2021-11-17 Nr. AB-24436-3-61-3-02943-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-707-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02943-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pavasaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. B. ir daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Pavasaris“ (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti valstybinės įmonės Registrų centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. padarytą DNSB „Pavasaris“ susirinkimo protokolo registravimą, kuriuo DNSB pirmininke buvo perrinkta N. M..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas panaikinti DNSB „Pavasaris“ susirinkimo protokolo įregistravimą teismui negali būti reiškiamas, kadangi priskirtinas ne teismo, o viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju – Registro tvarkytojo, kompetencijai.

Teismas išaiškino, kad siekdami apginti, jų manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus, pareiškėjai dėl susirinkimo protokolo registravimo panaikinimo (pakeitimo) visų pirma turi kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras), o jam, kaip viešojo administravimo subjektui, priėmus sprendimą atsisakyti atlikti veiksmus, šį sprendimą apskųsti administraciniam teismui.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti įregistruoto protokolo galiojimą, kol bus išnagrinėtas šis skundas ir įsiteisės paskelbta nutartis; 3) įskaityti pervestą ir nesusigrąžintą žyminį mokestį, sumokėtą reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti.

Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ir išnagrinėti pareiškėjų skundą, kadangi buvo skundžiama būtent Registrų centro klaida. Be to, pats Registrų centras nurodė, kad jo sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad įregistravimas buvo įvykdytas neteisėtai, bendrijos susirinkimo protokolas neturėjo būti registruotas. Tačiau Registrų centras neatliko jam priskirtų veiksmų, įregistravimui pateiktų duomenų netikrino.

Pareiškėjai pažymi, kad teismas nesilaikė nustatyto termino nei dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nei dėl dokumentų priėmimo.

Be to, teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad į Registrų centrą jau buvo kreiptasi, tačiau Registrų centras į kreipimąsi nesureagavo, tik nurodė, kad jų sprendimą galima skųsti teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018). Administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).

Pareiškėjų reikalavimas panaikinti Registrų centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. padarytą DNSB „Pavasaris“ susirinkimo protokolo registravimą negalėjo būti administracinės bylos dalykas, kadangi atlikti prašomus veiksmus priskirta Registrų centro kompetencijai. Tačiau pareiškėjai, kreipęsi į Registrų centrą su prašymu atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir gavę neigiamą atsakymą (sprendimą), šį sprendimą galėtų skųsti administraciniam teismui. Tai savo ruožtu lemia, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Todėl šiuo atveju vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjų reikalavimas panaikinti Registrų centro susirinkimo protokolo įregistravimą nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė Registrų centro atsakymą (be detalių metaduomenų), iš kurio matyti, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Registrų centrą su skundu, prašydama panaikinti DNSB „Pavasaris“ pirmininkės ir valdybos narių duomenis, įregistruotus Juridinių asmenų registre visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 20 d., protokolo pagrindu. Kaip matyti iš šio rašto, Registrų centras nurodė, kad jis išsamiai vertino pateiktų duomenų ir dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei pagrįstai priėmė atitinkamą sprendimą. Iš nurodyto galima daryti išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą ir gavo raštą, kuriuo prašymas buvo atmestas. Būtent šį raštą (administracinį sprendimą), pareiškėja turėtų skųsti administraciniam teismui, laikydamasi ABTĮ nustatytos tvarkos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimą panaikinti Registrų centro padarytą DNSB „Pavasaris“ susirinkimo protokolo registravimą, priėmimo metu teismui šis Registrų centro raštas nebuvo pateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad pareiškėjai atskirajame skunde argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (ne)taikymo ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių konkrečiam reikalavimui užtikrinti. ABTĮ 70 straipsnyje nėra įtvirtinta nuostata, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai nėra iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo paduotą skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje aiškinama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo gali būti taikomos tik tuomet, kai teisme jau yra pareikštas ir priimtas materialinio pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir pan. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas iki skundo priėmimo nagrinėti teisme pagal ABTĮ nuostatas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-366-756/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-302-822/2018; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-544-629/2018). Gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Nepriėmus pareiškėjo skundo, t. y. kartu ir pareiškėjo reikalavimo, nėra pagrindo taikyti ir reikalavimo užtikrinimo priemones ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2017).

Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo, kai yra būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą. Atsižvelgus į tai, kad, kaip konstatuota šioje nutartyje, pareiškėjų skundą teisėtai atsisakyta priimti, jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo sprendžiamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-329-415/2021), o apeliaciniam teismui pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo išspręstas 2021 m. spalio 27 d.

Paminėtina, kad pareiškėjai taip pat prašo įskaityti pervestą ir nesusigrąžinta žyminį mokestį, sumokėtą reikalavimo užtikrinimo priemonėms (pareiškėjų atskirajame skunde įvardintoms „laikinosiomis apsaugos priemonėmis“) taikyti šioje byloje. Kaip įrodymą pareiškėjai pateikė žyminio mokesčio kvitą – 2021 m. rugsėjo 8 d. banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau būtent šį įrodymą (kaip ir tapatų reikalavimą) pareiškėjai teikė ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė grąžinti 103 Eur, sumokėtus 2021 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“. Be to, teismas išaiškino, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nevertina atskirajame skunde pateikto reikalavimo įskaityti žyminį mokestį ir detaliau dėl šio reikalavimo nepasisako.

Dėl nurodytų argumentų naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. B. ir daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pavasaris“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys