2022-06-01 Nr. AB-14542-3-62-3-00237-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2689-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00237-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. M. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. M. C. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 22S55788 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis atvyko iš (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas dėl dalyvavimo opozicijos veikloje. Pareiškėjas buvo opozicinės partijos (duomenys neskelbtini) aktyvistas ir nuolat dalyvavo partijos veikloje. Dėl šios priežasties ir politinių įsitikinimų šalies vyriausybė ėmė persekioti pareiškėją. Persekiojimo faktas yra grindžiamas asmens politiniais įsitikinimais ir priklausymu tam tiktai socialinei grupei — opozicinės partijos dalyvis. Pareiškėjas bijo sugrįžti į savo kilmės valstybę, nes tai reikštų persekiojimo ir represinių bausmių grėsmę, kurios nėra pagrįstos ir proporcingos jo vykdytai politinei veiklai. Pareiškėjas taip pat gali būti nužudytas.

3. Pareiškėjo vertinimu, buvo netinkamai ištirta ir įvertinta situacija, susidariusi jo kilmės šalyje, taip pat neištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. „Visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata šiuo atveju yra įvykdyta, taigi pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam suteiktinas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir nesudarė galimybės pačiam išvykti. Šiuo atveju nenustatytos būtinos užsieniečio išsiuntimo sąlygos ir sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas objektyviais įrodymais. Sprendime nurodoma, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti, tačiau pagrindas tokiai išvadai lieka neaiškus. Sprendimas grindžiamas tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, kad neva yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali slėptis. Be to, vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, nėra pagrindo taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o duomenų, kad valstybė nenori ar negali pareiškėjo apsaugoti, nėra. Be to, pareiškėjo pasakojimas dėl jo neišsamumo ir nedetalumo nebuvo laikomas pagrįstu įrodymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui bei nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

7. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta kilmės šalies informacija, ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat, nėra duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas, vyktų karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Remiantis 2021 m. ACCORD duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota aukų, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie jam kilusias grėsmes nepasižymi informatyvumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio, o kai kurios pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo metu. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų apie masinius protestus 2020 m. lapkričio mėn. bei (duomenys neskelbtini) narių vertimą dalyvauti ginkluotoje kovoje ir valdžios perversme. Anot prieglobsčio prašytojo, informacija apie jo minėtus įvykius (vertimą prisijungti prie ginkluotų grupuočių bei jo pabėgimą) yra slapta, tačiau konkretesnių detalių apie šiuos įvykius nepateikė. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas konvencinėmis priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), asmuo nepateikė. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog tariamai gresiantis persekiojimas yra nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o tai savaime lemia atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuva. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuva ir kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo B. M. C. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu nenustatyta duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyktų karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei.

Ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta masiniai protestai prieš prezidento (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką, prieš korupciją valdžios institucijose. Silpstant (duomenys neskelbtini) pozicijoms, paaštrėjo vykstanti kova dėl valdžios. Tačiau viešojoje erdvėje nerasta duomenų apie masinius protestus 2020 m. lapkričio mėn. bei (duomenys neskelbtini) narių vertimą dalyvauti ginkluotoje kovoje ir valdžios perversme.

Pareiškėjo teigimu, informacija apie jo nurodomus įvykius (vertimą dalyvauti sukilime, pabėgimą) yra slapta, tačiau jokių konkrečių aplinkybių dėl šių įvykių pareiškėjas nepateikė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų aršus kovotojas prieš šalies valdžią arba aktyvus jos kritikas. Jis pats nurodė, kad buvo tik (duomenys neskelbtini) partijos narys ir nedalyvavo ginkluotuose susirėmimuose bei demonstracijose. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų skunde išdėstytus argumentus dėl dalyvavimo opozicijos veikloje ir vykdomų persekiojimų. Jo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo. Pareiškėjo teigimu, tai galėtų būti (duomenys neskelbtini) samdyta grupė, tačiau tai tik jo prielaida. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomas tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas konvencinėmis priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), jis nepateikė.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta, nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

12. Kadangi pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė jokių kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tas pačias aplinkybes teismas vertino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teismas nustatė, jog tyrimo metu nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Duomenų, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, byloje nėra. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

13. Dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria nutarta išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, teismas pažymėjo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.

14. Tačiau teismas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, ir pažymėjo, jog Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Atsižvelgęs į tai, teismas sutrumpino draudimo atvykti terminą iki 2 metų.

15. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, pirmosios instancijos teismas atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 16. Pareiškėjas B. M. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

17. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Jo teigimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. (duomenys neskelbtini) yra viena vargingiausių pasaulio šalių, kurioje vyksta nekontroliuojamų kovojančių grupuočių smurto protrūkiai. Šalis tik nuo 2019 m. bando atsitiesti po autokratiško valdymo, tačiau politinis nestabilumas, vyriausybės ginkluotųjų pajėgų savivaliavimas yra nesuvaldytas. Dėl pareiškėjo dalyvavimo politinio pobūdžio veikloje, jo saugumui kyla reali ir nuolatinė grėsmė. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vystančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Tad faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau Migracijos departamentas nepakankamai išanalizavo kylančios konkrečios grėsmės galimybę.

18. Migracijos departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių, ir sudaryti jam galimybes paaiškinti / paneigti Migracijos departamento keliamas abejones.

19. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Ginkluotų konfliktų kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų ir ketinimų pareiškėją įtraukti į kilmės šalyje vykstantį karinį konfliktą. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė. Be to, atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su realia situacija. Pats atsakovas nurodė, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas apeliacinio skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Nors pareiškėjo pasakojime pateikta informacija apie politinę situaciją šalyje atitinka kilmės valstybės informaciją, tačiau pats pasakojimas apie jam kilusias grėsmes nepasižymi informatyvumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Tyrimo metu viešojoje erdvėje nebuvo rasta duomenų apie masinius protestus 2020 m. lapkričio mėn. bei (duomenys neskelbtini) narių vertimą dalyvauti ginkluotoje kovoje ir valdžios perversme. Anot prieglobsčio prašytojo, informacija apie jo minėtus įvykius (vertimą prisijungti prie ginkluotų grupuočių bei jo pabėgimą) yra slapta. Tačiau konkretesnių detalių (kokiomis aplinkybėmis) apie šiuos įvykius prieglobsčio prašytojas taip pat nepateikė. Prieglobsčio prašytojas nebuvo aršus kovotojas prieš valdžią arba aktyvus jos kritikas, jis tik buvo (duomenys neskelbtini) narys, tačiau nedalyvavo nei ginkluotuose susirėmimuose, nei masiniuose protestuose ar demonstracijose. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

22. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas – individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės.

23. Migracijos departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Kadangi byloje nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl jam nesuteiktina papildoma apsauga ir pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

24. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 22S55788, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

30. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

33. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

35. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

38. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog jam kilmės valstybėje grasino nežinoma grupuotė (jo manymu, tai (duomenys neskelbtini) samdyta grupė) dėl to, kad jis atsisakė dalyvauti sukilime prieš prezidentą ir pabėgo. Persekiotojai, neradę jo, nužudė prieglobsčio prašytojo tėvą.

39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko neišsamiai, o pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta bendra informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko išsamesnės analizės, nesurinko naujų aktualių duomenų.

40. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad kilmės valstybėje ginkluotų konfliktų ir autoritarinio režimo kontekste yra visiškai tikėtina, kad jis patyrė persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, tačiau šiems argumentams trūksta konkretumo (kur ir kada pareiškėjas patyrė persekiojimą, kaip tas persekiojimas pasireiškė). Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes priklauso opozicinei partijai ir yra persekiojamas už politinius įsitikinimus. Nors pareiškėjas teigė, kad priklausė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo pateikta informacija apie persekiojimus yra pernelyg bendro pobūdžio, o, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimo turinio ir formos trūkumus, atsakovo tyrimo metu surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę (nors kilmės valstybėje prieš protestuotojus buvo naudojamos represinės priemonės, tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys yra persekiojami sistemiškai), nepatvirtina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra pagrįsta. Pareiškėjo pasakojimas dėl grupuotės grasinimų kelia rimtų abejonių jo tikrumu, nes pareiškėjas teigė, jog po tėvo mirties ir jam išvykus iš kilmės valstybės, pas jo šeimą atvyko ginkluoti vyrai, kurie grasino jo šeimai, siekdami surasti prieglobsčio prašytoją, tačiau tuo pačiu pareiškėjas nurodė, kad nuo išvykimo iš kilmės valstybės, su šeima nebendrauja ir tam, kad jo nesusiektų minėta grupuotė, net pakeitė telefoną.

41. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–2 p.).

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas gimė ir, prieš išvykdamas į Baltarusiją, gyveno (duomenys neskelbtini), didžiausiame kilmės valstybės mieste, sostinėje, pagrįstai vertino būtent šios gyvenamosios vietovės padėtį Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aspektu, ir nustatęs, kad joje nevyksta karinis konfliktas, sprendė, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos bei vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia Migracijos departamento pareigos informaciją rinkti visais pareiškėjo norimais aspektais.

44. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki 2 metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

46. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. M. C apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys