N-575-328-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-328/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01622-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimo J. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1308244-2 J. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 80 Lt baudą dėl to, kad ji 2010 m. lapkričio 3 d., apie 21 val. 39 min., važiavo autobusu be bilieto, taip pažeisdama Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių, patvirtintų 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967, 33.1 punkto reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. Č. skundą, 2011 m. sausio 17 d. nutarimu jį tenkino, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1308244-2 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad J. Č. autobusu važiavo be bilieto. Rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu ir nurodė, jog J. Č. turėjo galimybę pirkti bilietą iš vairuotojo. Teismas sutiko su J. Č. pozicija, kad teisės aktai neįpareigoja keleivių perkant bilietus duoti smulkias kupiūras vairuotojams. Atsižvelgęs į tai, kad J. Č. autobusu važiavo vėlyvu laiku, todėl negalėjo nusipirkti bilieto kioske, į tai, kad ji stengėsi pirkti bilietą iš vairuotojo A. Ž., kuris neturėjo grąžos ir todėl leido J. Č. pirkti bilietą kitoje stotelėje, teismas konstatavo, kad J. Č. veikoje nėra kaltės.

II. Apeliaciniu skundu savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimą ir palikti galioti 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1308244-2. Nurodo, kad Taisyklėse nėra imperatyvios normos, kad vairuotojas privalo parduoti bilietus, o Taisyklių 17 punkte įtvirtinta, jog keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Teigia, kad prie vairuotojo kabinos yra iškabinti informaciniai skelbimai apie susimokėjimo už kelionę viešuoju transportu tvarką, nurodytos kupiūros, kuriomis rekomenduojama atsiskaityti, kad nekiltų sunkumų nusipirkti vienkartinį bilietą. Tvirtina, kad vairuotojas, peržengdamas kompetencijos ribas, nepagrįstai suteikė keleivei teisę važiuoti viešuoju transportu be bilieto, nors turėjo būti duotas nurodymas išlipti iš autobuso. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas institucijos atstovo paaiškinimus ir replikas, buvo šališkas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pabrėžia, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kaltės nebuvimo jos veikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų. Taisyklių 17 punkte numatyta, jog keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Jei nėra galimybės to padaryti, vienkartinį bilietą keleivis įsigyja iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsdamas jį pažymi.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad J. Č. veikoje nėra vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės. Pažymėtina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad J. Č. ketino įsigyti vienkartinį važiavimo bilietą iš vairuotojo, tačiau vairuotojas neturėjo grąžos, todėl bilieto nepardavė. Byloje taip pat nustatyta, kad keleivė autobusu važiavo apie 21 val. 39 min., kai galimai jau nebebuvo galimybės įsigyti bilietą kioske prieš įlipant į autobusą, taip pat kad autobusu J. Č. važiavo vos vieną stotelę, kai į autobusą įlipo kontrolieriai ir nustatė, jog J. Č. važiuoja neturėdama vienkartinio bilieto. Pastebėtina, jog institucija nagrinėjamu atveju pateikia ydingą Taisyklių nuostatų aiškinimą, jog pagal Taisykles autobuso vairuotojas neprivalo parduoti bilietus. Kaip minėta, Taisyklių 17 punktas nustato pareigą keleiviui, neturėjusiam galimybės bilieto įsigyti prieš įlipant į autobusą ar troleibusą, vienkartinį bilietą įsigyti iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje asmuo įlipa. Iš šios normos turinio seka išvada, kad asmeniui, neturėjusiam galimybės įsigyti vienkartinį bilietą prieš įlipant į autobusą ar troleibusą, tokia galimybė yra sudaroma jau įlipus į maršrutinę transporto priemonę (žr. nutartį byloje Nr. N63-896/2010).

Nagrinėjamu atveju keleivei J. Č. nebuvo objektyviai sudaryta galimybė autobuse įsigyti vienkartinį bilietą, nes vairuotojas neturėjo grąžos iš keleivės turėtos 50 Lt kupiūros. Be to, manytina, kad keleivė negalėjo objektyviai numatyti, jog vairuotojas neturės grąžos iš 50 Lt kupiūros. Todėl darytina išvada, kad J. Č. neturėjo tikslo važiuoti be bilieto.

Kadangi J. Č. veikoje nėra ATPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą ir, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pastebėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas priimtame nutarime, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, argumentus atmetė, nelaikytina teismo šališkumu. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas