a2561406-e210-4b4b-95d3-df65672ea1bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1002-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03227-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas G. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (nuo 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas reorganizuotas į Vilniaus pataisos namus), neturtinės žalos atlyginimÄ , t. y. 5 000 Eur, už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ â€“ ilgalaikių pasimatymų nesuteikimÄ laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2018 m. liepos mėnesio (b. l. 1).

Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nesuteikė ilgalaikių pasimatymu su žmona, todėl jo santuoka su žmona nutrÅ«ko. PareiÅ¡kėjo teigimu, ilgalaikių pasimatymų nebuvimas padarė didelės žalos pareiÅ¡kėjo fizinei bei psichinei sveikatai, jis patyrė didžiulį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi. PareiÅ¡kėjo teigimu, Lietuvos valstybė pažeidė Jungtinių Tautų pilietinio ir politinio teisių pakto 2, 5, 7, 10 ir 26 straipsnius ir jį diskriminavo.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti (b. l. 6–9). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 1995 m. iki 2018 m. liepos mėnesio, o skundÄ teismui parašė 2019 m. rugsėjo 19 d., todėl prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 105, 118 straipsnius mirties bausme suÅ¡audant, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 1994 m. lapkričio 5 d. Iki 2018 m. birželio mėn. nuteistiesiems, atliekantiems laisves atėmimo bausmes iki gyvos galvos ir kalėjimo režimo sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami.

LukiÅ¡kių TI-K neturėjo kompetencijos savarankiÅ¡kai suteikti leidimus pasimatyti ar priimti sprendimus dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodo, kokių konkrečių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas įgyvendinti savo teisę gauti ilgalaikių pasimatymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos Å¡ia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.).

PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka, nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ , ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (savo kompetencijos ribose) – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Tokiu bÅ«du, atsakovas neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (iÅ¡ pareigos). Vien abstrakčių pareiÅ¡kėjų teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, ar praÅ¡ymÄ skirti ilgalaikius pasimatymus pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai pateikė, nepakanka, o hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturėtų nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo LukiÅ¡kių TI-K (Vilniaus pataisos namuose) Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nėra įregistruota.

PareiÅ¡kėjui pirmas ilgalaikis pasimatymas buvo suteiktas 2019 m. gegužės 16 d. su piliete I. I. jų vestuvių proga. VieÅ¡ajai atsakomybei kilti bÅ«tinos 3 sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2018 m. liepos mėn. (b. l. 1). Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo Vilniaus pataisos namų praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 11 d., ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos mėn. (pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ iki 2018 m. liepos mėn.).

Teismas sprendžia galimus vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos mėn., kuomet pareiÅ¡kėjui Vilniaus pataisos namuose (LukiÅ¡kių TI-K) nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 94 straipsnyje nustatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas.

Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų, ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad bÅ«tent dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine nebuvimo nutrÅ«ko jo santuoka. Teismas pažymi, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimÄ ribojimo klausimas. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos Å¡ia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga, Å¡iuo atveju Vilniaus pataisos namai (LukiÅ¡kių TI-K), neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. iÅ¡ pareigos).

PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka, nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ , ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga, veikiant intra vires (savo kompetencijos ribose), pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1842-552/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2560-556/2018).

Pažymėtina, jog LVAT bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų, atlyginimo yra vertinama, ar yra įrodyta, jog žala kilo bÅ«tent dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1402-624/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018). Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių TI-K) administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir tokie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti.

To savo skunde neneigia ir pareiÅ¡kėjas. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, tačiau nekonkretizavo, kada jis ar jo sutuoktinė kreipėsi į Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių TI-K) administracijÄ su tokiais pageidavimais.

PrieÅ¡ingai – atsakovės atstovas nurodė, kad tokių praÅ¡ymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo įregistruota. Taigi spręstina, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl pasimatymų su sutuoktine, todėl teismui nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas atsisakė suorganizuoti pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei ilgalaikių pasimatymų ir, kad Å¡iuo aspektu buvo padaryta neturtinė žala pareiÅ¡kėjui. IÅ¡ kai kurių pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų galima spręsti, jog kilusios žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas taip pat kildina iÅ¡ galimai ydingo teisinio reglamentavimo, buvusio ginčo laikotarpiu, kuris nesuteikė nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime, teisės gauti ilgalaikius pasimatymus.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali bÅ«ti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Pažymėjo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, suponuoja tai, kad Å¡ios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su praÅ¡ymais iÅ¡nagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiÅ¡kiančiÄ Å¡ių institucijų veiklÄ , negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų.

Ä®statymų leidyba nelaikytina vieÅ¡uoju administravimu, o Å¡iÄ funkcijÄ vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nes įgyvendina valstybės valdžiÄ . Tokia veikla negali bÅ«ti laikoma administracinio ginčo dalyku. Kaip jau buvo minėta, vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Ä®vertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyta Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių TI-K) administracijos neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės atsakomybei kilti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo G. J. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė