a25cb8d6-a789-4898-9ccb-bedaaa3303ef · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-93-493/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60217-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo M.

G. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 30 d., apie 22.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia pastÅ«mė savo Å¡eimos narį – tėvÄ A. G., dėl ko pastarasis nukrito ir krisdamas susimušė galvÄ , Å¡iais savo smurtiniais veiksmais padarė A.

G. muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io srityje ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ , bei tyčia į savo Å¡eimos narį – motinÄ G. G. metė stacionarų kompiuterį, dėl ko pataikydamas jai į kairę kojÄ smurtiniais veiksmais G. G. padarė minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairio kelio srityje, tuo nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatÄ .Nuteistasis M. G. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir praÅ¡o grÄ Å¾inti jo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jam paskyrė bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad savo kaltę jis pripažino ir dėl to labai gailisi.

Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad į teismo posėdį nebuvo iÅ¡kviestas nukentėjusysis A. G. ir jame apklaustas. Pasak apelianto, akivaizdu, kad byla yra sufabrikuota policijos darbuotojo už jo praeityje padarytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas M. G. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme; nors nurodo, kad kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, bet teigia, kad byla yra sufabrikuota; praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti apylinkės teismui bei apklausti nukentėjusįjį A.

G..Nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo tais atvejais, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, jeigu byla buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba jeigu apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Tokių pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl byla negali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisėtai neapklausė nukentėjusiojo A. G.. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalies ir BPK 291 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjant bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusieji tiesiogiai nėra apklausiami, tik paskelbiami jų apklausos protokolai, suraÅ¡yti ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu.

Su tokia bylos nagrinėjimo tvarka M. G. sutiko, todėl pagrindo spręsti, kad jo teisės buvo pažeistos ar įrodymai surinkti netinkamai, nėra.Pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į Å¡velnesnę taip pat nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę M. G. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai.

Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, buvo teisingai įvertinta tai, kaltinamasis padarė tyčinį smurtinio pobÅ«džio nesunkų nusikaltimÄ , smurtas panaudotas be jokios paaiÅ¡kinamos priežasties, praeityje kaltinamasis vienuolika kartų teistas, teistumai neiÅ¡nykę, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, nors yra darbingas. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems nusikalstama veika nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. Vertinant Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tik griežta bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslų – užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms ir paveikti nuteistÄ jį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. G., iÅ¡laidas sudaro 46,32 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                                     JÅ«ratė Jakubonienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika