2023-06-07 Nr. AB-11731-3-61-3-00056-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1783-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00056-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. M.) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profsąjunga) 2022 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 1P-32377 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakovas nesutiko, kad vyriausiajai inspektorei D. M. būtų skiriama tarnybinė nuobauda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 10 d. pavedimu buvo pavesta Imuniteto tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiosios inspektorės D. M. (toliau – ir Pareigūnė) veiksmų. Muitinės departamento Imuniteto tarnybai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2022 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10TTE-314 (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Inspektorė nuo 2022 m. liepos 3 d. 20.00 val. iki 2022 liepos 4 d. 00.00 val., dirbusi (duomenys neskelbtini) kelio poste išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare ir pagal šiai darbo vietai nustatytą funkciją kontroliuoti kelionės leidimus, atlikdama eksporto muitinės procedūrų pagal deklaracijas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formalumus išvežimo įstaigoje, privalėjusi patikrinti, ar iš Lietuvos Respublikos išvykstantis trečiojoje šalyje registruotas vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį kelionės leidimą ir jį žymėti, šios funkcijos neatliko. Tokia savo veika / neveikimu Inspektorė tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, kadangi ignoruodama posto viršininko nurodymą vykdyti Muitinės departamento vadovybės nurodymus dėl privalomų vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimų, nenumatė savo veikos / neveikimo pasekmių, nors turi ilgametę darbo patirtį muitinėje ir pasekmes galėjo ir turėjo numatyti. Išvadoje nurodyta, kad nustatytas tarnybinis nusižengimas sukėlė pasekmes t. y. vykdant tarptautinį krovinio pervežimą Lietuvos Respublikos teritorija neturint tokios teisės patvirtinančio dokumento – leidimo, nebuvo užkardytas administracinis nusižengimas, nebuvo užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams. Išvadoje buvo siūloma Inspektorei skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, kaltės formą, kilusias pasekmes, ankstesnę tarnybos eigą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja, atlikusi generalinio direktoriaus funkcijas Ž. R. priėmė sprendimą Pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Inspektorė yra Profsąjungos narė, Departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-7396 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą, tačiau Profsąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Profsąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti ar Pareigūnė padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profsąjunga nenurodė nei vienos Inspektorės diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės Profsąjungoje ir prieštaraudama teismų praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Byloje nėra duomenų, kad Inspektorei ketinama skirti nuobaudą dėl jos narystės Profsąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Rašte pateikti tik abstraktūs, bendro pobūdžio teiginiai be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, o vien Pareigūnės buvimas Profsąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės Profsąjungoje, todėl Profsąjunga atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

6. Atsakovas Profsąjunga atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Profsąjunga pažymėjo, kad ji nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profsąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Profsąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir vertina darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai.

8. Profsąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Raštu motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi tikrintoja aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, galimai dėl to, jog pareigūnė yra muitinės profesinės sąjungos narė.

9. Profsąjunga pabrėžė, kad Departamentas tendencingai ketina skirti Pareigūnei tarnybinę nuobaudą – papeikimą, dėl jos narystės Profsąjungoje, už tai, kad Pareigūnė aktyviai dalyvauja Profsąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profsąjungos veikloje.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Raštą tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti nuobaudą Pareigūnei.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

11.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 10 d. pavedimu buvo pavesta Imuniteto valdybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Pareigūnės veiksmų.

11.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė D. M. nuo 2022 m. liepos 3 d. 20.00 val. iki 2022 liepos 4 d. 00.00 val., dirbusi (duomenys neskelbtini) kelio poste išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare ir pagal šiai darbo vietai nustatytą funkciją privalėjusi patikrinti, ar iš Lietuvos Respublikos išvykstantis trečiojoje šalyje registruotas vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį kelionės leidimą ir jį žymėti, šios funkcijos neatliko.

11.3. Išvadoje, atsižvelgiant į kilusias pasekmes (vykdytas tarptautinis krovinio pervežimas Lietuvos Respublikos teritorija neturint tam teisės, t. y. būtino tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo, neužkardytas administracinis nusižengimas, neužtikrinta muitinei pavesta kelionės leidimų kontrolė), į tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, kuriuo buvo pažeistos muitinės veiklą reglamentuojančios teisės normos, į tai, kad tarnybinį nusižengimą Pareigūnė padarė dėl aplaidumo, taip pat į ankstesnę tarnybą (yra turėjusi ne vieną nuobaudą (2 pastabas ir 2 griežtus papeikimus, o už pastaruosius metus įvertinta gerai) siūloma Pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas, Ž. R. 2022 m. gruodžio 14 d. rezoliucija siūlymui pritarė.

11.4. Muitinės departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-7396 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profsąjungą, kuriame, prašė duoti sutikimą skirti vyriausiajai inspektorei D. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

11.5. Profsąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Rašte, be kita ko, nurodyta, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – Profsąjungos nariams ir kt.

12. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (11 str., 13 str. 2 d., 21 str. 1 d., 2 d.), Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

13. Teismas padarė išvadą, kad Rašte nurodyti teiginiai (Muitinės departamentas, siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų, Profsąjungos narių, persekiojimą; tarnybinio nusižengimo tyrimo patikrinimas atliktas neišsamiai; Muitinės departamento Imuniteto vyriausioji tyrėja nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei) nepagrįsti jokiais įrodymais; tai tik niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio prielaidos. Rašte nenurodyta nei viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad Pareigūnė yra persekiojama dėl savo narystės Profsąjungoje.

14. Teismas nurodė, kad iš Išvados matyti, jog buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, Pareigūnei buvo sudarytos sąlygos pateikti pasiaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Pareigūnė savo aplaidžiais veiksmais, atlikdama transporto priemonės ir jomis vežamų prekių muitinį patikrinimą, nepatikrino ar trečiosios šalies vežėjas turi kelionės pobūdį atitinkantį leidimą ir pan.

15. Teismas pažymėjo, kad Rašte nesutinkama su Pareigūnei siūloma skirti tarnybine nuobauda, ji vertinama kaip per griežta, neadekvati ir nepagrįsta įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau Profsąjunga nepateikė argumentų, kaip Pareigūnei numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste Profsąjungoje, nors Profsąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės Profsąjungoje.

III. 16. Atsakovas Profsąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

17.2. Profsąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė numatyta Įstatyme. Tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje.

17.3. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profsąjunga vadovavosi ne tik Įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 35.5 punktu ir Aprašo nuostatomis. Apraše nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas sprendimas, todėl dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija

17.4. Įvertinusi atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, Profsąjunga turėjo pagrindą teigti, kad buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir Profsąjungos narių persekiojimas. Iš Išvados akivaizdu, kad nustatinėjant Pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės.

17.5. Nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, o Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą Profsąjungos narei, yra susijęs tik su jos naryste bei veikla Profsąjungoje.

17.6. Profsąjunga įrodė tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, tuo tarpu darbdavys – Muitinės departamentas – nepašalino abejonių, jog nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl Pareigūnės narystės Profsąjungoje. Priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Išvadoje net nėra nurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik tarnybinės nuobaudos skyrimu.

17.7. Muitinės departamentas atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą argumentus turėjo paneigti, o aplinkybes, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę.

18. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Muitinės departamentas nurodo, kad Profsąjungai nepateikus argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad Pareigūnė yra persekiojama darbdavio dėl jos narystės Profsąjungoje, darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių.

20. Muitinės departamentas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą Pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės Profsąjungoje, dėl atstovavimo Profsąjungos nariams arba dėl veiklos Profsąjungoje. Nepagrįstas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo Profsąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajai inspektorei, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Profsąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą buvo nepagrįstas, pareiškėjo skundą tenkino.

23. Profsąjunga apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, be to, Profsąjunga pažymi, jog tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo. Profsąjunga nurodo, kad Muitinės departamentas nepaneigė Rašte nurodytų aplinkybių.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23), išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reguliavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020, 2021 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3267-1062/2021).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020).

27. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą Pareigūnei ketinama skirti dėl jos veiklos Profsąjungoje. Įvertinus Išvadą, nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas Pareigūnei buvo inkriminuotas už Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimus ir jai pavestų funkcijų nevykdymą (netinkamą vykdymą); Pareigūnės veikla, kurioje Muitinės departamentas įžvelgia netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, išskirtinai yra siejama su jos tarnybinių pareigų atlikimu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jam suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profsąjungos nariui. Teisėjų kolegijos nuomone, Profsąjungos nesutikimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia darbdavio (Muitinės departamento) interesus – Profsąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti Pareigūnei tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą sistemos veiklą, taip pat – viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, sudaro galimybes pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profsąjungai tampa pranašumu kitų, jai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu.

28. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Pareigūnei tarnybinė nuobauda buvo skiriama dėl jos, kaip Profesinės sąjungos narės veiksmų, pažymėtina, kad atsakovas nurodytus teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles; bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) turėtų būti tenkinamas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus atsakovui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma atsakovo argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Muitinės departamentas neturėjo pareigos paneigti atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą argumentus, nes šiuo atveju atsakovo argumentai, išdėstyti Rašte, yra neparemti jokiais įrodymais, t. y. atsakovas pats argumentuotai neįrodė, jog tarnybinė nuobauda Pareigūnei skirta dėl jos veiklos Profsąjungoje.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles ištyrė įrodymų visumą, materialiosios teisės normas taikė teisingai ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, o tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas Raštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis atsakovo Profsąjungos apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius