a24f569c-59fa-4a60-93e2-34ce9b8df2ec · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                               Civilinė byla Nr. 2A-509-278/2015Teisėja Ineta Baliukaitytė                                      Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07555-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1; 44.2.4.2; 73.2.6.1; 114.4; 114.11; 116.4; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų:

Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. Č. (L. Č.) ir atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-553-488/2015 pagal ieÅ¡kovo L. Č. (L. Č.) ieÅ¡kinį atsakovei AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , trečiajam asmeniui A.

P. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas L. Č. nurodė, kad 2014-10-03 eismo įvykio metu, dėl trečiojo asmens A. P. kaltės, buvo sugadintas jam priklausantis automobilis Peugeot 406. Atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kad automobilio remontas ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir 2014-10-14 sprendimu jam iÅ¡mokėjo 3 595 Lt žalos atlyginimÄ . Teigė, kad automobilio kaina eismo įvykio dienai buvo 6 080 Lt.

Nurodė, kad įvykio metu jam buvo padaryta neturtinė žala, nes pamačius autoįvykio pasekmes, pablogėjo sveikata, tapo apsunkintas nuvykimas į darbo vietÄ , kuri yra miesto pakraÅ¡tyje, atsirado baimė vairuoti automobilį, dėl automobilio sugadinimo jis negalėjo realizuoti planų ir iÅ¡vykti pas gimines į UkrainÄ . IeÅ¡kovas L. Č. prašė teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 2 495 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino ir priteisė ieÅ¡kovo naudai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, nesutikdamas su padarytos žalos dydžio ir turto likutinės vertės nustatymu, ėmėsi kokių nors įstatyme nurodytų veiksmų – prašė papildomos žalos nustatymo ekspertizės ar pan.. Konstatavo, jog L. Č. nurodytos automobilio rinkos vertės neįrodė. Darė iÅ¡vadÄ , kad sugadintas automobilis turi likutinę vertę, jis yra perduotas savininkui, todėl atsakovė pareigos mokėti už vertę turintį turtÄ , t. y. automobilio liekanas, neturi.

Atsižvelgęs į ieÅ¡kovo dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ , patirtÄ po eismo įvykio, kuris turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, įvykio sukeltus nepatogumus bei į atsakovės turtinę padėtį, konstatavo esant pagrindui priteisti ieÅ¡kovui 200 Eur neturtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. Č. praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, priimti naujÄ sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės 722,60 Eur turtinei žalai atlyginti, automobilio liekanas perduodant atsakovei bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog automobilis nebuvo individualiai įvertintas, todėl jo vertė turėjo bÅ«ti nustatyta pagal analogiÅ¡kų sugadintam automobiliui kitų parduodamų automobilių vertes, buvusias 2014-10-03 ar kitai, įvykio dienai artimai datai. Teigia, jog atsakovės pasirinktas automobilio vertės nustatymo metodas netinkamas, nes parduodamų analogiÅ¡kų sugadintam automobiliui transporto priemonių pardavimo kainos didesnės nei nustatė vidutinę 2014 m. spalio mėn. automobilių rinkos kainÄ VÅ¡Ä® „Emprekis“.

Nurodo, jog atsakovė netinkamai taikė Susisiekimo ir transporto ministrų įsakymu patvirtintus normatyvus likutinei vertei nustatyti (kėbului, pavarų blokui). Be to, nurodo, kad negali parduoti automobilio likutine verte, gali priduoti tik į metalo lauÅ¾Ä , nes automobilis nebetinkamas eksploatuoti, naikintinas. Teigia, jog prarado 6 080 Lt vertės automobilį, todėl jam turi bÅ«ti atlyginta žala, o automobilį realizavimui gali paimti draudimo kompanija. Pažymi, kad automobilis buvo prižiÅ«rėtas, keistos detalės, todėl jo reali vertė buvo didesnė nei analogiÅ¡kų automobilių vidutinė rinkos vertė.Apeliaciniu skundu atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog eismo įvykio metu jam buvo padaryta neturtinė žala. Teigia, kad į gydymo įstaigÄ buvo kreiptasi praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog sveikatos pablogėjimas galėjo bÅ«ti sukeltas eismo įvykio. Be to, eismo įvykio metu ieÅ¡kovo automobilyje nebuvo, nekilo sunkių, ilgalaikių neigiamų padarinių jo sveikatai, gyvybei pavojus negrėsė, eismo įvykio faktas nesutrukdė gyventi visavertį gyvenimÄ , žala padaryta dėl neatsargių, o ne dėl tyčinių draudėjo veiksmų, todėl praÅ¡omÄ iÅ¡mokėti neturtinės žalos dydį laiko nepagrįsta.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundÄ .

Nurodo, kad eismo įvykio metu automobilyje nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti, jei ne užsitęsusi vieÅ¡nagė svečiuose. Teigia, jog dėl įvykio sutriko sveikata ir, savarankiÅ¡kai besigydant nepagerėjo, todėl teko kreiptis į gydytojus. Nurodo, kad, neturint automobilio, patiria nepatogumus vykstant į darbÄ ir iÅ¡ jo bei vykdant daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko pareigas. Teigia, kad automobilio praradimas atėmė galimybę iÅ¡vykti pas gimines į UkrainÄ .IeÅ¡kovo L. Č. apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014-10-03 eismo įvykio metu, dėl trečiojo asmens A. P. kaltės, buvo apgadintas automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Peugeot 406), priklausantis ieÅ¡kovui L. Č. (b. l. 8). 2014-10-09 ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , dėl detalaus žalos paskaičiavimo ir eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo (b. l. 9).

Draudimo kompanija nustatė, jog Peugeot 406 rinkos vertė įvykio dienai buvo 5 200 Lt, o automobiliui esant sugadintam daugiau nei 75 proc., konstatavo esant ekonomiÅ¡kai netikslingu jį remontuoti. Atsakovė apskaičiavo ieÅ¡kovo patirtÄ 3 595 Lt žalÄ ir iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui (b. l. 10-12). L. Č. nesutiko su nustatyta transporto priemonės rinkos verte bei draudimo iÅ¡mokėta suma ir kreipėsi į teismÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Eismo įvykio metu transporto priemonei padaryta žala nustatoma vadovaujantis Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Minėtų taisyklių 14 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga. TurtÄ remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, jeigu bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė, atlikusi žalos administravimo procedÅ«rÄ , nustatė, jog Peugeot 406, kuri eismo įvykio metu buvo 5 200 Lt vertės, neremontuotina, nes transporto priemonės remonto iÅ¡laidos virÅ¡ija jos rinkos vertę (b. l. 10-11, 26-29).

L. Č. Å¡ios iÅ¡vados neginčijo ir nepaneigė atsakovės nustatytos automaÅ¡inos vertės (CPK 178, 187 str.). Kaip minėta, žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Transporto priemonės įvertinimÄ reglamentuoja Susisiekimo ministro ir Finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (toliau - Instrukcija).

Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės likutinė vertė nustatoma Instrukcijos 69-70 punktuose nustatyta tvarka. Atsakovė, atlikdama ieÅ¡kovo patirtos žalos apskaičiavimÄ , nustatė, kad Peugeot 406 vidutinė rinkos vertė 2014-10-03 dienai buvo 5 200 Lt (b. l. 10-11, 30). Nesutikdamas su draudiko nustatyta transporto priemonės vidutine rinkos verte, ieÅ¡kovas tvirtina, jog automobilio vidutinė rinkos vertė eismo įvykio dienai buvo 6 080 Lt ir šį teiginį grindė VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateiktais 2014 m. spalio mėnesio duomenimis apie tos pačios markės ir to paties modelio transporto priemonės vidutinę kainÄ (b. l. 13).

Draudikas, nustatydamas Peugeot 406 rinkos vertę eismo įvykio dienai, taip pat vadovavosi VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateiktais duomenimis bei skelbimais apie parduodamus automobilius interneto svetainėse (b. l. 10-11). Kolegija pažymi, kad esant ginčui dėl transporto priemonės vertės, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas, be to, atstovaujamas advokato, turėjo teisę praÅ¡yti teismo skirti ekspertizę, siekiant nustatyti Peugeot 406 vidutinę rinkos vertę eismo įvykio dienai (CPK 212 str.).

Duomenų, kad šia teisę ieškovas būtų pasinaudojęs, byloje nėra. Kitų pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius dėl didesnės nei nustatė draudikas, transporto priemonės vertės, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Su apeliaciniu skundu ieškovo pateikti nauji įrodymai dėl pakeistų Peugeot 406 detalių (padangų, akumuliatoriaus, amortizatorių), saugojimo sistemos sumontavimo nepatvirtina transporto priemonei buvus esmingai pagerintai, dėl ko jos vertė būtų didesnė nei vidutinė šios markės automobilių vertė.

Dalies minėtų detalių pakeitimai susiję su automobilio eksploatacija bei užtikrinant saugų transporto priemonės naudojimÄ . Neatmestina, jog dalis minėtų detalių (pvz., padangos) iÅ¡liko ir gali bÅ«ti realizuotos. Kadangi draudiko nustatyta automobilio vertė (5 200 Lt) eismo įvykio dienai neginčijamais įrodymais nebuvo paneigta, todėl pripažinti Å¡iai vertei esant klaidingai, nėra pakankamo pagrindo (CPK 185 str.). Kaip paminėta, eismo įvykio metu sunaikintos transporto priemonės likutinė vertė nustatoma pagal Instrukcijos 69-70 punktuose nurodytas formules.

Draudiko pateiktoje išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodyta, kad Peugeot 406 likutinė vertė yra 1 605 Lt (b. l. 30). Ieškovas tvirtina, jog automobilyje Peugeot 406 buvo sumontuota mechaninė pavarų dėžė, todėl draudikas privalėjo vadovautis Instrukcijos 5 priede nurodyta rekomenduojama pavarų dėžės, o ne pavarų bloko procentine išraiška bendroje transporto priemonės vertėje. Pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių Peugeot 406 buvus mechaninei pavarų dėžei, o ne pavarų blokui, ieškovas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.).

Nagrinėjamu atveju kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtu ieškovo teiginiu, todėl pripažinti netinkamai apskaičiuota transporto priemonės nesugadintos dalies (pavarų bloko) vertę neturi pagrindo. Argumentai dėl netinkamai draudiko parinkto transporto priemonės kėbulo vertės procentinės išraiškos bendroje transporto priemonės vertėje, kaip turinčios įtakos automobilio likutinės vertės nustatymui, šiuo atveju negali būti vertinami, nes transporto priemonės likutinė vertė apskaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu (Instrukcijų 69 p.).

Kėbulo vertės procentinė iÅ¡raiÅ¡ka bendroje transporto priemonės vertėje naudojama apskaičiuojant iÅ¡ dalies apgadinto kėbulo vertę (Instrukcijų 72 p.). Duomenų, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, susijusi su iÅ¡ dalies apgadinto kėbulo verte, byloje nenustatyta.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. Č. praÅ¡o priteisti už transporto liekanas, o jas perduoti draudimo kompanijai, nes pats neturi galimybių jų realizuoti. Draudimo įstatymo (17 teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) 2 straipsnio 9 punkte draudikas apibrėžtas kaip asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklÄ .

Minėto straipsnio 26 punktas draudimo veiklÄ nurodo kaip Å«kinę komercinę veiklÄ , kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmokÄ prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti Å¡io asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtÄ ir kitÄ turtÄ . Taigi, draudimo kompanijai įstatymas nenumato galimybės vykdyti kitokiÄ , nei yra nurodyta, veiklÄ , todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas perduoti atsakovei Peugeot 406 liekanas negali bÅ«ti tenkintinas.

Transporto priemonės likučius iÅ¡ardyti, realizuoti gali ne tik pats automobilio savininkas, bet ir kiti asmenys, o papildomai patirtas iÅ¡laidas reikalauti padengti draudimo bendrovei. Be to, CPK 312 straipsnis reglamentuoja draudimÄ apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovas, nesuformulavęs atskiro reikalavimo perduoti likusias automobilio detales draudikui pirmosios instancijos teismui, neturi teisinio pagrindo to praÅ¡yti apeliaciniame procese.Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008; 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2011). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktÄ , neturtinė eismo įvykio žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

IeÅ¡kovas L. Č. pripažįsta tiesiogiai nedalyvavęs 2014-10-03 eismo įvykyje, kurio metu buvo nepataisomai apgadintas Peugeot 406, tačiau sutrikus sveikatai bei dėl patirtų nepatogumų, netekus transporto priemonės, teigė patyręs neturtinę žalÄ . Dėl galimų eismo įvykio padarinių sutrikusiÄ sveikatÄ ieÅ¡kovas grindžia sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažyma (b. l. 52). Å ioje pažymoje nurodyta, jog ieÅ¡kovas 2014-10-24 kreipėsi į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini), nerimo pojūčio, (duomenys neskelbtini).

Kolegija, įvertinus ieškovo L. Č. vizitų sveikatos įstaigoje duomenis, neturi pakankamo pagrindo konstatuoti jo sveikatai sutrikus būtent dėl 2014-10-03 eismo įvykio (CPK 185 str.). Ieškovo nurodytas psichinės sveikatos sutrikimas buvo nustatytas dar 2008 metais, (duomenys neskelbtini) – 2007 metais, šie negalavimai pasikartojantys, todėl sieti juos su 2014-10-03 eismo įvykio pasekmėmis, nėra pagrindo (CPK 178 str.). Be to, L. Č. į medikus kreipėsi  praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, 3 savaitėms.

IÅ¡ dalies sutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais dėl galimų sveikatos sužalojimų, ieÅ¡kovui eismo įvykio buvus automobilyje Peugeot 406, tačiau neturtinės žalos atlyginimo paskirtis atlyginti žalÄ asmeniui, tiesiogiai nukentėjusiam įvykio metu, o ne įsivaizduojamų įvykio pasekmių pagrindu, kurių atsiradimas neapibrėžtas laike. Vertinant ieÅ¡kovo teiginius dėl neturtinės žalos, patyrus nepatogumus (vykstant į darbÄ , namo bendrijos reikalais, kelionė į užsienį) taip pat nėra pakankamu pagrindu priteisti neturtinę žalÄ .

Duomenų apie suplanuotÄ ieÅ¡kovo ar Å¡eimos iÅ¡vykimÄ pas giminaičius į UkrainÄ , suteikiamas atostogas, bÅ«tinumÄ tik bendrijos pirmininkui tvarkyti visus su namo bendrija susijusius dokumentus ir kt., byloje nėra. Ä®vertinus minėtÄ , konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pakankamais ir leistinais įrodymais neįrodė patyręs neturtinę žalÄ dėl 2014-10-03 eismo įvykio, kuriame tiesiogiai nedalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo priteisė ieÅ¡kovui L.

Č. 200 Eur neturtinę žalÄ . Dėl paminėto, sprendimas keistinas ir ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai.Keičiant sprendimÄ , keistinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Atmetus ieÅ¡kinį visa apimtimi, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme iÅ¡ atsakovės nepriteistinos, o iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Č.. Už apeliacinio skundo parengimÄ , jo pateikimÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį ir 140 Eur (90 Eur + 50 Eur) advokato pagalbai apmokėti (b. l. 73-74, 99).

Atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , už apeliacinio skundo pateikimÄ sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (b. l. 95). CPK 80 straipsnio 1 dalis numato žyminio mokesčio skaičiavimo tvarkÄ turtiniuose ginčuose teikiant apeliacinį skundÄ . Nustatyta, jog turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio suma yra ne mažesnė nei 20 €. Kadangi atsakovė nėra pilnai apmokėjusi apeliacinio skundo, patenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ , o ieÅ¡kovo atmetus, iÅ¡ L.

Č. priteistinas 15 Eur žyminis mokestis atsakovės bei 5 Eur valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Viso valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 11,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (6,94+5=11,94 Eur).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovo L. Č. (L. Č.) ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ L.

Č. (L. Č.; a. k. (duomenys neskelbtini) AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , (į. k. 300633222) naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bei valstybės naudai 11,94 Eur (vienuolika eurų 94 euro centus bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Teisėjų kolegija                                                                   Eigirdas Činka                                                                                     Birutė Jonaitienė                                                                                     Birutė Valiulienė