a2565491-e2a2-4b4d-ad61-8d943f530eae · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2-695-622/2011                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                  34.4.10.;75.6.2.; 116.1.                                                     (S)                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei G.

B., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Viktorijai SafoÅ¡inai, atsakovui M. O., atstovo atstovei advokatei Galinai Korabliovai, vertėjai A. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį atsakovui M. O., trečiajam asmeniui notarei Agnei GriÅ¡kevičienei bei atsakovo M. O. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jos teisę po motinos P. B. mirties paveldėti P. B.

½ dalį buto Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ ir ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB Ūkio banke be pergyvenusio sutuoktinio M. O. sutikimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog faktas, kad butas vieÅ¡ame registre įregistruotas tik atsakovo M. O. vardu, nėra pagrindas pripažinti jį atsakovo asmenine nuosavybe, nes jis yra įgytas jau po M. O. santuokos su P. B. sudarymo. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes dėl atsakovo veiksmų ji negali įgyvendinti savo teisių paveldėti motinos jai paliktÄ turtÄ .

PrieÅ¡ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , praÅ¡o atmesti (b. l. 177-179, 186, 187)IeÅ¡kovės atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti butÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ jo asmeniniu turtu ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog su P. B. santuokÄ sudarė jau bÅ«dami senyvo amžiaus. Gyvendami santuokoje turėjo žodinį susitarimÄ , jog turtinius reikalus kiekvienas sutuoktinis tvarko atskirai.

Jis privatizavo butÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, P. B. privatizavo butÄ Klaipėdoje „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau sužinojo, kad minėtÄ butÄ ji padovanojo savo sÅ«nui G. B. Jo sutikimo P. B. neprašė, kiekvienas valdė savo turtÄ , jis nesidomėjo kaip sutuoktinė disponuoja privatizuotu butu. Ä® P. B. paliktas pinigines lėšas nepretenduoja (b. l. 173-175).Atsakovo atstovė prieÅ¡ieÅ¡kinį palaiko, ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko.

SprendimÄ praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra (b.l.24)IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Byloje nustatyta, kad M. O. ir P. B. sudarė santuokÄ 1987-11-27 (b. l. 12). P. B. privatizavimo bÅ«du 1992-05-05 įgijo butÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, kurį 1997-11-13 padovanojo sÅ«nui G. B. (b. l. 129, 138). M. O. privatizavimo bÅ«du 1992-04-15 įgijo butÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 141). P. B. 2001-07-25 testamentu piniginį indėlį ir visÄ kitÄ savo turtÄ paliko dukrai G.

B. (b. l. 8). P. B. mirė 2009-03-27 (b. l. 7). 2009-12-11 nutarimu Klaipėdos miesto penkioliktojo notaro biuro notarė Agnė GriÅ¡kevičienė nutarė netenkinti G. B. praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ ir nuosavybės teisės liudijimus mirusiajai P. B. ir pergyvenusiam sutuoktiniui M. O. iki bus gautas M. O. sutikimas iÅ¡duoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimÄ ir (ar) ginčas tarp įpėdinių bus iÅ¡spręstas kitu bÅ«du (b. l. 15, 16).

Tarp Å¡alių kilo ginčas ar butas Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ turi bÅ«ti laikomas yra asmenine M. O. nuosavybe, ar bendrÄ ja jungtine M. O. ir jo mirusios sutuoktinės P. B. nuosavybe. Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, įgyto galiojant SÅ K. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir SÅ K (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007;). Taigi įrodinėjimo naÅ¡ta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintÄ turto bendrumo prezumpcijÄ . Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ asmenine nuosavybe gali bÅ«ti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos.

Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ . Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M.

M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).Apibendrinant pasakytina, kad sprendžiant dėl turto nuosavybės rÅ«Å¡ies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia bÅ«tina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtÄ (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;). Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas butÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ įgijo asmeninės nuosavybės teisėmis. Santuokos sudarymo metu M. O. buvo 62 metų, P. B. – 55 metų amžiaus. M. O. bute Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, gyvena nuo 1976-09-03 (b. l. 63). Nepaneigti atsakovo teiginiai, kad butÄ jis privatizavo už asmenines lėšas (b. l. 65-69).

Svarbu pažymėti tai, jog P. B. savo vardu santuokos metu privatizuotÄ butÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ 1997-11-13 padovanojo savo sÅ«nui G. B. Tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi M. O. nebuvo minėtos dovanojimo sutarties Å¡alimi, laikytina, kad butas Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ priklausė P. B. asmeninės nuosavybės teise. Å i aplinkybė patvirtina atsakovo teiginius, kad abu butus sutuoktiniai įgijo asmeninės nuosavybės teisėmis.

Be to, P. B. testamente atskirai nuo viso turto įvardino piniginį indėlį (b. l. 8). Jei P. B. bÅ«tų laikiusi, jog jai priklauso dalis buto Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, ji turėjo galimybę apie tai pažymėti testamente. Kadangi tai nebuvo padaryta, Å¡i aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad minėto buto P. B. nelaikė savo nuosavybe.Kaip jau buvo minėta, ginčas tarp Å¡alių kilo dėl buto priklausomybės ir dėl Å¡ios priežasties notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ .

Atsakovas teismui nurodė, jog į piniginį indėlį nepretenduoja, todėl tikslinga leisti ieÅ¡kovei paveldėti visÄ testamente įvardintÄ indėlį. Testamente nurodyta, kad indėlis yra AB „Lietuvos žemės Å«kio bankas“. Minėto banko pavadinimas Å¡iuo metu yra DnB Nord bankas. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigia, kad indėlis yra AB Ūkio banke. Tačiau Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė galės patikslinti kreipdamasi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Kadangi iÅ¡ esmės sprendimas yra priimamas atsakovo naudai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra priteisiamos. Už prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas žyminio mokesčio nemokėjo, todėl jis į valstybės biudžetÄ priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Leisti ieÅ¡kovei G. B. paveldėti visÄ savo mirusios mamos P. B. piniginį indėlį.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti butÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ asmenine atsakovo M. O. nuosavybe.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. B. 5 140 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                 Audrius Saulėnas