a2572110-cbcc-44c4-8a04-c4afefd0ecb2 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-7818-583/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01428-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.4; 7.6.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei J.urgitai B.aškienei,

atsakovui A.lvydui J. onaičiui,

2019 m. spalio 8 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ atsakovui A.lvydui J. onaičiui dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovo A.lvydo J.onaičio (toliau – ir atsakovas) 344,55 Eur dydžio žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovas buvo pripažintas laikinai nedarbingu ir jam iÅ¡duoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiais: 1) nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 29 d.; 2) nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; 3) nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; 4) nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSDÄ®) 8 straipsniu bei 14 straipsnio 2 dalimi, atsakovui paskyrė ir iÅ¡mokėjo ligos iÅ¡mokÄ už laikotarpius: 1) nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 29 d.; 2) nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; 3) nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; 4) nuo 2018 m. birželio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštais nustatyta, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu 9 kartus dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) bei komiteto posėdžiuose ir gavo darbo užmokestį. Pareiškėjas, įvertinęs tai, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, nusprendė perskaičiuoti ligos išmokas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius ir susidarė 344,55 Eur ligos išmokos permoka.

LMSDÄ® 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti ligos iÅ¡mokÄ Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos iÅ¡mokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ ; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse. LMSDÄ® 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, ligos paÅ¡alpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis LMSDÄ® 33 straipsnio 5 dalimi permokėtos iÅ¡mokų sumos iÅ¡ieÅ¡komos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDÄ®) nustatyta tvarka. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos skyrius 2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡tais kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymais grÄ Å¾inti permokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ , tačiau paÅ¡to siuntos grįžo neįteiktos. Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta žala neatlyginta, o atsakovas į praÅ¡ymus grÄ Å¾inti ligos iÅ¡mokos permokÄ nereaguoja, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra teisinis pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti 344,55 Eur dydžio žalos atlyginimÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė J.urgita B.aÅ¡kienė nurodė, kad palaiko praÅ¡ymÄ jame nurodytų argumentų pagrindu, prašė jį patenkinti. Atkreipė dėmesį, jog nedarbingumo pažymėjimas yra iÅ¡duodamas nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos, todėl asmuo privalo elgtis protingai ir nepakenkti sveikimo procesui. Atsakovas nedarbingumo metu dalyvaudamas Tarybos bei komitetų posėdžiuose elgėsi neatsakingai ir pažeidė teisės aktų reikalavimus. PaaiÅ¡kino, jog nėra svarbu, kokio dydžio pajamas asmuo gavo iÅ¡ darbovietės, jis dirbdamas laikinojo nedarbingumo metu netenka teisės į visos dienos dydžio ligos iÅ¡mokÄ .

Atsakovas A.lvydas J.onaitis atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad nuo 2015 m. iki 2019 m. buvo Tarybos narys. Eidamas minėtas pareigas, vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu, gaudavo darbo užmokestį. Tarybos posėdžiai vykdavo kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, posėdžių trukmė – iki 6 val., o Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžiai taip pat vykdavo kartÄ Ä¯ mėnesį, jų trukmė – iki 2 val. Atsakovas nurodo, kad už dalyvavimÄ minėtuose posėdžiuose 2017 m. gavo 282,14 Eur dydžio darbo užmokestį, o 2018 m. – 269,74 Eur. Vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis siekė 24 Eur, mėnesinė socialinio draudimo įmoka nuo gauto darbo užmokesčio buvo apie 8 Eur per mėnesį. Akcentuoja, jog Klaipėdos skyrius praÅ¡yme nepagrindė praÅ¡omos priteisti sumos dydžio, nenurodoma, kodėl nebuvo įvertina aplinkybė, kad už praÅ¡yme minimus Tarybos posėdžius bei Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžius atsakovo gautas darbo užmokestis iÅ¡ viso siekė 91 Eur. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra klaidingas bei neteisėtas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. lvydas J.onaitis nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pabrėžia, jog už dalyvavimÄ Tarybos bei komitetų posėdžiuose gavo 108 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau Klaipėdos skyrius praÅ¡o atlyginti trigubai didesnę žalÄ . Atsakovo nuomone, tai yra neteisinga bei neteisėta. PaaiÅ¡kino, jog jam nedarbingumo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti dėl padidėjusio kraujospÅ«džio bei Å¡irdies ritmo sutrikimų, todėl galėjo dalyvauti kelių valandų trukmės posėdžiuose nepažeisdamas ligos gydymosi režimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymo iÅ¡ atsakovo A.lvydo J.onaičio priteisti 344,55 Eur dydžio turtinę žalÄ , padarytÄ Valstybinio socialinio draudimo fondui, pagrįstumas.

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gegužės 2 d. Klaipėdos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ nuo 2016 m. gegužės 2 d. skirti ligos iÅ¡mokÄ . Minėtame praÅ¡yme atsakovas nurodė, kad pageidauja, jog ligos iÅ¡mokos už visus laikinojo nedarbingumo laikotarpius pagal jam iÅ¡duotus nedarbingumo pažymėjimus bÅ«tų pervedamos į jo asmeninę banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Lietuvoje. Pažymėtina, kad atsakovas 2017 m. gegužės 2 d. praÅ¡yme įsipareigojo, paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, turėjusioms įtakos ligos iÅ¡mokos dydžiui, grÄ Å¾inti susidariusias ligos iÅ¡mokos permokas bei nurodė, kad jam yra žinoma, jog permokėtos iÅ¡mokos sumos įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ asmenų, dėl kurių kaltės jos neteisėtai iÅ¡mokėtos.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad atsakovas buvo pripažintas laikinai nedarbingu ir jam išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai šiais laikotarpiais: 1) nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 29 d.; 2) nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; 3) nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; 4) nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo laikotarpis apima laikotarpį nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Bylos raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad Klaipėdos skyrius ginčo laikotarpiu priėmė 6 sprendimus atsakovui skirti ligos iÅ¡mokÄ laikinojo nedarbingumo metu: 1) 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. SLP-17245 „Dėl A.Alvydo J.onaičio teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ atsakovui skirta ligos paÅ¡alpa už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 29 d.; 2) 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. SLP-64719 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos iÅ¡mokÄ â€œ atsakovui skirta ligos iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; 3) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. SLP-71737 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos iÅ¡mokÄ â€œ atsakovui skirta ligos iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.; 4) 2017 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. SLP-77334 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos iÅ¡mokÄ â€œ atsakovui skirta ligos iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d.; 5) 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. SLP-81397 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos iÅ¡mokÄ â€œ atsakovui skirta ligos iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; 6) 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-99321 „Dėl A.lvydo J.onaičio teisės į ligos iÅ¡mokÄ â€œ atsakovui skirta ligos iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos skyrius: 1) 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-13904 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos pašalpos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 29 d. atsakovui susidarė 171,43 Eur ligos pašalpos, 32,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 13,02 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka; 2) 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-42957 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. atsakovui susidarė 3,81 Eur ligos išmokos, 0,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 0,29 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka; 3) 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-42978 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos išmokos permokos nustatymo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d. atsakovui susidarė 68,39 Eur ligos išmokos, 12,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 5,19 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka; 4 ) 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-42972 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos išmokos permokos nustatymo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 12 d. atsakovui susidarė 2,96 Eur ligos išmokos, 0,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 0,23 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka; 5) 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-249391 „Dėl A.lvydo J.onaičio ligos išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. birželio 28 d. atsakovui susidarė 97,96 Eur ligos išmokos, 18,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 7,44 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka.

Visi minėti Klaipėdos skyriaus sprendimai grindžiami aplinkybe, kad atsakovas laikinojo nedarbingumo metu dalyvavo Tarybos bei Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžiuose ir taip pažeidė elgesio taisykles laikinojo nedarbingumo metu. Sprendimais nustatyta, kad ginčo laikotarpiu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš viso susidarė 344,55 Eur dydžio ligos išmokos permoka (171,43 + 3,81 + 68,39 + 2,96 + 97,96). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtus sprendimus būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie yra galiojantys bei atsakovui sukeliantys teisines pasekmes.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja LMSDĮ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio LMSDÄ® 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad teisę gauti ligos paÅ¡alpÄ Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos paÅ¡alpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ ; 2) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagrindas skirti ligos paÅ¡alpÄ yra nedarbingumo pažymėjimas, iÅ¡duotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisykles (LMSDÄ® 8 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis LMSDÄ® 15 straipsnio 2 dalimi asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklėse, ligos paÅ¡alpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nustatyta tvarka.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio LMSDÄ® 8 straipsnio 1 dalis teigė, jog teisę gauti ligos iÅ¡mokÄ Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos iÅ¡mokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ ; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagrindas skirti ligos iÅ¡mokÄ yra nedarbingumo pažymėjimas, iÅ¡duotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisykles (LMSDÄ® 8 straipsnio 6 dalis).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki dabar galiojanti LMSDÄ® 8 straipsnio 1 dalies redakcija reglamentuoja, kad teisę gauti ligos iÅ¡mokÄ Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos iÅ¡mokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ ; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ir Å¡iuo metu aktuali LMSDÄ® 15 straipsnio 2 dalis numatė, jog asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarkÄ , nustatytÄ sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklėse, ligos iÅ¡moka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Kaip ir anksčiau minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme teigia, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu dalyvavo Tarybos bei Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžiuose, gavo už tai darbo užmokestį ir taip pažeidė Taisyklėse nustatytas elgesio taisykles nedarbingumo metu. Taisyklių 50 punktas reglamentuoja, jog laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis Å¡ių Taisyklių 51 punkte nurodytų elgesio taisyklių. Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo: 1) gydytojo paskirtu laiku neatvyksta į GKK posėdį; 2) Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į GKK posėdį; 3) nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo; 4) neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedÅ«rų; 5) atvyksta pas gydytojÄ neblaivus ar apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų; 6) dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultÅ«ros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose; 7) vartoja (-o) alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas; 8) elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (Taisyklių 51 punktas). Pažymėtina, jog minėtos Taisyklių nuostatos galiojo viso ginčo laikotarpiu.

IÅ¡ nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija 2019 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. (4.1.3.3)-DB-13 „Dėl informacijos“, 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. (4.1.2.2.)-D3-546 „Dėl informacijos“ ir 2018 m. spalio 26 d. raÅ¡tu Nr. B8-175 „Dėl informacijos“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad atsakovas 2016 m. sausio 20–21 d., 2016 m. sausio 27–28 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. gegužės 24–25 d. ir 2018 m. birželio 27–28 d. dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės komitetų bei Tarybos posėdžiuose ir gavo darbo užmokestį. Atsakovas Å¡ių aplinkybių neneigia ir jo teismo posėdžio metu pateikta Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2019 d. spalio 1 d. pažyma Nr. (4.1.8.)-D3-4748 patvirtina, jog minėtomis datomis atsakovas dalyvavo komitetų bei Tarybos posėdžiuose, jam buvo mokamas darbo užmokestis, nors tuo laikotarpiu atsakovui buvo iÅ¡duoti elektroniniai laikinojo nedarbingumo pažymėjimai. Kaip ir anksčiau nurodyta, remiantis Taisyklių 51.6 punktu, asmuo, dirbantis laikinojo nedarbingumo metu, savo veiksmais pažeidžia elgesio taisykles nedarbingumo metu. Ä®vertinus minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, kad atsakovas 2016 m. sausio 20–21 d., 2016 m. sausio 27–28 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. gegužės 24–25 d. ir 2018 m. birželio 27–28 d. dalyvaudamas Tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės komitetų posėdžiuose pažeidė Taisyklių 51.6 punktÄ ir Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis LMSDÄ® 15 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas už minėtas dienas neturėjo teisės gauti ligos iÅ¡mokos.

LMSDÄ® 33 straipsnio 5 dalis teigia, jog permokėtos iÅ¡mokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos iÅ¡moka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, iÅ¡ieÅ¡komos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDÄ® 21 straipsnio 1 dalis). Jeigu socialinio draudimo iÅ¡mokos ar kitos iÅ¡mokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai iÅ¡mokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos tam asmeniui iÅ¡ Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos iÅ¡mokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. IÅ¡ieÅ¡komos sumos dydis per mėnesį negali virÅ¡yti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo iÅ¡mokų ir kitų iÅ¡mokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo iÅ¡mokų ar kitų iÅ¡mokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka iÅ¡ieÅ¡koma teismo tvarka (VSDÄ® 21 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio kaltės apdraustajam asmeniui ligos iÅ¡moka permokama, turi prievolę atlyginti turtinę žalÄ Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas laikinojo nedarbingumo metu dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės komitetų ir Tarybos posėdžiuose, už dalyvavimÄ juose gaudavo darbo užmokestį, taip pažeisdamas elgesio taisykles nedarbingumo metu (Taisyklių 51.6 punktas), todėl akivaizdu, kad ligos iÅ¡mokos permoka susidarė bei Valstybinio socialinio draudimo fondas patyrė žalÄ dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Ä®vertinus minėtų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo A.lvydo J.onaičio priteistinas 344,55 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ patenkinti.

PareiÅ¡kėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iÅ¡ atsakovo A.lvydo J. onaičio priteisti 344,55 Eur (trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt keturių eurų ir 55 centų) dydžio žalos atlyginimÄ .

SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjas Remigijus Arminas