2017-04-05 Nr. AB-7806-3-61-3-00485-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-349-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00485-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal Ž. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 13 d. gautas (išsiųstas 2017 m. vasario 11 d.) pareiškėjo Ž. Č. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas (rašytas 2017 m. sausio 19 d.), kuriuo jis prašė įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atlikti pakartotinį patikrinimą, kad būtų ištaisyta aiški klaida, padaryta VMI 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 68-203, apskaičiuojant akcizo mokesčius, delspinigius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti 2017 m. vasario 13 d. gautą pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Šiame 2017 m. vasario 13 d. prašyme teismui pareiškėjas kelią ginčą dėl akcizų skaičiavimų pagrįstumo, prašo teismo įpareigoti VMI atlikti pakartotinį patikrinimą.

Tačiau administracinės bylos Nr. I-815-580/2009 turinys aiškiai patvirtina, kad Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Tauragės AVMI) 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 5-3-6 patvirtinti pareiškėjui mokėtini mokesčiai (334 011 Lt akcizų, 43 689 Lt akcizų delspinigių, 100 203 Lt akcizų bauda). Iš LITEKO duomenų bazės aiškiai matyti, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl VMI 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 68-203, Tauragės AVMI 2008 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 5-3-6, kuriais pareiškėjui priskaičiuoti akcizo mokesčiai (pareiškėjas kėlė ginčą dėl apdoroto tabako apmokestinimo akcizais pagrįstumo, skaičiavimo pagrįstumo, prievolės mokėti akcizo delspinigius ir baudą), pagal pareiškėjo skundus buvo išnagrinėti Mokestinių ginčų komisijoje, Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT), skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas akcizo mokesčio sumų apskaičiavimo pagrįstumą kėlė 2012 m. lapkričio 8 d. pateikdamas skundą VAAT. Teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2013 nutraukė administracinę bylą tuo pagrindu, kad iš LITEKO duomenų bazės buvo matyti, kad VAAT jau buvo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl VMI 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 68-203, Tauragės apskrities VMI 2008 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 5-3-6, kuriais pareiškėjui priskaičiuoti akcizo mokesčiai. LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, VAAT sprendimą paliko galioti.

Tačiau pareiškėjas 2014 metais vėl iškėlė ginčą dėl akcizo mokesčio sumų apskaičiavimo pagrįstumo, t. y. 2014 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas pateikti informaciją, kaip ir kokiu būdu jam buvo apskaičiuoti mokesčiai, pateikiant pradinę informaciją apie akcizinės medžiagos (tabako) kiekį, kuris buvo pagrindas mokesčiams apskaičiuoti, ar buvo įvertintas medžiagos drėgnumas, taip pat prašė pateikti duomenis dėl įpakavimo. VMI, išnagrinėjusi jo prašymą, 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 pateikė jam informaciją.

Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo VMI raštu skundu kreipėsi į VAAT, kuris administracinėje byloje Nr. I-1279-821/2017 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad 2014 m. birželio 27 d. raštas Nr. (21.3-32-3)-R-4900 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas keliamu ginču siekė peržiūrėti faktus dėl mokesčių paskaičiavimo, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1279-821/2017 nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.

Vadinasi, pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skunde keliamas ginčas dėl akcizo mokesčio sumų apskaičiavimo pagrįstumo, aplinkybės, susijusios su tabako, už kurio laikymą pareiškėjui buvo apskaičiuotas akcizų mokestis, drėgnumu, teismų jau yra išnagrinėtas, yra įsiteisėję teismo sprendimai, kuriais išspręstas šalių ginčas, jis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Tokie teismo sprendimai turi prejudicinę galią, t. y. administracinės bylos proceso šalys neturi teisės ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes. Todėl atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti ginčą.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tikrinamoje byloje pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, t. y. dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš pareiškėjo pateikto skundo nustatyta, kad pareiškėjas iškėlė ginčą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 68-203, kuriuo patvirtintas Tauragės AVMI 2008 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 5-3-6, klaidų ištaisymo. Pareiškėjas siekia, kad VMI atliktų pakartotinį patikrinimą, kurio metu būtų ištaisyta aiški klaida, padaryta VMI 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 68-203, apskaičiuojant akcizo mokesčius, delspinigius.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis prie nagrinėjamos bylos pridėtose kitose teismuose išnagrinėtose bylose Nr. I-815-580/2009, Nr. I-1664-561/2013, Nr. I-1664-561/2013 esančiais duomenimis, tarp jų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nustatė, kad pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skunde keliamas ginčas dėl akcizo mokesčio sumų apskaičiavimo pagrįstumo, aplinkybės, susijusios su tabako, už kurio laikymą pareiškėjui buvo apskaičiuotas akcizų mokestis, drėgnumu, teismų jau yra išnagrinėtas, yra įsiteisėję teismo sprendimai, kuriais išspręstas šalių ginčas, jie įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.

Patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tapatus pareiškėjo skunde keliamas ginčas jau išnagrinėtas teisme.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl minėto apskaičiuoto tabako akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų pareiškėjas inicijavo mokestinį ginčą. Šis ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-815-580/2009, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. S-237(7-226/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 68-203, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 5-3-6 panaikinimo buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kaip matyti, pareiškėjas siekia, kad būtų dar kartą peržiūrėtas VMI 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 68-203, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs baigiamasis aktas. Tačiau teismas nebegali tirti to paties administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei priimti kitokį teismo sprendimą, nei buvo priimtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes tokiu būdu būtų iš esmės paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Kaip matyti iš šių teismo baigiamųjų aktų turinio, pareiškėjas siekia peržiūrėti faktus dėl mokesčių paskaičiavimo, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius