a2573450-e170-4565-bf51-b72e5ce2db59 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-236-1036/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15260-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, nukentėjusiajam R. E., kaltinamajam D. M., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) poliruotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : D. M. 2021 m. gegužės 13 d., apie 20.10 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, Mokyklos g. 23, BukiÅ¡kio k., Avižienių sen., Vilniaus r., po tÄ pačiÄ dienÄ tarp jo, E. Å . ir O.

G. iÅ¡ vienos pusės ir R. E. iÅ¡ kitos pusės kilusio konflikto dėl netinkamo transporto priemonių vairavimo, tyčia į nukentėjusįjį R. E. metė akmenį, sudavė kumščiu du kartus į veido sritį bei spyrė nukentėjusiajam į deÅ¡inę rankÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ , tuo padarydamas R. E. apatinės lÅ«pos kairės pusės, deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimus, deÅ¡inio dilbio, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu savo kalės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad žmogus, kuris jį kaltina (teismo pastaba – nukentėjusysis), pats viskÄ pradėjo. Jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam) pasirodė, kad jie per lėtai pajudėjo, todėl juos pasekė iki namų. Kelyje iki Mokyklos gatvės buvo kitokių kontaktų – užtvėrė keliÄ vienoje sankryžoje ir trenkė į galinį stiklÄ , jie iÅ¡suko ir iÅ¡važiavo.

Jie nedarė nieko. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) ir toliau užkirtinėjo jiems keliÄ , per iÅ¡tisines, per raudonÄ važiavo, vos nesukėlė keturių avarijų, kėlė pavojų ir jiems, ir kitiems asmenims. Jie per kameras žiÅ«rėjo, suko pro degalinę, ten matėsi per kameras, kad jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) važiavo paskui. Viskas prasidėjo FabijoniÅ¡kių „IKI“ sankryžoje, prie „Senukų“. Jie važiavo pasiėmę draugÄ iÅ¡ FabijoniÅ¡kių g.

5. Judėjo link jo namų, tikslas buvo BukiÅ¡kės. Važiavo su E. Å . „BMW“, vairavo pats E. Å .. Jis sėdėjo gale, už keleivio. Priekyje, keleivio sėdynėje, sėdėjo O. G.. Daugiau žmonių nebuvo. Kitas automobilis stovėjo iÅ¡ galo sankryžoje, „Volkswagen“, sidabrinis „Golfas“, vairavo nukentėjusysis. „BMW“ vaizdo registratoriaus nebuvo, telefonu nefilmavo, per greit įvyko. VisÄ laikÄ važiavo Ukmergės gatve. Ä® Mokyklos gatvę pirmi atvyko jie. Po pusės minutės atvyko „Volkswagen“.

Kai privažiavo sidabrinis „Volkswagen“, tik tada visi iÅ¡lipo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) irgi iÅ¡lipo. Keleiviais iÅ¡ „Volkswagen“ neiÅ¡lipo, kitų keleivių nebuvo arba jis nematė. Jis priėjo, paklausė, kas vyksta, gal kas negerai, kad taip elgiasi. (Teismo pastaba – nukentėjusysis) pradėjo agresyviai elgtis, purkÅ¡ti aÅ¡arinėmis dujomis, keikti juos. Nelabai kÄ matė, nes gavo pirmas. Jis pats suduoti negalėjo, nes buvo nupurkÅ¡tas aÅ¡arinėmis dujom ir nieko nematė, nieko negalėjo padaryti.

Mosikavosi, bandė mažiau gauti dujų, bet nelabai pavyko, ir ėjo link maÅ¡inos. KÄ darė draugai, nematė. Toje aikÅ¡telėje sutrÅ«kinėjęs asfaltas, sena danga. Nuotraukose matoma vietovė ta pati. Už tos vietovės toliau yra gyvenamieji namai, ten yra mokyklos teritorija. Sidabrinis „Volkswagen“ tikslo kitur važiuoti neturėjo, sekė paskui juos. Kitų žmonių, kurie matė įvykį nebuvo, jie ieÅ¡kojo. Jie neturi laiko skųstis policijai. Girdėjo, kad nukentėjusysis Å¡aukė, kad kvies policijÄ .

Sužalojimai pas jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį) jau buvo – apačioje buvo prakirsta, kurioj pusėje negali pasakyti. Tai gali paliudyti ir keleiviai. Jokių sužalojimų nematė, nebuvo laiko žiÅ«rėti. Pats į medikus nesikreipė, norėjau eiti, bet kitÄ dienÄ praėjo. Nors kaltinamasis D. M. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusioji R. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo „Iki“ aikÅ¡telės. Stabtelėjimas FabijoniÅ¡kių „IKI“ sankryžoje prasidėjo, stabtelėjo pakeliui, tada Mokyklos gatvėje. Užsidegus žaliam signalui jie nepajudėjo, pajudėjo tik po garsinio signalo ir tada važiavo įtartinai lėtai, stabdė pora kartų, neleido aplenkti.

Po to jie sustojo, buvo vėl žalia, jam neleido aplenkti. Mano, kad jie įsižeidė dėl signalo. Buvo juos aplenkęs prie „Varžtų pasaulio“ arba „Maraksio“. Ten priėjo kaltinamasis ir O., ir kaltinamasis jam spjovė. Sustojo prieÅ¡ automobilį ir pamatė per galinį veidrodėlį, kad D. ir O. artinosi. D. atidarė keleivio dureles, spjovė, uždarė dureles ir vėl sulipo į maÅ¡inÄ . Tada nepagalvojo kviesti policijos, negalvojo tada apie tai. Važiavo vienas. Jie pradėjo važiuoti, po to jis važiavo iÅ¡ paskos.

Po to, kai sustojo, visi iÅ¡lipo, apsižodžiavo. Apsižodžiavimo neprisimena, buvo karÅ¡ta diskusija iÅ¡ abiejų pusių, konfliktas dėl vairavimo. D. į jį metė gan didelį akmenį, jis užsidengė ranka. Tada gindamasis panaudojo aÅ¡arines dujas, tačiau dujos nebuvo veiksnios. Dujas naudojo darkart, bet jos nebuvo veiksnios. Tada jam pora kartų sutrenkė, spyrė į kÅ«nÄ , krÅ«tinę, rankÄ . PrieÅ¡ įvykį sužalojimų neturėjo. LÅ«pa praskelta prieÅ¡ tai nebuvo, lÅ«pa buvo sveika.

Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) pats pasakė, kad buvo pripurkÅ¡ta dujų ir nieko nematė. Kiti nesmÅ«giavo. Kiti du asmenys, kai į jį smÅ«giavo, irgi ėjo link jo, jie vieni į kitus ėjo, bet kiti asmenys veiksmų nedarė. E. su D. spardė jo maÅ¡inÄ . Automobilį spardė vairuotojas. Tada jis įspėjo, kad skambins policijai, bet D. buvo vienodai, nes iÅ¡girdęs tai ir jam beskambinant, jis (teismo pastaba – kaltinamasis) dar porÄ kartų spyrė, kviečiant pareigÅ«nus bandė numerį nuplėšti.

Apgadinimai ne ant labai geros maÅ¡inos padaryti, bÅ«tų naujesnė maÅ¡ina, bÅ«tų kreipęsis dėl žalos, bet automobilis dėvėtas, nėra labai geras. Tada jie susėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Ta vieta, kur sustojo, visiems pakeliui. Jis ten irgi realiai gyvena. „Isuzu“ salonas ten Å¡alia yra. PareigÅ«nų laukė vietoje, tik Å¡iek tiek pavažiavo, gal 50 metrų. Pas medikus nuvyko policininkams pasakius kur kreiptis. Jį užregistravo už poros dienų nuo įvykio, tada ir nuvažiavo.

Skambino tÄ pačiÄ dienÄ , jei bÅ«tų buvusi galimybė tÄ pačiÄ dienÄ vykti, tai bÅ«tų ir padaręs. Labiausiai nukentėjo ranka, iki Å¡iol jausmas yra. Dėl to buvo pas gydytojus. Daugiau nieko. Automobilyje vaizdo registratoriaus neturėjo. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo, nėra matęs. Galvojo gal jį pažinojo, nes konfliktas tarp jo ir vairuotojo buvo. Labiausiai nukentėjo nuo D. Susitikę kitur, ne teismo procese, nebuvo. IeÅ¡kinio nerašė, nes tas pats pareiÅ¡kimo raÅ¡ymas yra ne dėl pinigų, o dėl tiesos.

Tikslas nėra užsidirbti. Liudytojas J. T. (J. T.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjas. Tikslios datos ir laiko neprisiminė, bet apie 20 val. vakaro patruliuojant gavo iÅ¡kvietimÄ , kad BukiÅ¡kių kaime, prie autocentro, muÅ¡tynės. Jiems atvykus kitų dalyvių jau nebuvo. Nukentėjusysis sakė, kad jam smogė, įvyko konfliktas, muÅ¡tynės. Jie atliko pirminius procesiniu veiksmus, atliko apklausÄ Ä¯vykio vietoje, tuo ir pasibaigė. Vizualiai sužalojimų ant nukentėjusiojo matyti nebuvo.

Nukentėjusysis buvo atvykęs su automobiliu. Nebuvo iÅ¡orinių požymių, kad transporto priemonė apgadinta. Nukentėjusiojo pasakojimo žodis žodin neprisiminė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti ir atsižvelgiant, kad dėl ilgo laiko tarpo liudytojas nepamena įvykių, buvo pagarsinti liudytojo J. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas Jevgenijus Travkinas 2021 m. lapkričio 12 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja Renata Vaičaityte apie 20.10 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad prie „Isuzu“ salono, kuris yra Avižienių seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, laukia pranešėjas, kuris teigia, kad įvyko muÅ¡tynės ir įtariamieji pasiÅ¡alino automobiliu „BMW“.

Jiems atvykus prie "Isuzu" salono, jų laukė pranešėjas, kaip paaiškėjo tai buvo R. E., kuris buvo vienas. Jis paaiškino, kad jam važiuojant savo automobiliu „Volkswagen Golf“ kelyje tarp jo ir automobilio „BMW“ vairuotojo įvyko konfliktas, konflikto esmės R. E. nepasakojo. Pasak R. E., jis sustojo už automobilio „BMW“, tada vaikinai, kurie buvo „BMW“ automobilyje priėjo prie jo, atidarė jo automobilio dureles ir spjovė į jį. Pasakodamas įvykio aplinkybes R.

E. nepatikslino kiek buvo asmenų „BMW“ automobilyje, konkrečiai neįvardino, kas į jį spjovė, sakė „jie“. Kaip aiÅ¡kino R. E., jis važiavo automobiliui „BMW“ iÅ¡ paskos, pasivijo jį prie Mokyklos g. 23, BukiÅ¡kio k., Avižienių sen., Vilniaus rajonas, sustojo prie pastato. VietÄ , kur sustojo abu automobiliai nurodė pareiÅ¡kėjas R. E., ji buvo apžiÅ«rėta 2021 m. gegužės 13 d. ir užpildytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, o policijos pareigÅ«nų R.

E. laukė prie "Isuzu" salono. Anot R. E., vienas iÅ¡ vaikinų pradėjo muÅ¡tis, patikslino, kad vaikinas jam spyrė ir prakirto lÅ«pÄ . Kadangi R. E. dėvėjo veido kaukę, tai jis trumpam nuėmė veido kaukę, parodydamas, kad jam yra praskelta lÅ«pa. Jis nematė, kad jam bÅ«tų praskelta lÅ«pa, kraujo žymių nebuvo, nubrozdinimo taip pat akivaizdžiai nesimatė. Apie kitus kÅ«no sužalojimus R. E. aiÅ¡kindamas aplinkybes nenurodė. Taip pat R. E. pasakė, kad vaikinai iÅ¡ „BMW“ automobilio spardė jo maÅ¡inÄ , konkrečiai nenurodė, į kurias automobilio vietas spardė, sakė, kad įskilo veidrodėlis, tačiau nepatikslino kuris.

Kas iÅ¡ vaikinų, kažkas vienas ar visi spardė jo automobilį jis nepatikslino. Po to, anot R. E., vaikinai pabėgo. R. E. įsidėmėjo automobilio „BMW“ valstybinius numerius, kuriuos jiems nurodė, Å¡iuo metu jis jų neatsimena, nurodyti negali, taip pat teigė, kad gali atpažinti vaikinus. R. E. pasakė, kad turi vaikinams pretenzijų, todėl raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. E. buvo priimtas protokolas–pareiÅ¡kimas. Pirminės apklausos metu R. E. labiau akcentavo jam padarytus kÅ«no sužalojimus, apie automobilio apgadinimus kalbėjo trumpai, nesakė, kad turi pretenzijų dėl automobilio sugadinimo, todėl įvykio vietoje automobilis nebuvo apžiÅ«rėtas.

Taip pat apklausos metu R. E. nurodė jam padarytus kÅ«no sužalojimus, tačiau akivaizdžių kÅ«no sužalojimų, mėlynių, nubrozdinimų, kraujo žymių, ant R. E. veido ar kitų kÅ«no matomų vietų nesimatė. R. E. buvo duota užduotis atlikti kÅ«no tyrimÄ (1 t., b. l. 58–61). Pagarsinus liudytojo Jevgenijaus Travkino parodymus, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai ir papildomai parodė, kad kaltinamųjų ieÅ¡koti nebandė. Vizualiai apžiÅ«rėjo automobilį, padarė nukentėjusiojo apklausÄ .

Liudytojas O. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Praeitais metai važiavo trise iÅ¡ miesto pusės link namų. Buvo trise – jis, kaltinamasis ir E., vairavo E. Žmogus, kaip jam dabar žinoma R., pradėjo „signalinti“, iÅ¡sidirbinėti ant kelio. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) važiavo jiems iÅ¡ paskos, kažkaip pradėjo juos pakirtinėti, visÄ keliÄ juos pakirtinėjo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) juos sekė nuo miesto visÄ keliÄ .

Jie sustojo. Sustojimo tikslas buvo paklausti, kas negerai, pasiaiÅ¡kinti santykius, nes jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) rodė, kad neduos ramybės. Tada jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) iÅ¡lipo anksčiau ir trenkė į langÄ . Galiausiai atvažiavo prie „Isuzu“, iÅ¡lipo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) juos apipurÅ¡kė dujom, maÅ¡inÄ apipurÅ¡kė. Kai purÅ¡kė dujas jie buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, vėliau iÅ¡sibėgiojo į skirtingus kampus, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) pripurÅ¡kė dujų į maÅ¡inÄ .

Po purÅ¡kimo kurį laikÄ nematė. Buvo panaudotos dujos, bėgo į Å¡onÄ akių valytis. Po kurio laiko kai jau galėjo matyti jis ir draugai, tai ir iÅ¡važiavo. MaÅ¡inoje irgi buvo dujų, jautėsi. Jiems grįžus į automobilį, nukentėjusysis stovėjo prie maÅ¡inos. Atgal nukentėjusiajam netrenkė, nukentėjusiojo nemušė. Gal kažkoks apsistumdymas ir buvo. Gal kai M. purÅ¡kė dujomis buvo apsistumdymas. Ten greit viskas buvo. Nelaukė policijos, nes buvo apipurkÅ¡ti dujomis. Ant nukentėjusiojo buvo sužalojimų.

Kažkoks Å¡aÅ¡as ant virÅ¡utinės lÅ«pos buvo, nežino kiek Å¡viežias sužalojimas buvo, Å¡aÅ¡as ir tiek. Matė jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį), kai langÄ jiems daužė. Liudytojas E. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiek pamena, jie važiavo iÅ¡ Å eÅ¡kinės „IKI“ ir „Golfas“ pradėjo jį pakirtinėti. Jis vairavo „BMW“ automobilį, kartu važiavo O. ir D. „Golfe“ buvo vienas asmuo. Golfas“ užvažiuodavo jo automobiliui iÅ¡ priekio ir stabdydavo.

Du kartus buvo sustoję Ukmergės kelyje. VienÄ kartÄ jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) iÅ¡lipo ir smogė į jo automobilio galinį langÄ . BukiÅ¡kėse, kai važiavo iÅ¡leisti D., prie „Isuzu“ jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) prisistatė. Pirma BukiÅ¡kėse prie „Isuzu“ atvažiavo jis, kadangi paleidinėjo D. namo. Sustojo iÅ¡leisti D. ne prie namų, nes jis gal norėjo prasieiti, gal Å¡iaip turėjo reikalų pakeliui. Kai sustojo, automobilis „Golf„ iÅ¡kart privažiavo iÅ¡ galo.

RuoÅ¡iasi iÅ¡lipinėti, atsisveikinti ir jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) iÅ¡kart privažiavo. Kai atvažiavo „Golfas“, jie buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio. „Golfo“ vairuotojas priėjo Å¡aukdamas, rėkdamas. Kai jie iÅ¡lipom trise, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) pradėjo grasinti ir purkÅ¡ti aÅ¡arines dujas. UžpurÅ¡kė jį, draugelius ir dar jo automobilio salonÄ . Kai pradėjo purkÅ¡ti dujas, jis jų truputį gavo, tai pasitraukė į Å¡onÄ ir bandė valytis dujas.

Graužė gerklę, pradėjo kosėti ir akys pradėjo aÅ¡aroti. Po to atkreipė dėmesį, kad dujų užpurÅ¡kė į jo automobilio salonÄ . Normaliai nematė, kas iÅ¡ draugų dar gavo dujų. Kiek pamena, sakė, kad buvo muÅ¡tynės, bet jokių muÅ¡tynių nepamena, nematė, kad jos bÅ«tų. Negalėjo normaliai žiÅ«rėti, nes akys buvo apsiaÅ¡arojusios ir prisimerkinėjo. Po to įlipo į automobilį ir iÅ¡važiavo namo. „Golfo“ vairuotojas buvo lauke. Kai jie iÅ¡važinėjo, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) dar stovėjo prie „Isuzu“.

Policijos nekvietė, nes jam jos nereikėjo. Nepasakytų, kad stipriai nukentėjo. Žmogus, kuris purÅ¡kė dujas, jiems iÅ¡važinėjant rėkė „kviesk policijÄ â€œ. Policijos nelaukė, nes gal jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) apgaudinėjo juos. Jam nelabai norėjosi aiÅ¡kintis su juo (teismo pastaba – nukentėjusiuoju). Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. gegužės 13 d. pagal BK 284 straipsnį gavus R. E. pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 12). 2021 m. gruodžio 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje nutrauktas dalyje, ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t, b. l. 39–43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1158/2021(01) nurodyta, kad remiantis R. E., gimusio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros duomenimis, pateikia iÅ¡vadÄ :

1. R. E. nustatyti apatinės lÅ«pos kairės pusės, deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimai, deÅ¡inio dilbio, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais, 3–7 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gegužės 13 d.).

2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.

3. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5–6. Sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai.

7. Neatmetama galimybė, kad nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats tiriamasis griūdamas ar griuvinėdamas ir kontaktuodamas sužalotomis sritimis su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (1 t., b. l. 64–66). Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. E. ir įtariamojo D. M. metu jie abu patvirtino savo ankstesnius parodymus (2 t., b. l. 29–32). Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. E. ir E. Š. metu jie abu patvirtino savo ankstesnius parodymus (2t., b. l. 20–25).

IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. E. ir liudytojo O. G. metu jie abu patvirtino savo ankstesnius parodymus (2 t., b. l. 35–38). IÅ¡ 2021 m. gegužės 21 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ Body kameros 8004. Vaizdo įraÅ¡o pavadinimas 2021_0513_202238_011. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä , apatiniame kairiajame kampe matome užraÅ¡Ä : VLN_RPK_6098F2, 2021/05/13 20:22:37. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 2 minutės, 9 sekundės. Vaizdo įraÅ¡as yra spalvotas, garsas yra įraÅ¡omas.

Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į stovėjimo aikštelę, kur vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra nukentėjusysis R. E., pasakoja įvykio aplinkybes: R. E.: Nu žodžiu, kelio konfliktas buvo toksai, nu, žodžiu, aš tada sustojau už jų, jie tada atėjo iki manęs, atidarė dureles ir spjovė į mane, žodžiu. Tada aš nusivijau juos iki čia, nu, persekiojau, žodžiu, nusivijau ir ten paskui už namo sustojo jie. Aš irgi sustojau, jie trise išlipo, žodžiu, nu ir mes ten viens ant kito varyt, žodžiu, pradėjom.

Nu žodžiu, vienas iÅ¡ jų ten, nu žodžių, pradėjo muÅ¡ti, taip toliau, žinai… Policijos pareigÅ«nas: Ta prasme, muÅ¡tis, kÄ jie darė? R. E.: Nu, ten, žodžiu, įspyrė, va te (nusiima apsauginę veido kaukę, rodo policijos pareigÅ«nui veidÄ ) lÅ«pÄ , žinai, prakirto, tai va...Nu ten aÅ¡ sakau, nu viso, chebra, sakau. Ai, žodžiu, maÅ¡inÄ dar ten irgi spardė kelis kartus, žinai, veidrodėlį buvo iÅ¡spyrę, nu sakau, chebra, viso, sakau, kviečiu policijÄ , sakau, kažkÄ kažkÄ .

Nu žodžiu ir jie paskui bėga kojos, žinai. Policijos pareigÅ«nas: Jeigu reiktų atpažinti juos, atpažintumėt? R. E.: AiÅ¡ku, aiÅ¡ku, nu čia kÄ tik įvyko. Ir jie kažkur nuvažiavo, nu ten jau nežinau. Policijos pareigÅ«nas: O valstybinis numeris įsiminėt? R. E.: Jo. LRK devyni... Policijos pareigÅ«nas: Pretenzijų turit? R. E.: AiÅ¡ku turiu. Ne, bÅ«tų viskas baigęsi, kad ten apsižodžiavom, viskas, iÅ¡siskirstėm, žinai, taip toliau… Policijos pareigÅ«nas: PareiÅ¡kimÄ raÅ¡ysit? R.

E.: Žinoma. Aišku. Policijos pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį protokolo–pareiškimo surašymui (1 t., b. l. 116–118). 2021 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas 2021_05_13_20-06-42_(duomenys neskelbtini).mp3. Skambučio data 2021 m. gegužės 13 d., skambučio pradžios laikas 20.06.42 val. Skambučio trukmė – 2 minutės 59 sekundės. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojui (nukentėjusiajam) R. E.. ApžiÅ«rėjus garso įraÅ¡Ä nustatyta, kad į BPC kreipėsi R. E. nurodydamas, kad pradėjo muÅ¡tis trys asmenys, jam prakirsta lÅ«pa. Minėti asmenys automobiliu BMW (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link BukiÅ¡kių (1 t., b. l. 84–85). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016).

TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis D. M. neneigė tarp jo ir nukentėjusiojo R. E. susidariusios konfliktinės situacijos kylyje, taip pat automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Mokyklos g. 23, BukiÅ¡kio k., Avižienių sen., Vilniaus r., tačiau kategoriÅ¡kai neigė, kad atliko smurtinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. PaaiÅ¡kino, kad pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai, jį apipurÅ¡kė aÅ¡arinėmis dujomis, todėl jis nieko negalėjo padaryti, nes nematė.

Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-1/2014, Nr. 2K-176/2014, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015).

Taigi nors kaltinamasis D. M. neigia jam kaltinime inkriminuotus veiksmus, tačiau jo parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtiems, įrodymams. Nukentėjusysis R. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡samiai ir nuosekliai parodė kaip ir prie kokių aplinkybių nukentėjo nuo kaltinamojo, paaiÅ¡kino kokio intensyvumo smÅ«gius ir kokius kÅ«no sužalojimus patyrė. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad po konfliktinės situacijos kelyje, jis nusekė automobilį, kuriame buvo kaltinamasis D.

M., iki kaltinime nurodytos vietos. Kai sustojo, visi – jis, kaltinamasis ir du kaltinamojo draugai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių ir apsižodžiavo dėl vairavimo. Apsižodžiavimas vyko iÅ¡ abiejų pusių. Po to kaltinamasis D. M. į jį metė gana didelį akmenį, o jis užsidengė ranka. Gindamasis du kartus panaudojo aÅ¡arines dujas, tačiau jos buvo neveiksmingos, kadangi kaltinamasis jam pora kartų sutrenkė, spyrė į kÅ«nÄ , krÅ«tinę, rankÄ . Kiti asmenys nesmÅ«giavo. PrieÅ¡ įvykį jis nebuvo susižalojęs, lÅ«pa buvo sveika ir nepraskelta.

Tokius savo parodymus nukentėjusysis R. E. patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu (2 t., b. l. 29–32). Nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ patvirtina ir nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantys ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai, o bÅ«tent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1158/2021(01). Minėtoje iÅ¡vadoje konstatuota, kad remiantis R. E., gimusio 1993 m., apžiÅ«ros duomenimis:

1. R. E. nustatyti apatinės lÅ«pos kairės pusės, deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimai, deÅ¡inio dilbio, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais, 3–7 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gegužės 13 d.).

2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais.

3. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5–6. Sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai.

7. Neatmetama galimybė, kad nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats tiriamasis griūdamas ar griuvinėdamas ir kontaktuodamas sužalotomis sritimis su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (1 t., b. l. 64–66). Nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo specialisto pateikta išvada, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių.

Sugretinus nukentėjusiojo R. E. parodymus su specialisto iÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Svarbu akcentuoti ir į tai, kad nukentėjusysis R. E. civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, kas rodo, kad jis nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuotas pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apklabėti. Kartu bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusiojo R. E. parodymus iÅ¡ esmės patvirtina liudytojo – policijos pareigÅ«no J.

T. parodymai, duoti tiek bylÄ nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Policijos pareigÅ«nas J. T. patvirtino, jog buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl muÅ¡tynių prie autocentro, esančio BukiÅ¡kių kaime. Atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas, muÅ¡tynės ir jam smogė, vienas iÅ¡ vaikinų pradėjo muÅ¡tis, patikslino, kad vaikinas jam spyrė ir prakirto lÅ«pÄ . Akcentuotina ir tai, kad gauti bei procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y.

BPC garso įraÅ¡as (1 t., b. l. 84–85) ir Body kamera užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as (1 t., b. l. 116–118), patvirtina, kad policijos pareigÅ«nus kvietė bÅ«tent nukentėjusysis R. E. ir nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kaip ir duodamas parodymus. BylÄ nagrinėjant teisme liudytojais buvo apklausti ir O. G. bei E. Å ., kurie nurodė, kad paties konflikto nematė. Teismas vertindamas Å¡ių liudytojų parodymus pažymi, kad tiek O. G., tiek E. Å . apklausiami teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad nukentėjusysis papurÅ¡kė dujų, dėl ko jie nematė tolimesnės įvykio eigos.

Teismo vertinimu, liudytojai dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, o bÅ«tent dėl aÅ¡arinių dujų panaudojimo, galėjo nematyti kaltinamojo D. M. nukentėjusiajam R. E. suduotų smÅ«gių. Taip pat bylÄ nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad nustatyta, jog liudytojai O. G. ir E. Å . yra artimi kaltinamo D. M. draugai, todėl galėjo ir nutylėti kaltinamajam nepalankias aplinkybes. Ä®vertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , vertinant juos kaip visumÄ , kurie sudaro vientisÄ loginę įrodymų grandinę ir patvirtina nukentėjusiojo R.

E. parodymus, darytina neabejotina iÅ¡vada, kad kaltinamasis D. M. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis tyčia į nukentėjusįjį R. E. metė akmenį, sudavė kumščiu du kartus į veido sritį bei spyrė nukentėjusiajam į deÅ¡inę rankÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ , tuo padarydamas R. E. apatinės lÅ«pos kairės pusės, deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimus, deÅ¡inio dilbio, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tarp D. M. atliktų smurtinio pobÅ«džio veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. R. E. sužalojimų – apatinės lÅ«pos kairės pusės, deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimų, deÅ¡inio dilbio, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodinių kraujosruvų, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokius kaltinamojo D. M. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę D. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį –padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kartu atsižvelgtina į smurtinio pobÅ«džio veiksmų intensyvumÄ , į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, t. y. veika objektyviai pasireiÅ¡kė nežymaus sužalojimo padarymu.

Pastebėtina, jog dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta, konstatuoti sužalojimai iÅ¡ esmės nereikalavo bÅ«tinumo kreiptis į gydymo įstaigÄ , vartoti medikamentus. Ä®vertinama ir tai, kad nenustatyta D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (2 t., b. l. 63–64), administracine tvarka baustas, tačiau visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (2 t., b. l. 65–73), dirbantis, jauno amžiaus.

Individualizuodamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas įvertina ir paties nukentėjusiojo R. E. elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. kad nukentėjusysis savo veiksmais skatino konfliktinę situacijÄ . Tokių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nusikaltimo sudėties požymiai, apibÅ«dinantys veikos objektyviuosius požymius – saugomų vertybių pažeidimo laipsnį, byloje įrodytus, realiai kilusius padarinius, tiek veikos subjektyvieji požymiai leidžia teigti, jog nagrinėjamų veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltinamajam skirti griežtÄ ar pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį, kuri numatyta straipsnio sankcijoje.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas veikÄ numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jos dydį parenkant artimÄ straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kiti procesiniai klausimai Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 14–16), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ su DVD disku, kuriame užfiksuotas BPC garso įraÅ¡as ir „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡as, palikti saugoti byloje Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ su DVD disku, kuriame užfiksuotas BPC garso įraÅ¡as ir „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡as, palikti saugoti byloje Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus Teisėjas Mindaugas Povilanskas