a256495f-7178-4858-9c64-e7c3db7e20e9 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant apeliantui V. B. ir jo atstovui adv. Viliui MartiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vilniaus paukÅ¡tynasâ dÄl neteisÄto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neiÅ¡mokÄto atlyginimo, iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesÄio priteisimo.
Legislator headnote
AI generateda256495f-7178-4858-9c64-e7c3db7e20e9 · Vilniaus apygardos teismas: dalyvaujant apeliantui V. B. ir jo atstovui adv. Viliui MartiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vilniaus paukÅ¡tynasâ dÄl neteisÄto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neiÅ¡mokÄto atlyginimo, iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesÄio priteisimo.
Full text
CivilinÄ byla Nr
     CivilinÄ byla Nr. 2A-938-623/2010
Procesinio sprendimo kategorija 119.10.8.;121.;
 (S)
                                                                                                                        Â
                                                             Â
                                                                  Â
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkriÄio 22 d.
     Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko (praneÅ¡Äjo) Marijono GreiÄiaus,
teisÄjų Dalios KaÄinskienÄs, Tatjanos ŽukauskienÄs,
sekretoriaujant Julijai Å treimikienei,
dalyvaujant apeliantui V. B. ir jo atstovui adv. Viliui MartiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vilniaus paukÅ¡tynasâ dÄl neteisÄto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neiÅ¡mokÄto atlyginimo, iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesÄio priteisimo.
             TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,
            Â
n u s t a t Ä:
ieÅ¡kovas V. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t., b.l. 1-4) bei patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t., b.l. 100-104) praÅ¡ydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisÄtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ Ä¯ numatytÄ DK 129 straipsnyje â darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 6 mÄnesių vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ , kuri atskaiÄius mokesÄius sudaro 8448 Lt 12 ct; priteisti iÅ¡ atsakovo dÄl sumažinto atlyginimo neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, kuris atskaiÄius mokesÄius sudaro 2389 Lt 63 ct; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kovas nurodÄ, kad nuo 1985 metų dirbo AB âJuodÅ¡ilių paukÅ¡tynasâ elektriku, 1996 metais
pastatus ir kitÄ turtÄ Ä¯sigijus atsakovui AB âVilniaus paukÅ¡tynasâ, ieÅ¡kovo darbo santykiai nuo 1996-11-30 tÄsÄsi AB âVilniaus paukÅ¡tynasâ, todÄl mano, jog darbo stažas atsakovo įmonÄje jam turi bÅ«ti skaiÄiuojamas nuo 1985 metų.
IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas 2009-04-30 atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva, pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 8 p. IeÅ¡kovas mano, kad buvo atleistas iÅ¡ darbo nepagrįstai ir nurodÄ, kad 2009-04-27 kasÄ duobÄ kabelio tiesimui KalviÅ¡kių giluminių grÄžinių teritorijoje, jį su bendradarbiu
iÅ¡ karto po pietų pertraukos pakvietÄ apsaugos virÅ¡ininkas K. V. ir darbų saugos inžinierÄ G. B. bei liepÄ jiems pÅ«sti į
alkotesterį, jiems papÅ«tus pasakÄ, kad viskas tvarkoje. IeÅ¡kovui nebuvo duotas pasiraÅ¡yti dokumentas, kur buvo užfiksuoti alkotesterio parodymai. IeÅ¡kovas nurodo, kad ir su aktu dÄl nuÅ¡alinimo nuo darbo jo nesupažindino, aktÄ pamatÄ tik teisme. TÄ dienÄ dirbo iki 15.30 val., kitÄ dienÄ â iki pietų. Po pietų buvo iÅ¡kviestas į kadrų skyrių, kitÄ dienÄ buvo pas direktorių, kuris pasakÄ
apie atleidimÄ , kadrų skyriuje siÅ«lÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dÄl iÅ¡Äjimo savo noru. IeÅ¡kovas
pridavÄ Ä¯rankius, surinko reikiamus paraÅ¡us ir po pietų jam davÄ Ä¯sakymÄ apie atleidimÄ , kuriame ieÅ¡kovas įraÅ¡Ä, jog su kaltinimais nesutinka. IeÅ¡kovas nurodÄ,
kad 2009 m. kovo mÄnesį buvo mažinami etatai, ieÅ¡kovo tiesioginis virÅ¡ininkas A. M. jam sakÄs, jog KalviÅ¡kių
elektrikai nereikalingi, nes aptarnaus elektrikai iÅ¡ Rudaminos, liepÄ ieÅ¡kotis darbo, padažnÄjo priekaiÅ¡tai dÄl neatlikto darbo, nors jokių nurodymų nebÅ«davo gavÄs, todÄl mano, kad atsižvelgiant į tai, jog darbdavys faktiÅ¡kai siekÄ jį atleisti dÄl ekonominių priežasÄių darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi bÅ«ti pakeistas į DK 129 str. ir jam iÅ¡mokÄta iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka.
Taip pat nurodo, kad atsakovas 2009 m. sausio mÄnesį vienaÅ¡aliÅ¡kai be darbuotojo sutikimo pakeitÄ darbo sÄ lygas iÅ¡ budinÄio elektriko pervedant į dieninį darbÄ po 8 darbo valandas kasdien, todÄl praÅ¡o priteisti neteisÄtai sumažinto atlyginimo skirtumÄ .
Atsakovas praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti (1 t., b.l. 19-20, 118-119), nurodydamas, kad ieÅ¡kovas pradÄjo dirbti AB ,,Vilniaus paukÅ¡tynasâ, kaip naujoje įmonÄje, 1996-12-01, ankstesnio atleidimo neskundÄ, po 1996 m. AB ,,JuodÅ¡ilių paukÅ¡tynasâ egzistavo, tik 1998 m. jo pavadinimas pakeistas į AB âJukoraâ, atsakovas jokių įsipareigojimų iÅ¡ AB âJuodÅ¡ilių paukÅ¡tynasâ neperÄmÄ, buvo nupirkta tik dalis turto, todÄl ieÅ¡kovo teiginius, kad 1996 m. faktiÅ¡kai vyko įmonių reorganizavimas ir ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä Ä¯monÄje reikia skaiÄiuoti nuo 1985 m., vertino kaip nepagrįstus.
Atsakovas teigÄ, kad nuo 2009 metų balandžio
mÄnesio pradžios elektros padalinio elektrikams A. Å . ir V. B. buvo duota užduotis kasti tranÅ¡ÄjÄ KalviÅ¡kių padalinyje,
pakloti naujÄ elektros kabelį ir jį prijungti. Vyr. energetikui 2009-04-27 11 val. 45 min. patikrinus elektrikų darbo vietÄ , jų ten nerasta. Elektrikai sÄdÄjo ant žemÄs netoli miÅ¡ko ir gÄrÄ alų. Vyr. energetikas pakvietÄ saugos ir
sveikatos skyriaus tarnybos specialistÄ G. B. ir apsaugos virÅ¡ininkÄ K. V., kad užfiksuotų darbo drausmÄs pažeidimÄ â alkoholio
vartojimÄ darbo metu. Buvo suraÅ¡ytas NuÅ¡alinimo nuo darbo dÄl neblaivumo darbe aktas. G. B. teigÄ, jog ieÅ¡kovui davus papÅ«sti į alkotesterį, jis pripÅ«tÄ apie 0,23 promilių ir ji jam liepÄ atvykti paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , taÄiau ieÅ¡kovas to nepadarÄ, taip pat atsisakÄ susipažinti su nuÅ¡alinimo aktu. Atsakovas neigia, jog ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. 2009-04-30 ieÅ¡kovui buvo įteiktas įsakymas dÄl atleidimo iÅ¡ darbo, iÅ¡aiÅ¡kintas atleidimo pagrindas, papraÅ¡yta pasiraÅ¡yti ant įsakymo originalo, taÄiau ieÅ¡kovas tai padaryti atsisakÄ. Atsakovas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovas atsisakydavo susipažinti su beveik visais dokumentais. Atsakovo teigimu, kadangi atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas negali bÅ«ti pakeistas, su ieÅ¡kovu atsiskaityta visiÅ¡kai, tai nÄra pagrindo priteisti iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ .
             Â
Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2010 m. sausio 6 d. sprendimu (1 t., b.l. 179-184) ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas pažymÄjo, jog nors atsakovas alkoholio matuoklio parodymais nesiremia, taÄiau liudytojai K. V. ir
G. B. nurodÄ, jog alkotesteris rodÄ 0,24-0,28 promilių girtumÄ , pats ieÅ¡kovas neneigia patikrinimo Å¡iuo prietaisu fakto, be to, minÄti liudytojai patvirtino, jog tikrinimo metu ieÅ¡kovas pats prisipažino, jog yra truputį iÅ¡gÄrÄs. Teismo nuomone, Å¡ios nustatytos aplinkybÄs komisijos nariams sudarÄ pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kovo neblaivumÄ . Teismas laikÄ, jog tai, kad liudytojai negalÄjo nurodyti tikslių alkotesterio parodymų, nÄra reikÅ¡minga aplinkybÄ, nes neblaivumo mastas neturi reikÅ¡mÄs nusižengimo kvalifikavimui, be to, liudytojų nurodytų promilių skirtumas nÄra didelis.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo ranka padarytas įraÅ¡as darbo sutartyje, kad su kaltinimais nesutinka, leidžia pagrįstai abejoti, jog V. B. nežinojo dÄl ko yra atleidžiamas. Taip pat pažymÄjo, jog pats ieÅ¡kovas, pasakodamas apie atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, teigÄ, kad neklausÄ, dÄl ko yra atleidžiamas, tuo paÄiu paaiÅ¡kino, kad kadrų skyriuje jam pasakÄ, jog pats žino, dÄl ko jį atleidžia iÅ¡ darbo.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 2009-04-27 buvo darbo metu darbo vietoje neblaivus, t.y. padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kvalifikuotinÄ pagal DK 235 str. 2 d. 8 p., ir drausminÄ nuobauda jam paskirta pagrįstai.
Teismas nustatÄ, jog darbdavys nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu, t.y. pažeidÄ DK 240 str. numatytÄ drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkÄ , taÄiau atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobÅ«dį bei paties ieÅ¡kovo elgesį, darbdavio nepareikalavimÄ pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu vertino kaip nepakankamÄ pagrindÄ naikinti paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, teismo nuomone, teisÄ gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį.Â
Teismas nurodÄ, jog nors ir nustatyta, kad ieÅ¡kovui nebuvo raÅ¡tu pasiÅ«lyta pasiaiÅ¡kinti dÄl padaryto pažeidimo, o komisijos
nariai K. V. ir G. B. pasiraÅ¡Ä V. B. nuÅ¡alinimo akte patikÄjÄ V. P. žodžiais, pateikti įrodymai,
jog ieÅ¡kovas ne visada sutinka susipažinti ir pasiraÅ¡yti jam nepalankius dokumentus, pagrįstai leidžia tikÄti V. P. nurodyta aplinkybe apie ieÅ¡kovo atsisakymÄ susipažinti su
nuÅ¡alinimo aktu bei raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .
Teismas taip pat atkreipÄ dÄmesį, jog ieÅ¡kovo argumentai, kad ieÅ¡kovÄ bet kokiu bÅ«du buvo siekiama atleisti, nes įmonÄje buvo vykdomas etatų mažinimas paneigia byloje esantys dokumentai, patvirtinantys ankstesnius ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimus. Be to, atsakovo AB ,,Vilniaus paukÅ¡tynasâ darbuotojų atleidimo pagrindų įvairovÄ teismui nesudarÄ pagrindo daryti ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡vados, jog bet kokiais bÅ«dais buvo siekiama atleisti darbuotojus.
             Teismas pripažinÄs atsakovo drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimÄ Â formaliu, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovo veiksmus kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir pagrįstai atleido jį iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .
Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ , taip pat vidutinį darbo užmokestį , kadangi
nutraukus darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka nÄra mokama.
             SprÄsdamas dÄl darbo užmokesÄio sumažinimo, teismas nurodÄ, kad V.
B. atsisakÄ susipažinti su įsakymu Nr. 651-K dÄl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ sargo pareigų, taÄiau iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir paaiÅ¡kinimų matyti, jog ieÅ¡kovas įsakymo turinį žinojo. Teismas pažymÄjo, jog pats ieÅ¡kovas bylos nagrinÄjimo metu pripažino, kad nuo 2009 sausio mÄnesio sargo darbo nedirbo, gavo mažesnį atlyginimÄ , bet dÄl pakeitimų į darbdavį nesikreipÄ, todÄl teismas vertino, jog jis sutiko dirbti pasikeitusiomis sÄ lygomis. Teismas pažymÄjo ir tai, kad darbo sÄ lygos buvo keiÄiamos dÄl stebÄjimo kamerų įmonÄje įrengimo, o ieÅ¡kovas dirbÄs įmonÄje elektriku negalÄjo nežinoti apie minÄtų kamerų įrengimÄ . Teismas pripažino, jog įmonÄje įrengus stebÄjimo kameras, darbdavys turÄjo teisÄ keisti ieÅ¡kovo V. B. darbo sÄ lygas.
Teismas nurodÄ, jog kaip ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄtas darbo užmokestis nebuvo mažesnis už darbo sutartimi sutartÄ darbo užmokestį, todÄl reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo dÄl sumažinto atlyginimo neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, laikÄ nepagrįstu ir atmetÄ.
Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 1-6) ieÅ¡kovas V. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010-01-06 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovas pažymi, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinanÄių ieÅ¡kovo neblaivumÄ bÅ«nant darbe nÄra pateikta. Prie atsakovo vyr. energetiko V. P. tarnybinio praneÅ¡imo atsakovo vadovui pridÄta fotonuotrauka pirmosios instancijos teismas remiasi nepagrįstai, nes joje negalima įžiÅ«rÄti ieÅ¡kovo ir tuo labiau Å¡i nuotrauka neįrodo alkoholio vartojimo ar ieÅ¡kovo neblaivumo fakto. Apeliantas teigia, kad liudytojas V. P. apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ sprendÄ tik iÅ¡ to, kad jis neriÅ¡liai kalbÄjo, netvirtai stovÄjo ant kojų, taÄiau Å¡ie požymiai negali bÅ«ti pakankami pripažinti faktui, kad asmuo tikrai buvo neblaivus, nes ieÅ¡kovas nepasižymi didele iÅ¡kalba ir sklandžia kalba.
             2009-04-27 suraÅ¡ytas NuÅ¡alinimo nuo darbo dÄl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų aktas nepatvirtina neblaivumo fakto, kadangi jame iÅ¡vardinti tik požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Å is aktas buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kovui nedalyvaujant ir nežinant, jo nuoraÅ¡as jam nebuvo įteiktas, iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimo. Ä®raÅ¡as akte, kad darbuotojas atsisakÄ susipažinti su nuÅ¡alinimo aktu, yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovÄs. Be to, Å¡iuo atveju turÄjo bÅ«ti suraÅ¡ytas siuntimas dÄl asmens neblaivumo nustatymo, jis turÄjo bÅ«ti įteiktas darbuotojui, ir darbuotojas turÄjo bÅ«ti pristatytas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininÄs apžiÅ«ros.  Â
             Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybÄ, kad liudytojai V. P., K. V. ir
G. B. yra atsakovo administracijos darbuotojai, t.y. priklausomi nuo atsakovo asmenys, be to, šių liudytojų parodymai prieštaringi.
Teismas nepagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovas anksÄiau neva yra atsisakÄs pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl netinkamų pareigų vykdymo ir atsisakÄs susipažinti su įsakymu dÄl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ sargo pareigų ir nurodo, kad Å¡ie dokumentai gali bÅ«ti suklastoti, nes jie buvo pateikti į bylÄ tik 2009 m. lapkriÄio mÄnesį, ieÅ¡kovui Å¡ie dokumentai nebuvo įteikti, nebuvo reikalaujama nei pasiraÅ¡yti, nei pasiaiÅ¡kinti.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino DK 240 str. pažeidimÄ , kvalifikuodamas jį neesminiu drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Tai, kad ieÅ¡kovui nežinant ir nedalyvaujant buvo suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo aktas, o vÄliau Å¡io akto pagrindu jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, yra neteisÄta. Vienintelio liudytojo V. P. parodymais konstatuota, kad ieÅ¡kovas atsisakÄ susipažinti su nuÅ¡alinimo nuo darbo aktu. Byloje nÄra įrodymų, kad ieÅ¡kovas atsisakÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl darbo drausmÄs pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovo įmonÄje faktiÅ¡kai buvo vykdomas etatų mažinimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2008-07-31 iki 2009-05-31 per deÅ¡imt mÄnesių bendras darbuotojų skaiÄius atsakovo įmonÄje sumažÄjo 125 žmonÄmis. 2009 metais per penkis mÄnesius atleisti 86 darbuotojai. Atleidus ieÅ¡kovÄ , į jo etatÄ nepriimtas kitas darbuotojas. Darbdavys privalÄjo ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti kitÄ darbÄ arba jį atleisti pagal DK 129 str. iÅ¡mokant iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ .
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ 1998-09-28 atsakovui skirtÄ papeikimÄ , taip teismas pažeidÄ DK 243 str., daugiau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt metų paskirta nuobauda negali turÄti įtakos vertinant darbuotojo elgesį ir darbo drausmÄs laikymÄ si.
Tuo metu, kai buvo priimtas 2008-12-31 atsakovo įsakymas, kuriuo ieÅ¡kovas nuo 2009-01-01 buvo atÅ¡auktas iÅ¡ papildomų pareigų, ieÅ¡kovas buvo atostogose, todÄl niekas iÅ¡ darbdavio atstovų net neklausÄ ieÅ¡kovo nuomonÄs ar sutikimo. IeÅ¡kovo nuomone, 2009-01-15 suraÅ¡ytas aktas dÄl ieÅ¡kovo atsisakymo susipažinti su įsakymu yra suklastotas â suraÅ¡ytas atgaline data po to, kai ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ .
Pirmosios instancijos teismas pažeidÄ DK 120 str. reikalavimus teigdamas, jog ieÅ¡kovas savo elgesiu parodÄ, kad jis sutiko dirbti pasikeitusiomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad jis bijojo prarasti darbÄ , todÄl nenorÄjo ginÄytis su darbdaviu. Darbdavio veiksmus, vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeiÄiant darbo sÄ lygas, sumažinant darbo užmokestį ir nepraÅ¡ant tam darbuotojo sutikimo, ieÅ¡kovas vertina kaip kryptingÄ darbdavio pasiruoÅ¡imÄ darbuotojo atleidimui, todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti dÄl sumažinimo neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį turi bÅ«ti tenkinamas. Â
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., b.l. 10-13) atsakovas UAB ,,Vilniaus paukÅ¡tynasâ praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010-01-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodo, kad neblaivumas yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas, neatsižvelgiant į neblaivumo mastÄ , nes tai neturi reikÅ¡mÄs nusižengimo kvalifikavimui. DK nereglamentuoja, kaip turi bÅ«ti nustatyti darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktai, Å¡iuos faktus darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonÄmis ir tvarka, kuri neturi prieÅ¡tarauti teisÄs aktams. Atsakovas nuÅ¡alinimo nuo darbo akte nurodÄ požymius, pagal kuriuos nustatytas neblaivumo faktas. Aktas pasiraÅ¡ytas bendrovÄs darbuotojų, kurie pagal savo pareigas yra kompetentingi tai nustatyti.
Atsakovo teigimu, neesminiai drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai, kaip tai nepareikalavimas pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, darbuotojo nesupažindinimas su įsakymu, nÄra besÄ lyginis pagrindas atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisÄtu.
IeÅ¡kovui atsakovas ne kartÄ turÄjo priekaiÅ¡tų dÄl darbo kokybÄs, jis dažnai palikdavo darbo vietÄ , taÄiau ne visada buvo raÅ¡omas įsakymas dÄl nuobaudos skyrimo.
BendrovÄje pastoviai yra didelÄ darbuotojų kaita, taÄiau tai nesusijÄ su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybÄmis. Vietoj ieÅ¡kovo dirbti elektriku buvo priimtas A. C..
IeÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ papildomų sargo pareigų viÅ¡Äiukų ceche, kadangi buvo įrengtos stebÄjimo kameros. IeÅ¡kovas dÄl atÅ¡aukimo iÅ¡ papildomų pareigų nepareiÅ¡kÄ prieÅ¡taravimų, jis liko dirbti elektriku, ir atlyginimas buvo skaiÄiuojamas kaip už elektriko darbÄ , todÄl jis ir sumažÄjo. IeÅ¡kovas dÄl to nesikreipÄ Ä¯ bendrovÄje veikianÄiÄ darbo ginÄų komisijÄ , nei į teismÄ .Â
             Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialinÄs teisÄs normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iÅ¡ esmÄs teisÄtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas vien formaliais pagrindais.
DÄl V. B. neblaivumo ir drausminÄs nuobaudos skyrimo
Darbuotojo pasirodymas neblaivaus darbe yra darbo drausmÄs pažeidimas, už kurį taikoma drausminÄ atsakomybÄ (DK 236 straipsnis).
Teismų praktika yra nuosekli, kad neblaivaus darbuotojo buvimas darbe paprastai nesuderinamas su tolesniu jo darbu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-272/2004).
DK 235 str. 2 d. 8 p. numato, kad Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu yra darbe yra neblaivus. DK 123 str. 1 d. numato, kad darbdavys turi nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo, jei darbuotojas pasirodÄ darbe neblaivus. Darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaivaus gali bÅ«ti vertinamas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu. Å i aplinkybÄ turi bÅ«ti nustatoma pagal tokias aplinkybes: 1) darbuotojo neblaivumo faktÄ ; 2) darbuotojo buvimo darbe faktÄ , t. y. buvimÄ darbovietÄje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi bÅ«ti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis; 3) buvimo darbo metu faktÄ , tai reiÅ¡kia asmens buvimÄ darbe tuo metu, kai jis turi atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004-04-14 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-272/2004). Pagal drausminių nuobaudų parinkimo taisykles (DK 238 str.) skiriant drausminÄ nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltÄ, pažeidimo padarymo aplinkybes, ankstesnį darbuotojo darbÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ neblaivaus darbuotojo buvimas darbe paprastai nesuderinamas su tolesniu jo darbu. DK 235 str. tiesiogiai numato, kad neblaivaus darbuotojo buvimo darbe faktas gali bÅ«ti laikomas ne paprastu, o didesnio laipsnio darbo drausmÄs pažeidimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004-04-14 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-272/2004).
DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme sÄ voka ,,darbeâ paprastai suprantama kaip bet kuri darbuotojo darbovietÄs vieta arba bet kuri kita vieta, kurioje darbuotojas turi bÅ«ti dÄl darbo funkcijų vykdymo.
DK nereglamentuoja, kaip turi bÅ«ti nustatyti darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktai, reikÅ¡mingi DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui. Å iuos faktus darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonÄmis ir tvarka, kuri neturi prieÅ¡tarauti teisÄs aktams. Ä®rodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus ar apsvaigÄs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek tÄ dienÄ suraÅ¡yti darbe atitinkami aktai ir kitokie faktiniai duomenys. Kai atitinkama darbuotojo bÅ«sena fiksuojama tÄ dienÄ darbe suraÅ¡ytu aktu, jame turÄtų bÅ«ti nurodyti požymiai, pagal kuriuos ta bÅ«sena yra nustatyta.
Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo drausmÄs pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto. Neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikÅ¡mÄs nusižengimo, kaip Å¡iurkÅ¡taus, kvalifikavimui. Darbo drausmÄs užtikrinimo pagrindus nustato darbo įstatymai (DK 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tuo tarpu Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1996 m. sausio
15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo bÅ«senos nustatymo tvarka yra vieÅ¡osios teisÄs aktas, kurio tikslai ir uždaviniai yra kitokie. TodÄl konstatuojant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikÅ¡mingÄ darbuotojo neblaivumo bÅ«senÄ neprivalu vadovautis minÄtos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo bÅ«senos nustatymo tvarkos 1.1 punkte pateiktu neblaivumo (girtumo) sÄ vokos aiÅ¡kinimu.
Byloje nustatyta, kad 1985-07-02 atsakovas V. B. buvo priimtas dirbti elektriku AB âJuodÅ¡ilių paukÅ¡tynasâ, o atleistas iÅ¡ Å¡ios įmonÄs 1996-11-30 savo noru (1 t., b.l. 9-13). Pagal 1996-12-02 darbo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo AB âVilniaus paukÅ¡tynasâ ir ieÅ¡kovo V. B., ieÅ¡kovas priimtas neterminuotai dirbti elektriku; sutartyje numatytas
300 Lt minimalus mÄnesinis tarifinis atlyginimas (1 t., b.l. 5, 24).
Atsakovas ieÅ¡kovo neblaivumo darbe faktui įrodyti pateikÄ vyriausiojo energetiko V. P. 2009-04-27 tarnybinį praneÅ¡imÄ AB âVilniaus paukÅ¡tynasâ generaliniam direktoriui, kuriame informuojama, jog 2009-04-27 11.47 val. apsilankÄs objekte, A. Å . ir
V. B. rado netoliese esanÄiame miÅ¡ke gerianÄius alų: nuo jų sklido alkoholio kvapas, judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba neriÅ¡li (1 t., b.l. 21); prie Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo pridÄta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas miÅ¡kelyje kartu su kitais vyrais buvÄs ieÅ¡kovas (b.l. 98). 2009-04-27 nuÅ¡alinimo nuo darbo akte Nr. 1 taip pat nurodyti tie patys V. B. požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus, t.y. iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir neriÅ¡li kalba; akte taipogi nurodyta, jog V. B. atsisakÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu bei atsisakÄ susipažinti su nuÅ¡alinimo aktu (1 t., b.l. 22-23). Pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu apklaustas V. P. nurodÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas aplinkybes, patvirtino, jog matÄ, kad visi vyrai gÄrÄ alų, girdÄjo, kaip jį pastebÄjÄ vienas kitam sakÄ slÄpti butelius su alumi, matÄ, kaip slÄpÄ butelius, jam priÄjus buvo likÄs tik
vienas butelis; teigÄ, jog V. B. neriÅ¡liai kalbÄjo, atsisakÄ bet kÄ raÅ¡yti ar paaiÅ¡kinti. Liudytojas
suraÅ¡Ä aktÄ , pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovui siÅ«lÄ Å¾odžiu, taÄiau pastarasis atsisakÄ bet kÄ raÅ¡yti; patikslino, jog realiai ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo darbo 15 val. (1 t., b.l. 92). Tai, kad nuo apelianto sklido alkoholio kvapas patvirtino ir liudytojas K. V.,
kuris tikrino ieÅ¡kovÄ jo darbo vietoje alkotesteriu, o Å¡iam parodžius, kad V. B. yra vartojÄs alkoholio, liudytojas patvirtino, kad
apeliantas tokiems parodymams neprieÅ¡taravo (1 t., b.l. 93). Liudytoja G. B. parodÄ, kad nei apeliantas, nei jo bendradarbis
patikrinimo metu neneigÄ gÄrÄ, liudytoja patvirtino, kad apeliantas buvo įraudÄs, jautÄsi alkoholio kvapas, kalbÄjo neriÅ¡liai (1 t., b.l. 94). Pirmos instancijos teismo posÄdyje pats apeliantas neneigÄ, kad buvo nufotografuotas bei patikrintas alkotesteriu, kurio parodymai buvo teigiami, t.y. alkotesteris parodÄ, kad apeliantas vartojo alkoholį (1 t., b.l. 171).
AB âVilniaus paukÅ¡tynasâ 2009-04-30
generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 137-K V. B. atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų
darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 8 p. (1 t., b.l. 25).
IÅ¡tyrusi byloje esanÄius įrodymus, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dÄl apelianto V. B. neblaivumo darbo vietoje ir darbo metu faktų nustatymo ir drausminos nuobaudos paskyrimo pagrįstumo.
IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad V. B. neblaivumo fakto nustatymas vyko keliais etapais. V. P. užtiko apeliantÄ begeriantį su kitais asmenimis alkoholinius gÄrimus miÅ¡ke, darbo metu, nufotografavo V. B., kuris buvÄs nufotografuotas neneigÄ. Å is liudytojas nuvykÄs į įmonÄs pagrindinį dalinį Rudaminoje apie girtavimÄ praneÅ¡Ä K. V. ir G. B., kurie nuvykÄ Ä¯ apelianto darbo vietÄ ir nustatÄ V. B. neblaivumÄ .
V. P. taip pat
patvirtino, kad tÄ paÄiÄ dienÄ darbo metu jis buvo pakartotinai nuvykÄs į V. B. darbo vietÄ ir suraÅ¡Ä aktÄ
dÄl nuÅ¡alinimo nuo darbo, taÄiau tokį aktÄ pasiraÅ¡yti, kaip ir bet kÄ kitÄ raÅ¡yti apeliantas atsisakÄ (1 t., b.l. 92).
Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog darbdavys nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu, t.y. pažeidÄ DK 240 str. numatytÄ drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkÄ , taÄiau atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobÅ«dį bei paties ieÅ¡kovo elgesį, darbdavio nepareikalavimÄ pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu pagrįstai vertino kaip nepakankamÄ pagrindÄ naikinti paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ . Liudytojas K. P. patvirtino, kad V. B. atsisakÄ pasiraÅ¡yti nuÅ¡alinimo nuo darbo aktÄ , kaip ir raÅ¡yti bet kokius kitus paaiÅ¡kinimus (1 t., b.l. 92). TodÄl tokio paaiÅ¡kinimo nepareikalavimas negali bÅ«ti laikomas pagrindu pripažinti neteisÄtu apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo.
IÅ¡ byloje surinktų dokumentų matyti, kad 2008-07-31 AB âVilniaus paukÅ¡tynasâ dirbo 1130 darbuotojų; 2008-12-31 â 1047 darbuotojai; 2009-05-31 â 1005 darbuotojai; nuo 2009-01-01 iki 2009-05-31 darbuotojai buvo atleidžiami įvairiais pagrindais â Å¡alims susitarus, darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojo pareiÅ¡kimu, ryÅ¡ium su invalidumu ar iÅ¡Äjimu į pensijÄ ; už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , be ieÅ¡kovo, buvo atleistas ir dar vienas asmuo â 2009-04-17 V. K. (1 t., b.l. 37-39). TodÄl kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dÄl atsakovo įmonÄje faktiÅ¡kai vykdomo etatų mažinimo.
DÄl darbo užmokesÄio sumažinimo
2002-02-01 AB âVilniaus paukÅ¡tynasâ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 24-K (6 p.), darbuotojo sutikimu, elektros cecho budinÄiajam elektrikui V. B. jo budÄjimo metu pavesta atlikti ir sargo pareigas viÅ¡Äiukų ceche nuo 2002-02-01; Å¡is punktas 2008-12-31
įsakymu Nr. 651-K neteko galios nuo 2009-01-01, V. B. atÅ¡auktas iÅ¡ papildomų sargo pareigų viÅ¡Äiukų ceche (1 t., b.l.
148-149). Pagal teismui pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äių duomenis, 2008 metais ieÅ¡kovas dirbo ir naktimis, o nuo 2009 m. sausio mÄnesio įrašų apie darbÄ naktimis nÄra; sumažÄjÄs ir bendras darbo valandų per mÄnesį skaiÄius (1 t., b.l. 46-69). V. B. atsisakÄ susipažinti su įsakymu Nr. 651-K dÄl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ sargo pareigų (1 t., b.l. 150).
Atsakovas pateikÄ 2003-01-03 AB âVilniaus paukÅ¡tynasâ pasiraÅ¡ytÄ kolektyvinÄ sutartį, kurios 12.2 p. numatyta, jog darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir papildomÄ (kintamÄ ) atlyginimo dalį (1 t., b.l. 134-143). PapildomÄ atlyginimo dalį padaliniui kiekvienÄ mÄnesį tvirtina bendrovÄs generalinis direktorius vyriausiųjų specialistų teikimu, kuri sudaro iki 30 procentų padalinio pagrindinio atlyginimo, atskirais atvejais gali bÅ«ti nustatomas 40 procentų papildomo atlyginimo dydis. Procentų dydis priklauso nuo padalinio darbo rezultatų per mÄnesį (12.8.1 p.). PapildomÄ atlyginimÄ padalinio dirbanÄiųjų tarpe paskirsto padalinio vadovas, priklausomai nuo kiekvieno darbuotojo darbo rezultatų per mÄnesį. Padalinio vadovo nuožiÅ«ra papildomas atlyginimas darbuotojui, atskirais atvejais, gali bÅ«ti neskiriamas (12.8.2 p.).
Pateikti dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovo 2008 metų vidutinis atlyginimas buvo 1295 Lt 16 ct (nuo 669,32 Lt iki 1487,23 Lt) (1 t., b.l. 40), o 2009 sausio mÄn. jam iÅ¡mokÄta 519 Lt 75 ct atlyginimo (be kintamos dalies; pažymÄta, jog dirbta 12 darbo dienų); vasario mÄn. â 880 Lt atlyginimo ir 220 Lt kintama atlyginimo dalis (dirbta 20 d.d.); kovo mÄn. â
918 Lt 50 ct atlyginimo (be kintamos dalies, dirbta 21 d. d.) (1 t., b.l. 163).
Atsakovo atstovÄ savo argumentams, kad ieÅ¡kovui už sausio mÄnesį iÅ¡mokÄtas mažesnis atlyginimas dÄl
paskirtos nuobaudos, pagrįsti pateikÄ 2009-01-23 A. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriuo praneÅ¡ama, kad V. B. padarÄ darbo drausmÄs
pažeidimÄ ir siÅ«loma Å¡iam darbuotojui pareikÅ¡ti papeikimÄ ir nubausti materialiai, neiÅ¡mokant 30 procentų premijinio atlygio (1 t., b.l. 161) ir duomenis apie 2009-01-27 paskirtÄ nuobaudÄ â pastabÄ už nerÅ«pestingÄ pareigų atlikimÄ (b.l. 72).
             Pats ieÅ¡kovas bylos nagrinÄjimo metu pirmos instancijos teisme pripažino, kad nuo 2009 sausio mÄnesio sargo darbo nedirbo, gavo mažesnį atlyginimÄ , bet dÄl pakeitimų
į darbdavį nesikreipÄ, todÄl pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, jog apeliantas sutiko dirbti pasikeitusiomis sÄ lygomis. Darbo sÄ lygos buvo keiÄiamos dÄl stebÄjimo kamerų įmonÄje
įrengimo, o apeliantas dirbÄs įmonÄje elektriku negalÄjo nežinoti apie minÄtų kamerų įrengimÄ .
             Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog įmonÄje įrengus stebÄjimo kameras, darbdavys turÄjo teisÄ keisti ieÅ¡kovo V. B. darbo sÄ lygas.
Kolegija taip pat sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄtas darbo užmokestis nebuvo mažesnis už darbo sutartimi sutartÄ darbo užmokestį, todÄl reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo dÄl sumažinto atlyginimo neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį atmestas pagrįstai.
DÄl aukÅ¡Äiau nurodytų motyvų apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nÄra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dÄl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r Ä :
Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Kolegijos
pirmininkas                                                                                       Marijonas
GreiÄius
TeisÄjos                                                                                               Â
           Dalia KaÄinskienÄ
                                                                                                                       Â
Tatjana ŽukauskienÄ