2026-05-27 Nr. AB-11186-3-64-3-04332-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-717-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04332-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės; 2) įpareigoti teismą „nustoti savivaliauti“, užtikrinti pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir sudaryti sąlygas apginti pažeistas teises; 3) pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas ir ateitis „pagrobta / grobiama“ ir sustabdyti, uždrausti, panaikinti veiksmus, kuriuos pareiškėjas vertina kaip patyčias, mobingą ir socialinės rizikos sukėlimą; 4) įpareigoti atsakovą Lygių galimybių kontrolierių įgyvendinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įstatymo 10, 12, 24, 27–29 straipsnių nuostatas; 6) panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. lapkričio 6 d. atsakymą Nr. 30-S-11349 (toliau – ir Sprendimas) arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant paminėtas ABTĮ nuostatas, nurodė, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Teismas skundą dalyse dėl reikalavimų pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės ir įpareigoti teismą „nustoti savivaliauti“, užtikrinti pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir sudaryti sąlygas apginti pažeistas teises atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi pareiškėjas siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo, teismas taip pat skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas ir ateitis „pagrobta / grobiama“ ir sustabdyti, uždrausti, panaikinti veiksmus, kuriuos pareiškėjas vertina kaip patyčias, mobingą ir socialinės rizikos sukėlimą, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, jog jis nesutinka su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2025 m. lapkričio 6 d. atsakymu Nr. 30-S-11349, tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė 2025 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašo jo atnaujinti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, nenustatė objektyvių ir svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas šiuo atveju turėtų būti atnaujintas, todėl skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsisakęs priimti skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įstatymo 10, 12, 24, 27–29 straipsnių nuostatas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir grąžinti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas eilinį kartą 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis nustatytos tvarkos ir terminų.

Pareiškėjas skunde (pareiškime) siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros bei tam tikrų juridinių faktų pripažinimo, konstatavimo. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją, taip pat ir administracinių teismų (ABTĮ 18 str. 2 d.)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, ir bylose dėl pareiškėjo pateiktų skundų, ne kartą konstatuota, kad bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo administraciniai teismai nesprendžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimus (1, 2 ir 3 reikalavimai) pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinus administracinių teismų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo (pareiškimo) dalį panaikinti atsakovo Tarnybos 2025 m. lapkričio 6 d. atsakymą Nr. 30-S-11349 ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įstatymo 10, 12, 24, 27–29 straipsnių nuostatas. Teismas nustatė, kad Sprendimas priimtas 2025 m. lapkričio 6 d., o skundas teismui pateiktas 2025 m. gruodžio 22 d., praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir nepateikus teismui motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą bei nenustačius objektyvių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas šiuo atveju turėtų būti atnaujintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), jo priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šiuo atveju byloje nėra patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti termino skundui paduoti eigos pradžią. Aplinkybė, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra priimtas 2025 m. lapkričio 6 d., pati savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas apie ginčijamą Sprendimą sužinojo arba jis buvo įteiktas pareiškėjui jo priėmimo dieną. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra ir ginčijamo Tarnybos Sprendimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Kadangi byloje nėra duomenų, kada pareiškėjas sužinojo apie Tarnybos Sprendimą arba kada jis jam buvo įteiktas (jeigu turėjo būti įteiktas), taip pat nesant ir siekiamo ginčyti Sprendimo, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Tarnybos Sprendimo paduoti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą įgyvendinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įstatymo 10, 12, 24, 27–29 straipsnių nuostatas, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas dėl šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundo dalį – panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2025 m. lapkričio 6 d. atsakymą Nr. 30-S-11349 bei įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įstatymo 10, 12, 24, 27–29 straipsnių nuostatas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – panaikinti ir šios pareiškėjo P. V. skundo dalies priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė