2021-12-01 Nr. AB-25732-3-62-3-02414-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-582-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02414-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 24 d.) buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui 2007 m. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau Alytaus PN jam nebuvo teikiamas šios ligos gydymas ir medicininė priežiūra (reabilitacija). Pareiškėjui taip pat nebuvo teikiamas specialus maitinimas. Pareiškėjui nebuvo sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos. Jis ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl netinkamo gydymo, tačiau gydymas nebuvo teikiamas. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu taip pat nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Patalpos nebuvo pakankamai vėdinimos. Taip pat trūko sanitarinių įrenginių (prausyklų, klozetų, pisuarų, kojų plautuvių). Pataisos įstaigoje taip pat turėjo būti užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Dėl nesuteikto gydymo ir maitinimo pareiškėjas nuolat jautė kančią ir baimę, tapo uždaras, konfliktiškas, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas pirmiausia pažymėjo, kad daliai pareiškėjo reikalavimo šioje byloje taikytinas ieškinio senaties terminas. Taip pat nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino Alytaus PN dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per atveriamus langus. Nuteistieji patys rūpinasi tvarkos ir švaros palaikymu patalpose. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicininės paslaugos. Pareiškėjui specialus maitinimas gydytojo buvo paskirtas pagal pareiškėjo prašymus 2017 m. sausio 27 d. (3 mėnesiams), 2017 m. spalio 9 d. (4 mėnesiams), o nuo 2018 m. vasario 1 d. – neterminuotai. Pareiškėjo skundas dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Ginčai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimu atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat dėl gyvenamojo ploto ir sanitarinių įrenginių trūkumo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. liepos 30 d. paliko nenagrinėtą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo atstovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus PN (pareigūnų) galbūt neteisėtų veiksmų laikant jį netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. spalio 24 d.

7. Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-8326-428/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. liepos 30 d. jis buvo laikomas Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą, neaprūpinant sanitariniais įrenginiais. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl ši pareiškėjo skundo dalis palikta nenagrinėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 p.).

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d.). Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. spalio 24 d., todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. spalio 23 d. taikytina 3 metų ieškinio senatis. Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo šioje byloje yra reikšmingas pareiškėjo kalinimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. spali 24 d. iki 2019 m. spalio 24 d.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiškėjo kalinimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. sausio 4 d. pareiškėjas buvo laikomas 20 būrio 1 patalpoje, kurios plotas 29,53 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto; nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. – 12 būrio 2 patalpoje, kurio plotas 33,49 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m ploto; nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. spalio 24 d. – 13 būrio 1 patalpoje, kurio plotas 41,95 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m ploto. Darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklėse nustatyta gyvenamojo ploto norma.

10. Teismas pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), kurios 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad bendrabučio tipo patalpos ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per atveriamus langus, kaip numatyta HN 134:2015 17 punkte. Minėtą aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 6, 8 ir 13 būriuose (7 lokalinis sektorius) įrengtos 9 prausyklos, 6 unitazai ir 1 pisuaras, kuriais naudojosi 156 nuteistieji. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, jog tualete turi būti 1 klozetas arba unitazas ir 1 pisuaras dvylikai asmenų ir 1 praustuvė 10 asmenų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245, numatyta, jog bendrabučio tipo patalpų prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge įrengiamas klozetas (gali būti tupiamas) ir praustuvė. Bylos duomenimis nustatyta, kad 12 ir 20 būriuose sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose. Kiekviename sanitariniame mazge įrengtas unitazas ir praustuvė, o tai atitinka aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad 6, 8 ir 13 būrių (7 lokalinis sektorius) sanitariniame mazge, kuriuo naudojosi iki 156 nuteistųjų, įrengti 6 unitazai, 1 pisuaras, 9 praustuvės. Teismas, įvertinęs 7 lokalinio sektoriaus sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių, sprendė, kad sanitarinių įrenginių skaičius laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. spalio 24 d. nevisiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu.

Teismas pažymėjo, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (sanitarinių įrenginių trūkumo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų.

12. Teismas nurodė, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.), kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktą asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai. Atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo skiriamas dietinis maitinimas. Pareiškėjui specialus maitinimas gydytojo buvo paskirtas nuo 2017 m. sausio 27 d. 3 mėnesiams, nuo 2017 m. spalio 9 d. – 4 mėnesiams, o nuo 2018 m. vasario 1 d. – neterminuotai. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam priklausantis dietinis maistas minėtais laikotarpiais nebuvo išduodamas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba laikotarpiais nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ir nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. spalio 9 d. būtų rekomendavusi ar skyrusi pareiškėjui specialų maitinimą pagal medicinines indikacijas. Nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinamą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, pripažintina, jog Alytaus PN administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą, nes teisės aktai nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų.

13. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog nuteistiesiems turi būti užtikrinamas higienos lygis, materialinės sąlygos, apšvietimas ir pan., tačiau teismas pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, o turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos būtent pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas šios skundo dalies tinkamai nepagrindė.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką ginčų, susijusių su sveikatos priežiūra, nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Atlyginimo įstatymas) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galbūt nesuteikto gydymo, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, ši pareiškėjo skundo dalis palikta nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 1 p.).

15. Teismas konstatavo, kad byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo teisės, tačiau teismas tai ignoravo ir priėmė šališką sprendimą. Būtent pataisos įstaiga yra atsakinga už tai, kad joje kalintis asmuo būtų tinkamai gydomas ir prižiūrimas, kaip to reikalauja teisės aktai. Pareiškėjui, kaip neįgaliajam, nesudarius tinkamų kalinimo salygų ir nesuteikius reikiamo gydymo, teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo, nors joks gydymas nebuvo teikiamas ir žala buvo padaryta būtent tuo, kad gydymo paslaugos nebuvo visiškai suteiktos. Teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose. Teismas turėjo būti aktyvus ir jei jam trūko kokių nors duomenų, jis juos turėjo išsireikalauti. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į orumą, dėl to jam neabejotinai buvo padaryta žala. Teismas priėmė neapgrįstą sprendimą, prieštaraujantį aukštesnės instancijos teismo praktikai.

18. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, šio teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos atlyginimo dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. spalio 24 d.

21. Pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat dėl gyvenamojo ploto ir sanitarinių įrenginių trūkumo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. liepos 30 d. paliko nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad jam, kaip neįgaliajam, nesudarius tinkamų kalinimo sąlygų ir nesuteikius reikiamo gydymo, buvo padaryta žala.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų (aplinkybių) vertinimo ir teisės taikymo aspektu apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes bei tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Teismas taip pat pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Pats pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kurie būtų pagrindas daryti kitokias išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai nekartotini.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam Alytaus PN nebuvo suteiktas gydymas, papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, jog dėl gydymo paslaugų pareiškėjo keliamas ginčas neteismingas administraciniam teismui. Suformuota nuosekli teismų praktika, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-254-552/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šioje byloje patirtą neturtinę žalą iš esmės būtent ir grindžia jam neteikiamomis (netinkamai teikiamomis) sveikatos priežiūros paslaugomis. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs teise įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo už nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.).

26. Be kita ko, pripažintina, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas, kuriose prašoma atlyginti patirtą žalą, tokį reikalavimą grindžiant tuo, kad kalinamam asmeniui laisvės atėmimo įstaiga nesudarė sąlygų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nes tokiose bylose laisvės atėmimo įstaigos pareiga sudaryti sąlygas kalinam asmeniui gauti sveikatos priežiūros paslaugas vertinama kaip kylanti iš viešojo administravimo santykių, kuriuose laisvės atėmimo įstaiga turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2558-261/2020, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1264-662/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-714-662/2021). Visgi pareiškėjas šioje byloje nenurodė jokių aplinkybių (argumentų), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Alytaus PN šiuo aspektu pareiškėjui padarė kokius nors neteisėtus veiksmus (nepagrįstai neatliko tam tikrų veiksmų). Tiek pareiškėjo skundas, tiek apeliacinis skundas yra grindžiamas tik abstrakčiais argumentais apie Alytaus PN nesuteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau jokių konkretesnių ir įtikinamų argumentų pareiškėjas dėl to nenurodė. Tad nėra pagrindo pripažinti Alytaus PN neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

27. Pareiškėjo argumentas apie tai, kad jam, kaip neįgaliam asmeniui, nebuvo sudarytos geresnės kalinimo sąlygos, taip pat išsamiau ir konkrečiau neargumentuotas, dėl to nevertintinas kaip pagrįstas. Tad šiuo aspektu taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus (nepagrįstą neveikimą).

28. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, o daliai reikalavimo pritaikęs ieškinio senatį, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą (Civilinio kodekso 6.271 str.).

29. Teismas, atsižvelgęs, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-8326-428/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. liepos 30 d. jis buvo laikomas Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą, neaprūpinant sanitariniais įrenginiais, o šis teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, šią pareiškėjo skundo dalį pagrįstai paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 4 p.). Visgi teismas šiuo pagrindu turėjo palikti nenagrinėtą pareiškėjo skundą didesne apimtimi, t. y. ir dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2019 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN, kur nebuvo įrengta pakankamai prausyklų, unitazų ir pisuarų, jog pareiškėjui, kaip neįgaliajam, nebuvo sudarytos geresnės gyvenimo (kalinimo) sąlygos. Tačiau šis skundžiamo teismo sprendimo trūkumas nėra esminis, t. y. dėl kurio būtų pagrindas teismo sprendimą naikinti, o ir nepatenka į pareiškėjo apeliacinio skundo ribas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame skunde šiuo aspektu nekvestionuojamas.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė