2018-10-03 Nr. AB-17404-3-62-3-01953-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1773-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01953-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. G. padavė teismui skundą (b. l. 4), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 230 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. liepos 2 d. jis buvo kalinamas Alytaus PN pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, kalinimo kamerų tipo patalpose metu jam teko nepakankamai gyvenamojo ploto, trūko inventoriaus. Nerūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su rūkančiais asmenimis. Dušu pasinaudoti buvo galima tik vieną kartą per savaitę 15 minučių. Dušas prie sporto salės nebuvo įrengtas. Pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienų izoliacijose, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijose buvo uždraustos naudoti medžiagos – asbesto. Lovos buvo pasenusios, netinkamos gulėti, t. y. lovos siekė vos 180 cm ilgio, buvo sulankstytos ir sulaužytos. Kamerų tipo patalpų vėdinimas ir apšvietimas neatitiko higienos reikalavimų. Kamerų tipo patalpose niekada nebūdavo valymo priemonių. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado emocinė depresija, buvo baisiai sukrėstas, nuolatos galvodavo apie nepakeliamų gyvenimo sąlygų ir kankinančios aplinkos įtaką jo psichikai, tai pat pablogėjo sveikata, prarado daug svorio, atsirado nemiga, bėrimai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime (b. l. 10–15) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose teko nuo 3,36 kv. m iki 6,32 kv. m gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Lovų ir spintelių būklė yra gera. Būriuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės. Alytaus PN uždarosios zonos kameros yra aprūpintos inventoriumi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN užtikrino, kad patalpų temperatūra, oro judėjimo greitis atitiktų teisės aktų reikalavimus. Uždarosios zonos kameros vėdinamos atidarius langus. Nuteistiesiems suteikta teisė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Uždarojoje zonoje kiekvienoje kameroje yra įrengtas praustuvas. Alytaus PN bendrabučių ir uždarosios zonos stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų Alytaus PN nėra, asbesto pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose taip pat nėra. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu (b. l. 43–48) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 184 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. ir nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (iš viso – 39 paras) pareiškėjui kamerų tipo patalpose teko 3,36 kv. m gyvenamojo ploto, dėl to buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktas, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

7. Teismas nenustatė, kad pats pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir vidutiniškai protingas asmuo, būtų apie netinkamą kamerų apšvietą, vėdinimą, inventoriaus trūkumą, netinkamas naudojimui lovas informavęs Alytaus PN administraciją. Todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kamerų apšvietos, vėdinimo, netinkamų naudojimui lovų teismas vertino kaip nepagrįstus.

8. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, t. y. nenurodė, ar jis pats yra rūkantis ar nerūkantis, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl jo perkėlimo pas nerūkančiuosius arba pranešęs administracijai apie kameroje rūkančius asmenis. Be to, Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 konstatuota, jog uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu. Todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiaisiais teismas vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

9. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo teiginius dėl neišduodamų valymo priemonių paneigė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436, kuriame nurodyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog Alytaus PN pastatų stogai padengti rulonine danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų nėra, pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamos asbestas. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas. Byloje nebuvo duomenų, kad Alytaus PN būtų buvę vykdomi remonto darbai ginčo laikotarpiu, kurių metu susidarė sveikatai kenksmingos asbesto dulkės. Byloje nėra pateikta pareiškėjo skundų Alytaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto pataisos namuose. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl asbesto Alytaus PN vertino kaip nepagrįstus.

11. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas pripažino, jog jam buvo suteikta teisė nusiprausti duše kartą per savaitę 15 minučių dušu, dėl to teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas nurodė, jog Alytaus PN sporto salės nėra, yra įrengtas tik sporto aikštynas po atviru dangumi, kuriame dušas nėra įrengtas, kadangi teisės aktai to nereglamentuoja. Šia Alytaus PN nurodyta aplinkybe teismas neturėjo pagrindo netikėti. Todėl pareiškėjo teiginius, kad dušas nebuvo įrengtas prie sporto salės, teismas vertino kaip nepagrįstus.

12. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokio inventoriaus, kokiu konkrečiu laikotarpiu ir kokiose gyvenamosiose patalpose jam trūko, be to, pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Todėl teismas darė išvadą, kad aplinkybių dėl inventoriaus trūkumo pareiškėjas nepagrindė.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde (b. l. 55–57) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 184 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

14. Alytaus PN pabrėžia, kad nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. ir nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 24, kuri yra 13,45 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, dėl to esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,3625 kv. m (gyvenamojo ploto trūkumas buvo nežymus – tik 0,2375 kv. m). Kadangi tekusio ploto trūkumas pareiškėjui buvo nežymus, atsakovo atstovo nuomone, pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija jo patirtai žalai kompensuoti. Taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis ir tuo pagrindu pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo G. G. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 184 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. liepos 2 d. Alytaus PN.

20. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 39 paras nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio kamerų tipo patalpose, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 184 Eur – dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo.

21. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

22. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, ir kt.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nors ir nežymiai (tik 0,2375 kv. m), tačiau pažeidžiant teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą Alytaus PN buvo laikomas 39 paras. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 184 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė