2013-05-22 Nr. AB-2027-3-61-3-02311-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-14/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02311-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. G., Vilniaus rajono savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2012 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė pareiškimą (b. l. 1−8), kuriame prašė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 2.3-6384-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymo Nr. 2.3-5309-(41) patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Vilniaus skyrius) vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3090 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-29 įsakymo Nr. 2.3-6384-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo“ dalinio pakeitimo“;

3) panaikinti 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-862 „Dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės, miško sklypų 2012 metų I ketvirčio ženklinimo grafiko patvirtinimo“ 1 priedo 7 punktą (eilutę).

Taip pat pateiktas prašymas atnaujinti pareiškimo padavimo teismui terminą.

Dėl praleisto termino nurodė, kad apie skundžiamus aktus sužinojo 2012 m. birželio 20 d., gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pareiškimą. Dar nesibaigus pareiškimo padavimo teismui terminui, prokuroras priėmė kitokį procesinį sprendimą nei kreiptis į teismą, kurį aukštesnysis prokuroras pripažino teisėtu ir nurodė atlikti papildomus veiksmus. Gavus 2012 m. rugpjūčio 13 d. STT medžiagą papildomam nagrinėjimui ir išnagrinėjus Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą medžiagą, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (b. l. 30−32) atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti pareiškimo padavimo terminą. Atsisakė priimti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą. Išaiškino, kad nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas nurodė, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks pareiškėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje, pagal kurį viešąjį interesą ginantys subjektai, tarp jų ir prokuroras, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui yra taikytinos ABTĮ 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės. Teismas taip pat rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad iš nurodytos teisės normos matyti, kad paminėto vieno mėnesio termino skaičiavimo pradžia siejama su diena, kai kreipęsis į teismą asmuo šioje normoje numatytais būdais sužinojo apie savo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Šioje teisės normoje nėra atskirai aptarta šio termino skaičiavimo pradžia, kai į teismą kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu (toliau – ir PĮ), jo 19 straipsnio 1, 3 dalimis. Atsižvelgęs į šias įstatymo nuostatas, teismas darė išvadą, kad lemiamą reikšmę kreipimuisi į teismą dėl viešojo intereso gynimo turi prokuroro įsitikinimas apie būtinumą ginti viešąjį interesą, t. y. subjektyvus faktorius. Toks įsitikinimas yra prokuroro atlikto atitinkamo tyrimo, kuriame buvo (arba turėjo būti) panaudoti paminėti prokuroro įgalinimai gauti atitinkamą informaciją ir imtis atitinkamų poveikio priemonių, rezultatas.

Remdamasis bylos dokumentais, teismas nustatė, kad viešojo administravimo subjektų – Vilniaus apskrities viršininko ir Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo administraciniai sprendimai, kurie (pareiškėjo manymu) pažeidė viešąjį interesą ir kuriuos pareiškėjas prašo panaikinti, gindamas šį interesą, atitinkamai buvo priimti 2009 m. balandžio 29 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d. ir 2012 m. vasario 14 d.. Pareiškėjas nurodė, kad apie ginčijamus sprendimus sužinojo 2012 m. birželio 20 d., gavęs STT teikimą ginti viešąjį interesą. Bylos dokumentais taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs STT pateiktą medžiagą, taip pat ir ginčijamus aktus, 2012 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą įspėti Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėją L. D., kad spręsdamas klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. G., nedarytų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad 2012 m. liepos 13 d. priimdamas nurodytą nutarimą, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą, t. y. gavo pakankamai aktualios medžiagos, patvirtinančios, kad ginčijami šioje byloje viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai galimai yra neteisėti ir (ar) nepagrįsti ir galimai pažeidžia viešąjį interesą. Todėl, daryta išvada, kad nuo 2012 m. liepos 13 d. ir prasidėjo pareiškimui paduoti teismui termino eiga. Paskutinė padavimo teismui pareiškimo data laikytina 2012 m. rugpjūčio 13 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2012 m. rugsėjo 3 d., t. y. praleidęs skundo padavimo teismui terminą ir šią aplinkybę pripažįsta.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Teismo vertinimu, prokuroro procesinio sprendimo, šiuo atveju – nutarimo įspėti valstybės tarnautoją, kad nedarytų pažeidimų, priėmimas yra paties pareiškėjo pasirinktas valinis veiksmas ginant viešąjį interesą, ir neturi įtakos pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo realizavimui laikui. Kaip minėta, pareiškėjas jau 2012 m. liepos 13 d. priimdamas procesinį sprendimą dėl poveikio priemonių valstybės tarnautojui, turėjo pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad papildomai gauti dokumentai iš STT ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, neturėjo įtakos pareiškėjo priimtam apsisprendimui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbia termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimi, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmestinas.

III. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 35−38), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį atmesti pareiškėjo prašymą dėl termino pareiškimui paduoti atnaujinimo bei atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą pareiškimą ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teigia, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo skundą, 2012 m. liepos 13 d. prokuroro priimtą procesinį sprendimą (įspėti valstybės tarnautoją), pripažino nepakankamu viešajam interesui apginti ir nurodė atlikti papildomus veiksmus. Paaiškino, kad 2012 m. liepos 13 d. priimdamas nutarimą įspėti valstybės tarnautoją (toliau – ir Nutarimas), apygardos prokuroras laikė, kad tokia viešojo intereso gynimo priemonė yra pakankama viešajam interesui apginti, nes Nutarimo priėmimo metu iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų buvo matyti, ginčijamų administracinių aktų pagrindu Z.

G. nebuvo suteiktas ir įregistruotas joks žemės sklypas. Prokuroras laikė, kad dar nesibaigus nuosavybės teisių perleidimo procesui, kompetentinga institucija, gavusi prokuroro įspėjimą nedaryti teisės pažeidimų, šio proceso netęs ir nepadarys viešojo intereso pažeidimo − neteisėto valstybės nuosavybės perleidimo. Tačiau aukštesnysis prokuroras su tokia pozicija nesutiko. Teigia, kad teismo išvada, kad terminas pareiškimui paduoti buvo praleistas dėl neobjektyvių priežasčių nepagrįsta, toks tokios teisinės situacijos aiškinimas iš esmės paneigtų instancinę prokuratūros sistemą viešojo intereso gynimo procese.

Laikymas, jog tuo metu, kuomet aukštesnysis prokuroras nagrinėja skundą dėl žemesniojo prokuroro priimtų procesinių sprendimų, panaikina žemesniojo prokuroro nutarimą ar nurodo atlikti papildomus veiksmus, skaičiuojama pareiškimo padavimo termino eiga ir net nėra pagrindas atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, iš esmės reikštų, kad prokuroro priimto procesinio sprendimo apskundimas būtų iš esmės niekinis. Atsižvelgiant į tai, jog pagal PĮ 19 straipsnio 4 dalį, skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos, tuo atveju, jei pareiškėjas pasinaudotų savo teise pateikti skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (dėl administracinių aktų panaikinimo) aukštesniajam prokurorui paskutinę skundo padavimo dieną, aukštesnysis prokuroras turėtų konstatuoti, kad terminas kreiptis į administracinį teismą yra praleistas.

Pažymi, kad generalinės prokuratūros prokuroro nutarimas su rašytiniais nurodymais apygardos prokuratūroje buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 13 d., t. y., paskutinę termino dieną (jeigu ji būtų skaičiuojama nuo 2012 m. liepos 13 d.). Nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d. apygardos prokuratūroje jokie medžiagos nagrinėjimo veiksmai atliekami nebuvo, nes dėl to jau buvo priimtas procesinis sprendimas. Be to, generalinei prokuratūrai nurodžius atnaujinti medžiagos nagrinėjimą, prie šios medžiagos buvo prijungta ir prie pareiškimo Teismui pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo medžiaga.

Tai praplėtė visos šios teisinės situacijos nagrinėjimą ir sąlygojo papildomų keliolikos dienų sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog nuo pakankamo duomenų prokuratūroje surinkimo iki kreipimosi į teismą nebuvo nepateisinamai ilgo laiko tarpo, todėl terminas pareiškimui paduoti turėtų būti atnaujintas. Taip pat pažymi, kad STT pareiškime buvo abstraktus reikalavimas „spręsti klausimą ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą“, STT neprašė kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar taikyti kitą konkrečią viešojo intereso gynimo priemonę pagal PĮ 19 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas skundžia teismo nutartį, kuria atmestas jo prašymas atnaujinti pareiškimo padavimo terminą. Pareiškėjas teigia, jog terminas praleistas dėl objektyvios priežasties, t. y. aukštesniajam prokurorui panaikinus prokuroro nutarimą tik įspėti valstybės tarnautoją, o ne kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tačiau ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pat procesines teises kaip bet kuris kitas pareiškėjas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismas, net ir tuo atveju, kai įstatyme nustatyti subjektai kreipiasi į teismą, gindami viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių, įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui (2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-80/2007).

Vis dėlto šis subjektas ir jam taikomas specialus reguliavimas lemia tam tikrą specifiką.

Nors prokurorų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai tiesiogiai kreipimosi į teismą santykių nereglamentuoja, šie teisės aktai, kurie skirti tinkamam institucijos ar įstaigos administravimui užtikrinti, taip pat galėtų būti pasitelkti kaip pagalbinis teisės šaltinis nustatant, ar atitinkamas subjektas tinkamai vykdė savo funkcijas rinkdamas informaciją bei atlikdamas kitus veiksmus, sprendžiant, ar nėra praleistas kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą terminas (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 15).

PĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Pagal PĮ 15 straipsnio 3 dalį, aukštesnysis prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti. Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl proceso veiksmų ir sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.

Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir PĮ 19 straipsniu, darytina išvada, jog lemiamą reikšmę kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo terminui pradžiai nustatyti turi prokuroro įsitikinimas apie būtinumą ginti viešąjį interesą, t. y. subjektyvus faktorius. Toks įsitikinimas yra prokuroro atlikto atitinkamo tyrimo, kuriame buvo (arba turėjo būti) panaudoti paminėti prokuroro įgalinimai gauti atitinkamą informaciją ir imtis atitinkamų poveikio priemonių, rezultatas.

Nurodytų teisės aktų nuostatų analizė taip pat leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo dėl taikytinų viešojo intereso gynimo priemonių, nustato, kad prokuroro pasirinkta viešojo intereso gynimo priemonė yra nepakankama viešojo intereso gynimui, jis negali nurodyti prokurorui, koks sprendimas turi būti priimtas, tačiau gali prokurorą įpareigoti atlikti pakartotinį tyrimą ir iš naujo spręsti, kokia viešojo intereso gynimo priemonė šiuo atveju būtų tinkama.

Manytina, jog tuo atveju, kai aukštesniajam prokurorui nagrinėjant skundą dėl prokuroro nutarimo, sueina skundo dėl viešojo intereso gynimo padavimo teismui terminas, tačiau aukštesniajam prokurorui nustačius, jog prokuroras pasirinko nepakankamą priemonę viešajam interesui apginti, prokurorui per protingą terminą atlikus papildomą tyrimą ir pateikus teismui pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, tai, kad aukštesnysis prokuroras įvertinęs prokuroro nutarimą nustatė jį esant nepakankamą viešajam interesui apginti, turėtų būti vertinama kaip svarbi, objektyvi aplinkybė, leidžianti atnaujinti praleistą pareiškimo teismui padavimo terminą. Priešingu atveju būtų paneigta PĮ nustatyta instancinė prokuratūros sistema, leidžianti aukštesniajam prokurorui koordinuoti prokurorų veiklą viešojo intereso gynimo srityje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, išnagrinėjęs turimą medžiagą, dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, 2012 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą įspėti Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėją, kad spręsdamas klausimus dėl nuosavybės teisių Z. G. atkūrimo nedarytų Žemės reformos įstatymo pažeidimų. Tai leidžia iš esmės sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimdamas šį nutarimą, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, todėl būtent nuo šios dienos prasidėjo termino paduoti teismui pareiškimą eiga. Tačiau, šis nutarimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, kuris išnagrinėjęs skundą, pareiškėjui nurodė, kad nebuvo įvertinti Tarnybos direktoriaus galimai neteisėti veiksmai duodant pavedimą įspėtam valstybės tarnautojui bei nepriimtas procesinis sprendimas (kreiptis į teismą arba atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą) dėl Vilniaus apskrities viršininko, Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymų ir kitų sprendimų, sudariusių sąlygas neteisėtai atkurti nuosavybės teises Z. G.. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis prokuroras grąžino medžiagą pakartotiniam nagrinėjimui siekiant visapusiškai ištirti bei įvertinti nurodytas aplinkybes (b. l. 9). Aukštesniojo prokuroro nutarimas ir raštas dėl medžiagos grąžinimo papildomam nagrinėjimui Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Atsižvelgiant į aukštesniojo prokuroro nurodymus, pareiškėjas atliko papildomą nagrinėjimą, prijungiant ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. prokuratūroje gautą Vilniaus rajono savivaldybės pareiškimą, bei 2012 m. rugpjūčio 13 d. gautą papildomą STT medžiagą, kas leido priimti nutarimą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą ir pateikti pareiškimą teismui, kas ir buvo padaryta 2012 m. rugsėjo 3 d. (pagal pašto žymą ant voko).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas, gavęs aukštesniojo prokuroro nutarimą bei įpareigojimą atlikti papildomą tyrimą, pakankamai operatyviai, per protingą terminą atlikęs taip pat ir papildomos medžiagos analizę, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, todėl terminas pareiškimui paduoti turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti. Klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė