a25069fb-a895-4fa0-a52f-b3a8418cd3ba · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Zalaga                                       Byla Nr. 1A - 38-135/2014Teisėja Edita Gailienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00288-2012-9                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                           1.2.20.6; 2.4.5; 2.4.7; 2.4.6.3.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Audronei Pleckienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,išteisintajam R.

L., jo gynėjui adv. Mindaugui Perminui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. iÅ¡teisintas pagal LR BK 259 str. 1 d. ir 236 str. 2 d. neįrodžius, kad kaltinamasis padarė Å¡ias nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R. L. buvo kaltinamas tuo, jog jis nuo 2012 m. kovo mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir valandos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ melagingai įskųsti įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį – H. V. kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įdėjęs į H. V. priklausantį kelioninį krepšį neteisėtai laikė 9,002 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) iki 2012 m. balandžio 2 d. 14.55 val., kol TelÅ¡ių autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), H.

V., neÅ¡inas kelioniniu krepÅ¡iu su 9,002 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir rastos narkotinės medžiagos buvo paimtos. Be to R. L. buvo kaltinamas tuo, jog jis suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti ir melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2012 m. balandžio 2 d., turėdamas tikslÄ melagingai įskųsti įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį – H.

V. kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , suklastojęs įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje, nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , įdėjęs į H. V. priklausantį kelioninį krepšį 9,002 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ir žinodamas, kad H. V. 2012 m. balandžio 2 d. apie 14.00 val. iÅ¡ K. atvažiuoja į T. ir iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmęs kelioninį krepšį su jame esančiais 9,002 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 15.15 val. iÅ¡ T. autobusų stoties autobusu iÅ¡vyks į K., iÅ¡ savo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. 867884836 skambino TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo grupės vyriausiajam tyrėjui P. G.

į jo naudojamÄ mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 13.18 val., 13.53 val., 14.24 val., 14.30 val., praneÅ¡damas, kad H. V. kelioniniame krepÅ¡yje gabena narkotines medžiagas, nurodydamas H. V. buvimo ir judėjimo kryptį, siekdamas, kad H. V. bÅ«tų sulaikytas ir jo atžvilgiu bÅ«tų pradėtas baudžiamasis persekiojimas, po ko dėl tokių R. L. nusikalstamų veiksmų TelÅ¡ių apskrities vyriausiajame policijos komisariate H. V. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, H.

V. nuo 2012 m. balandžio 2 d. 14.55 val. iki 2012 m. balandžio 4 d. 13.3 val. buvo laikinai sulaikytas, jam įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , buvo apklaustas įtariamuoju, jam skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2013-09-17 nuosprendžiu R. L. iÅ¡teisino pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 236 str. 2 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galimÄ pripažinti R. L. kaltu pagal LR BK 259 str. 1 d. ir 236 str. 2 d.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o R. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 259 str. 1 d. ir paskirti 5 mėn. laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal LR BK 236 str. 2 d. ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti 1 metus 3 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Taip pat prokurorė praÅ¡o vokÄ su dviem vienkartiniais Å¡virkÅ¡tais, plastikines plėveles, vokus su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, ir narkotines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre - sunaikinti. PraÅ¡o nukentėjusiojo H. V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti.Skunde prokurorė nurodo, kad teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, o teismas, vertindamas byloje surinkus įrodymus, neiÅ¡analizavo jų visumos, dėl ko priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Prokurorės nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys - kaltinamojo R. L., nukentėjusiojo H. V., liudytojų L. J. ir J. J. parodymai patvirtina, kad H. V. dėl tam tikrų priežasčių J. J. Å¡eimoje nebuvo pageidaujamas ir ypatingai jo nenorėjo R. L., jis nenorėjo, kad J. J. bendrautų su H. V.. Bylos duomenimis, R. L. dar 2012 m. kovo mėn. kreipėsi į pažįstamÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nÄ P. G. dėl H. V. galimai vykdomos nusikalstamos veikos, 2012 m. balandžio 2 d., tiksliai žinodamas apie H.

V. atvykimÄ Ä¯ TelÅ¡ius ir siekdamas H. V. sulaikymo, R. L., suklastojęs įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, melagingai įskundė H. V. įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , kaip asmenį padariusį nusikalstamÄ veikÄ . Nurodo, kad nors R. L. kaltu neprisipažino, tačiau patvirtino, kad nesutiko, kad J. J. draugautų su H. V., žinojo, jog H. V. gali daryti nusikalstamas veikas, tačiau į policijÄ nesikreipė, nes neturėjo įrodymų. Prokurorės tvirtinimu, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų L.

J. ir J. J. parodymai patvirtina, kad 2012 m. balandžio 1 d. vakare tarp R. L. ir J. J. įvyko konfliktas, po kurio J. J. paskambino H. V. bei perdavė R. L. telefonÄ pakalbėti su H. V. ir J. J. girdėjo, kad R. L. H. V. pasakė „negrasink“ bei girdėjo, kaip R. L. sakė, kad jis neleis H. V. J. J. iÅ¡sivežti, grasino H. V.. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad sekančiÄ dienÄ R. L. kreipėsi į pažįstamÄ policijos pareigÅ«nÄ ne dėl konflikto, o siekdamas praneÅ¡ti, kad H. V. grįžta ar yra grįžęs ir turės narkotinių medžiagų.

Atsižvelgdama į tai, prokurorė tvirtina, kad tokie R. L. veiksmai rodo, jog praneÅ¡imas policijai apie H. V. galimai daromÄ nusikaltimÄ buvo ne pilietinės pareigos atlikimas, kaip teisme akcentavo R. L., o suklastojus įrodymus - įdėjus į H. V. priklausantį kelioninį krepšį 9, 002 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, melagingas įskundimas policijai. Taip pat nurodo, jog R. L. teisme pripažino, kad dar 2012 m. kovo mėn., t. y. likus 2-3 savaitėm iki balandžio 1 d., jis kreipėsi į policijos pareigÅ«nÄ P. G., jog Å¡is pasiaiÅ¡kintų, kad H.

V. yra su kažkuo suriÅ¡tas, tai patvirtino ir liudytojas P. G., tačiau dėl to, kad buvo savaitgalis, P. G. pasakė R. L., kad organizuos patikrinimÄ tik tuo atveju, jei R. L. yra tikras, kad H. V. narkotinių medžiagų turės, tačiau vėliau R. L. nebepaskambino. Dėl teismo iÅ¡vados, jog bet kuris asmuo galėjo įdėti narkotikus į H. V. krepšį, prokurorė nurodo, to negalėjo padaryti nei J. J., nes jos santykiai tuo metu su H. V. buvo geri, kadangi ji laukėsi nuo H. V. kÅ«dikio, nei L. J., kadangi H.

V. draugyste su J. J. buvo labiausiai nepatenkintas R. L., nes jis iÅ¡ lombardo buvo iÅ¡pirkęs J. J. daiktus, dengė jos vardu paimtus kreditus, buvo prieÅ¡iÅ¡kas H. V. lankymuisi pas J. J. ir jų bendravimui ir tolimesnė įvykio eiga tai patvirtina. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog H. V. rankinė L. J. bute prabuvo mėnesį iki 2012 m. balandžio 2 d., J. J. teisme nurodė, kad žymiai anksčiau tÄ krepšį ji buvo žiÅ«rėjusi, matė, kad jame buvo H. V. daiktų, tačiau narkotinių medžiagų ten nematė, liudytoja J.

J. parodė, kad pas H. V. ji narkotikų niekada nebuvo mačiusi, jo draugai su narkotikais susiję nebuvo, o H. V., atvažiavęs pasiimti J. J., nieko su savimi neturėjo ir jokių savo daiktų į krepšį nedėjo. Taip, prokurorės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojos L. J. ir J. J.. Prokurorės nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pas H. V. asmens kratos metu jo neÅ¡amame kelioniniame krepÅ¡yje rastos narkotinės medžiagos jam nepriklausė, nes nei tÄ dienÄ , nei prieÅ¡ paliekant krepšį L.

J. bute, jis narkotinių medžiagų į jį nedėjo ir jų nelaikė, o 2012 m. balandžio 2 d. H. V. vienintelis atvykimo į Telšius tikslas buvo pasiimti J. J. bei daiktus ir vykti į K. Prokurorės teigimu, kad be H. V. ir R. L., išgertuvių metu H. V. norint pasirodyti „kietesniu“ pasakytos frazės, kad jis parduoda narkotikus, kitų duomenų, kad jis galimai užsiiminėja šia nusikalstama veika nei kaltinamasis, nei jo šeimos nariai neturėjo. Pažymi, kad bylos duomenimis, pokalbis apie narkotines medžiagas tarp H.

V. ir R. L. vyko dar prieÅ¡ pusmetį iki 2012 m. balandžio 2 d., todėl logiÅ¡ka, kad vien dėl iÅ¡gertuvių metu iÅ¡girstų nuogirdų apie H. V. galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , R. L. neturėjo pagrindo kreiptis į policijÄ ir į jÄ nesikreipė. Prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad po 2012 m. kovo mėn., kai R. L. pirmÄ kartÄ kreipėsi į policijos pareigÅ«nÄ P. G., jokios papildomos informacijos apie neva, H. V. daromÄ nusikalstamÄ veikÄ R. L. nebuvo gavęs, tačiau paaiÅ¡kėjus, jog J.

J. laukiasi ir ruoÅ¡iasi vykti gyventi į K. pas H. V., R. L., siekdamas iÅ¡skirti J. J. su H. V. ir norėdamas atkerÅ¡yti H. V. už iÅ¡sakytus grasinimus, jis į H. V. priklausantį kelioninį krepšį įdėjo narkotines medžiagas ir, tiksliai žinodamas, kad H. V. atvyksta pasiimti J. J. ir daiktų, t. y. krepÅ¡io, į kurį R. L. buvo įdėjęs narkotinę medžiagÄ - kanapes (ir jų dalis), pranešė policijai apie H. V. atvykimÄ ir iÅ¡vykimÄ , t.y. ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas, kad H.

V. būtų sulaikytas su jo paties padėtais „įkalčiais“. Prokurorės nuomone yra logiška, kad R. L., pats įdėjęs narkotines medžiagas į H. V. kelioninį krepšį, buvo užtikrintas, kad sulaikę H. V. policijos pareigūnai pas jį šias medžiagas ras. Dėl liudytojos L. J. parodymų prokurorė nurodo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pagalvojo, kad narkotines medžiagas galėjo įdėti R. L., ir papildomų apklausų metu patvirtino, kad jos pirminiai parodymai yra teisingi, o teisminio nagrinėjimo metu ji davė parodymus, palankius kaltinamajam teigdama, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo verčiama duoti neteisingus parodymus.

Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad L. J. gyvena kartu su kaltinamuoju, jie turi bendrÄ vaikÄ , Å¡ios liudytojos parodymai vertintini labai kritiÅ¡kai, tačiau netikėti jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nėra pagrindo.Prokurorės nuomone, įvertinus byloje surinktus duomenis, iÅ¡analizavimus įvykių sekÄ , nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, darytina iÅ¡vada, kad visuma surinktų netiesioginių įrodymų patvirtina, kad R.

L. kreipimasis 2012 m. balandžio 2 d. į policijos pareigÅ«nÄ P. G. dėl galimai H. V. daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinumas, ar R. L. spėliojimu, kad H. V. užsiima narkotinėmis medžiagomis. Nurodo, kad nors R. L. savo kaltę neigia, tačiau praneÅ¡imas policijos įstaigai apie H. V., kaip asmenį padariusį nusikalstamÄ veikÄ , yra akivaizdus R. L. iÅ¡ anksto suplanuoto nusikalstamo sumanymo realizavimas. Prokurorės teigimu, byloje surinkti duomenys patvirtina R. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir Å¡ių surinktų duomenų visiÅ¡kai pakanka, pažymi, kad nusikaltimus R.

L. padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas praÅ¡o skundÄ atmesti. Å iaulių, apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai iÅ¡teisino R. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau neiÅ¡sprendė nukentėjusiojo H.

V. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimo ir netinkamai iÅ¡sprendė daiktinių įrodymų klausimÄ , todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.). Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Byloje nustatyta, kad 2012-04-02 iÅ¡teisintasis R. L. kreipėsi į policijos pareigÅ«nÄ , kurį informavo, jog į K. turi grįžti H. V., kuris vėliau su podukra J.

J. planuoja iÅ¡vykti atgal į K. ir su savimi gali gabenti narkotines ar psichotropines medžiagas. 2012-04-02 apie 14.55 val. TelÅ¡ių miesto autobusų stotyje H. V., kuris su savimi nešėsi kelioninį krepšį, buvo sulaikytas ir, atlikus jo asmens kratÄ , jo neÅ¡amo kelioninio krepÅ¡io Å¡oninėje kiÅ¡enėje buvo aptikta plastikinėje plėvelėje susukta 9,002 g narkotinė medžiaga – kanapių (ir jų dalių). Taip pat buvo aptikti ir vienkartiniai Å¡virkÅ¡tai su gelsvos spalvos skysčiu, kurio sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmatakių (prekursorių) nerasta.

R. L. buvo inkriminuojama ne tik tai, kad jis melagingai įskundė H. V. įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ suklastodamas įrodymus, tačiau ir tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius netiesioginius įrodymus. Prokurorė skunde tam tikrais argumentais, kurie grindžiami savaip apraÅ¡ytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, taip pat nepadarė ir kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu prokurorės skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s, paremti prielaidomis ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir jame apraÅ¡ytos aplinkybės rodo kad apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė R. L. iÅ¡teisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokuroro kaltinančius įrodymus ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi kaltinamojo bei liudytojų parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamÄ dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R.

L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 str. 2 d. ir 259 str. 1 d., padarymo. Pagal BK 236 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar prokuratÅ«rai, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , jeigu dėl to Å¡is asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikalstamÄ veikÄ suklastodamas įrodymus baudžiamajam persekiojimui pradėti. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡teisinamojo R.

L. parodymų apie tai, kad H. V. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, jis sužinojo iÅ¡ paties H. V., kuris, paklaustas iÅ¡ ko gyvens su J. J., pasakė, kad jam pinigų netruks, nes jis užsiima narkotikų platinimų, apie tai, kad H. V. gali uždirbti daug pinigų, jam buvo pasakojusi ir J. J. prieÅ¡ įvykį. IÅ¡teisintasis parodė, kad jam (R. L.) paklausus, kas atiduos jų padengtus įsiskolinimus, H. V. atsakė, kad jam nėra problemų ir jis, grįžęs iÅ¡ K. pasiimti J. J., atiduos skolÄ , iÅ¡ ko R.

L. suprato, kad vėl įvyks narkotinių medžiagų platinimo sandėris, apie kÄ jis informavo policijos pareigÅ«nÄ P. G., sekė įvykių eigÄ , apie viskÄ praneÅ¡davo P. G., žinojo, kad H. V. krepÅ¡ys buvo padėtas J. J. kambaryje, tačiau prie H. V. krepÅ¡io nesilietė, policijai negarantavo, kad bÅ«tent H. V. krepÅ¡yje ras narkotikus. IÅ¡teisintojo teigimu, jis nebuvo įsitikinęs, kad nagrinėjamo įvykio metu pareigÅ«nai tikrai gali rasti narkotikų, tačiau jis atliko tik pilietinę pareigÄ (2 t., 18, 19, 20 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu R. L. taip pat tvirtino, kad anksčiau, dar prieš įvykį, H. V. jam buvo sakęs, kad jam (H. V.) dėl pinigų nėra problemų, nes jis užsiima narkotikų platinimu, nuveža juos ir gauna kelis šimtus litų, o 2012-04-01 jis (R. L.) sužinojo, kad J. J. turi įsiskolinimų, kuriuos atsirado jai gyvenant su H. V., H. V. pažadėjo skolas padengti, po paskutinio pokalbio su H. V., kurio metu H. V. jam grasino, jis nusprendė pranešti P. G. apie tai, kad H. V. užsiima narkotikų gabenimu.

IÅ¡teisintojo teigimu, jis buvo įsitikinęs 100 procentų, kad H. V. platina narkotikus. IÅ¡teisintasis dėl narkotikų įdėjimo H. V. neprisipažino (1 t., 135-138, 144 b. l.). Tuo tarpu nukentėjusysis H. V. tvirtino, kad su R. L. jis buvo piktuoju tik dėl J. J., nes norėjo jÄ iÅ¡sivežti į K., ten P. buvo suradęs butÄ , teigė, kad K. jis dirbo neoficialiai pas pusbrolį, dirbo metus ir vėliau po kelis mėnesius padirbdavo, jų skolas mokėjo R. L., kai pradėjo gyventi T. į K. nuvažiavo tik vienÄ kartÄ .

Nukentėjusiojo teigimu, R. L. J. J. pasakė, kad narkotikus jam įdėjo jis (R. L.) ir apie tai pranešė policijai. Nukentėjusysis parodė, kad narkotikų nevartojo ir neplatino, į savo kelioninį krepšį nieko nedėjo (2 t., 20-21 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu H. V. teigė, kad su R. L. ne kaip sutardavo, į K. važiavo ieškoti darbo, kurį jam žadėjo padėti susirasti pusbrolis K. R., jo krepšys su keliais jo daiktais buvo paliktas pas J. J., įvykio išvakarėse įvyko konfliktas su R.

L., kurio metu jis pasakė, kad atvažiuos pasiimti J. J. ir iÅ¡siveÅ¡ jÄ Ä¯ K., sekančiÄ dienÄ jis atvažiavo į TelÅ¡ius, susiraÅ¡inėjo su J. J., atėjus į butÄ J. J. jo jau laukė, daiktai buvo sudėti koridoriuje prie durų, jo krepÅ¡ys buvo sunkus, pasiėmę daiktus jie išėjo, prieÅ¡ įlipant į autobusÄ juos sulaikė policija, kuri, iÅ¡krausčius jo kelioninį krepšį, rado supakuotas narkotines medžiagas, kurių jis nebuvo matęs, tada jis suprato, kad jį norėjo kažkas pakiÅ¡ti, mano, kad Å¡ias medžiagas galėjo įdėti R.

L., norėdamas atkerÅ¡yti dėl vakarykščio įvykio (1 t., 120-122 b. l.). Apklausiama liudytoja L. J. teisme parodė, kad H. V. Å¡nekėjo, jog užsiima narkotikų platinimu, įvykio dienÄ dukra J. ruošėsi važiuoti į K., visus daiktus, tame tarpe ir H. V. krepšį, jos iÅ¡nešė į koridorių, atėjęs H. V. į kuprinę dėjo daiktus, ji R. L. paskambino, kad dukra su H. V. iÅ¡važiavo, H. V. priklausantys krepÅ¡ys iki tol, kol jie iÅ¡važiavo, buvo dukters kambaryje, į tÄ kambarį R.

L. nėjo, ji nematė, kad R. L. galėjo kÄ nors įdėti, o H. V. kažkÄ Ä¯ tÄ krepšį įvykio dienÄ dėjo, R. L. nesakė, kad jis įdėjo H. V. narkotikus. AiÅ¡kindama, kodėl ji teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. J. parodė, kad policijoje pasakė, jog R. L. įdėjo narkotikus, kadangi bijojo, jog neiÅ¡vežtų jos vaikų į globos namus ir jos neuždarytų, ji sakė tai, kÄ norėjo girdėti tyrėjas, jai buvo stresas, nežinojo, jog gali neduoti parodymų (2 t., 22-24 b. l.).

IÅ¡ L. J. ikiteisminio tyrime metu duotų parodymų matyti, jog ji parodė, kad jÄ dukra įtikino, kad narkotikai buvo pakiÅ¡ti, nes ji (J. J.) su H. V. visÄ laikÄ buvo kartu ir matė, kad H. V. nieko nedėjo į krepšį, tada ji (J. J.) pagalvojo, kad narkotikus galėjo įdėti R. L., grįžus R. L. namo, ji apie tai su juo kalbėjo ir jis pasakė, kad tai nesÄ monė, tačiau 2012-04-03 vakare R. L. jai pasakė, kad jį kviečia į policijÄ ir tuos narkotikus jis įdėjo į krepšį norėdamas H.

V. atkerÅ¡yti už grasinimÄ ir jį pamokyti, tačiau vėliau R. L. jÄ perspėjo, kad jei kils įtarimas, ji policijai pasakytų, kad tikrai matė, jog H. V. pats kažkÄ Ä¯sidėjo į krepšį. Vėlesnėse apklausose J. J. tvirtino, kad pirminiai jos parodymai teisingi, tačiau tai, kad R. L. įdėjo narkotines medžiagas į H. V. krepšį, buvo tik R. L. pasvarstymai (1 t. 42-45, 46, 47 b. l.). Liudytoja J. J. teisme parodė, kad įvykio rytÄ ji susidėjo savo daiktus į savo kuprinę, maiÅ¡us ir į H.

V. krepšį, laukė, kol atvažiuos H. V., daiktus buvo pasidėjusi koridoriuje, atvykęs H. V. maišelį su daiktais įdėjo į savo krepšį, ji dar atnešė batus ir juos H. V. įdėjo į tašę. Parodė, kad kai juos sulaikė policija H. V. pasakė, jog prie to bus nagus prikišęs R. L., anksčiau H. V. buvo sakęs, kad labai senai buvo vartojęs narkotikus, pas H. V. ji narkotikų nebuvo mačiusi, į krepšį daiktus krovė ji, jos mama ir H. V., priėjusios prie krepšio R.

L. ji nematė, R. L. jos neprašė duoti jam palankius parodymus, nei iš vakaro, nei iš ryto R. L. prie H. V. krepšio nebuvo priėjęs (2 t., 24-26 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad kai H. V. ryte atvyko daiktai buvo jau sudėti, kad tarp vežamų daiktų būtų kas draudžiama ji nematė, H. V. vartojant narkotikus ji nematė, teigė, kad narkotikus į tašę galėjo įdėti R. L. (1 t. 40-41 b. l.). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme J. J. parodė, kad R. L. jai nesakė, kad jis įdėjo narkotines medžiagas į H.

V. krepšį, H. V. yra minėjęs, kad anksčiau yra vartojęs narkotines medžiagas, kai viskas įvyko, jai H. V. pasakė, kad R. L. įdėjo narkotines medžiagas. Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad R. L. pateikė informacijÄ , jog podukros draugas gali užsiimti narkotikų prekyba, kad kai kada pas jį (H. V.) atsiranda nemažos pinigų sumos, o kai kada jis jų visai neturi, praėjus kelioms dienoms R. L. paskambino ir pranešė, jog podukros draugas galimai turi narkotikus, buvo savaitgalis, todėl daugiau nieko nedarė, po to R.

L. vėl paskambino ir pasakė, kad yra grįžęs podukros draugas ir gali turėti narkotikų, neįvardijo kokių, nenurodė, kur jų ieÅ¡koti, kalbėjo su įsitikinimu, R. L. policijos pareigÅ«nų nurodymu stebėjo H. V.. P. G. teigimu, R. L. jis pažįsta kaip rimtÄ Å¾mogų (1 t., 48-50 b.l., 2 t. 21-22 b. l.). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme P. G. parodė, kad su R. L. dėl H. V. bendravo tris kartus, įvykio dienÄ R. L. pasakė, kad grįžta H. V. ir, kad jis turės narkotinių medžiagų, tÄ dienÄ ir įvyko sulaikymas.IÅ¡ R.

L. ir L. J. akistatos protokolo matyti, kad L. J. nurodė, jog R. L. sakė, kad jis įdėjo į krepšį narkotines medžiagas, kad jos parodymai pareigÅ«nams yra teisingi, niekieno neįtakoti, tačiau atsakydama į 8 klausimÄ , L. J. nurodė, kad tai buvo R. L. pamÄ stymai, o ne tiesioginis prisipažinimas (1 t., 145 –146 b. l.). Akistatos metu su R. L. J. J. nurodė, kad R. L., norėdamas jÄ Ä¯skaudinti, galėjo pakiÅ¡ti H. V. narkotines medžiagas (1 t., 149 –151 b. l.). H. L. ir H. V. akistatos protokole užfiksuota, jog R.

L. teigė, kad H. V. jam sakė, jog užsiima narkotikais ir dėl pragyvenimo jam nėra jokių problemų, o H. V. nurodė, kad girtaudamas su R. L. jis nesakė, jog užsiiminėja narkotikais, tačiau „skiedė“, kad yra rūkęs žolės (1 t., 156 – 158 b. l.). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2129)-ISI-2614 konstatuota, kad rankų pėdsakai, aptikti ant keturių plastikinių plėvelių ir dviejų vienkartinių švirkštų, paimtų H.

V. asmens kratos metu Telšių miesto autobusų stotyje, asmeniui identifikuoti netinka (1 t., 26 – 27 b. l.), o Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2131)-ISI-1233 nurodyta, kad ant tirti pateiktų keturių plastikinės plėvelės skiaučių, paimtų H. V. asmens kratos metu, nerasta sutepimų, tinkamų DNR tyrimui atlikti, o ant tirti pateiktų dviejų švirkštų rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, tačiau jie nepriklauso nei H.

V., nei R. L. (1 t., 34 – 36 b. l.). Taigi, iÅ¡analizavus nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, akistatų protokolus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , matyti, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad iÅ¡teisintasis R. L. įdėjo narkotines medžiagas į H. V. priklausantį krepšį, taip siekdamas ji melagingai įskųsti policijos pareigÅ«nams. Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, jog R. L. kaltę patvirtina netiesioginiai įrodymai, t.y. tai, jog tyrimo metu nustatyta, kad R.

L. nebuvo patenkintas J. J. draugyste su H. V., todėl galėjo jam keršyti ir taip siekti juos išskirti, tačiau šiuo atveju kolegija sprendžia, jog dėl įrodymų trūkumo šiuo atveju išlieka tam tikros abejonės dėl R. L. kaltės. Ir nors prokurorė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kolegija pažymi, kad J. J. ir ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus teigdama, jog R. L. jai sakęs, kad jis įdėjo narkotines medžiagas į H.

V. krepšį, o vėliau tai įvertindama tik kaip R. L. pasvarstymus ir pamÄ stymus (1 t., 44, 46 b. l.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡ių prieÅ¡taravimų nepavyko paÅ¡alinti ir ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatÄ Â (1 t., 145-146 b. l.). Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog logikos pagrindu atmetama versija, jog H. V. narkotines medžiagas į krepšį galėjo įdėti J. J. ir L. J., nes H. V. draugyste su J. J. buvo nepatenkintas tik vienas R. L. ir, žinodamas, kad J. J. laukiasi ir ruoÅ¡iasi iÅ¡vykti į K. gyventi pas H.

V., bei norėdamas jam atkerÅ¡yti, griebėsi nusikalstamų veiksmų. Tačiau Å¡iuo atveju kolegija atkreipia dėmesį, kad nors J. J. ir L. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jos visÄ laikÄ buvo Å¡alia H. V., kai jis atvyko į jų namus pasiimti daiktų ir J. J., tačiau teisminio nagrinėjimo metu jos nurodė, kad nors daiktai jau buvo sudėti į maiÅ¡elius, kuprinę ir H. V. krepšį, tačiau H. V. atvykus daiktai dar buvo perdėliojami, H. V. J. J. daiktus dar dėjo į kuprinę, į savo krepšį (2 t., 22, 25 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad daiktai į H. V. priklausantį krepÅ¡yje buvo sudėti iki H. V. atvykimo ir į jį niekas nieko daugiau nedėjo po to, kai H. V. atvyko į L. J. namus, nėra pagrindo.Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi, kaip, kur ir iÅ¡ kokių pajamų H. V. gyveno, nuomojosi bÅ«stÄ K., nors liudytojas P. G. buvo nurodęs, kad R. L. į jį kreipėsi dėl H. V. daromų nusikalstamų veikų kaip tik dėl to, jog R. L. buvo neaiÅ¡ku, kodėl H.

V. kartais neturi pinigų, o kartais pas jį jų atsiranda daug (1 t., 49 b. l.). Ir nors H. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis, neradęs darbo T., nusprendė važiuoti pas pusbrolį K. R. į K., kuris pažadėjo padėti susirasti butÄ , ir jis iÅ¡vyko į K. pas jį gyventi 201-03-24 bei pas jį dirbo nelegaliai (1 t., 100, 121, 2 t., 20 b. l.), tačiau K. R., apklausimas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nežino, kuo H. V. vertėsi ir iÅ¡ ko gyveno iki 2012-04-02 (1 t. 58 b. l.).

Apie tai, kad H. V. nenorėjo dirbti, o stengėsi gyventi iš J. J. gaunamos neįgalumo pensijos, įmamų piniginių kreditų tyrimo metu teigė ir J. J., ir L. J. ir R. L. ir jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad H. V. turėjo pinigines pajamas dirbdamas, byloje nėra. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad įvykio metu galiojo H. V. atžvilgiu priimtas 2012-01-30 Telšių rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo H. V. buvo nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesiams ir šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., buvo atidėtas metams, įpareigojant H.

V. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (1 t., 108-110 b. l.). Todėl Å¡iuo atveju H. V. teiginiai, jog jis buvo K. iÅ¡sinuomojęs bÅ«stÄ , ten dirbo ir planavo gyventi su J. J., o į TelÅ¡ius sugrįžo tik tam, kad su savimi pasiimtų J. J., kaip tvirtina ir prokurorė apeliaciniame skunde, nenustačius, ar apsigyvenimui K. jis turėjo institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimÄ , taip pat nenustačius, kuo H.

V. K. užsiėmė ir iÅ¡ ko pragyveno, kelia daug abejonių. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esant prieÅ¡taringiems liudytojų ir nukentėjusiojo parodymams ir nesant jokių kitų objektyvių įrodymų nėra galimybės kategoriÅ¡kai paneigti iÅ¡teisinamojo teiginių apie tai, kad jis nedėjo narkotinių medžiagų į H. V. priklausantį krepšį, o į policijos pareigÅ«nus kreipėsi tik dėl to, kad iÅ¡ H. V. elgesio ir pažadų sugrÄ Å¾inti jo (R. L.) padengtus H.

V. ir J. J. padarytus įsiskolinimus suprato, kad įvykio dienÄ H. V. darys nusikalstamus veiksmus, t.y. atliko pilietinę pareigÄ , o visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus vertino iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes ir nepadarė BPK pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti neteisingÄ nuosprendį, todėl Å¡ie prokurorės skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos sprendimu dėl R. L. kaltės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu neiÅ¡sprendė H. V. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , kas Å¡iuo atveju ir turėjo bÅ«ti padaryta. Taip pat pažymėtina, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog vokÄ su dviem vienkartiniais Å¡virkÅ¡tais, plastikines plėveles, vokus su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, ir narkotines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, palikti saugojimui minėtose įstaigose.

Tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo atveju minėti daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 2, 4 p., turi bÅ«ti sunaikinti. Todėl ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pakeičiama. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r ė : Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti:H.

V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.VokÄ su dviem vienkartiniais Å¡virkÅ¡tais, plastikines plėveles, vokus su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, bei narkotines medžiagas, saugomas TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – sunaikinti. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                 Bronius Zalaga Teisėjai                                                                              Gražvydas PoÅ¡kus                                                                               Vaclovas Iždonas                                                   Â