Legislator Case Law & Legislation
2018-06-27 Nr. AB-12195-3-61-3-05600-2015-2 AI generated

2018-06-27 Nr. AB-12195-3-61-3-05600-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-06-27 Nr. AB-12195-3-61-3-05600-2015-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2018-06-27 Nr. AB-12195-3-61-3-05600-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-296-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05600-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr.3R-450(AG-331/02-2015 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. spalio 1 d. raštą Nr. BR6-13129 (toliau – ir Agentūros Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą papildyti Agentūros 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimą dėl išmokos skyrimo pagal pareiškėjo 2014 m. Paraiškos duomenis už jo 2013 m. prisiimtus tęstinius įsipareigojimus (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimas) pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko plotas 50 ha, pasėlio kodu RRA-1, ir leisti 5 metų laikotarpiui tęsti įpareigojimus pagal programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienos laukai per žiemą“ pripažįstant, kad 2014 m. Paraiškoje padaryta akivaizdi techninė klaida (Reglamento Nr. 1122/2009 21 str.) ir pareiškėjas vykdė 2013 m. prisiimtus tęstinius įsipareigojimus pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko plotas 50 ha, pasėlio kodu RRA-1.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad teikiant 2014 m. birželio 10 d. paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus (toliau – ir 2014 m. Paraiška), pasėlių deklaracijoje įsivėlė akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, įvedant pasėlio kodą KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko plotas 50 ha, pasėlio kodas RRA-1. Minėta klaida pasireiškė tuo, kad vietoje pasėlio kodo „RRA-1“ (rapsai (vasariniai) ir jų ražienos) buvo įvestas kodas „5R-1“ (rapsai vasariniai). Pareiškėjas teigė, jog minėtos klaidos iš karto nepastebėjo ir įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ (toliau – ir Priemonės veikla) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė toliau, t. y. nukūlus vasarinį rapsą laukas liko neartas, paliktos ražienos iki kovo 1 d. Tačiau gavęs Agentūros sprendimą su sankcijos pritaikymu, jis suprato, kad 2014 m. Paraiškoje yra įsivėlusi klaida ir 2015 m. birželio 11 d. kreipėsi į Agentūrą dėl šios klaidos ištaisymo, taip pat prašydamas panaikinti jam pritaikytą sankciją ir leisti tęsti 5 metų laikotarpiui įsipareigojimus pagal Priemonės veiklą. Agentūra 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimu pareiškėjui nurodė mokėtiną išmokos sumą ir Sprendimu (2015 m. spalio 1 d.) atsisakė patenkinti pareiškėjo 2015 m. birželio 11 d. prašymą.

3. Nesutikdamas su minėtais administraciniais aktais, pareiškėjas skundu kreipėsi į Komisiją, kuri atsisakė jį patenkinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis skunde Komisijai neaiškiai suformulavo skundo reikalavimus ir atkreipė dėmesį tik į norimą galutinį rezultatą, t. y. išreiškė savo nesutikimą minėtų administracinių aktų atžvilgiu, tačiau neprašė jų panaikinti. Pareiškėjo teigimu, jis nėra teisininkas ir skundo parengimo metu slaugė sunkiai sergančią žmoną, todėl tikėjosi, kad ištaisius akivaizdžią klaidą 2014 m. Paraiškoje, Agentūra pati panaikins 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimą. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija neįsigilino į pareiškėjo skundo esmę ir jį išnagrinėjo formaliai – neprašė pareiškėjo sukonkretinti skundo reikalavimus ir nesigilino į tai, ką reiškia skundo teiginys „nesutinku“. Komisija Sprendime pažymėdama, kad pareiškėjas turėjo prašyti panaikinti patį Pranešimą, kuris jam sukėlė teisines pasekmes, o Agentūros Sprendimas jam nesukėlė teisinių pasekmių, iš esmės gilinosi į 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimo teisėtumą ir pareiškėjo skundą atmetė tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti duomenis, deklaruotus 2014 m. Paraiškoje, jau po įsipareigojimų metų pabaigos, kai neįmanoma įvertinti, ar minėti įsipareigojimai buvo įvykdyti.

4. Pareiškėjas teigė, kad Agentūros 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimas, Agentūros Sprendimas ir Komisijos Sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti bei pažymėjo, kad remiantis 2009 m. lapkričio 30 Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1122/2009) 21 straipsniu, pateiktą paramos paraišką galima bet kada pataisyti, jei kompetentinga institucija joje randa akivaizdžių klaidų. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į 2011 m. sausio 27 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011) 3 straipsnio 4 dalį, nustatančią paramos paraiškų tikslinimą po jų pateikimo, jeigu kompetentinga institucija pripažįsta akivaizdžias klaidas. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato terminų akivaizdžių klaidų pripažinimui. Žmogiškasis faktorius tam tikros klaidos padaryme visada gali būti įvertinamas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytos klaidos kaina – paskirta sankcija – yra labai didelė ir neatitinka padarytos žalos masto, o atsakovas konstatuoja pareiškėjo kaltę ir nepripažįsta akivaizdžios klaidos tik todėl, kad Agentūros pareigūnai iki 2015 m. kovo 1 d. neatvyko patikrinti, ar pareiškėjas vykdo įsipareigojimus, nurodytus Paraiškoje.

5. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Dėl pareiškėjo reikalavimo ištaisyti 2014 m. Paraišką paaiškino, kad Agentūrai pateiktoje 2014 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 521,79 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 494,26 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokama kompensacinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ (toliau – ir MPŪV priemonė), bei 30,00 ha plotą, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus.

Agentūra nurodė, kad pareiškėjo 2015 m. birželio 15 d. prašyme išdėstyti faktai ir kartu su juo pateikti papildomi dokumentai nepagrindė aplinkybių, kad buvo padaryta akivaizdi klaida ir nepatvirtino, kad buvo aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure), kurių jis negalėjo numatyti ir dėl kurių 2014 m. Paraiškoje buvo deklaruoti neteisingi duomenys. Pažymėjo, kad pateikdamas ir pasirašydamas 2014 m. Paraišką pareiškėjas įsipareigojo paraiškoje pateikti teisingus duomenis (2014 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 12 p., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės) 60 p.). Pareiškėjas turi būti atidus ir rūpestingas, todėl pildydamas 2014 m. Paraišką, visus duomenis turėjo patikrinti labai atidžiai, nes nuo to priklauso mokama paramos suma. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui keliami specialieji reikalavimai pagal Priemonės veiklą – nupjovus ražienoms tinkamus augalus, laukus palikti nesuartus iki kitų metų kovo 1 d. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) 9.5.4 p.) ir atlikti lengvą paviršiaus kultivavimą (atlikus kultivavimo darbus turi aiškiai matytis ražienos) iki rugsėjo 30 d. (AGRO taisyklių 9.5.5 p.). Minėti specialieji reikalavimai yra tikrinami būtent Agentūros patikros vietoje metu, o pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą tik 2015 m. birželio 11 d., t. y. jau po kitų metų kovo 1 d., todėl Agentūra negalėjo praktiškai patikrinti specialiųjų reikalavimų, keliamų Priemonės veiklai, laikymosi.

Agentūra teigė, kad jai nesuteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti paramos lėšas, ji vykdo jai priskirtas funkcijas, vadovaudamasi teisės aktais, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Agentūros Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas dėl kokių priežasčių netenkinamas jo 2015 m. birželio 15 d. prašymas, todėl Agentūros Sprendimas yra tik atsakymas į pareiškėjo prašymą, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklės), nuostatomis ir nėra individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, todėl nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Dėl paminėtų priežasčių Agentūros Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o byla dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo turi būti nutraukta.

8. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimas pagal savo esmę yra galutinis teigiamo pobūdžio sprendimas, nurodantis mokėtinos išmokos sumą. Agentūra, baigusi administruoti 2014 m. Paraišką, nenustatė jokių pažeidimų ar neatitikimų, todėl apskaičiavo išmokas pagal 2014 m. Paraiškoje nurodytus duomenis. Agentūra negalėjo žinoti, kad pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko plotas 50 ha (5RA-1) vietoje pasėlio kodo „5RA-1“ iš tikrųjų norėjo įvesti „RRA-1“ kodą, todėl Agentūros Sprendime nurodė, kodėl negali būti tenkinamas pareiškėjo 2015 m. birželio 15 d. prašymas. Atsakovo vertinimu, 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimas, kaip ir Komisijos Sprendimas, yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė.

10. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 13 d. pateikė Agentūrai paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – 2013 m. Paraiška), kuria iš viso deklaravo 494,69 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, be kita ko, deklaruodamas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauką Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenos kodas – RMI-2, 50 ha. 2014 m. birželio 10 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė 2014 m. Paraišką, kuria iš viso deklaravo 494,69 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, be kita ko, deklaruodamas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauką Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenos kodas 5RA-1, 50 ha.

11. Agentūra 2014 m. lapkričio 28 d. pranešimu Nr. 2340764 informavo pareiškėją, kad pagal 2013 m. Paraiškoje pateiktus duomenis jam skiriama parama: atsietoji nuo gamybos papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka už ES remiamų pasėlių plotus (363,82 ha) – 3 632,20 Lt; pagrindinė išmoka už žemės naudmenų plotus (494,26 ha) – 222 209,41 Lt; kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos MPŪV priemonę (460,25 ha) – 72 020,88 Lt; kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (50 ha) – 25 032,50 Lt; galutinė išmoka – 322 900,99 Lt.

12. Pareiškėjas 2015 m. birželio 11 d. prašymu kreipėsi į Agentūrą, nurodydamas, kad 2014 m. Paraiškoje deklaruotas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlio kodas 5RA-1, pasėlio plotas 50 ha, mažo nepalankumo vietovė, laukas paliktas tiksliai kaip ir ankstesniais 2013 metais ražieniniams laukams per žiemą, bet per techninę klaidą 2014 m. Paraiškoje nepažymėtas, kaip ražieninis. Pareiškėjas nurodė, kad požymis, žymimas raide R (ražienos) kodu prie pasėlio kodo, sutapo su rapsai vasariniai RA-1 ir įvyko klaida. Atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. Paraiškoje padaryta klaida neatitinka realybės ir ginčo laukas buvo neartas, pareiškėjas prašė Agentūros jo atžvilgiu netaikyti sankcijos ir 2014 m. Paraiškoje užskaityti ginčo lauką, kaip ražieninį, taip pat prašė leisti tęsti įsipareigojimus Priemonės veiklai prašytam 5 metų laikotarpiui.

13. Agentūra 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimu informavo pareiškėją, kad pagal 2014 m. Paraiškoje pateiktus duomenis jam skiriama parama: pagrindinė išmoka už žemės naudmenų plotus (521,79 ha) – 59 708,43 Eur; išmoka už pirmuosius hektarus (30 ha) - 923,4 Eur; kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos MPŪV priemonę (494,26 ha) – 22 937,99 Eur; galutinė išmoka – 83 569,82 Eur.

14. Agentūra 2015 m. spalio1 d. Sprendimu atmetė pareiškėjo 2015 m. birželio 11 d. prašymą konstatavusi, kad pareiškėjo prašymas pakeisti duomenis, deklaruotus 2014 m. Paraiškoje, yra pateiktas pavėluotai, praleidus teisės aktuose nustatytą 2014 m. Paraiškoje deklaruotą duomenų pakeitimo terminą (2014 m. Paraiškoje deklaruoti duomenys galėjo būti keičiami tik iki 2014 m. liepos 10 d.), pareiškėjas neįrodė esant nuo jo valios nepriklausiančių aplinkybių (force majeure), dėl kurių 2014 m. Paraiškoje buvo deklaruoti neteisingi duomenys, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2014 m. Paraiškoje deklaruojant pasėlius buvo padaryta akivaizdi klaida, be to, atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas pateiktas po įsipareigojimų metų pabaigos, neįmanoma įvertinti, ar pareiškėjo deklaruoti įsipareigojimai buvo įvykdyti.

15. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Agentūrą netaikyti sankcijų ir pripažinti, kad 2014 m. Paraiškoje pareiškėjas vykdė 2013 m. prisiimtus tęstinius įsipareigojimus pagal Priemonės veiklą KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko plotas 50 ha, pasėlio kodu RRA-1. Komisijos Sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

16. Teismo vertinimu, ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pildant 2014 m. Paraišką KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. (duomenys neskelbtini), 50 ha, vietoje pasėlio kodo „RRA-1“ (rapsai (vasariniai) ir jų ražienos) buvo neteisingai įvestas kodas „5RA-1“ (rapsai vasariniai), pagal teisės aktų nuostatas pripažintina akivaizdžia klaida.

17. Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į ginčo teisiniams santykiams aktualių teisės aktų nuostatas, t. y. Administravimo bei kontrolės taisyklių 21.1–21.10, 23.1–23.4, 46, 60 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 22 d.), 73.7 ir 73.13 punktus (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. spalio 17 d.), AGRO taisyklių 14.5, 15.1–15.2, 39 ir 51 punktus, 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalyje, Reglamento Nr. 1122/2009 21 straipsnyje bei Reglamento Nr. 65/2011 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

18. Remdamasis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, teismas padarė tokias išvadas: 1) paraiška pildoma išskirtinai pagal pareiškėjo (žemės ūkio veiklos subjekto, teikiančio paraišką gauti tiesiogines išmokas už naudmenų plotus) pateiktus duomenis; 2) užpildyta paraiška pateikiama patikrinti pareiškėjui, kuris savo parašu patvirtina paraiškos duomenų teisingumą, o pareiškėjui savo parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, jam paliekamas vienas jau užpildytos paraiškos egzempliorius; 3) po paraiškos pateikimo deklaruoti duomenys gali būti keičiami tik iki einamųjų metų liepos 10 d., o pasibaigus šiam terminui paraiškų duomenų keitimas galimas: 1) esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios (force majeure aplinkybės) (tokiais atvejais pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus (Administravimo bei kontrolės taisyklių 46 p.; AGRO taisyklių 39 p.); 2) jei pateikiami dokumentai, įrodantys, jog paraiškoje padarytos klaidos gali būti pripažįstamos akivaizdžiomis (pvz., padaryta klaida ne dėl pareiškėjo kaltės ir pan.).

19. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog kartu su 2015 m. birželio 11 d. prašymu pareiškėjas pateikė Agentūrai šiuos dokumentus: 1) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos specialistės žemės ūkiui V. B. 2015 m. birželio 11 d. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui deklaruojant pasėlius specialistė paliko ražieninį lauką (kuris buvo 2013 m. paliktas ražieninis) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlio kodas 5RA-1, pasėlio plotas 50 ha, tačiau suklydo žymėdama požymį 5RA-1 su ražieninio lauko požymiu R ir dėl didelio darbo krūvio kodo nepatikslino, nors turėjo būti RRA-1; 2) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos seniūno 2015 m. birželio 11 d. pažymą Nr. PŽ-130(3.11), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dalyvauja Priemonės veikloje nuo jos pradžios ir tęsia prisiimtus įsipareigojimus, t. y. deklaruotas laukas buvo paliktas neartas per žiemą.

20. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teismui kartu su skundu pateikti dokumentai (sklypų savininkų A. T. ir A. G. patvirtinimai dėl pareiškėjo lauko būklės 2014 m.) kartu su 2015 m. birželio 11 d. prašymu Agentūrai nebuvo pateikti, todėl šie dokumentai nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi ir teismo nebus vertinami.

21. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad 2014 m. Paraiškoje deklaruojant pasėlius buvo padaryta akivaizdi klaida, teismas atkreipė dėmesį į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (http://dz.lki.lt/word/akivaizdi/) pateikiamą sąvokos „akivaizdi“ išaiškinimą („labai aiškus, matomas, regimas”). Teismas nurodė, kad pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 60 punkto ir AGRO taisyklių 51 punkto nuostatas už paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą atsako juos pateikę pareiškėjai. Nustatęs, kad pareiškėjas 2014 m. Paraišką pateikė 2014 m. birželio 10 d., ko neginčija ir pats pareiškėjas, teismas pažymėjo, kad pasirašydamas 2014 m. Paraišką pareiškėjas patvirtino, jog joje esantys duomenys yra teisingi ir prisiėmė atsakomybę už pateiktų duomenų turinio tikslumą. Atsižvelgęs į tai, kad vienas užpildytas 2014 m. Paraiškos egzempliorius buvo paliktas pareiškėjui (Administravimo bei kontrolės taisyklių 21.9 p.), teismas sprendė, kad pareiškėjas jau nuo 2014 m. birželio 10 d. turėjo galimybę susipažinti su 2014 m. Paraiškos turiniu ir pastebėti, pareiškėjo teigimu, pildant minėtą dokumentą, padarytą akivaizdžią klaidą.

22. Teismas, įvertinęs Komisijos bylos Nr. AL-331/02-2015 (toliau – ir Komisijos byla) medžiagą bei pareiškėjo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas Agentūrai 2010, 2013, 2014 m. Paraiškas, aktyviai naudojosi teise teikti pateiktų Paraiškų patikslinimus, t. y. buvo susipažinęs su tokių veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, todėl turėdamas pakankamai ilgą ūkininkavimo patirtį ir elgdamasis kaip atidus bei rūpestingas teisinių santykių subjektas, pareiškėjas turėjo pareigą patikrinti 2014 m. Paraišką bei joje deklaruotų duomenų tikslumą ir tik po to vykdyti šiame dokumente sau prisiimtus įsipareigojimus.

23. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui pagal Priemonės veiklą yra keliami specialieji reikalavimai (AGRO taisyklių 9.5.4–9.5.5 p.) ir padarė išvadą, kad 2014 m. Paraiškos įsipareigojimų metai baigėsi su paskutinio įsipareigojimo įvykdymu, t. y. pagal Priemonės veiklą – 2015 m. kovo 1 d. (nupjovus ražienoms tinkamus augalus, laukus palikti nesuartus iki kitų metų kovo 1 d.). Pažymėjo, kad minėti specialieji reikalavimai yra tikrinami būtent Agentūros patikros vietoje metu. Įvertinęs aplinkybę, kad prašymą pakeisti duomenis, deklaruotus 2014 m. Paraiškoje, pareiškėjas pateikė jau po minėtų įsipareigojimų metų pabaigos, t. y. 2015 m. birželio 11 d., teismas sprendė, kad yra neįmanoma įvertinti, ar teisės aktuose pareiškėjui keliami įpareigojimai buvo įvykdyti.

24. Atsižvelgdamas į aukščiau byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog 2014 m. Paraiškoje padaryta klaida pripažinta akivaizdžia, todėl šiuo atveju netaikytinos tokios klaidos ištaisymo institutą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

25. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad Agentūros Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių realių teisinių pasekmių ir pažymėjo, kad Agentūra, baigusi administruoti 2014 m. Paraišką, 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimu informavo pareiškėją apie pagal 2014 m. Paraiškoje pateiktus duomenis jam mokėtiną išmokos sumą, o šioje byloje ginčijamą Agentūros Sprendimą ji priėmė teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. birželio 11 d. prašymą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Agentūros Sprendimas sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes ir gali būti ginčijamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Agentūros Sprendimas ir Komisijos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Teismas nustatė, kad Agentūros Sprendimas dėl 2015 m. birželio 15 d. gauto pareiškėjo prašymo priimtas 2015 m. spalio 1 d., t. y. pažeidžiant Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklių 30 punkte nustatytą 20 darbo dienų išnagrinėjimo terminą, tačiau sprendė, kad šis procedūrinis pažeidimas, savaime nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ginčijamą Agentūros Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

27. Teismas, atsisakęs tenkinti skundo reikalavimus panaikinti Agentūros Sprendimą ir Komisijos Sprendimą, kaip išvestinį atmetė ir pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo papildyti 2015 m. rugsėjo 17 d. Pranešimą ir leisti pareiškėjui 5 metų laikotarpiui tęsti įsipareigojimus pagal Priemonės veiklą.

III. 28. Pareiškėjas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad byloje surinktus įrodymus teismas vertino formaliai, nesigilindamas į byloje esančių įrodymų teisinę reikšmę ir į pačią bylos esmę.

30. Pareiškėjas nurodo, kad nors remdamasis Administravimo bei kontrolės taisyklių 21.1-21.10 punktais teismas ir pažymėjo, kad pareiškėjui bei seniūnijos darbuotojui ar konsultavimo biuro darbuotojui pasirašius paraiškos registracijos dokumentą, paraiška laikoma pateikta, o pareiškėjo ir seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo parašais patvirtintas paraiškos egzempliorius lieka pareiškėjui, tačiau remdamasis tų pačių taisyklių 60 punktu teismas nurodė, kad už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Todėl apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia klausimą dėl seniūnijos darbuotojo parašo, esančio paraiškoje reikšmės.

31. Pareiškėjo teigimu, jis buvo pateikęs teisingus, deklaravimui reikalingus, duomenis, be to, paraiškos forma yra sudėtinga, todėl kiekvienoje seniūnijoje ir yra įdarbinami darbuotojai, kurie padeda ūkininkams.

32. Pasak pareiškėjo, jis Komisijai pateikė rašytinius įrodymus apie 2014 m. Paraiškoje klaidingai deklaruotą lauką, teismui pateikė gretimų sklypų savininkų A. T. ir A. G. patvirtinimus, todėl mano, kad teismas neįvykdė ABTĮ 56 straipsnio l dalyje nustatytos pareigos, nes Komisijos bylos medžiagos su joje esančiais pareiškėjo pateiktais įrodymais nevertino. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad spręsdamas dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimo, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui apskundus Agentūros Sprendimą, ginčo nagrinėjimas toliau buvo tęsiamas kitose institucijose, kur su skundu pareiškėjas taip pat teikė turimus įrodymus, todėl nesutinka su teismo nuomone, kad klaidą įrodantys dokumentai turėjo būti pateikti Agentūrai.

33. Pareiškėjas pažymi, kad nors teismui jis buvo nurodęs priežastis, kodėl 2014 m. Paraiškoje padarytos techninės klaidos iš karto nepastebėjo, ir kad įsipareigojimus pagal Priemonės veiklą vykdė toliau, tačiau teismas pareiškėjo nurodytą techninę klaidą laikė jo nerūpestingumu ir nesąžiningumu, su kuo pareiškėjas nesutinka. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl klaidos, kurią lėmė žmogiškasis faktorius, pripažinimo akivaizdžia, vertindamas įrodymus, turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, ir darydamas išvadas, nesiremti vien ta aplinkybe, kad Agentūra iki 2015 m. kovo 1 d. neatliko 2014 m. Paraiškoje deklaruotų laukų patikros vietoje.

34. Pareiškėjas nurodo, kad minėta techninė klaida jam padarė didelę turtinę žalą ir sukėlė kitas teisines pasekmes, t. y. Agentūra manant, kad pareiškėjas nutraukė įsipareigojimų pagal Priemonės veiklą vykdymą nuo 2013 m., o 2014 m. nesant priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“, pareiškėjas 2013–2017 m. programos tęsinyje dalyvauti nebegali ir nebetenka už tai priklausančių išmokų.

35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-7013-208/2016 (šiuo metu sustabdyta) baigtis, taip pat priklauso nuo to, kaip apeliacinės instancijos teismas šioje byloje įvertins 2014 m. Paraiškoje padarytą žmogiškojo faktoriaus nulemtą techninę klaidą.

36. Pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-756/2016, kur pareiškėjo teigimu, nagrinėta situacija yra iš esmės analogiška šioje administracinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms.

37. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

39. Atsakovas papildomai nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo subjektyviai ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovo vertinimu, teismas išsamiai ištyrė visus rašytinius ir žodinius įrodymus, motyvuotai sprendime išdėstė pareiškėjo skundo atmetimo argumentus, įsigilino į bylos esmę, tinkamai taikė teisės aktus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

40. Agentūra atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė Agentūra, ar kodėl teismo sprendimas teisės taikymo prasme yra netinkamas.

41. Agentūra nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl žmogiškos (techninės) klaidos, kurią jis prašo pripažinti akivaizdžia ir padaryta dėl force majeure aplinkybių, nes sisteminė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų analizė pagrindžia, jog pareiškėjo žmogiška klaida (aplaidumas ar nerūpestingumas) negali būti pripažinta force majeure aplinkybe ar akivaizdžia klaida, kaip tą apibrėžia Reglamentas Nr. 1122/2009.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nutarties 17 ir 18 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu šio teisinio reglamentavimo aiškinimu neturi teisinio pagrindo jo kartoti.

43. Kadangi pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tik argumentais dėl padarytos klaidos teikiant paraišką, aktualus yra teisinis reglamentavimas, kuriuo nustatytos teisės jau pateiktą paramos paraišką pataisyti. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas Reglamento Nr. 1122/2009 21 straipsnyje, kuriuo nustatyta, kad pateiktą paraišką pataisyti galima bet kada, jei kompetentinga institucija joje randa akivaizdžių klaidų. Iš esmės tapatus reglamentavimas nustatytas ir Reglamento Nr. 65/2011 3 straipsnio 4 dalyje.

44. Pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis akivaizdžią klaidą būtų pagrindas pripažinti tuo atveju, jei atsakovo atliekamų administravimo procedūrų – patikros vietoje – metu būtų nustatyta kitų, nei pareiškėjas deklaravo paraiškoje, naudmenų, kurios priklauso vienodai remiamoms naudmenoms (tas plotas, dėl kurio kilęs ginčas).

45. Nutarties 44 punkte nurodytų argumentų kontekste svarbus ir atskirai aptartinas įrodinėjimo priemonių leistinumo ir pakankamumo aspektas. Pareiškėjui pagal Priemonės veiklą keliami specialieji reikalavimai – nupjovus ražienoms tinkamus augalus, laukus palikti nesuartus iki kitų metų kovo 1 d. ir atlikti lengvą paviršiaus kultivavimą (atlikus kultivavimo darbus turi aiškiai matytis ražienos) iki rugsėjo 30 d. Šių reikalavimų teisiniai pagrindai nurodyti Nutarties 6 punkte. Ar šių reikalavimų laikomasi, tikrinama patikros vietoje metu ir tai, vertinant Priemonės veiklos specialiuosius reikalavimus, turi būti daroma iki kitų metų kovo 1 d. Kitų, nei pareiškėjas deklaravo paraiškoje, naudmenų, kurios priklauso vienodai remiamoms naudmenoms (tas plotas, dėl kurio kilęs ginčas), patikrą vietoje, kaip taisyklė, turėtų inicijuoti pareiškėjas, o tam tikrais atvejais tokį faktą gali nustatyti ir Agentūra, pvz., kai atliekamos gretimybių patikros vietoje. Pareiškėjas į Agentūrą kreipėsi 2015 m. birželio 11 d., t. y. jau po kitų metų kovo 1 d., taigi Agentūra negalėjo patikrinti specialiųjų reikalavimų, keliamų Priemonės veiklai, vykdymo. Kiti įrodymai, šiuo atveju nurodytieji Nutarties 19 ir 20 punktuose, yra leistini, tačiau nepakankami akivaizdžios klaidos, Nutarties 43 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo taikymo prasme, konstatavimui, kaip teisiniam pagrindui pataisyti pateiktą paraišką.

46. Pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 60 punkto ir AGRO taisyklių 51 punkto nuostatas už paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą atsako juos pateikę pareiškėjai. Seniūnijos darbuotojo veiksmų vertinimas neturi reikšmės šios bylos baigčiai, tačiau esant įstatymuose nustatytiems pagrindams gali būti vertinami kitokio teisinio pobūdžio ginčuose, pvz., sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo.

47. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius