Legislator Case Law & Legislation
a256495f-7178-4858-9c64-e7c3db7e20e9 AI generated

a256495f-7178-4858-9c64-e7c3db7e20e9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a256495f-7178-4858-9c64-e7c3db7e20e9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant apeliantui V. B. ir jo atstovui adv. Viliui MartiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vilniaus paukÅ¡tynas“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neiÅ¡mokėto atlyginimo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

a256495f-7178-4858-9c64-e7c3db7e20e9 · Vilniaus apygardos teismas: dalyvaujant apeliantui V. B. ir jo atstovui adv. Viliui MartiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vilniaus paukÅ¡tynas“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neiÅ¡mokėto atlyginimo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

     Civilinė byla Nr. 2A-938-623/2010

Procesinio sprendimo kategorija 119.10.8.;121.;

 (S)

                                                                                                                        Â

                                                             Â

                                                                  Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 22 d.

     Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės,

sekretoriaujant Julijai Å treimikienei,

dalyvaujant apeliantui V. B. ir jo atstovui adv. Viliui MartiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Vilniaus paukÅ¡tynas“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neiÅ¡mokėto atlyginimo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

            Â

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t., b.l. 1-4) bei patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t., b.l. 100-104) praÅ¡ydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ Ä¯ numatytÄ DK 129 straipsnyje – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuri atskaičius mokesčius sudaro 8448 Lt 12 ct; priteisti iÅ¡ atsakovo dėl sumažinto atlyginimo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius sudaro 2389 Lt 63 ct; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas nurodė, kad nuo 1985 metų dirbo AB „Juodšilių paukštynas“ elektriku, 1996 metais

pastatus ir kitÄ turtÄ Ä¯sigijus atsakovui AB „Vilniaus paukÅ¡tynas“, ieÅ¡kovo darbo santykiai nuo 1996-11-30 tęsėsi AB „Vilniaus paukÅ¡tynas“, todėl mano, jog darbo stažas atsakovo įmonėje jam turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 1985 metų.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas 2009-04-30 atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva, pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 8 p. IeÅ¡kovas mano, kad buvo atleistas iÅ¡ darbo nepagrįstai ir nurodė, kad 2009-04-27 kasė duobę kabelio tiesimui KalviÅ¡kių giluminių gręžinių teritorijoje, jį su bendradarbiu

iš karto po pietų pertraukos pakvietė apsaugos viršininkas K. V. ir darbų saugos inžinierė G. B. bei liepė jiems pūsti į

alkotesterį, jiems papÅ«tus pasakė, kad viskas tvarkoje. IeÅ¡kovui nebuvo duotas pasiraÅ¡yti dokumentas, kur buvo užfiksuoti alkotesterio parodymai. IeÅ¡kovas nurodo, kad ir su aktu dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo jo nesupažindino, aktÄ pamatė tik teisme. TÄ dienÄ dirbo iki 15.30 val., kitÄ dienÄ â€“ iki pietų. Po pietų buvo iÅ¡kviestas į kadrų skyrių, kitÄ dienÄ buvo pas direktorių, kuris pasakė

apie atleidimÄ , kadrų skyriuje siÅ«lė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl išėjimo savo noru. IeÅ¡kovas

pridavė įrankius, surinko reikiamus paraÅ¡us ir po pietų jam davė įsakymÄ apie atleidimÄ , kuriame ieÅ¡kovas įrašė, jog su kaltinimais nesutinka. IeÅ¡kovas nurodė,

kad 2009 m. kovo mėnesį buvo mažinami etatai, ieškovo tiesioginis viršininkas A. M. jam sakęs, jog Kalviškių

elektrikai nereikalingi, nes aptarnaus elektrikai iš Rudaminos, liepė ieškotis darbo, padažnėjo priekaištai dėl neatlikto darbo, nors jokių nurodymų nebūdavo gavęs, todėl mano, kad atsižvelgiant į tai, jog darbdavys faktiškai siekė jį atleisti dėl ekonominių priežasčių darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi būti pakeistas į DK 129 str. ir jam išmokėta išeitinė išmoka.

Taip pat nurodo, kad atsakovas 2009 m. sausio mėnesį vienaÅ¡aliÅ¡kai be darbuotojo sutikimo pakeitė darbo sÄ lygas iÅ¡ budinčio elektriko pervedant į dieninį darbÄ po 8 darbo valandas kasdien, todėl praÅ¡o priteisti neteisėtai sumažinto atlyginimo skirtumÄ .

Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti (1 t., b.l. 19-20, 118-119), nurodydamas, kad ieÅ¡kovas pradėjo dirbti AB ,,Vilniaus paukÅ¡tynas“, kaip naujoje įmonėje, 1996-12-01, ankstesnio atleidimo neskundė, po 1996 m. AB ,,JuodÅ¡ilių paukÅ¡tynas“ egzistavo, tik 1998 m. jo pavadinimas pakeistas į AB „Jukora“, atsakovas jokių įsipareigojimų iÅ¡ AB „JuodÅ¡ilių paukÅ¡tynas“ neperėmė, buvo nupirkta tik dalis turto, todėl ieÅ¡kovo teiginius, kad 1996 m. faktiÅ¡kai vyko įmonių reorganizavimas ir ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä Ä¯monėje reikia skaičiuoti nuo 1985 m., vertino kaip nepagrįstus.

Atsakovas teigė, kad nuo 2009 metų balandžio

mėnesio pradžios elektros padalinio elektrikams A. Å . ir V. B. buvo duota užduotis kasti tranšėjÄ KalviÅ¡kių padalinyje,

pakloti naujÄ elektros kabelį ir jį prijungti. Vyr. energetikui 2009-04-27 11 val. 45 min. patikrinus elektrikų darbo vietÄ , jų ten nerasta. Elektrikai sėdėjo ant žemės netoli miÅ¡ko ir gėrė alų. Vyr. energetikas pakvietė saugos ir

sveikatos skyriaus tarnybos specialistę G. B. ir apsaugos virÅ¡ininkÄ K. V., kad užfiksuotų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ alkoholio

vartojimÄ darbo metu. Buvo suraÅ¡ytas NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo darbe aktas. G. B. teigė, jog ieÅ¡kovui davus papÅ«sti į alkotesterį, jis pripÅ«tė apie 0,23 promilių ir ji jam liepė atvykti paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė, taip pat atsisakė susipažinti su nuÅ¡alinimo aktu. Atsakovas neigia, jog ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. 2009-04-30 ieÅ¡kovui buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, iÅ¡aiÅ¡kintas atleidimo pagrindas, papraÅ¡yta pasiraÅ¡yti ant įsakymo originalo, tačiau ieÅ¡kovas tai padaryti atsisakė. Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas atsisakydavo susipažinti su beveik visais dokumentais. Atsakovo teigimu, kadangi atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas negali bÅ«ti pakeistas, su ieÅ¡kovu atsiskaityta visiÅ¡kai, tai nėra pagrindo priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

             Â

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 6 d. sprendimu (1 t., b.l. 179-184) ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas alkoholio matuoklio parodymais nesiremia, tačiau liudytojai K. V. ir

G. B. nurodė, jog alkotesteris rodė 0,24-0,28 promilių girtumÄ , pats ieÅ¡kovas neneigia patikrinimo Å¡iuo prietaisu fakto, be to, minėti liudytojai patvirtino, jog tikrinimo metu ieÅ¡kovas pats prisipažino, jog yra truputį iÅ¡gėręs. Teismo nuomone, Å¡ios nustatytos aplinkybės komisijos nariams sudarė pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kovo neblaivumÄ . Teismas laikė, jog tai, kad liudytojai negalėjo nurodyti tikslių alkotesterio parodymų, nėra reikÅ¡minga aplinkybė, nes neblaivumo mastas neturi reikÅ¡mės nusižengimo kvalifikavimui, be to, liudytojų nurodytų promilių skirtumas nėra didelis.

Teismas nurodė, kad ieškovo ranka padarytas įrašas darbo sutartyje, kad su kaltinimais nesutinka, leidžia pagrįstai abejoti, jog V. B. nežinojo dėl ko yra atleidžiamas. Taip pat pažymėjo, jog pats ieškovas, pasakodamas apie atleidimo iš darbo aplinkybes, teigė, kad neklausė, dėl ko yra atleidžiamas, tuo pačiu paaiškino, kad kadrų skyriuje jam pasakė, jog pats žino, dėl ko jį atleidžia iš darbo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 2009-04-27 buvo darbo metu darbo vietoje neblaivus, t.y. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kvalifikuotinÄ pagal DK 235 str. 2 d. 8 p., ir drausminė nuobauda jam paskirta pagrįstai.

Teismas nustatė, jog darbdavys nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu, t.y. pažeidė DK 240 str. numatytÄ drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , tačiau atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobÅ«dį bei paties ieÅ¡kovo elgesį, darbdavio nepareikalavimÄ pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu vertino kaip nepakankamÄ pagrindÄ naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, teismo nuomone, teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį.Â

Teismas nurodė, jog nors ir nustatyta, kad ieškovui nebuvo raštu pasiūlyta pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, o komisijos

nariai K. V. ir G. B. pasirašė V. B. nušalinimo akte patikėję V. P. žodžiais, pateikti įrodymai,

jog ieÅ¡kovas ne visada sutinka susipažinti ir pasiraÅ¡yti jam nepalankius dokumentus, pagrįstai leidžia tikėti V. P. nurodyta aplinkybe apie ieÅ¡kovo atsisakymÄ susipažinti su

nuÅ¡alinimo aktu bei raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovo argumentai, kad ieÅ¡kovÄ bet kokiu bÅ«du buvo siekiama atleisti, nes įmonėje buvo vykdomas etatų mažinimas paneigia byloje esantys dokumentai, patvirtinantys ankstesnius ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimus. Be to, atsakovo AB ,,Vilniaus paukÅ¡tynas“ darbuotojų atleidimo pagrindų įvairovė teismui nesudarė pagrindo daryti ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡vados, jog bet kokiais bÅ«dais buvo siekiama atleisti darbuotojus.

             Teismas pripažinęs atsakovo drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimÄ Â formaliu, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovo veiksmus kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir pagrįstai atleido jį iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , taip pat vidutinį darbo užmokestį , kadangi

nutraukus darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, išeitinė išmoka nėra mokama.

             Spręsdamas dėl darbo užmokesčio sumažinimo, teismas nurodė, kad V.

B. atsisakė susipažinti su įsakymu Nr. 651-K dėl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ sargo pareigų, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir paaiÅ¡kinimų matyti, jog ieÅ¡kovas įsakymo turinį žinojo. Teismas pažymėjo, jog pats ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nuo 2009 sausio mėnesio sargo darbo nedirbo, gavo mažesnį atlyginimÄ , bet dėl pakeitimų į darbdavį nesikreipė, todėl teismas vertino, jog jis sutiko dirbti pasikeitusiomis sÄ lygomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad darbo sÄ lygos buvo keičiamos dėl stebėjimo kamerų įmonėje įrengimo, o ieÅ¡kovas dirbęs įmonėje elektriku negalėjo nežinoti apie minėtų kamerų įrengimÄ . Teismas pripažino, jog įmonėje įrengus stebėjimo kameras, darbdavys turėjo teisę keisti ieÅ¡kovo V. B. darbo sÄ lygas.

Teismas nurodė, jog kaip ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas darbo užmokestis nebuvo mažesnis už darbo sutartimi sutartÄ darbo užmokestį, todėl reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo dėl sumažinto atlyginimo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, laikė nepagrįstu ir atmetė.

Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 1-6) ieÅ¡kovas V. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovas pažymi, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo neblaivumÄ bÅ«nant darbe nėra pateikta. Prie atsakovo vyr. energetiko V. P. tarnybinio praneÅ¡imo atsakovo vadovui pridėta fotonuotrauka pirmosios instancijos teismas remiasi nepagrįstai, nes joje negalima įžiÅ«rėti ieÅ¡kovo ir tuo labiau Å¡i nuotrauka neįrodo alkoholio vartojimo ar ieÅ¡kovo neblaivumo fakto. Apeliantas teigia, kad liudytojas V. P. apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ sprendė tik iÅ¡ to, kad jis neriÅ¡liai kalbėjo, netvirtai stovėjo ant kojų, tačiau Å¡ie požymiai negali bÅ«ti pakankami pripažinti faktui, kad asmuo tikrai buvo neblaivus, nes ieÅ¡kovas nepasižymi didele iÅ¡kalba ir sklandžia kalba.

             2009-04-27 suraÅ¡ytas NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas nepatvirtina neblaivumo fakto, kadangi jame iÅ¡vardinti tik požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Å is aktas buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kovui nedalyvaujant ir nežinant, jo nuoraÅ¡as jam nebuvo įteiktas, iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimo. Ä®raÅ¡as akte, kad darbuotojas atsisakė susipažinti su nuÅ¡alinimo aktu, yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Be to, Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas siuntimas dėl asmens neblaivumo nustatymo, jis turėjo bÅ«ti įteiktas darbuotojui, ir darbuotojas turėjo bÅ«ti pristatytas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.  Â

             Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad liudytojai V. P., K. V. ir

G. B. yra atsakovo administracijos darbuotojai, t.y. priklausomi nuo atsakovo asmenys, be to, šių liudytojų parodymai prieštaringi.

Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas anksčiau neva yra atsisakęs pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dėl netinkamų pareigų vykdymo ir atsisakęs susipažinti su įsakymu dėl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ sargo pareigų ir nurodo, kad Å¡ie dokumentai gali bÅ«ti suklastoti, nes jie buvo pateikti į bylÄ tik 2009 m. lapkričio mėnesį, ieÅ¡kovui Å¡ie dokumentai nebuvo įteikti, nebuvo reikalaujama nei pasiraÅ¡yti, nei pasiaiÅ¡kinti.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino DK 240 str. pažeidimÄ , kvalifikuodamas jį neesminiu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Tai, kad ieÅ¡kovui nežinant ir nedalyvaujant buvo suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo aktas, o vėliau Å¡io akto pagrindu jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, yra neteisėta. Vienintelio liudytojo V. P. parodymais konstatuota, kad ieÅ¡kovas atsisakė susipažinti su nuÅ¡alinimo nuo darbo aktu. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas atsisakė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovo įmonėje faktiÅ¡kai buvo vykdomas etatų mažinimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2008-07-31 iki 2009-05-31 per deÅ¡imt mėnesių bendras darbuotojų skaičius atsakovo įmonėje sumažėjo 125 žmonėmis. 2009 metais per penkis mėnesius atleisti 86 darbuotojai. Atleidus ieÅ¡kovÄ , į jo etatÄ nepriimtas kitas darbuotojas. Darbdavys privalėjo ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti kitÄ darbÄ arba jį atleisti pagal DK 129 str. iÅ¡mokant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į 1998-09-28 atsakovui skirtÄ papeikimÄ , taip teismas pažeidė DK 243 str., daugiau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt metų paskirta nuobauda negali turėti įtakos vertinant darbuotojo elgesį ir darbo drausmės laikymÄ si.

Tuo metu, kai buvo priimtas 2008-12-31 atsakovo įsakymas, kuriuo ieÅ¡kovas nuo 2009-01-01 buvo atÅ¡auktas iÅ¡ papildomų pareigų, ieÅ¡kovas buvo atostogose, todėl niekas iÅ¡ darbdavio atstovų net neklausė ieÅ¡kovo nuomonės ar sutikimo. IeÅ¡kovo nuomone, 2009-01-15 suraÅ¡ytas aktas dėl ieÅ¡kovo atsisakymo susipažinti su įsakymu yra suklastotas – suraÅ¡ytas atgaline data po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .

Pirmosios instancijos teismas pažeidė DK 120 str. reikalavimus teigdamas, jog ieÅ¡kovas savo elgesiu parodė, kad jis sutiko dirbti pasikeitusiomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad jis bijojo prarasti darbÄ , todėl nenorėjo ginčytis su darbdaviu. Darbdavio veiksmus, vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeičiant darbo sÄ lygas, sumažinant darbo užmokestį ir nepraÅ¡ant tam darbuotojo sutikimo, ieÅ¡kovas vertina kaip kryptingÄ darbdavio pasiruoÅ¡imÄ darbuotojo atleidimui, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti dėl sumažinimo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį turi bÅ«ti tenkinamas. Â

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., b.l. 10-13) atsakovas UAB ,,Vilniaus paukÅ¡tynas“ praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodo, kad neblaivumas yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, neatsižvelgiant į neblaivumo mastÄ , nes tai neturi reikÅ¡mės nusižengimo kvalifikavimui. DK nereglamentuoja, kaip turi bÅ«ti nustatyti darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktai, Å¡iuos faktus darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieÅ¡tarauti teisės aktams. Atsakovas nuÅ¡alinimo nuo darbo akte nurodė požymius, pagal kuriuos nustatytas neblaivumo faktas. Aktas pasiraÅ¡ytas bendrovės darbuotojų, kurie pagal savo pareigas yra kompetentingi tai nustatyti.

Atsakovo teigimu, neesminiai drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai, kaip tai nepareikalavimas pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, darbuotojo nesupažindinimas su įsakymu, nėra besÄ lyginis pagrindas atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu.

IeÅ¡kovui atsakovas ne kartÄ turėjo priekaiÅ¡tų dėl darbo kokybės, jis dažnai palikdavo darbo vietÄ , tačiau ne visada buvo raÅ¡omas įsakymas dėl nuobaudos skyrimo.

Bendrovėje pastoviai yra didelė darbuotojų kaita, tačiau tai nesusiję su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Vietoj ieškovo dirbti elektriku buvo priimtas A. C..

IeÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ papildomų sargo pareigų viščiukų ceche, kadangi buvo įrengtos stebėjimo kameros. IeÅ¡kovas dėl atÅ¡aukimo iÅ¡ papildomų pareigų nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų, jis liko dirbti elektriku, ir atlyginimas buvo skaičiuojamas kaip už elektriko darbÄ , todėl jis ir sumažėjo. IeÅ¡kovas dėl to nesikreipė į bendrovėje veikiančiÄ darbo ginčų komisijÄ , nei į teismÄ .Â

             Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Dėl V. B. neblaivumo ir drausminės nuobaudos skyrimo

Darbuotojo pasirodymas neblaivaus darbe yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikoma drausminė atsakomybė (DK 236 straipsnis).

Teismų praktika yra nuosekli, kad neblaivaus darbuotojo buvimas darbe paprastai nesuderinamas su tolesniu jo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-272/2004).

DK 235 str. 2 d. 8 p. numato, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu yra darbe yra neblaivus. DK 123 str. 1 d. numato, kad darbdavys turi nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus. Darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaivaus gali bÅ«ti vertinamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Å i aplinkybė turi bÅ«ti nustatoma pagal tokias aplinkybes: 1) darbuotojo neblaivumo faktÄ ; 2) darbuotojo buvimo darbe faktÄ , t. y. buvimÄ darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi bÅ«ti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis; 3) buvimo darbo metu faktÄ , tai reiÅ¡kia asmens buvimÄ darbe tuo metu, kai jis turi atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004). Pagal drausminių nuobaudų parinkimo taisykles (DK 238 str.) skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, ankstesnį darbuotojo darbÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ neblaivaus darbuotojo buvimas darbe paprastai nesuderinamas su tolesniu jo darbu. DK 235 str. tiesiogiai numato, kad neblaivaus darbuotojo buvimo darbe faktas gali bÅ«ti laikomas ne paprastu, o didesnio laipsnio darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004).

DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme sÄ voka ,,darbe“ paprastai suprantama kaip bet kuri darbuotojo darbovietės vieta arba bet kuri kita vieta, kurioje darbuotojas turi bÅ«ti dėl darbo funkcijų vykdymo.

DK nereglamentuoja, kaip turi bÅ«ti nustatyti darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktai, reikÅ¡mingi DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui. Å iuos faktus darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieÅ¡tarauti teisės aktams. Ä®rodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek tÄ dienÄ suraÅ¡yti darbe atitinkami aktai ir kitokie faktiniai duomenys. Kai atitinkama darbuotojo bÅ«sena fiksuojama tÄ dienÄ darbe suraÅ¡ytu aktu, jame turėtų bÅ«ti nurodyti požymiai, pagal kuriuos ta bÅ«sena yra nustatyta.

Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto. Neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikÅ¡mės nusižengimo, kaip Å¡iurkÅ¡taus, kvalifikavimui. Darbo drausmės užtikrinimo pagrindus nustato darbo įstatymai (DK 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio

15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo bÅ«senos nustatymo tvarka yra vieÅ¡osios teisės aktas, kurio tikslai ir uždaviniai yra kitokie. Todėl konstatuojant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikÅ¡mingÄ darbuotojo neblaivumo bÅ«senÄ neprivalu vadovautis minėtos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo bÅ«senos nustatymo tvarkos 1.1 punkte pateiktu neblaivumo (girtumo) sÄ vokos aiÅ¡kinimu.

Byloje nustatyta, kad 1985-07-02 atsakovas V. B. buvo priimtas dirbti elektriku AB „JuodÅ¡ilių paukÅ¡tynas“, o atleistas iÅ¡ Å¡ios įmonės 1996-11-30 savo noru (1 t., b.l. 9-13). Pagal 1996-12-02 darbo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo AB „Vilniaus paukÅ¡tynas“ ir ieÅ¡kovo V. B., ieÅ¡kovas priimtas neterminuotai dirbti elektriku; sutartyje numatytas

300 Lt minimalus mėnesinis tarifinis atlyginimas (1 t., b.l. 5, 24).

Atsakovas ieÅ¡kovo neblaivumo darbe faktui įrodyti pateikė vyriausiojo energetiko V. P. 2009-04-27 tarnybinį praneÅ¡imÄ AB „Vilniaus paukÅ¡tynas“ generaliniam direktoriui, kuriame informuojama, jog 2009-04-27 11.47 val. apsilankęs objekte, A. Å . ir

V. B. rado netoliese esančiame miÅ¡ke geriančius alų: nuo jų sklido alkoholio kvapas, judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba neriÅ¡li (1 t., b.l. 21); prie Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas miÅ¡kelyje kartu su kitais vyrais buvęs ieÅ¡kovas (b.l. 98). 2009-04-27 nuÅ¡alinimo nuo darbo akte Nr. 1 taip pat nurodyti tie patys V. B. požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus, t.y. iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir neriÅ¡li kalba; akte taipogi nurodyta, jog V. B. atsisakė pateikti paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu bei atsisakė susipažinti su nuÅ¡alinimo aktu (1 t., b.l. 22-23). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas V. P. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, patvirtino, jog matė, kad visi vyrai gėrė alų, girdėjo, kaip jį pastebėję vienas kitam sakė slėpti butelius su alumi, matė, kaip slėpė butelius, jam priėjus buvo likęs tik

vienas butelis; teigė, jog V. B. neriÅ¡liai kalbėjo, atsisakė bet kÄ raÅ¡yti ar paaiÅ¡kinti. Liudytojas

surašė aktÄ , pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovui siÅ«lė žodžiu, tačiau pastarasis atsisakė bet kÄ raÅ¡yti; patikslino, jog realiai ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo darbo 15 val. (1 t., b.l. 92). Tai, kad nuo apelianto sklido alkoholio kvapas patvirtino ir liudytojas K. V.,

kuris tikrino ieÅ¡kovÄ jo darbo vietoje alkotesteriu, o Å¡iam parodžius, kad V. B. yra vartojęs alkoholio, liudytojas patvirtino, kad

apeliantas tokiems parodymams neprieštaravo (1 t., b.l. 93). Liudytoja G. B. parodė, kad nei apeliantas, nei jo bendradarbis

patikrinimo metu neneigė gėrę, liudytoja patvirtino, kad apeliantas buvo įraudęs, jautėsi alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai (1 t., b.l. 94). Pirmos instancijos teismo posėdyje pats apeliantas neneigė, kad buvo nufotografuotas bei patikrintas alkotesteriu, kurio parodymai buvo teigiami, t.y. alkotesteris parodė, kad apeliantas vartojo alkoholį (1 t., b.l. 171).

AB „Vilniaus paukštynas“ 2009-04-30

generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 137-K V. B. atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų

darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 8 p. (1 t., b.l. 25).

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl apelianto V. B. neblaivumo darbo vietoje ir darbo metu faktų nustatymo ir drausminos nuobaudos paskyrimo pagrįstumo.

IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad V. B. neblaivumo fakto nustatymas vyko keliais etapais. V. P. užtiko apeliantÄ begeriantį su kitais asmenimis alkoholinius gėrimus miÅ¡ke, darbo metu, nufotografavo V. B., kuris buvęs nufotografuotas neneigė. Å is liudytojas nuvykęs į įmonės pagrindinį dalinį Rudaminoje apie girtavimÄ pranešė K. V. ir G. B., kurie nuvykę į apelianto darbo vietÄ ir nustatė V. B. neblaivumÄ .

V. P. taip pat

patvirtino, kad tÄ pačiÄ dienÄ darbo metu jis buvo pakartotinai nuvykęs į V. B. darbo vietÄ ir surašė aktÄ

dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo, tačiau tokį aktÄ pasiraÅ¡yti, kaip ir bet kÄ kitÄ raÅ¡yti apeliantas atsisakė (1 t., b.l. 92).

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog darbdavys nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu, t.y. pažeidė DK 240 str. numatytÄ drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , tačiau atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobÅ«dį bei paties ieÅ¡kovo elgesį, darbdavio nepareikalavimÄ pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu pagrįstai vertino kaip nepakankamÄ pagrindÄ naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Liudytojas K. P. patvirtino, kad V. B. atsisakė pasiraÅ¡yti nuÅ¡alinimo nuo darbo aktÄ , kaip ir raÅ¡yti bet kokius kitus paaiÅ¡kinimus (1 t., b.l. 92). Todėl tokio paaiÅ¡kinimo nepareikalavimas negali bÅ«ti laikomas pagrindu pripažinti neteisėtu apelianto atleidimÄ iÅ¡ darbo.

IÅ¡ byloje surinktų dokumentų matyti, kad 2008-07-31 AB „Vilniaus paukÅ¡tynas“ dirbo 1130 darbuotojų; 2008-12-31 – 1047 darbuotojai; 2009-05-31 – 1005 darbuotojai; nuo 2009-01-01 iki 2009-05-31 darbuotojai buvo atleidžiami įvairiais pagrindais – Å¡alims susitarus, darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojo pareiÅ¡kimu, ryÅ¡ium su invalidumu ar išėjimu į pensijÄ ; už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , be ieÅ¡kovo, buvo atleistas ir dar vienas asmuo – 2009-04-17 V. K. (1 t., b.l. 37-39). Todėl kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo įmonėje faktiÅ¡kai vykdomo etatų mažinimo.

Dėl darbo užmokesčio sumažinimo

2002-02-01 AB „Vilniaus paukštynas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 24-K (6 p.), darbuotojo sutikimu, elektros cecho budinčiajam elektrikui V. B. jo budėjimo metu pavesta atlikti ir sargo pareigas viščiukų ceche nuo 2002-02-01; šis punktas 2008-12-31

įsakymu Nr. 651-K neteko galios nuo 2009-01-01, V. B. atšauktas iš papildomų sargo pareigų viščiukų ceche (1 t., b.l.

148-149). Pagal teismui pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, 2008 metais ieÅ¡kovas dirbo ir naktimis, o nuo 2009 m. sausio mėnesio įrašų apie darbÄ naktimis nėra; sumažėjęs ir bendras darbo valandų per mėnesį skaičius (1 t., b.l. 46-69). V. B. atsisakė susipažinti su įsakymu Nr. 651-K dėl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ sargo pareigų (1 t., b.l. 150).

Atsakovas pateikė 2003-01-03 AB „Vilniaus paukÅ¡tynas“ pasiraÅ¡ytÄ kolektyvinę sutartį, kurios 12.2 p. numatyta, jog darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir papildomÄ (kintamÄ ) atlyginimo dalį (1 t., b.l. 134-143). PapildomÄ atlyginimo dalį padaliniui kiekvienÄ mėnesį tvirtina bendrovės generalinis direktorius vyriausiųjų specialistų teikimu, kuri sudaro iki 30 procentų padalinio pagrindinio atlyginimo, atskirais atvejais gali bÅ«ti nustatomas 40 procentų papildomo atlyginimo dydis. Procentų dydis priklauso nuo padalinio darbo rezultatų per mėnesį (12.8.1 p.). PapildomÄ atlyginimÄ padalinio dirbančiųjų tarpe paskirsto padalinio vadovas, priklausomai nuo kiekvieno darbuotojo darbo rezultatų per mėnesį. Padalinio vadovo nuožiÅ«ra papildomas atlyginimas darbuotojui, atskirais atvejais, gali bÅ«ti neskiriamas (12.8.2 p.).

Pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovo 2008 metų vidutinis atlyginimas buvo 1295 Lt 16 ct (nuo 669,32 Lt iki 1487,23 Lt) (1 t., b.l. 40), o 2009 sausio mėn. jam išmokėta 519 Lt 75 ct atlyginimo (be kintamos dalies; pažymėta, jog dirbta 12 darbo dienų); vasario mėn. – 880 Lt atlyginimo ir 220 Lt kintama atlyginimo dalis (dirbta 20 d.d.); kovo mėn. –

918 Lt 50 ct atlyginimo (be kintamos dalies, dirbta 21 d. d.) (1 t., b.l. 163).

Atsakovo atstovė savo argumentams, kad ieškovui už sausio mėnesį išmokėtas mažesnis atlyginimas dėl

paskirtos nuobaudos, pagrįsti pateikė 2009-01-23 A. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriuo praneÅ¡ama, kad V. B. padarė darbo drausmės

pažeidimÄ ir siÅ«loma Å¡iam darbuotojui pareikÅ¡ti papeikimÄ ir nubausti materialiai, neiÅ¡mokant 30 procentų premijinio atlygio (1 t., b.l. 161) ir duomenis apie 2009-01-27 paskirtÄ nuobaudÄ â€“ pastabÄ už nerÅ«pestingÄ pareigų atlikimÄ (b.l. 72).

             Pats ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme pripažino, kad nuo 2009 sausio mėnesio sargo darbo nedirbo, gavo mažesnį atlyginimÄ , bet dėl pakeitimų

į darbdavį nesikreipė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, jog apeliantas sutiko dirbti pasikeitusiomis sÄ lygomis. Darbo sÄ lygos buvo keičiamos dėl stebėjimo kamerų įmonėje

įrengimo, o apeliantas dirbęs įmonėje elektriku negalėjo nežinoti apie minėtų kamerų įrengimÄ .

             Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog įmonėje įrengus stebėjimo kameras, darbdavys turėjo teisę keisti ieÅ¡kovo V. B. darbo sÄ lygas.

Kolegija taip pat sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas darbo užmokestis nebuvo mažesnis už darbo sutartimi sutartÄ darbo užmokestį, todėl reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo dėl sumažinto atlyginimo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį atmestas pagrįstai.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                       Marijonas

Greičius

Teisėjos                                                                                               Â

           Dalia Kačinskienė

                                                                                                                       Â

Tatjana Žukauskienė