2021-09-08 Nr. AB-18128-3-62-3-01784-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3006-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01784-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., G. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., B. K., R. K., G. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. B. (iki 2020 m. rugsėjo 9 d. – V. J.) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. Ž. (S. Ž.), L. B., B. K., R. K. ir G. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) 2020 m. birželio 15 d. raštą Nr. 70-2-1897 (toliau – ir Raštas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pripažino netekusiu galios Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. A-3967 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ ir įsakė organizuoti žemės sklypo prie pastato (1A1Ž), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, formavimo ir pertvarkymo projektą. 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato A(duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo patvirtinimo“ atsakovas patvirtino žemės sklypo prie pastato (1A1Ž), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Sklypo formavimo projektas, Projektas).

3. Pareiškėjai paaiškino, kad 2020 m. gegužės 21 d. į pareiškėjams priklausančią namų valdą atvyko geodezinės tarnybos darbuotojas ir pranešė, kad gegužės 26 d. pareiškėjų naudojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bus atliekami geodeziniai matavimai. Pareiškėjai sužinojo apie Sklypo formavimo projektą, kurio tikslas – suformuoti naudojamą žemės sklypą pastatui (1A1Ž), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pareiškėjai teigė, kad apie projekto iniciatorės V. J. inicijuotą Projektą pareiškėjai nebuvo informuoti, todėl buvo pažeistas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės), 41 punktas.

4. Pareiškėjai 2020 m. gegužės 25 d. ir gegužės 26 d. kreipėsi į atsakovą ir pranešė, kad nesutinka su jų namų valdos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytu žemės padalijimu, nes šis žemės sklypas dalijamas neproporcingai užimamam gyvenamajam plotui, vyko ir vyks nuolatiniai ginčai. 2020 m. birželio 15 d. pareiškėjai gavo skundžiamą atsakovo Raštą, kuris buvo neaiškus ir neišsamus, atsakovas iš esmės neatsakė į jam užduotus klausimus. Be to, atsakovui pateikiant atsakymą nebuvo atsižvelgta į jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriuose buvo akcentuoti aiškūs žemės sklypo formavimo kriterijai – faktinis žemės naudojimas bei atitinkami nekilnojamojo turto kadastro bylų planai.

5. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamu Raštu pareiškėjams buvo pateiktas atsakymas į jų prašymą, susijusį su Sklypo formavimo projekto patvirtinimu. Pagal Taisyklių 17 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). ŽPDRIS buvo pateiktas V. J. prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują apie 0,0771 ha valstybinės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgdamas į pateiktą prašymą, Savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato 1A1Ž, (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Parengtam Sklypo formavimo projektui pritarė projekto rengimo iniciatorė V. J., jį patikrino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30), todėl Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 patvirtino Sklypo formavimo projektą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 55 punktą tuo atveju, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (t. y. kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Nagrinėjamu atveju formuojamoje teritorijoje nebuvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl nebuvo teisinio pagrindo informuoti pareiškėjus apie projekto rengimą. Skundžiamame Rašte pareiškėjams taip pat buvo nurodyta, jog pagal Taisyklių reikalavimus Sklypo formavimo projektas buvo suderintas su projekto rengimo iniciatoriais ir patikrintas NŽT, kuri pritarė teikimui tvirtinti projektą. Vadovaujantis Taisyklių 16 punkto nuostatomis, būtent NŽT atlieka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, taip pat projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

9. Teismas nustatė, jog pareiškėjai ir V. J. yra namų valdų (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai. Žemės sklypai prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

10. Teismas pažymėjo, kad teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo, nutarta neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti skundo dalį dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Teismas nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar 2020 m. birželio 15 d. pareiškėjų gautame skundžiamame Rašte tinkamai atsakyta į jų iškeltus klausimus.

11. Įvertinęs pareiškėjų 2020 m. gegužės 25 d. ir gegužės 26 d. kreipimosi į Savivaldybės administraciją turinį, teismas šį pareiškėjų kreipimąsi pripažino skundu pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 15 dalį, nes pareiškėjai minėtame rašytiniame kreipimesi iš esmės akcentavo savo teisių pažeidimą dėl to, kad jie nebuvo informuoti apie Sklypo formavimo projektą, bei nesutiko su jų namų valdos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytu žemės padalijimu.

12. Įvertinęs Taisyklių 12, 16, 17, 54, 55, 58, 73 punktuose įtvirtintas nuostatas teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad formuojamame ginčo žemės sklype prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių nebuvo, pareiškėjai apie rengiamą projektą registruotais laiškais nebuvo informuoti. Taigi nagrinėjamu atveju neinformuojant pareiškėjų apie rengiamą projektą registruotais laiškais, o paskelbiant informaciją ŽPDRIS, Taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos.

13. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad parengtam Sklypo formavimo projektui pritarė projekto rengimo iniciatorė V. J., jį patikrino NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30). NŽT pritarimas tvirtinti Sklypo formavimo projektą reiškia, kad projekto rengimo, viešinimo ar derinimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad skundžiamas Raštas neatitinka tokiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų VAĮ 8 straipsnyje. Teismas nurodė, kad ginčijamas Raštas visiškai atitinka turinio reikalavimus, jame nurodyti nustatyti faktai ir teisės aktų normos, dėl kurių priimtas šis aktas, t. y. jis atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, viešojo administravimo subjektas veikė tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

III. 15. Pareiškėjai S. Ž. (S. Ž.), L. B., G. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjų skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pagal Taisyklių 10 punktą negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Kauno apygardos teismas 2004 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2004 atmetė A. K. apeliacinį skundą dėl pareiškėjų atsisakymo duoti sutikimą žemės sklypo pirkimui ir išaiškino, kad pareiškėjai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą žemės sklypo išpirkimui, kadangi „parduodamų namų dalys turi būti nustatytos, atsižvelgiant į susiklosčiusią sklypo naudojimo tvarką, kiekvieno buto savininko turimą gyvenamąjį plotą, tame tarpe į ieškovės buto plotą privatizuotame vieno buto name“. Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-47-230/2008 tenkino ieškovės A. K. apeliacinį skundą ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 02-01-1591, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalys bendraturčiams. Minėtas įsakymas panaikintas iš esmės tuo pagrindu, kad apie jį nebuvo tinkamai informuota apeliantė A. K.. Sprendime pažymėta, kad „Kauno m. LDT VK 1989 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 226 iki šiol nėra panaikintas, todėl turėjo būti svarstoma, ar jis gali turėti ir ar turi įtakos ginčo santykiams“. Šiose bylose konstatuoti tokie prejudiciniai faktai: 1) pareiškėjai ir A. K. (vėliau – jos teisių perėmėja V. J.) yra bendraturčiai; 2) tam, kad būtų nustatyta kiekvienam iš bendraturčių tenkanti sklypo dalis, reikia nustatyti eilę faktinio pobūdžio aplinkybių, t. y. susiklosčiusią sklypo naudojimo tvarką, bendrasavininkų turimą gyvenamąjį plotą, 1989 m. birželio 14 d. sprendimo galią šiuo metu egzistuojantiems teisiniams santykiams ir pan. Skundžiamu Raštu paneigti minėtuose teismų sprendimuose pateikti išaiškinimai ir pasiekta jiems priešingos išvados, esą buvo galima suformuoti žemės sklypą namui adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ne tik neištyrus visų minėtų aplinkybių, bet netgi neinformavus bendraturčių.

15.2. Prejudiciniais teismų sprendimais nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. yra bendraturčiai, iš ko seka, kad pareiškėjai pagal Taisyklių 55 punktą turėjo būti informuoti registruotais laiškais. Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo padalintas, iš vieno žemės sklypo suformuojant du atskirus žemės sklypus. Tam buvo būtinas visų bendrame sklype esančių statinių savininkų informavimas ir sutikimas.

15.3. Taisyklių 44 punkte nustatyta, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 p.) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Aplinkybė, kad pareiškėjai kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. J. nuosavybės teise valdo bendrą ūkio pastatą, yra konstatuota Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2004, Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-47- 230/2008, tai matyti ir iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame pažymėta, kad 11/100 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta pastatui – gyvenamajam namui, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip matyti iš Sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinio, šis priklausinys lieka už suformuoto sklypo ribų. Be to, nėra suformuotas servitutas ar numatytas kitas būdas namo savininkams naudotis minėtu priklausiniu. Dėl to patvirtintu projektu pažeistos ne tik pareiškėjų, bet ir trečiojo asmens V. J. teisės.

15.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo pašalintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 70-2-3085 „Dėl parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ nurodytas trūkumas: „pateikti informaciją brėžinyje ir aiškinamajame rašte, dėl kokių priežasčių įregistruotas ūkinis pastatas (411 m.) liko už formuojamo sklypo ribų“.

15.5. Suformavus ginčo sklypą bus būtina nustatyti servitutą per pareiškėjų statiniais užstatytą žemės sklypą, kas laikytina dar vienu pagrindu informuoti pareiškėjus registruotu laišku ir gauti jų sutikimą.

15.6. Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad 29,39 kv. m statinys, kuriam suformuotas sklypas, faktiškai daug metų negyvenamas ir nenaudojamas. Iš atsakovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad statinio fizinio nusidėvėjimo procentas – 76 proc., atkuriamoji vertė – 2 Eur. Faktinis nusidėvėjimas yra dar didesnis – likęs tik apgriuvęs medinis karkasas, nėra net pamatų. Namo atstatymas ar restauracija neįmanomi – jį reikia griauti ir statyti iš naujo. Dėl tos priežasties atsakovas apskritai negalėjo nei parduoti valstybinės žemės sklypo be aukciono, nei suformuoti sklypo naudoti nenaudojamam avarinės būklės statiniui.

15.7. Valstybinės žemės pardavimo be aukciono ir sklypo formavimo procedūra atlikta pažeidžiant eilę teisės aktų reikalavimų, o skundžiamas Raštas surašytas formaliai ir neatsako į esminius su tuo susijusius klausimus.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytose bylose Nr. 2A-1150/2004 ir Nr. 2A-47-230/2008 apeliantų nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos prejudiciniais faktais, nes jos nebuvo įrodinėjimo dalyku. Teismai nenustatė, kad parduodant žemės sklypą turi būti vertinamos apeliantų nurodytos faktinės aplinkybės dėl bendraturčių dalių nustatymo ar pan. Priešingai – teismų sprendimuose akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės perleidimo, turi būti vadovaujamasi galiojančiais valstybinės žemės formavimą ir pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl teismai vertino tuo metu galiojusią ginčo žemės pardavimo tvarką.

17.2. Apeliaciniame skunde ginčo žemės sklypo formavimas klaidingai laikomas žemės sklypo atidalijimu, atitinkamai nurodytos neteisingos teisės aktų nuostatos bei teismų praktika. Nagrinėjamu atveju iki Projekto rengimo jokio suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytą sąvoką ir kurį pareiškėjai valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, ginčo teritorijoje nebuvo. Nesant suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nėra jokio pagrindo vadovautis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

17.3. Nesutiktina su apeliantų teiginiais dėl to, kad Projektas neatitinka imperatyvių reikalavimų: žemės sklypas suformuotas į jo ribas neįtraukiant jo priklausinio (ūkinio pastato), patekimui į žemės sklypą bus reikalingas servitutas, kurio nustatymui turės pritarti pareiškėjai, be to, pastatas, prie kurio suformuotas žemės sklypas, faktiškai daug metų negyvenamas ir nenaudojamas. Apeliantai nei vieno iš šių argumentų nepagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kurios galimai buvo pažeistos patvirtinus Projektą, o nurodyta teismų praktika neatitinka faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pareiškėjai kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra pagalbinės ūkio paskirties pastatas, kurio 11/100 dalių priklauso V. J., likusios dalys – pareiškėjams. Šis priklausinys yra skirtas tarnauti ne vienam, o dviems pagrindiniams daiktams ir didžioji dalis šio pastato priklauso būtent pareiškėjų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, o ne pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune. Žemės sklypo riba negali kirsti statinio, suformuoto kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai, Projekto aiškinamajame rašte buvo pažymėta, jog ūkinio pastato 89 proc. priklauso gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl netikslinga šį pastatą įtraukti į formuojamo žemės sklypo ribas. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas naudojimasis ūkiniu pastatu, formuojamame sklype suprojektuotas 3 m pločio servitutas. Tokie Projekto sprendiniai nepažeidžia jokių imperatyvių teisės aktų nuostatų ir užtikrina pareiškėjams galimybę tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia ūkinio pastato dalimi.

17.4. Neaišku, kokią įtaką Projekto teisėtumui turi apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad suformavus žemės sklypą „bus būtina nustatyti servitutą per pareiškėjų statiniais užstatytą žemės sklypą“. Prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo, todėl nurodytas servitutas galės būti projektuojamas tik tada, kai toks sklypas bus formuojamas.

17.5. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog gyvenamasis namas, kurio eksploatavimui Projektu suformuotas žemės sklypas, faktiškai daug metų negyvenamas ir nenaudojamas, fiziškai nusidėvėjęs, todėl „atsakovė apskritai negalėjo nei parduoti valstybinės žemės sklypo be aukciono, nei suformuoti sklypo naudoti nenaudojamam avarinės būklės statiniui“. Valstybinės žemės sklypų pardavimas priskirtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai. Savivaldybės administracija jo nepardavė ir neturėjo teisės parduoti. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, iki šiol jis niekam nebuvo perleistas ir nuosavybės teise priklauso valstybei. Faktinis pastato naudojimas nagrinėjamu atveju neturi įtakos sklypo formavimui. Ginčo gyvenamojo namo savininkė turi teisę ateityje naudotis jai priklausančiu pastatu, jį rekonstruoti ir atstatyti. Tol, kol pastatas nėra išnykęs, jis kaip nekilnojamojo turto objektas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, Savivaldybės administracija neturėjo pagrindo kvestionuoti pastato savininkės teisės inicijuoti žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, formavimo procedūros.

17.6. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję ne su byloje ginčijamo Rašto teisėtumu, o su patvirtinto Projekto ir jo sprendinių vertinimu. Įvertinus pareiškėjų kreipimosi į Savivaldybės administraciją turinį, laikytina, kad Raštas visiškai atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjai byloje neįrodė savo teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. rašto Nr. 70-2-1897 pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kuriais iš esmės siekiama pagrįsti Sklypo formavimo projekto neteisėtumą, pirmiausiai akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent Rašto pagrįstumas ir teisėtumas, kadangi, neatnaujinus skundo padavimo termino, buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

20. Skundžiamu Raštu atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), B. K., R. K. ir G. D. 2020 m. gegužės 25 d. ir gegužės 26 d. kreipimąsi į Savivaldybės administraciją, kuriame jie nurodė, jog namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų (turto savininkų) niekas neinformavo apie Sklypo formavimo projektą, tuo pažeidžiant Taisyklių 41 punktą. Minėtame kreipimesi buvo nurodyta, kad nesutinkama su Projektu, nes žemės sklypas dalijamas neproporcingai turimam gyvenamajam plotui.

21. Skundžiamame Rašte nurodyta, kad Sklypo formavimo projekto, kurio tikslas – suformuoti naudojamą žemės sklypą pastatui 1A1Ž eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, rengimo, viešinimo, informacijos pateikimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis Taisyklių reikalavimais. Rašte pacituotos Taisyklių 13, 54, 58, 66 punktų nuostatos, nurodyta, kad informacija apie Projekto sprendinius buvo skelbiama, tačiau suinteresuoti asmenys per nustatytą laiką pasiūlymų ir pretenzijų nepateikė. Buvo pateiktas Projekto iniciatorių pritarimas, NŽT, patikrinusi Projektą, nustatė, kad jo sprendiniai ir procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus, ir pritarė jo teikimui tvirtinti. Todėl Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 patvirtino Sklypo formavimo projektą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų nurodytas Taisyklių 41 punktas nurodo, kas įtraukiama į formuojamą miškų ūkio paskirties sklypą, o tai nėra aktualu šiuo atveju. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjų kreipimesi išsakyti prieštaravimai dėl Sklypo formavimo projekto sprendinių yra pavėluoti ir nėra galimybės į juos atsižvelgti.

22. Taisyklių 17 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS. Pagal Taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Taisyklių 55 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai projektas rengiamas taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (t. y., kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Pagal Taisyklių 58 punktą, informacija apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. yra vienintelė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė. Atsižvelgiant į tai, kad formuojamame ginčo žemės sklype prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių nebuvo, pagal Taisyklių 55 punkte įtvirtintą reglamentavimą nebuvo privaloma apie rengiamą projektą informuoti pareiškėjus registruotais laiškais. Taigi, nagrinėjamu atveju Taisyklių nuostatos neinformuojant pareiškėjų apie rengiamą Projektą registruotais laiškais, o paskelbiant ŽPDRIS, nebuvo pažeistos. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, susipažinti su Projekto sprendiniais ir pateikti pastabas buvo skirtas ne trumpesnis terminas, nei numatyta Taisyklių 58 punkte. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas skundžiamame Rašte pagrįstai nurodė, jog informavimo apie Sklypo formavimo projektą procedūros nebuvo pažeistos. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje šioje administracinėje byloje tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį skundo reikalavimų neatnaujinus praleisto termino kreiptis į teismą, teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjai, kurie nuo 1989 m. aktyviai domėjosi ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūromis, galėjo aktyviai domėtis teritorijos teisiniu statusu ir apie jų siektus apskųsti įsakymus sužinoti jų paskelbimo ŽPDRIS ir Savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje.

24. Teisėjų kolegija sutinka ir su Rašte pateiktu argumentu, jog Taisyklių 41 punktas, kurio pažeidimu skundėsi pareiškėjai kreipdamiesi į atsakovą, nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi jame nurodyta, kas įtraukiama į formuojamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju Sklypo formavimo projektu nebuvo formuojamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Projekto tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

25. Kaip minėta, kreipimesi, į kurį buvo atsakyta skundžiamu Raštu, taip pat buvo nurodyta, kad nesutinkama su Projektu, nes žemės sklypas dalijamas neproporcingai turimam gyvenamajam plotui.

26. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypai prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo vykdomas žemės sklypo atidalijimas, o Projektu buvo suformuotas žemės sklypas gyvenamajam namui, adresu A(duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti. Ši aplinkybė svarbi nagrinėjamu atveju taikytinų teisės normų aspektu – nagrinėjamu atveju taikytinas Taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis žemės sklypų formavimą. Apeliaciniame skunde ginčo žemės sklypo formavimą klaidingai laikant žemės sklypo atidalijimu, remiamasi šiuo atveju netaikytinomis žemės sklypų atidalijimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis ir su tuo susijusia teismų praktika.

27. Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai).

Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 p.).

Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (67 p.). NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba projektas grąžinamas projekto rengėjui taisyti Taisyklių 651 nurodytu atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto projekto gavimo dienos) (Taisyklių 68 p.).

Taisyklių 69 punkte, be kita ko, numatyta, kad NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių 73 punktas numato, kad informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje.

28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad parengtam Sklypo formavimo projektui pritarė projekto rengimo iniciatorė V. J., jį patikrino NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30). Taigi, nagrinėjamu atveju buvo gauti minėtose Taisyklių nuostatose nurodyti reikalingi pritarimai. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad informacija apie parengtą Sklypo formavimo projektą bei galimybes su juo susipažinti buvo skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje, kaip numatyta Taisyklių 58 punkte, tačiau per Taisyklių 58 punkte nurodytą terminą suinteresuoti asmenys nepateikė pasiūlymų ar prieštaravimų dėl Projekto sprendinių. Taip pat byloje nėra duomenų, kad NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30) pateikta išvada dėl tikslingumo projektą tvirtinti būtų apskųsta Taisyklių 69 punkte nustatyta tvarka.

29. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklėse nustatytais terminais nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pastabų Sklypo formavimo projektui ir NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30) pateikė išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti gavus Projekto iniciatorės raštišką pritarimą, taip pat buvo gautas Projekto iniciatorės pritarimas, atsižvelgiant į Taisyklių 68 punkte įtvirtintą reglamentavimą, atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti sprendimą tvirtinti Projektą.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamame Rašte pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjų kreipimesi išsakyti prieštaravimai dėl Sklypo formavimo projekto sprendinių yra pavėluoti ir nėra galimybės į juos atsižvelgti. Raštas pagrįstas aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, pakankamai motyvuotas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ir atmestini apeliantų teiginiai, kad skundžiamas Raštas yra formalus.

31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad ankstesniuose teismų sprendimuose civilinėse bylose Nr. 2A-1150/2004 ir Nr. 2A-47-230/2008 buvo nustatyti prejudiciniai faktai: 1) pareiškėjai ir A. K. (vėliau – jos teisių perėmėja V. J.) yra bendraturčiai; 2) tam, kad būtų nustatyta kiekvienam iš bendraturčių tenkanti sklypo dalis, reikia nustatyti eilę faktinio pobūdžio aplinkybių, t. y. susiklosčiusią sklypo naudojimo tvarką, bendrasavininkų turimą gyvenamąjį plotą, 1989 m. birželio 14 d. sprendimo galią šiuo metu egzistuojantiems teisiniams santykiams.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai yra prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).

33. Iš Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2004 turinio matyti, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą žemės sklypo pirkimui pripažinimo neteisėtu. Iš Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-47-230/2008 matyti, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 02-01-1591, kuriuo teikta valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui įregistruoti Kauno apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 02-01-2726, kuriuo buvo nustatytos 1653 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalys bendraturčiams, panaikinimo. Nors apeliantai teigia, kad šiose bylose nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjai ir A. K. (vėliau – jos teisių perėmėja V. J.) yra bendraturčiai, jie nenurodo, kokio turto. Nagrinėjamoje byloje apeliantai teigdami, kad yra bendraturčiai, siekia įrodyti, kad jie nepagrįstai nebuvo registruotais laiškais informuoti apie pradedamą rengti Projektą. Šiame kontekste teisiškai reikšminga aplinkybė, ar pareiškėjai turi turto formuojamame žemės sklype, kadangi, kaip minėta, pagal Taisyklių 55 punktą organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus. Minėtos bylose aplinkybė, kad pareiškėjai yra statinių, esančių formuojamame žemės sklype, bendraturčiai, nebuvo įrodinėjimo dalykas ir tokia faktinė aplinkybė minėtos bylose nebuvo konstatuota.

34. Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2004 teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, nurodė, kad „parduodamų namų dalys turi būti nustatytos atsižvelgiant į realiai susiklosčiusią sklypo naudojimosi tvarką, kiekvieno buto savininko turimą gyvenamąjį plotą, tame tarpe į ieškovės buto plotą privatizuojamame vieno buto name“. Tai yra ne nustatytas faktas, o teismo nurodytos minėtoje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės, reikšmingos minėtoje byloje nagrinėtiems teisiniams santykiams. Kaip minėta, ši teismo išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, kuris šioje nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliantų argumentai dėl nepaisytų prejudicinių faktų ir dėl to, kad skundžiamu Raštu buvo paneigti minėtuose teismų sprendimuose pateikti išaiškinimai.

35. Kituose apeliaciniame skunde nurodytuose teismų sprendimuose nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylose faktinių aplinkybių, todėl juose suformuota praktika nėra pagrindo vadovautis šioje byloje.

36. Likę apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos, kurios nagrinėjimo dalykas – Rašto pagrįstumas ir teisėtumas, procesinei baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė