a25f1d12-4591-42c3-bb37-3ddda4ac873b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2517-990/2020

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-02161-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.5; 1.5.7; 16.9.7; 16.9.10; 21.14.9 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant

teismo posėdžių sekretorei Dianai Sabinai Bakaitytei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

2020 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiasis patrulis R. M. (R. M.) surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo V. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Teismas

konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. birželio 27 d. apie 00.08 val. V. I. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Vinco Pietario gatvės – Savanorių prospekto sankryžoje, Vilniuje, sukdamas į dešinę V. I. nepraleido pirmumo teisę turėjusio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susidūrė. Po eismo įvykio V. I. iš eismo įvykio vietos pasišalino.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teismo posėdžio metu V. I. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis pas draugą prie Žaliųjų ežerų šventė gimtadienį, kurio metu jis gėrė viskį, konjaką. Po to jis taksi automobiliu grįžo į miestą, pasiėmė jo bei jo draugo bendrai naudojamo automobilio raktelius ir, sėdęs į minėtą automobilį, išvažiavo. Važiuodamas prie šviesoforo jis kliudė kitą automobilį, paskui privažiavęs kitą gatvę jis išlipo. Tada prie jo privažiavo kliudyto automobilio vairuotojas ir jie kartu laukė policijos. Jis pasielgė blogai. Jis turi skolų, yra nesumokėjęs baudų. Šiuo metu jis nedirba, jau tris mėnesius jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis norėtų, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiasis patrulis R. M. 2020 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 23.42 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Žemaitės gatvėje, Vilniuje, pranešėjo vairuojamą automobilį kliudė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ir važiuoja Kauno gatvės link. Jam vykstant į įvykio vietą buvo gautas patikslinimas, kad šiuo metu minėtas automobilis sustojo Aguonų gatvėje ties pastatu Nr. 6. Privažiavęs nurodytą vietą jis pastebėjo stovinčius automobilius „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurių stovėjo du vyrai. Vienas vyras, prisistatęs V. I., prisipažino vairavęs automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo minėto automobilio vairuotojo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Minėto automobilio vairuotojas prisipažino prieš valandą gėręs viskį, nes vyko draugo gimtadienis. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad minėtas vairuotojas yra neblaivus. Kitas vyras, prisistatęs S. L., paaiškino, kad automobiliu „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vinco Pietario gatve antra eismo juosta Žemaitės gatvės link sankryžoje pajautė smūgį į vairuojamo automobilio dešinės pusės šoną. Į jo vairuojamą automobilį atsitrenkusio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau minėtą automobilį jis sekė iki pastato, esančio Aguonų g. 6, kur minėtas automobilis „Volvo“ sustojo ir iš pastarojo išlipo iš pažiūros neblaivus vyras (b. l. 5).

4. S. L. 2020 m. birželio 26 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 23.41 val. jis automobiliu važiavo Vinco Pietario gatve, Vilniuje, antra eismo juosta. Vinco Pietario gatvės – Savanorių prospekto sankryžoje jam degė žalias šviesoforo signalas. Tuo metu iš Savanorių prospekto į Žemaitės gatvės pirmą eismo juostą suko automobilis „Volvo“, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį ir važiavo toliau. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir važiavo paskui minėtą automobilį iki Aguonų gatvės, kol minėtas automobilis sustojo šalikelėje (b. l. 9).

5. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, taip pat automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, dešinės pusės slenkstis, dešinės pusės galinio rato posparnis – moldingas (b. l. 8).

6. UAB „Kia Auto“ sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darbų remonto kaina yra 5 077,77 eurų (b. l. 11).

7. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0139, išraše nurodyta, kad 2020 m. birželio 27 d. 00.07 val. V. I. iškvepiamame ore nustatyta 2,36 promilės alkoholio, o 2020 m. birželio 27 d. 00.29 val. – 2,15 promilių alkoholio (b. l. 13-14).

8. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 1296948 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. gegužės 28 d., patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d. (b. l. 12).

9. Išraše iš Gyventojų duomenų bazės matyti, kad V. I. „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 18).

10. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. birželio 27 d. apie 00.08 val. V. I. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Vinco Pietario gatvės – Savanorių prospekto sankryžoje, Vilniuje, sukdamas į dešinę V. I. nepraleido pirmumo teisę turėjusio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susidūrė. Po eismo įvykio V. I. iš eismo įvykio vietos pasišalino.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

11. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Minėta, kad V. I., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje, taigi V. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

12. Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Minėta, kad V. I. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, tokiu būdu buvo padaryta 5 077,77 eurų dydžio, t. y. viršijanti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, žala, po eismo įvykio V. I. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje, taigi V. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

13. Administracinio nusižengimo protokole V. I. veika buvo kvalifikuota taip pat pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi, kad ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį jau yra įvertinama tai, kad asmuo vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl, teismo vertinimu, V. I. veikos kvalifikavimas ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį yra perteklinis.

IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo motyvai

14. V. I. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

15. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų administracinė nuobauda.

16. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta baudos nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų, o vadovaujantis to paties straipsnio 8 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

17. Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad V. I. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. I. atsakomybę sunkina tai, kad V. I. administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus (2,15 promilių) ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). V. I. administracinėmis nuobaudomis baustas, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. I. skirtinos ANK 423 straipsnio 1 dalies bei 426 straipsnio 2 dalies numatytų minimalių dydžių administracinės nuobaudos – baudos: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. I. skirtina trijų šimtų eurų dydžio bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. I. skirtina dviejų tūkstančių eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir V. I. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – dviejų tūkstančių eurų dydžio bauda.

18. Teismo posėdžio metu V. I. paprašė skirti jam viešųjų darbų administracinę nuobaudą, kadangi jo turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, šiuo metu jis nedirba.

19. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismas, skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis bauda keičiama viešaisiais darbais skaičiuojant vieną viešųjų darbų valandą už penkis eurus baudos, taigi V. I. skirtina administracinė nuobauda – dviejų tūkstančių eurų dydžio bauda keistina į administracinę nuobaudą – 400 valandų viešųjų darbų, įpareigojant viešuosius darbus išdirbti per dešimt mėnesių nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

20. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Skirdamas administracinę poveikio priemonę teismas atsižvelgia į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu V. I. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, esant draudžiamam reguliuojamos pėsčiųjų perėjos šviesoforo signalui, nesustojęs prieš „Stop“ liniją ar šviesoforą, įvažiavęs į pėsčiųjų perėją ir partrenkęs bei nesunkiai sužalojęs jo atžvilgiu iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje įžengusį pėsčiąjį, pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesuteikęs pagalbos eismo įvykio metu partrenktam pėsčiajam bei nepranešė apie eismo įvykį policijai. Atsižvelgiant į tai, kad V. I. jau buvo baustas už administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu neturint tam teisės, padarymu, tačiau tinkamų socialiai naudingų išvadų nepadarė, V. I. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

21. Minėta ir tai, kad padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Teismas pažymi, kad V. I. dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę pripažino, dėl jų gailisi, byloje nėra duomenų, jog su minėtu automobiliu V. I. butų padaręs kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į V. I. asmenybę apibūdinančius duomenis darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant V. I. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalimi, 38, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 4 dalimi, 678, 680 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti V. I. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trijų šimtų eurų dydžio baudą.

Pripažinti V. I. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dviejų tūkstančių eurų dydžio baudą.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir V. I. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – dviejų tūkstančių eurų dydžio baudą, kurią pakeisti į 400 valandų viešųjų darbų, įpareigojant V. I. viešuosius darbus išdirbti per dešimt mėnesių nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Skirti V. I. administracinę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Išaiškinti V. I., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas savo nutarimu neatliktus viešuosius darbus pakeičia bauda. Pakartotinai bauda viešaisiais darbais nekeičiama. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per nustatytą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali savo nutarimu pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas savo nutarimu pakeičia neatliktus viešuosius darbus bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas