šalių susitarimui, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 ir 5 dalies, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šalių galimybės sutartyje nustatyti kitokius sutarties nutraukimo padarinius. Šalys susitarė sutarties nutraukimo atveju taikyti teisines pasekmes, kurios savo turiniu atitinka atliktų darbų kainos sumažinimą, kaip užsakovo teisių gynimo būdą, nutraukus sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad restitucijos taikymą nustatanti CK 6.222 straipsnio norma laikytina dispozityviąja, todėl nutraukus sutartį šalys gali nustatyti ir kitokius sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2024; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-469/2024). Įstatymo nedraudžiama sutarties šalims įtraukti į sudaromas ar jau galiojančias sutartis įstatymo imperatyvams neprieštaraujančių sąlygų dėl sutarties pabaigos, jos teisinių ir faktinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012). Teismai, nuspręsdami, kad sutarties 8.1. punkto nuostatos, nustatančios, kad užsakovas, atsiskaitęs pagal PVM sąskaitas faktūras už suteiktą paslaugų rezultatą ar jo dalį, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei vykdytojas 30 kalendorinių dienų neatlieka sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kad nutrūkus sutarčiai šiuo pagrindu, užsakovas turi teisę nemokėti likusios 20 proc. sumos už prieš tai priimtą paslaugų rezultatą ar jo dalį ir 80 proc. apmokėjimas yra laikomas pilnu atsiskaitymu, netaikytinos ir kad atsakovė gali reikalauti iš ieškovės grąžinti visas pagal sutartį sumokėtas sumas, remdamasi bendrosiomis CK 6.222 straipsnio nuostatomis dėl restitucijos taikymo, pažeidė sutarties laisvės principą.

2. Teismai, nusprendę netaikyti sutartyje šalių nustatytų sutarties nutraukimo padarinių, taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisių gynimo būdus reglamentuojančias teisės normas. Pažeisdamas bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykles pirmosios instancijos teismas sutapatino du savarankiškus teisių gynimo būdus – restituciją (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.222 straipsnio 1 dalis) ir nuostolių atlyginimą (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis). CK 6.665 straipsnio 3 dalis yra taikytina rangos sutarčių nutraukimo atvejais ir nustato atsakovės teisę nutraukiant sutartį reikalauti atlyginti nuostolius, o ne taikyti restituciją.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.665 straipsnio 3 dalį, tenkino atsakovės reikalavimą, nutraukus sutartį, taikyti restituciją. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad rangos sutarties nutraukimo atveju taikytina CK 6.665 straipsnio 3 dalis, kuri restitucijos klausimo nereglamentuoja, o nustato nuostolių atlyginimą, tačiau šių nuostatų nepagrįstai netaikė vien tuo pagrindu, kad ginčo sutartis buvo kvalifikuota kaip mišri. Sprendžiant ginčus dėl mišrių sutarčių turi būti taikomos teisės normos pagal kilusio ginčo požymius.

Kai ginčas kyla dėl atliktų darbų (jų kokybės), privalo būti taikomos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.665 straipsnis), o ne bendruosius sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.222 straipsnis). CK 6.665 straipsnio 3 dalis yra specialioji norma bendrųjų sutarties nutraukimo taisyklių (CK 6.222 straipsnio 1 dalis) atžvilgiu, ji nenustato visiškos restitucijos (šalių sugrąžinimo į pradinę padėtį), todėl apeliacinės instancijos teismas vien dėl to, kad sutartis yra mišri, neturėjo pagrindo, pažeisdamas teisės normų konkurencijos taisykles, pritarti bendrųjų sutarties nutraukimo taisyklių taikymui.

Ši teisės taikymo klaida lėmė ir tai, kad teismai, taikydami restituciją, faktiškai pritaikė būtent vienašalės restitucijos pasekmes. Vienašalė restitucija galima tik vieninteliu atveju, t. y. kai iki sutarties nutraukimo savo įsipareigojimus yra įvykdžiusi tik viena iš sutarties šalių. Teismai atsakovei priteisė visas sutarties pagrindu ieškovės gautas sumas ir net nevertino to, kad atsakovei liko reikšminga dalis ieškovės „know how“, įskaitant sistemos architektūros sprendinius, ieškovės sukurtą dokumentaciją, suteiktas konsultacijas, mokymų medžiagą, kuriais atsakovė toliau gali naudotis nutraukusi sutartį.

Tais atvejais, kai iki sutarties nutraukimo savo įsipareigojimus vykdė abi sutarties šalys, vienašalė restitucija nėra galima, nes tai reikštų vienos iš sutarties šalių nubaudimą, o tai neatitinka civilinės teisės paskirties.

3. Teismų procesiniais sprendimais pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus dėl mišrių sutarčių, kurių pagrindu yra diegiamos (kuriamos) IT sistemos, vien tik trūkumo dėl sutarties rezultato nustatymas yra pakankamas pagrindas sutarčiai nutraukti ir susigrąžinti visas sumokėtas sumas, tokiu atveju nėra būtina vertinti nustatyto trūkumo ir atsižvelgti į galimybės šalinti trūkumus egzistavimą. Toks CK 6.217 straipsnio nuostatų aiškinimas prieštarauja favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principui, kuris įpareigoja sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Sprendžiant ginčus dėl mišrių sutarčių, turinčių rangos sutarties požymių, IT sistemų kūrėjo ir (ar) diegėjo atsakomybės apimtys negali būti nepagrįstai išplečiamos taikant bendruosius teisių gynimo būdus, kurie nėra taikomi rangos teisiniuose santykiuose.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 2085 Eur žyminis mokestis už kasaciniu skundu ginčijamą teismų procesiniais sprendimais atmestą ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu sutarties nutraukimą ir priteisti iš atsakovės skolą ir palūkanas. Tačiau kasaciniu skundu taip pat ginčijamas ir teismų procesiniais sprendimais patenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 232 449,66 Eur, už kurį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis mokėtinas 2718 Eur žyminis mokestis. Taigi paduodant kasacinį skundą turėjo būti sumokėtas 4803 Eur (2085 Eur + 2718 Eur) žyminis mokestis. Kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatų profesinė bendrija „Vialex Baltic“, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jai ir grąžintinas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Vialex Baltic“ (j. a. k. 302633491) 2085 (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 19 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 185 „Luminor Bank AS“, kodas ZP02450.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Dalia Vasarienė