2024-08-07 Nr. DBT-44-3-61-3-00715-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-33/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00715-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja S. S. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašydama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 24S66276 „Dėl sulaikymo“, kuriuo pareiškėja buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 valandoms, taip pat priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėdami bylą pagal pareiškėjos skundą, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai nustatė, kad dėl byloje ginčijamo Tarnybos sprendimo 2024 m. vasario 29 d. pasisakė Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjai Tarnybos teikimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, šis Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgę į tai, kad pareiškėja ginčija jos sulaikymo 48 val. fakto teisėtumą, iš jo kildina žalos atsiradimą, taip pat į tai, kad užsieniečių teisių gynimas Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) numatytas bendrosios kompetencijos teisme, sulaikymo fakto apskundimas UTPĮ nėra aptartas, o pagal bendrąją taisyklę bylose dėl sulaikymo mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir šie ginčai priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai nusprendė, jog yra pagrindas kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo nustatymo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašo panaikinti Tarnybos sprendimą, kuriuo nuspręsta sulaikyti pareiškėją ne ilgiau nei 48 valandoms. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės kelia jos sulaikymo 48 valandoms fakto teisėtumo klausimą, mano, kad jos sulaikymas nebuvo būtinas bei buvo neproporcingas, todėl prašo priteisti dėl tokio tariamai neteisėto jos sulaikymo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo sulaikyta Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje, vadovaujantis UTPĮ 114 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu dėl to, kad panaikinus jai išduotą leidimą laikinai gyventi, pareiškėja Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir yra sprendžiamas jos išsiuntimo klausimas.

Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių atvykimo, išvykimo, buvimo, gyvenimo ir kitus užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuoja specialusis teisės aktas – UTPĮ. Šio įstatymo 113 straipsnyje yra įtvirtinti užsieniečių sulaikymo pagrindai, o 114 straipsnyje nustatyta, kad teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms (1 d.); ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (2 d.). Atitinkamai pagal UTPĮ, jeigu yra šio įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms į apylinkės teismą kreipiasi Tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento; teismas tokį teikimą nagrinėja ABTĮ ir UTPĮ nustatyta tvarka (116 str. 1 ir 2 d.). Užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (117 str. 1 d.). UTPĮ taip pat nustatyta, kad skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali būti paduotas Regionų administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus (137 str. 1 d.).

Taigi UTPĮ nustato specialiąją užsieniečių sulaikymo ilgiau nei 48 valandoms pagal Tarnybos pareigūno teikimą procedūrą, pagal kurią teikimas yra nagrinėjamas apylinkės teisme, kurio sprendimas atitinkamai gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (šiuo klausimu žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2022). Ši procedūra yra atliekama vadovaujantis ABTĮ ir UTPĮ nuostatomis. Speciali apskundimo procedūra sprendimams, kuriais užsienietis yra sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms, UTPĮ nėra nustatyta, todėl tokiems sprendimams apskųsti taikoma UTPĮ įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tokie sprendimai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

UTPĮ 113 straipsnyje nustatytos priemonės, inter alia (be kita ko) sulaikymas, gali būti taikomas vykdant būtent viešojo administravimo funkcijas, susijusias su prašymų išduoti leidimą gyventi / suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimu, kaip tokių prašymų (ne)tenkinimo teisinė pasekmė. Šioje procedūroje vadovaujamasi išimtinai UTPĮ bei ABTĮ nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, t. y. vykdant šią procedūrą, nėra taikomos baudžiamojo (kardomojo) poveikio priemonės.

Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčas dėl Tarnybos pagal UTPĮ 114 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo yra administracinio teisinio pobūdžio (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.). Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš tokio sprendimo priėmimo, atlyginimo priteisimo laikytini išvestiniais, todėl nagrinėtini administraciniame teisme pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaip reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas