2023-02-01 Nr. AB-2719-3-61-3-01480-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-50-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01480-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono, ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (teisių perėmėjas po nuo 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 28-18 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (teisių perėmėjas po nuo 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 25-853 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. sausio 15 d. jo gyvenamojoje patalpoje Vilniaus PN buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjui priklausančiame televizoriuje buvo rastas Wi-Fi maršrutizatorius. Kratos metu pareiškėjas buvo maisto ruošimo patalpoje, o apie kratą sužinojo iš kitų nuteistųjų. Po kratos pareigūnai informavo apie rastą Wi-Fi maršrutizatorių.

2.2. Pareiškėjas teigė, kad sužinota informacija jį apstulbino, todėl tik atsigavęs pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad rastas Wi-Fi maršrutizatorius priklausė ne jam, o kitam nuteistajam. Kitas nuteistasis patvirtino, kad pareiškėjui nežinant į jo televizorių įmontavo maršrutizatorių, tačiau pataisos namų administracija į tai neatsižvelgė, tyrimo neatliko ir Nutarimu paskyrė nuobaudą. Tiek iš pareiškėjo, tiek iš kito nuteistojo paaiškinimų matyti, kad rastas prietaisas nėra pareiškėjo, jo pareiškėjas nemontavo, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai, o Departamentas Sprendimu nepagrįstai sutiko su Vilniaus PN argumentais.

2.3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad per kratą rastas maršrutizatorius gali būti naudojamas tik su kompiuteriu (jungiama kaip USB atmintinė), pareiškėjas negali naudotis kompiuteriu, o prijungti Wi-Fi maršrutizatorių prie televizoriaus nėra galimybės, prietaisas neveiks, todėl pareiškėjui toks įrenginys nėra reikalingas. Pažymėjo, kad kratos metu patalpoje jo nebuvo, tuo metu gamino maistą, o maršrutizatorių, sužinojęs apie kratą, paslėpė kitas nuteistasis, norėdamas prietaisą išsaugoti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, nes nuteistasis 2021 m. sausio 6 d. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Vilniaus pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) pareigūnams atliekant neplaninę kratą 1-ojo gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas pareiškėjui priklausantis televizorius. Televizoriaus viduje buvo rastas prijungtas Wi-Fi maršrutizatorius. Pareiškėjas pareigūnams žodžiu paaiškino, kad televizorius priklauso jam, bet maršrutizatorius ne jo, pareiškėjas nežino, kaip maršrutizatorius atsirado televizoriaus viduje. Raštu pareiškėjas paaiškino, kad maršrutizatorių į jo televizorių įdėjo nuteistasis – D. S.. Vilniaus PN teigė, kad šis pareiškėjo teiginys yra deklaratyvus, nepatvirtintas jokiais įrodymais ar detalesniais paaiškinimais. Wi-Fi maršrutizatorius pareigūnų buvo paimtas ir perduotas saugoti Vilniaus PN 1-ajam SVS. Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 61-1 pareiškėjui priklausantis televizorius buvo paimtas šešiems mėnesiams ir perduotas saugoti į sandėlį.

4.2. Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (Wi-Fi maršrutizatoriaus turėjimas) tinkamai užfiksuotas dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes.

4.3. Teismo posėdyje Vilniaus PN atstovas paaiškino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Wi-Fi maršrutizatorius negali būti prijungtas prie televizoriaus, nėra svarbi, nes tokio daikto nuteistieji negali turėti. Pareiškėjas iš karto po kratos paaiškinimų nepateikė, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta, o kitas neteistasis kaltę pripažino tik praėjus 2 dienoms, todėl pareiškėjo argumentai, jog pažeidimas nebuvo padarytas, atsakovo atstovo vertinimu, buvo tik gynybinė pozicija. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo kratos atlikimo metu gyvenamojoje patalpoje nebuvo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir nurodė šios argumentus:

5.1. Departamentas, gavęs pareiškėjo 2021 m. sausio 19 d. skundą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui buvo teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda. Pareiškėjui buvo suteikta teisė apsiginti, t. y. pateikti paaiškinimą raštu, tačiau tai daryti pareiškėjas atsisakė, o žodžiu nurodė, jog televizorius priklauso jam, tačiau maršrutizatorius ne jo, kaip atsirado prijungtas prie pareiškėjo televizoriaus – nežino. Tačiau vėliau pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog maršrutizatorių į televizorių įdėjo kitas nuteistasis pareiškėjui apie tai nežinant, kai jis gamino valgį virtuvėje.

5.2. Turėdamas daiktų, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir su savimi turėti asmeninių daiktų sąraše, pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės) 22 punktą, todėl Vilniaus PN direktorius pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Nutarimą ir Sprendimą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo bylinėjimosi išlaidas – 30 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad:

7.1. Vilniaus PN 1-ojo SVS vyriausiasis specialistas 2021 m. sausio 6 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 34-4(1), kuriame nurodė, kad apie 15.05 val. I-ojo gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) patalpoje buvo atlikta neplaninė krata, kurioje dalyvavo kitas nuteistasis. Kratos metu pareiškėjui priklausančiame televizoriuje buvo rastas prijungtas Wi-Fi maršrutizatorius. Pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad televizorius priklauso jam, bet maršrutizatorius – ne, kaip maršrutizatorius atsirado televizoriuje nežino. Tokiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių nuostatas dėl nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų. Anksčiau minėto skyriaus jaunesnysis specialistas 2021 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-18(1) nurodė, kad neplaninės kratos atlikimo metu matė, kaip specialistas pareiškėjo televizoriuje surado prijungtą Wi-Fi maršrutizatorių. Pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad televizorius priklauso jam, tačiau kaip atsirado maršrutizatorius nežino, raštu pasiaiškinti atsisakė. Tą pačią dieną surašytas protokolas dėl pareiškėjo atsisakymo pasiaiškinti raštu, kuriame taip pat buvo įformintas žodinis paaiškinimas, surašytas protokolas dėl patalpos kratos.

7.2. Pareiškėjas Vilniaus PN administracijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad maršrutizatorių į jo televizorių įdėjo kitas nuteistasis. Pareiškėjas apie tai nieko nežinojo, nes tuo metu kitoje patalpoje gamino maistą.

7.3. Pareiškėjo nurodytas kitas nuteistasis 2021 m. sausio 8 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. sausio 6 d. atliktos kratos metu rasti modemas ir maršrutizatorius priklauso jam. Pripažino, kad maršrutizatorių į pareiškėjo televizorių įdėjo jis, pareiškėjo tuo metu patalpoje nebuvo, todėl jis apie tai nieko nežinojo. Nurodė, kad dėl savo elgesio labai gailisi ir prašė neskirti griežtos nuobaudos.

7.4. Vilniaus PN direktorius, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, ginčijamu Nutarimu (2021 m. vasario 3 d. įsakymu ištaisytas rašymo apsirikimas) paskyrė pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

7.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, pateikė skundą Departamentui, prašydamas panaikinti paskirtą nuobaudą. Departamentas ginčijamu Sprendimu skundo netenkino.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, BVK ir Taisyklių nuostatas, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Wi-Fi maršrutizatorius nepatenka į nuteistiesiems leistinų turėti daiktų sąrašą ir kad šis daiktas neplaninės kratos metu, kurioje pareiškėjas nedalyvavo, rastas pareiškėjui priklausančiame televizoriuje.

9. Teismas nustatė, kad nors kratos atlikimo dieną pareiškėjas atsisakė pateikti rašytinį pasiaiškinimą, tačiau kaltės nepripažino, laikėsi nuoseklios pozicijos, jog rastas maršrutizatorius jam nepriklauso ir kad šis įrenginys buvo paslėptas (prijungtas) be jo žinios ir sutikimo. Pareiškėjo žodinius paaiškinimus pareigūnai užfiksavo protokoluose ginčo įvykio dieną. Vėliau pareiškėjas pateikė ir rašytinį paaiškinimą, kuriame pakartoto savo paaiškinimus ir papildomai nurodė nuteistojo, paslėpusio (prijungusio) Wi-Fi maršrutizatorių duomenis. Kitas nuteistasis pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčijo, priešingai, anksčiau nei pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame pripažino, kad kratos metu rasti daiktai, įskaitant maršrutizatorių, priklauso jam, daiktus slėpė skirtingose vietose tikėdamasis, jog pareigūnai bent vieno iš jų nesuras, o pareiškėjas apie tai nieko nežinojo. Tokios pat pozicijos pareiškėjas laikėsi ir teikdamas paaiškinimus teisme.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog pareigūnai būtų patikrinę ir siekę įvertinti, ar rastas maršrutizatorius yra pareiškėjo ir jis šiuo įrenginiu naudojosi, ar įrenginį pagal tiesioginę jo paskirtį galima naudoti ne kompiuteryje, o televizoriuje. Nors teismo posėdyje atsakovo atstovas aplinkybę dėl įrenginio pritaikomumo televizoriui laikė nereikšminga, tačiau vien tai, jog maršrutizatorius rastas pareiškėjo televizoriuje, teismo manymu, nėra pakankamas pagrindas daryti neabejotiną išvadą, jog tai yra būtent pareiškėjo įrenginys. Pareiškėjo teiginius patvirtina nuoseklūs jo parodymai bei kito nuteistojo paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad tiek atsakovas, priimdamas Nutarimą pareiškėjui skirti nuobaudą, tiek Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, išsamiai neįvertino reikšmingų aplinkybių ir nepateikė abejonių nekeliančių įrodymų, jog kratos metu rastas įrenginys (maršrutizatorius) priklausė pareiškėjui. Taigi, atsakovo atstovas neįrodė pareiškėjui inkriminuojamo pataisos įstaigos režimo pažeidimo sudėties. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad asmens kaltę turi įrodyti nuobaudą skirianti institucija, o visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam inkriminuojami pažeidimai, naudai.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad Nutarimas priimtas nenustačius visų pažeidimo sudėties elementų, neįvertinus ir nesurinkus visų ginčui reikšmingų duomenų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Panaikinus Nutarimą, atitinkamai naikintinas ir Departamento priimtas Sprendimas.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

13.1. Teismas turėjo kritiškai vertinti argumentus, kad Wi-Fi maršrutizatorius nepriklausė pareiškėjui ir kad šis įrenginys buvo paslėptas kartu gyvenančio nuteistojo, apie tai pareiškėjui nežinant. Pareiškėjas tokiu būdu vengia atsakomybės. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, kurie buvo užfiksuoti jų tarnybiniuose pranešimuose. Be to, byloje nėra įrodymų, kad minėti pareigūnų būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu.

13.2. Vilniaus PN Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir pareiškėjo argumentus bei surinktus įrodymus. Pareiškėjo padarytas pažeidimas užfiksuotas tinkamai, nuobauda yra pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prisideda prie atsakovo atstovo apeliacinio skundo ir nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Departamentas taip pat teigia, kad byloje nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų ir nenurodo savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus PN Nutarimo ir Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Skundžiamu Nutarimu (Nutarime padaryta techninė klaida – nurodyti 2020 m., buvo ištaisyta Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 7-40) Vilniaus PN direktorius, konstatavęs, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą – 2021 m. sausio 6 d., pareigūnams atliekant neplaninę kratą patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausančiame televizoriuje buvo rastas prijungtas Wi-Fi maršrutizatorius, skyrė pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

17. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundą patenkino ir skundžiamus Nutarimą ir Sprendimą panaikino. Teismas, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai nebuvo pakankami pažeidimo konstatavimui.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

21. BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatyta pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

22. BVK 92 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: lengvajai grupei priskirti nuteistieji, taip pat atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji – maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus (1 p.); paprastajai grupei priskirti nuteistieji – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus (2 p.); drausmės grupei priskirti nuteistieji – šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis (3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę (BVK 92 str. 2 d.).

23. Taisyklių (ginčui aktuali redakcija Nr. 3, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. (neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d.)) 21 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.

24. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos reglamentuotos BVK 142 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

25. Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 1 dalimi, šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.

26. Byloje nėra ginčo, kad Wi-Fi maršrutizatorius nepatenka į daiktų, leidžiamų turėti nuteistiesiems, sąrašą.

27. Byloje taip pat nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių:

27.1. 2021 m. sausio 6 d. neplaninės kratos I-ojo gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno pareiškėjas, pareiškėjui priklausančiame televizoriuje buvo rastas prijungtas Wi-Fi maršrutizatorius. Kratos metu dalyvavo kitas nuteistasis.

27.2. Pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad maršrutizatorius jam nepriklausė, nežinojo, kaip jis atsirado pareiškėjo televizoriuje. Vėliau pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog maršrutizatorių į televizorių įdėjo kitas nuteistasis, pareiškėjui nežinant.

27.3. 2021 m. sausio 8 d. kitas nuteistasis – D. S. Vilniaus PN direktoriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad rastas maršrutizatorius priklauso jam, jis įdėjo maršrutizatorių į pareiškėjo televizorių, pareiškėjas apie šį įrenginį nežinojo. Minėtas asmuo gailėjosi dėl padaryto pažeidimo.

28. 2021 m. sausio 15 d. priimtas skundžiamas Vilniaus PN Nutarimas, 2021 m. kovo 1 d. – Departamento Sprendimas.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi ir pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai ir visapusiškai, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes (žr. nutarties 21–28 p.), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tyrimo metu surinktų įrodymų visuma nepatvirtino pareiškėjo padaryto pažeidimo. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog kratos metu rastas įrenginys priklausė ne jam. Šią aplinkybę patvirtino kitas nuteistais – D. S.. Todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina Vilniaus PN ir Departamento išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo (jam priklausė) įstaigoje draudžiamą turėti daiktą. Taigi, kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, o Nutarimas ir Sprendimas priimti neįvertinus visų ginčui reikšmingų duomenų ir surinktų įrodymų.

31. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (kad tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai nebuvo šališki, o jų užfiksuoti duomenys yra nuoseklūs, kad nuobauda buvo skirta pagrįstai), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ginčo šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė