a26de39d-2c4e-4135-b13b-ee761785e085 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2211-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00463-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. N. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus PN kameroje Nr. 4 nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . KiekvienÄ kartÄ , norėdamas iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , turėjo belsti į duris ir tikėtis, kad pareigÅ«nas iÅ¡girs ir prieis, o belsti į kameros duris turėjo su valgomuoju Å¡aukÅ¡tu ar rankomis ir kojomis.

Pažymėjo, kad pareigÅ«nai dažnai negirdi, jog yra beldžiama į duris, o jeigu girdi, tai dėl kitų darbų negali prieiti ir pasiteirauti dėl kokių priežasčių yra beldžiama į duris. Taip pat po iÅ¡simaudymo duÅ¡o patalpose tekdavo ilgai laukti ir belsti į duris 5–10 minučių, kol nuteistieji iÅ¡vedami į gyvenamÄ sias kameras. Be to, pareigÅ«nai tyčiojasi ir neprieina. Nurodė, kad Vilniaus PN suteikdavo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, nes juose nebuvo peleninių, o kai kuriuose kiemeliuose buvo Å¡iukÅ¡lių. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, o prisnigus turėjo vaikščioti per sniegÄ , todėl suÅ¡lapo batai ir suÅ¡alo kojos. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl čiužinio visai dienai iÅ¡davimo, nes turi problemų su nugara, tačiau gydytoja neiÅ¡rašė čiužinio. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo paimamas čiužinys nuo 8.00 val. iki 22.15 val.

Gulint be čiužinio paÅ«mėjo skausmai, todėl be nuskausminamųjų negalėjo užmigti. Taip pat nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 10 d. vakaro buvo paskelbęs bado akcijÄ dėl žmogaus kankinimo. Vilniaus PN kamerose ventiliacija neveikia, vėdinama per langÄ , o kamerose yra drėgna ir tamsu. Å varaus oro kiekis neatitinka norminio oro Å¡varumo. LangÄ dengia grotos, todėl ribojami tiek vėjo, tiek gaivaus oro srautai. Kamerose nėra užtikrinamas apÅ¡vietimas, o natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatenka į patalpas ir visai jų neapÅ¡viečia.

Dirbtinis apÅ¡vietimas labai silpnas, todėl kameroje buvo tamsu, o dirbtinio apÅ¡vietimo lempos buvo be gaubtų. Pažymėjo, kad nesaugi aplinka, t. y. lempos be apsauginių gaubtų, nuolat vertė jausti baimę, įtampÄ , stresÄ . Atkreipė dėmesį, kad apsauginių gaubtų nebuvo ir apÅ¡vietimas buvo netinkamas visose kamerose ginčijamu laikotarpiu. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ (b. l. 28–32). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atliko jam paskirtÄ nuobaudÄ už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ kamerų tipo patalpoje Nr. 4K laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Kamerų tipo patalpos Nr. 4K plotas -13,55 kv. m., įrengtos 3 miegamos vietos, o sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje. PaaiÅ¡kino, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniÅ¡kai gadina Å¡ias sistemas.

Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamÄ situacijÄ . Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigÅ«nai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiÅ¡kinius bei užtikrina nuteistųjų saugumÄ .

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas, o BVK 145 straipsnyje nustatytos nuteistųjų laikymo sÄ lygos kamerų tipo patalpose, pagal kurias kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Pažymėjo, jog Vilniaus PN griežtai laikomasi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvienÄ dienÄ nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore.

Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo kitų nuteistųjų izoliuotiems nuteistiesiems, įrengti atskiri, tvarkingi, visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemai. Be to, nuteistiesiems yra nustatyta pareiga tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Vilniaus PN nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, patalynė iÅ¡duodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui, kuris yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val.

Paėmus patalynę, kamerose lieka lovos, taip pat kiti baldai, t. y. stalas, suolai, todėl nuteistieji turi galimybę tiek atsigulti, tiek atsisėsti. Nurodė, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.

PaaiÅ¡kino, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengtas tvarkingas langas. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langÄ , vėdinti patalpas. Jokių nusiskundimų dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengto lango, prastos vėdinimo galimybės, temperatÅ«ros, padidėjusios drėgmės, pelėsio kamerų tipo patalpoje pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Vilniaus PN patalpų bÅ«klė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Akcentavo, jog patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sÄ moningai blogina patalpų bÅ«klę, tame tarpe nuolatos gadina Å¡viestuvus, ardo elektros instaliacijÄ , gadina kitÄ gyvenamosiose patalpose esantį inventorių.

Vilniaus PN administracija įvairiais bÅ«dais kovoja su Å¡iais reiÅ¡kiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau Å¡alina atsirandančius trÅ«kumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos bÅ«tų tinkamos bÅ«klės. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų: valstybės valdžios institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas pateiktame atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimÄ nurodė, kad su Vilniaus PN atsiliepimu nesutinka (b. l. 56–57). PaaiÅ¡kino, kad teismas turi spręsti dėl skundo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, jog iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos sugadinti neįmanoma. Vilniaus PN nepaneigia, o atvirkščiai – patvirtina, kad iÅ¡kvietimo sistema galėjo neveikti.

Vilniaus PN nurodyta aplinkybė, kad yra nuolatinė budinti pamaina, nepaneigia, jog privalo bÅ«ti iÅ¡kvietimo sistema. Nurodė, kad iÅ¡kvietimo sistema neveikė, todėl saugumui galėjo kilti grėsmė. Akcentavo, kad nuteistieji nuolatos patiria smurtÄ . Nors Vilniaus PN nurodė, jog pasivaikščiojimo trukmė yra skirtinga priklausomai nuo nuteistųjų grupės, tačiau tuo pažeidžiamas lygiateisiÅ¡kumo principas ir dėl to vyksta diskriminacija. Nurodė, kad Vilniaus PN patvirtina, jog pasivaikščioti kiemelyje galėjo vienÄ valandÄ .

Vilniaus PN nenurodo, kokius teisės aktus atitinka pasivaikščiojimo kiemelių atitikimas higienos normų reikalavimams. Taip pat iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šviestuvai įrengti toli nuo pasivaikščiojimo kiemelių. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai yra iš vientisų, gofruotų metalo plokščių, todėl nėra užtikrinamas pakankamas apšvietimas. Sporto inventorius sugadintas daugiau nei prieš 6 mėnesius, todėl pateiktos fotonuotraukos yra rekomendacinio pobūdžio.

Nurodė, kad kamerose yra ne lovos, o gultai. Akcentavo, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 4 nėra užtikrinamas pakankamas apÅ¡vietimas. PaaiÅ¡kino, jog Vilniaus PN saugant patalynę, buvo sukeltas realus pavojus sveikatai. Be to, nesikreipimas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , savaime nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė neturtinės žalos. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011;

LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017). PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 4 nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ .

DuÅ¡o patalpose turėjo ilgai laukti ir belsti į duris, kol pareigÅ«nai iÅ¡ves į gyvenamÄ sias kameras. Taip pat beldžiant į duris ir kviečiant budintį pareigÅ«nÄ buvo tyčiojamasi ir neprieinama. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Ä®rengimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 13.10 ir 16.11 punktus, gyvenamuosiuose kambariuose / kamerose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų duryse įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema (b. l. 47–48). Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniÅ¡kai gadina Å¡ias sistemas. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos.

Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamÄ situacijÄ . Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigÅ«nai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiÅ¡kinius bei užtikrina nuteistųjų saugumÄ (b. l. 28–32). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 4K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti, t. y. pareiškėjas nenurodė, kada buvo poreikis pasinaudoti šiuo mygtuku, tačiau to padaryti negalėjo, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo teiginius dėl to, kad duÅ¡o patalpose turėjo ilgai laukti ir belsti į duris, kol pareigÅ«nai iÅ¡ves į gyvenamÄ sias kameras, kadangi pareiÅ¡kėjas tinkamai neindividualizavo, kokia žala jam dėl to kilo. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui dėl to bÅ«tų kilę fiziniai sužalojimai ar kiti neigiami iÅ¡gyvenimai. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie kilusias pavojingas aplinkybes duÅ¡o patalpose, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nekonstatuotinas.

Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jo atžvilgiu pareigÅ«nai elgėsi nepagarbiai, laikytini abstrakčiais. Jis nenurodė, kada ir koks pareigÅ«nas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kokius nepagarbius žodžius pavartojo. Jokių skundų dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio pareiÅ¡kėjas nerašė. BÅ«tent pats pareiÅ¡kėjas turi individualizuoti netinkamas laikymo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad Vilniaus PN suteikdavo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose (b. l. 28–32), todėl jis turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ (BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam buvo suteikiama teisė vienÄ valandÄ pasivaikščioti lauke.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teisių pažeidimo konstatuoti nėra pagrindo. Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, nes juose nebuvo peleninių, o kai kuriuose kiemeliuose buvo šiukšlių. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiškai valomi. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Įrengimo taisyklių 18–21 punktuose. Iš byloje pateiktų Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų matyti, jog jie yra erdvūs, švarūs ir tvarkingi (b. l. 49–50).

Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nuteistiesiems yra nustatyta pareiga tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas (b. l. 28–32). Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra peleninių. Pažymėtina, jog Ä®rengimo taisyklėse nėra nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi bÅ«ti peleninės. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi ar, kad juose buvo Å¡iukÅ¡lių.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl pasivaikščiojimo kiemelių atitikimo higienos normų reikalavimams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ®VTT) 73.6 papunktis įpareigoja nuteistuosius tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas.

Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktas čiužinys visai dienai, todėl paÅ«mėjo nugaros skausmai bei turėjo vartoti vaistus. PÄ®VTT 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad Vilniaus PN nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, patalynė iÅ¡duodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui, kuris yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val.

Paėmus patalynę, kamerose lieka lovos, taip pat kiti baldai, t. y. stalas, suolai, todėl nuteistieji turi galimybę tiek atsigulti, tiek atsisėsti (b. l. 28–32). IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos kopijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojus dėl nugaros skausmų (b. l. 39–46). Byloje pateiktas Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2019 m. sausio 8 d. Tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 8 d., 15.00 val., atlikęs nuobaudÄ (2019 m. sausio 2 d. nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-1 – skirta 7 (septynios) paros perkeliant į kamerų tipo patalpas), raÅ¡tu pareiÅ¡kė, kad atsisako eiti į jam paskirtÄ 4-Ä nuteistųjų bÅ«rį.

PareiÅ¡kėjui buvo duotas nurodymas eiti į jam paskirtÄ 4-Ä nuteistųjų bÅ«rį, tačiau jis kategoriÅ¡kai atsisakė vykdyti duotÄ nurodymÄ . Atsisakymo priežastis pareiÅ¡kėjas nurodė 2019 m. sausio 8 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime Nr. 50-36. Tuo pareiÅ¡kėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei 2018 m. gruodžio 19 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymÄ dėl nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius Nr. 7-414 (b. l. 37). Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. sausio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 41-3 svarstytas pareiÅ¡kėjo atsisakymas eiti į jam paskirtÄ 4-Ä bÅ«rį, todėl nutarta siÅ«lyti pataisos namų direktoriui skirti pareiÅ¡kėjui 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 36).

Vilniaus PN Drausmės komisija 2019 m. sausio 9 d. Teikimu ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 40-9 iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo atlikto minėto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo siÅ«lė pataisos įstaigos direktoriui skirti pareiÅ¡kėjui 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 35). Vilniaus PN direktorius 2019 m. sausio 9 d. Nutarimu ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-23 atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas padarė minėtÄ bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjui skyrė 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 33–34).

Pažymėtina, kad pagal PÄ®VTT patalynė į kamerų tipo patalpas iÅ¡duodama tik miegui nustatytam laikui, o pareiÅ¡kėjas į kamerų tipo patalpas buvo paskirtas dėl to, jog atsisakė vykdyti nurodymÄ eiti į jam paskirtÄ 4-Ä nuteistųjų bÅ«rį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl paties pareiÅ¡kėjo veiksmų, t. y. nurodymų nevykdymo, jis buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas. Nors iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos kopijos matyti, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojus dėl nugaros skausmų (b. l. 39–46), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovės atstovo veiksmai tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymÄ .

Be to, paėmus patalynę, pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė atsigulti ir atsisėsti, nes minėtose patalpose likdavo lovos ir baldai (b. l. 28–32). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad jam nebuvo suteiktas čiužinys visai dienai, todėl paÅ«mėjo nugaros skausmai bei turėjo vartoti vaistus, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Vilniaus PN kamerose neveikia ventiliacija, kameros vėdinamos per langÄ . Kamerose buvo drėgna, tamsu, Å¡varaus oro kiekis neatitiko norminio oro Å¡varumo, neužtikrinamas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas.

Taip pat dėl kamerose esančių grotų buvo ribojami vėjo bei gaivaus oro srautai. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Ä®rengimo taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Pagal Ä®rengimo taisyklių 16.9 papunktį, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai.

Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. IÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas. Ä®rengimo taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Å¡ių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali bÅ«ti aprÅ«pinamos elektriniais oro Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 7 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentÄ (toliau – ir NVSC) dėl kamerų tipo patalpos Nr. 4 ir Nr. 17 atitikimo higienos normų reikalavimams, t. y. apÅ¡vietimo, ventiliacijos, čiužinių (b. l. 10). Taip pat pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į NVSC dėl to, kad jo praÅ¡ymas pagal kompetencijÄ buvo persiųstas nagrinėjimui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 11, 12).

NVSC 2019 m. sausio 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-250 buvo nustatyta, kad kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4 ir Nr. 17 nebuvo pakabintų šviestuvų apsauginių baubtų. Kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo suskilęs lango stiklas, langas buvo techniškai netvarkingas. Taip pat kamerų tipo patalpoje Nr. 17 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta. Kamerų tipo patalpoje Nr. 17 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimus.

Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta buvo 113 lx – 134 lx, tai neatitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimo. Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 yra sudaryta galimybė vėdinti per langÄ , Å¡ioje patalpoje patikrinimo metu langas buvo atidarytas 13 cm. Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 taip pat yra veikianti mechaninė vėdinimo sistema, kuri įjungiama koridoriuje papraÅ¡ius budinčio pareigÅ«no, todėl tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimÄ .

Taip pat anglies dvideginio koncentracija patalpos ore buvo 1903 mg/m3, tačiau Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja leidžiamos anglies dvideginio koncentracijos laisvės atėmimo vietose. Tačiau, nustatyta anglies dvideginio koncentracija yra mažesnė nei Lietuvos higienos normos HN 21:2017 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-284 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimuose reglamentuota 9000 mg/m3 vienkartinė didžiausia leidžiama anglies dvideginio koncentracija patalpų ore (b. l. 16–18, 19). NVSC 2019 m. sausio 30 d. raÅ¡tu Nr. (10-12 4.80) 2-4361, atsakydama pareiÅ¡kėjui į 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. sausio 21 d. skundus, informavo pareiÅ¡kėjÄ apie atliko patikrinimo, nurodyto NVSC 2019 m. sausio 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-250, rezultatus. Taip pat pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, jog pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl skylės lubose ir pro jÄ laÅ¡ančio vandens, grotų ant langų įrengimo, neveikiančio įrenginio pagalbai iÅ¡kviesti 2019 m. sausio 16 d. raÅ¡tu Nr. (10-12 4.80 E) 2-1926 buvo persiųstas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėjimui pagal kompetencijÄ (b. l. 20–21).

Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. PaaiÅ¡kino, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengtas tvarkingas langas.

Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langÄ , vėdinti patalpas. Jokių nusiskundimų dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengto lango, prastos vėdinimo galimybės, temperatÅ«ros, padidėjusios drėgmės, pelėsio kamerų tipo patalpoje pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Vilniaus PN patalpų bÅ«klė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Akcentavo, jog patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sÄ moningai blogina patalpų bÅ«klę, tame tarpe nuolatos gadina Å¡viestuvus, ardo elektros instaliacijÄ , gadina kitÄ gyvenamosiose patalpose esantį inventorių.

Vilniaus PN administracija įvairiais bÅ«dais kovoja su Å¡iais reiÅ¡kiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau Å¡alina atsirandančius trÅ«kumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos bÅ«tų tinkamos bÅ«klės. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo (b. l. 28–32).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN kameros vėdinamos per langus, kaip tai nustatyta Lietuvos higienos normos 17 punkte ir Ä®rengimo taisyklių 16.10 papunktyje. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 4K (b. l. 28–32). Be to, NVSC 2019 m. sausio 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-250 nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 sudaryta galimybė vėdinti per langÄ , taip pat minėtoje patalpoje veikia mechaninė vėdinimo sistema.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN sudaryta galimybė kameras vėdinti per langÄ , kaip tai nustatyta Lietuvos higienos normos 17 punkte ir Ä®rengimo taisyklių 16.10 papunktyje, todėl Vilniaus PN neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini. Teismas pažymi, kad NVSC, atlikdamas patikrinimÄ , kamerų tipo patalpoje Nr. 4 nenustatė drėgmės ar Å¡varaus oro kiekio neatitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, todėl Å¡iuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai taip pat nekonstatuotini.

Tačiau, NVSC, atlikdamas patikrinimÄ kamerų tipo patalpoje Nr. 4 laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 29 d., nustatė, kad dirbtinė apÅ¡vieta buvo mažesnė nei nustatyta Lietuvos higienos normos 14 punkte (b. l. 16–18). Nors patikrinimas minėtoje kamerų tipo patalpoje atliktas tuomet, kai pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 4 nebuvo laikomas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į NVSC dėl netinkamo apÅ¡vietimo kreipėsi ginčo laikotarpiu, t. y. 2019 m. sausio 7 d. (b. l. 10).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi argumentai, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, laikytini nustatytais. Dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų argumentų, kad dėl kamerose esančių grotų buvo ribojami vėjo bei gaivaus oro srautai, pažymėtina, jog pagal Ä®rengimo taisyklių 16.9 papunktį, iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirbtinio apšvietimo lempos buvo be gaubtų, todėl nebuvo sukuriama saugi aplinka. Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pagal Ä®rengimo taisyklių 16.7 papunktį, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sÄ moningai blogina patalpų bÅ«klę, tame tarpe nuolatos gadina Å¡viestuvus, ardo elektros instaliacijÄ , gadina kitÄ gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais bÅ«dais kovoja su Å¡iais reiÅ¡kiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau Å¡alina atsirandančius trÅ«kumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos bÅ«tų tinkamos bÅ«klės (b. l. 28–32).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato įpareigojimo pataisos įstaigų kamerose lempas uždengti gaubtais. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NVSC, atlikdamas patikrinimÄ nustatė, jog kamerų tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 17 ir Nr. 4 pakabintų Å¡viestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo. Taip pat NVSC patikrinimo metu nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 bendra dirbtinė apÅ¡vieta buvo mažesnė nei nustatyta Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punkte (b. l. 16–18).

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui buvo sutrikdyta sveikata ar atsirado kitų neigiamų padarinių dėl neįrengtų gaubtų. Teismo vertinimu, nors teisės aktai nenustato reikalavimo kamerose ant lempų įrengti gaubtus, tačiau kaip matyti iÅ¡ NVSC patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jie turi bÅ«ti įrengti. Atsakovės atstovui nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, jog ginčo laikotarpiu buvo įrengti gaubtai, Å¡is pažeidimas laikytinas nustatytu. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė fiziniais skausmais, psichologiniais iÅ¡gyvenimais, emociniais, dvasiniais sukrėtimais, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors bÅ«du bÅ«tų bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovės atstovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, atkreiptinas dėmesys į bylai svarbias aplinkybes, t. y. tai, kad pareiÅ¡kėjas į NVSC dėl netinkamo apÅ¡vietimo ir neįrengtų gaubtų ant lempų kreipėsi ne iÅ¡ karto, t. y. 2019 m. sausio 7 d., taip pat į aplinkybę, kad NVSC atliko patiktinimÄ kamerų tipo patalpoje Nr. 4 tuomet, kai pareiÅ¡kėjas minėtoje patalpoje nebuvo laikomas (pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpoje buvo laikomas iki 2019 m. sausio 23 d., o NVSC patikrinimas pradėtas 2019 m. sausio 24 d.) bei į tai, kad dėl paties pareiÅ¡kėjo netinkamo elgesio jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 4K.

Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuotų pažeidimų, t. y. neužtikrinto tinkamo apÅ¡vietimo bei ant lempų neįrengtų gaubtų, pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei atsakovės atstovas jį bÅ«tų aprÅ«pinęs Å¡iomis priemonėmis. Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (6 p.), Å¡io straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ ((EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98);

EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02)). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011;

LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012; LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo pobÅ«dį, trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais pagal CK 6.250 straipsnį ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Vilniaus pataisos namuose sÄ lygas (dėl neužtikrinto tinkamo apÅ¡vietimo bei neįrengtų ant lempų gaubtų).

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė