a26b112b-e5ae-4fbd-a753-2f24178d961d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3125-44/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02182-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. M. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 1-2) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nuo 2014 m. įvairiais laikotarpiais buvo kalinamas PravieniÅ¡kių Laisvės atėmimo vietų ligoninės uždarosios zonos kamerose Nr. 1, Nr. 5, Nr. 9 nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad uždarosios zonos kamerose jam teko gulėti ant medinių, prie sienų pritvirtintų, gultų.

Kamerose nebuvo tinkamo sanitarinio mazgo - klozetai apdaužyti, surÅ«diję, iÅ¡ tualetų sklido nemalonus kvapas. Dėl nepatogių medinių gultų neturėjo galimybės iÅ¡simiegoti, dėl to kreipėsi į psichiatrÄ , patyrė depresijÄ , iÅ¡gyvenimus, nervinį stresÄ . Pažymėjo, kad ligoninėje laikomiems asmenims taikomi dvigubi standartai ir nuteistieji į kameras skirstomi pagal privilegijas, nes kai kurie nuteistieji gyvena geresnėse kamerose, kur yra metalinės lovos bei pilnai atitverti sanitariniai mazgai.

Pažymėjo, kad dėl blogų laikymo sÄ lygų kreipėsi į LAVL administracijÄ , Kalėjimų departamentÄ , Seimo kontrolierių. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas jautė pažeminimÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 15 000 Eur. 2015-08-03 pareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ (b.l. 48), kuriame nurodė, kad nesutinka su LAVL atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Pažymėjo, kad į LAVL atvyko 2014-05-02 ir 2014-06-15, kad gyvenamosiose patalpose Nr. 317, 321 negyveno, nes buvo patalpintas į baudos izoliatorių, kad buvo laikomas negyvenamose patalpose.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundÄ (b.l. 22-24) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2014-06-04 pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas įvairiais laikotarpiais tiek gyvenamosiose patalpose, tiek ir kamerose. Pažymėjo, kad visais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui. PaaiÅ¡kino, kad baudos izoliatoriaus kameras tikrina Kauno visuomenės sveikatos centras.

Kameros Nr. 1 ir 2 tikrintos paskutinį kartÄ 2014-04-08, pažeidimų nenustatyta, o kamera Nr. 5 – 2013-03-12, nustatyti pažeidimai paÅ¡alinti laiku, tai patvirtina 2013-04-04 raÅ¡tas Nr. S-PR-655. Baudos izoliatoriaus kamerose įrengti metaliniai gultai, pritvirtinti prie sienų, kurie atlieka tÄ pačiÄ funkcijÄ , kaip ir lovos. Pažymėjo, kad įstaigos sanitarinių patalpų bÅ«klė atitinka nustatytus reikalavimus, be to, teisės aktai nenustato, kad unitazas ar klozetas bÅ«tų uždengiamas. Pažymėjo, kad LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ â€“Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (PravieniÅ¡kių filialo) uždarosios zonos kamerose, neužtikrinant jam tinkamų higienos-sanitarinių sÄ lygų, t.y. pareiÅ¡kėjas miegojo ant medinių, prie sienų pritvirtintų, gultų, kamerose nebuvo tinkamo sanitarinio mazgo, buvo laikomas negyvenamosiose patalpose.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninės PravieniÅ¡kių filiale buvo laikomas nuo 2014-06-04 įvairiais laikotarpiais, t.y. nuo 2014-06-04 iki 2014-08-27, nuo 2014-09-03 iki 2014-11-12, nuo 2014-11-14 iki 2015-02-25, nuo 2015-03-04 iki 2015-05-13 (b.l. 22-24).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninės PravieniÅ¡kių filialo baudos izoliatoriaus kamerose pareiÅ¡kėjas praleido viso 121 parÄ (nekaitant laikotarpių, kai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs), t.y. nuo 2014-10-04 iki 2014-10-05 kameroje Nr. 2, nuo 2014-10-13 iki 2014-10-20, nuo 2014-11-04 iki 2014-11-11, nuo 2014-11-14 iki 2014-12-03 - kameroje Nr. 5, nuo 2014-12-04 iki 2015-02-24 - kameroje Nr.

9. Pareiškėjas 2015-08-03 teismui pateiktame prašyme (b.l.

48) ir 2015-10-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo atsiliepime nurodyta informacija apie jo kalinimo LAVL laikotarpius ir kameras yra neteisinga, nes jis į LAVL atvyko 2014-05-02 ir 2014-06-15. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra iÅ¡nagrinėtos trys administracines bylos pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7274-208/2015 nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-05-02 iki 2014-06-17 buvo kalinamas Lukiškių LAVL, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo etapuotas iš Pravieniškių LAVL į Lukiškių LAVL, 2014-11-12 iš Pravieniškių LAVL į Lukiškių LAVL. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-28 sprendime administracinėje byloje Nr. I-7274-208/2015 konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių LAVL buvo gydomas nuo 2014-05-02 iki 2014-06-04, nuo 2014-08-27 iki 2014-09-03, nuo 2014-11-12 iki 2014-11-14.

Akivaizdu, kad pareiškėjas 2015-08-03 prašyme (b.l.

48) ir 2015-10-12 teismo posėdyje teigdamas, jog atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėjo buvimo Pravieniškių LAVL ir Lukiškių LAVL laikotarpius yra neteisingi, painiojasi ir pats sau prieštarauja, taigi teismas juos vertina kritiškai ir atmeta. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atstovo atsiliepimu, 2015-08-03 teismui pateiktame prašyme (b.l.

48) nurodė, kad buvo laikomas negyvenamose patalpose. Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), kurioje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino patalpos.Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas vienÄ dienÄ , t.y. 2014-10-06, buvo laikomas negyvenamoje prieÅ¡etapinėje patalpoje Nr.

1. Atsakovo atstovas nedetalizavo, kokiomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjas 2014-10-06 praleido negyvenamoje patalpoje, tačiau teismas pažymi, jog, nors pareiÅ¡kėjas ir reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad vienÄ dienÄ buvo laikomas negyvenamoje patalpoje, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo ir nedetalizuoja, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu ir kaip dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjui pasireiÅ¡kė neturtinė žala. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti bendro pobÅ«džio nusiskundimai ir samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su aplinkybėmis, kad PravieniÅ¡kių LAVL laikomiems asmenims taikomi nevienodi standartai, nes kiti nuteistieji laikomi geresnėmis sÄ lygomis. Aptariamu atveju pareiÅ¡kėjas taip pat nenurodo konkrečių pažeidimo aplinkybių, kaip pareiÅ¡kėjui pasireiÅ¡kė žala, o, kaip jau teismas konstatavo, bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Be to, bylos duomenimis, LAVL PravieniÅ¡kių padalinio rekonstravimo darbai pradėti dar 2005 metais. Iki 2015 metų pagal projektÄ buvo atlikti priėmimo, chirurginio, terapinio, tuberkuliozės skyrių statybos ir montavimo darbai, įsigyti reikiami baldai ir įrengimai. Kitame statybų etape numatyta rekonstruoti likusius pastatus (b.l. 16-18). Teismo vertinimu, gyvenimo sÄ lygų atskiruose ligoninės skyriuose pasikeitimai (pagerėjimai) turi bÅ«ti siejami bÅ«tent su PravieniÅ¡kių LAVL vykdomais pastatų rekonstrukcijos darbais.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad uždarosios zonos kamerose nebuvo tinkamo sanitarinio mazgo - klozetai apdaužyti, surÅ«diję, iÅ¡ tualetų sklido nemalonus kvapas, nes nėra galimybių juos uždengti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau –Taisyklės), 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tačiau visi Å¡ie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos 2 punktas).

PareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai teigia, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti netinkamai, klozetai apdaužyti, surÅ«diję, nėra galimybių jų uždengti, tačiau nepateikia Å¡iuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Kitų aplinkybių, kodėl sanitariniai mazgai yra netinkami pareiÅ¡kėjas nenurodė. Ä® bylÄ nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis LAVL administracijai dėl sulūžusių unitazų. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b.l. 28-29, 34-36), kurie patvirtina, kad įstaiga yra reguliariai tikrinama dėl higienos sÄ lygų atitikties higienos normų reikalavimams.

Patikrinimų metu nenustatyta, kad baudos izoliatorių kamerose unitazai nebÅ«tų tinkami naudojimui. Be to, sanitarinio mazgo unitazo uždengimo nenustato nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos, nei Higienos norma HN 76:2010, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti konstatuoti. Taip pat pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su aplinkybėmis, kad turėjo miegoti ant medinių, prie sienos pritvirtintų, gultų, dėl to negalėdavo pailsėti.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2015-06-16 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2015/1-489 „Dėl V. M. skundo prieÅ¡ laisvės atėmimo vietų ligoninę“ (toliau – Seimo kontrolieriaus pažyma), kurioje nurodyta (12 p.), kad kamerose Nr. 1, Nr. 5 ir Nr. 9 įrengti mediniai gultai su metaliniu rėmu. (b.l. 16-18). Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139 įsakymu patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma (toliau – Aprūpinimo norma), baudos, drausmės izoliatorių ir karcerių kamerose asmeniui turi būti skiriama prie grindų pritvirtinta metalinė lova. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteiktas medinis, prie sienos pritvirtintas, gultas, taigi pareiškėjo skundas šioje dalyje laikytinas pagrįstu, be to, ši aplinkybė konstatuota ir Seimo kontrolieriaus pažymoje (b.l. 16-18).

Teismo vertinimu, dėl to pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė tam tikrus trumpalaikius fizinius nepatogumus.Ä® bylÄ pateikto pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡o duomenimis, V. M. ginčui aktualiu laikotarpiu į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi tris kartus dėl nemigos (negali ramiai užmigti, jautriai miega) (b.l. 31-32). Kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nenustatyta.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos kalinimo sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau- EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių LAVL baudos izoliatoriaus kamerose praleido 121 parÄ , kur jam teko gulėti ant medinio, prie sienos pritvirtinto, gulto.

Teismui nekilo abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių (medinio gulto) pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų trumpalaikių fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, nesant informacijos, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   Audrius Grauželis