2015-10-27 Nr. AB-20808-3-62-3-01814-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1870-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01814-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui V. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo V. D. (toliau – ir atsakovas) 684 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 50 Lt dydžio išlaidas dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus, pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, todėl sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 684 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10–12 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Prienų rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 50–55) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad su pareiškėju jokių sutarčių nėra sudaręs, nuo 2013 m. kovo 21 d. atlieka bausmę už padarytą nusikaltimą ir jo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, tokiu būdu nėra kam kaupti komunalines atliekas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 147 Eur (509,67 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo V. D. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 10 Eur (37 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, Nuostatų 4, 5, 11 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012. Teismas, apibendrinęs šias teisės aktų nuostatas, priėjo išvadą, jog atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys Prienų rajono savivaldybės teritorijoje valdantys, naudojantys ar disponuojantys nekilnojamuoju turtu.

Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui V. D. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi teismui nekilo abejonių, jog atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko sąlygą, kad Nuostatų 5 punkto prasme būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju. Teismas iš byloje esančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015 m. sausio 12 d. pažymos apie atliekamą bausmę Nr. 7-S1 nustatė, jog atsakovas nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 21 d. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus spręstina, jog atsakovas ginčo pastatu laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nesinaudojo, kadangi atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, o tuo pačiu ir neturėjo, negamino atliekų, todėl negali būti laikomas „atliekų turėtoju“ Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Tai įvertinęs teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. negali būti tenkinamas.

Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 20 d. atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nebuvo atleistas, o tai, įvertinus aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, jog atsakovas, jo tvirtinimu, su pareiškėju nėra sudaręs sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo.

Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 20 d. nemokėjo visos jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 20 d. pagrįstas ir tenkintinas. Pagal Nuostatų priedo „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams mokėtojams“, individualiems namams nustatytas 16 Lt dydžio vietinė rinkliava per mėnesį už 100 kv. m šio nekilnojamojo turto plotą.

Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 59,40 kv. m, todėl mokėtina 9,50 Lt mėnesinė rinkliava. Iš pareiškėjo apskaičiuotos rinkliavos sumos 684 Lt atėmus 174,33 Lt (9,50 Lt x 18,35 (mėnesių skaičius)), atsakovui nemokant vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 20 d., susidarė 509,67 Lt įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 20 d. yra 147 Eur (509,67 Lt).

Visus kitus skundo, taip pat atsakovo argumentus, išsakytus atsiliepime į skundą, teismas laikė pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas 50 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui naudojantis UAB „Juris LT“ paslaugomis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalimis, teismui pateikta 2014 m. lapkričio 25 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1025, internetinės bankininkystės duomenimis (2014 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymas), kurie patvirtina 50 Lt advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies (priteista 74,5 procentų prašomos priteisti sumos), priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 10 Eur (37 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą, padidinant pareiškėjui priteistiną iš atsakovo vietines rinkliavos sumą iki 198,10 eurų (kas atitinka 684 litus) bei padidinant pareiškėjui priteistiną iš atsakovo pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme iki 14,48 eurų (kas atitinka 50 litų).

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl vietines rinkliavos priteisimo iš atsakovo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Pareiškėjas remiasi LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, LVAT 2014 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-225/2014.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos medžiagą ir padarė neteisingas išvadas. Teismo padaryta išvada, jog byloje esanti 2015 m. sausio 12 d. pažyma atleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti paskaičiuotą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį – nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., prieštarauja bylos medžiagai, pažeidžia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas, ignoruoja teisminę praktiką, leidžia atsakovui nepagrįstai praturtėti kitų sąskaita.

Minėta pažyma nepatvirtina aplinkybės, kad ginčo pastatas nuo 2013 m. kovo 21 d. nebuvo tinkamas naudoti, jog juo apskritai nebuvo naudojamasi. Atsakovas nėra pateikęs objektyvių ir leistinų įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), susidariusios komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-689/2014, vertindamas Lazdijų rajono savivaldybės patvirtintus Vietines rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, padarė išvadą, jog atsakovė yra vietines rinkliavos mokėtoja, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė negyvena sodyboje, o mažesnio elektros energijos kiekio sunaudojimas nėra pagrindas atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

LVAT 2014 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-225/2014, atmesdamas atsakovo argumentus, kad jam priklausančių statinių nenaudoja, todėl atliekų nesusidaro, konstatavo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui nuosavybės teise priklauso statiniai, todėl jis privalo mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas pažymėjo, jog abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., ir tai grindžia formuojama administracinių teismų praktika šios kategorijos bylose. Taip pat yra tos nuomonės, jog minima apimtimi patenkinus reikalavimą turėtų padidėti ir priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iki 14,48 eurų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, turint omenyje, kad pagal Nuostatų 5 punktą komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, yra pagrįsti.

Iš tikro LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 yra pažymėjęs, kad „<...> vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Akcentuotina ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir aptarta paskirtis lemia, kad, rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl, skirtingai nei teigia pareiškėjai, aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme“.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 buvo nurodyta, jog „<...> Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). Be to, pareiga mokėti tokio pobūdžio, kaip ginčo vietinė rinkliava, privalomas įmokas, kai ši pareiga atitinka įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose apibrėžtą jos (pareigos) apimtį, negali būti pripažinta atsakovo nurodomų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir (ar) tarptautinių teisės aktų nuostatų pažeidimu.

Išdėstytos aplinkybės, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti“.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-689/2014, vertindamas Lazdijų rajono savivaldybės patvirtintus Vietines rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, padarė išvadą, jog atsakovė yra vietines rinkliavos mokėtoja, nepriklausomai nuo to, kad negyvena sodyboje.

Analogiška pozicija dėstoma ir kitose tokio pat pobūdžio administracinėse bylose – nepaisant aplinkybės, jog rinkliavos mokėtojas negyvena/nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, turimu konkrečios savivaldybės teritorijoje, dėl šios priežasties jis negali būti atleistas nuo aptariamos pareigos. Nuo vietinės rinkliavos mokėjimo toks asmuo gali būti atleistas tik teisės aktų nustatyta tvarka (Rinkliavų įstatymo 12 str.)

Taigi tikrinamoje administracinėje byloje, nepriklausomai nuo faktinės aplinkybės, kad atsakovas nuo 2013 m. kovo 21 d. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netenkinti aptariamos dalies reikalavimo, dėl ko tvirtintina apie netinkamą ginčo santykiams taikytinų teisės normų aiškinimą bei taikymą bei nepaisymą formuojamos administracinės jurisprudencijos vietinės rinkliavos bylose.

Antra vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir atsakovo naudai dėl netinkamai taikytos ieškinio senaties (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Ieškinio senaties instituto vietinės rinkliavos priteisimo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs pirmiau ir ne kartą - vietinės rinkliavos priteisimas laiko atžvilgiu atliktinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu, t. y. priteistina už kreipimosi į teismą metus bei prieš juos buvusius paskutinius penkis metus (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str.).

Šioje konkrečioje situacijoje į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. gruodžio mėnesį. Vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., kur teismas priteisė ir už 2008 m. Tačiau, MAĮ pagrindu, taip pat pagal formuojamą praktiką, vietinė rinkliava neturėjo būti priteista už 2008 m. (28,50 Lt), o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi turi būti pataisytas atsakovo naudai (684 - 28,50 = 655,50 Lt).

Dėl išdėstytų priežasčių atliktina skundžiamo teismo sprendimo korektūra, kartu priteisiant ir apeliaciniame skunde prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.; žr. taip pat, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, taip pat 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

“Priteisti iš atsakovo V. D. UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras” 189,85 Eur (šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti iš atsakovo V. D. UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras” 14,48 Eur (keturiolika eurų ir keturiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų”.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius