Legislator Case Law & Legislation
a240097c-398f-4026-a1e5-e7d074c69d23 AI generated

a240097c-398f-4026-a1e5-e7d074c69d23 · Kauno apygardos teismas

Case Number a240097c-398f-4026-a1e5-e7d074c69d23
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti 2008-11-26-27 (14 darbo valandų) nedirbtÄ laikÄ pravaikÅ¡ta ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigoti atsakovÄ sumokėti darbo užmokestį už nedirbtÄ laikÄ ; panaikinti drausminę nuobaudÄ - pastabÄ , paskirtÄ atsakovo 2008-12-15 įsakymu Nr. K-08-405;

Legislator headnote

AI generated

a240097c-398f-4026-a1e5-e7d074c69d23 · Kauno apygardos teismas: Liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. parodė, kad niekam kitam iÅ¡ darbuotojų nekildavo problemų dėl racijos darbo, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ . Jis nuolat neaiÅ¡kiai, negarsiai pats kalbėdavo per racijÄ , bÅ«davo sunku jį suprasti (t.2, b.l.116, 117). Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, o lapkričio 15 dienÄ ieÅ¡kovo porininkas V. L. taip pat pripažino miegojęs, teismas labiau tikėtina laikė tai, kad lapkričio 15 ieÅ¡kovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės: jis turėjo persidislokuoti arba negalėdamas to padaryti dėl V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-363-605/2010Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M AS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, ArÅ«no Rudzinsko,sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant apeliantui E. K., atsakovo atstovei Daivai Pečiulaitienei vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-10526-638/2009 pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Jungtis“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas prašė (I t., b.l. 3-6):

1) pripažinti 2008-11-26-27 (14 darbo valandų) nedirbtÄ laikÄ pravaikÅ¡ta ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigoti atsakovÄ sumokėti darbo užmokestį už nedirbtÄ laikÄ ;

2) panaikinti drausminę nuobaudÄ - pastabÄ , paskirtÄ atsakovo 2008-12-15 įsakymu Nr. K-08-405;

3) pripažinti neteisėta ir panaikinti drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, paskirtÄ atsakovo 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43, grÄ Å¾inti į darbÄ ;

4) priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ;

5) priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

6) priteisti 52,60 Lt iÅ¡laidų už sunaudotÄ kurÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2007-09-08 dirbo UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotoju. Derybų dėl darbo užmokesčio su saugos tarnybos direktoriaus pavaduotoju metu buvo susitarta dėl konkretaus darbo užmokesčio, tačiau dalis atlyginimo buvo mokama „vokelyje“ kaip priedas už vairavimÄ . Nenorėdamas pažeidinėti įstatymų ir gauti neteisėtÄ atlyginimÄ , atsisakė vairuoti tarnybinį automobilį. Nuo to laiko direktoriaus pavaduotojas nuolat ieÅ¡kojo priežasčių kuo greičiau atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. 2008 m. lapkričio 27 d. darbo naktinėje pamainoje pradžioje buvo pakviestas pas direktoriaus pavaduotojÄ V.

Ž. pokalbiui, po kurio dėl pastarojo sukelto streso pakilo kraujospÅ«dis, todėl greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Darbdavys dalį to budėjimo darbo apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėjo kaip pravaikÅ¡tÄ ar kitokį neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbios priežasties, o kitÄ dalį pažymėjo kaip ligÄ . IeÅ¡kovo nuomone, pravaikÅ¡ta pažymėta neteisėtai ir nepagrįstai. Buvo nedarbingas devynias dienas. 2008-12-07 ieÅ¡kovui grįžus į darbÄ po ligos, jam nebuvo iÅ¡duotos specialiosios priemonės ir ginklas, nepaaiÅ¡kinant motyvų bei neturint tam jokio teisinio pagrindo.

Å i situacija sukėlė papildomÄ pavojų darbe ir stresÄ . Atsakovui pareikalavus papildomai pasitikrinti sveikatÄ , ieÅ¡kovas tam sugaiÅ¡o beveik savaitę laiko ir patyrė papildomas neplanuotas iÅ¡laidas už kurÄ - 52,60 Lt. Be to, 2008-12-15 atsakovas nepagrįstai paskyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , nors jis jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė. IÅ¡ atsakovo pateiktų praÅ¡ymų pasiaiÅ¡kinti turinio nepilnai atskleidžiama darbo drausmės pažeidimo esmė, o taip pat ir reikÅ¡mingų drausminei nuobaudai taikyti aplinkybių turinys.

Paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. paskirta nepagrįstai. Tokiu bÅ«du atsakovas visiÅ¡kai apribojo ieÅ¡kovo galimybę įsidarbinti kitose darbovietėse. Be to, visi darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi.Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu (II t., b.l. 120-123) ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. 10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2007-09-07 dirbo UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotoju. 2008-09-29 ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad miegojo darbo metu (t.1, b.l.91). Å ios drausminės nuobaudos ieÅ¡kovas neginčijo, savo paaiÅ¡kinime pažeidimÄ pripažino (t.1, b.l.95). 2008-12-15 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. K-08-405 ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba ( t.1, b.l.67). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jam dirbant lapkričio 15 pamainoje buvo sugedusi racija.

Liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. parodė, kad niekam kitam iÅ¡ darbuotojų nekildavo problemų dėl racijos darbo, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ . Jis nuolat neaiÅ¡kiai, negarsiai pats kalbėdavo per racijÄ , bÅ«davo sunku jį suprasti (t.2, b.l.116, 117). Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, o lapkričio 15 dienÄ ieÅ¡kovo porininkas V. L. taip pat pripažino miegojęs, teismas labiau tikėtina laikė tai, kad lapkričio 15 ieÅ¡kovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės: jis turėjo persidislokuoti arba negalėdamas to padaryti dėl V.

L. veiksmų (miegojimo ir pan.) nedelsdamas praneÅ¡ti apie susidariusiÄ padėtį vadovybei. Teismas pripažino, kad drausminė nuobauda - pastaba - yra paskirta pagrįstai ir teisėtai. Sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė pateisinančių priežasčių, dėl ko jis negalėjo dirbti 2008-11-26 nuo 19 valandos likusį pamainos laikÄ , todėl atsakovas pagrįstai pažymėjo pravaikÅ¡tÄ . Ä®vertinęs, kad už Å¡iÄ pravaikÅ¡tÄ jokia drausminė nuobauda paskirta nebuvo, darbo užmokestis skaičiuotas už dvi valandas, nors tÄ pamainÄ ieÅ¡kovas apskritai tiesioginio darbo nedirbo, į budėjimÄ neiÅ¡vyko, pirmÄ sias pamainos valandas naudojo pokalbiui su administracijos darbuotojais, teismas laikė, kad ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos.

Sprendime konstatuota, kad nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo 52,60 Lt ieÅ¡kovui už sunaudotus degalus. Be to, sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas priimant jį į darbÄ buvo supažindintas su apsaugos darbuotojo pareigine instrukcija (t.1, b.l. 36), kurioje nėra numatyta, kad vadinamoji kavos pertrauka leistų apsaugos darbuotojui nereaguoti į aliarmo signalÄ arba leistų prailginti 42 p. numatytÄ atvykimo į objektÄ laikÄ . Nustatyta, kad 2009-02-23 4 val.35 min. atsakovo centriniame stebėjimo pulte buvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas (t.1, b.l.60).

Pagal šį signalÄ Ä¯ objektÄ iÅ¡vyko I-3 ekipažas, tuo metu I-5 ekipažas, kuriame dirbo ieÅ¡kovas, turėjo persidislokuoti iÅ¡ posto Tvirtovės alėjoje į Savanorių pr. prie „Viva roma“. Iš 2009-02-23 dienos 4 val. 35 min. centrinio stebėjimo pulto operatoriaus ir reagavimo ekipažų pokalbio radijo ryÅ¡io priemonėmis stenogramos matyti, kad 4:35:28 ieÅ¡kovas E. K. pasakė žodžius: „penktas iÅ¡ Tvirtovės/Archyvo arčiau centro važiuojam“ (t.2, b.l.75, pridėtas CD su garso įraÅ¡u).

Tačiau iÅ¡ GPS iÅ¡klotinės matyti, kad ieÅ¡kovo ekipažas, nepaisant ieÅ¡kovo praneÅ¡imo, kad važiuoja arčiau centro, iÅ¡ tikrųjų nejudėjo iÅ¡ vietos (rodomas greitis 0) nuo 4:33:09 iki 4:44:59 (t.1, b.l.65). Tai yra, ieÅ¡kovas, pranešęs, kad važiuoja, dar 9 min. ir 31 sekundę nejudėjo iÅ¡ vietos. Kitas ekipažas I-7, kuriame dirbo H. V. ir G. Z., atvykę į Tvirtovės /Archyvo gatvių postÄ , rado ieÅ¡kovo ir jo porininko automobilį poste, apie kÄ pranešė pamainos virÅ¡ininkui K.

R. ir parašė tarnybinius praneÅ¡imus (t.1, b.l.50, 51). Liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. patvirtino, kad atvykę į postÄ rado I-5 ekipažo automobilį stovintį poste, jame žmonių nesimatė. Pagalvoję, kad darbuotojai yra išėję, pranešė pamainos virÅ¡ininkui. Matė, kaip atvyko K. R., sustojo prie I-5 automobilio, kalbėjo, vėliau I-5 ekipažas nuvažiavo. IÅ¡ to sprendžia, kad ieÅ¡kovas ir jo porininkas V. L. buvo užmigę automobilyje, todėl negirdėjo signalo ir nepervažiavo į kitÄ vietÄ ( t.2, b.l. 116-117).

Liudytojais H. V. ir G. Z. netikėti teismas neturėjo pagrindo, tuo labiau, kad G. Z. pas atsakovÄ jau nedirba. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta data ( 2009-02-22) laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, o tarnybinių praneÅ¡imų vienodas tekstas dar neįrodo, kad praneÅ¡imai melagingi. Liudytoju apklaustas K. R. patvirtino, kad 2009-02-23 jis buvo pakviestas patikrinti I-5 ekipažo, kuris nepervažiavo į kitÄ vietÄ . Privažiavęs prie automobilio pamatė, kad ieÅ¡kovo ir jo porininko automobilio sėdynės atloÅ¡tos, pastarieji guli ir miega.

K. R. pabeldė į langÄ , prikėlė V. L. ir liepė jiems važiuoti į kitÄ vietÄ . Apie tai parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ( t.2, b.l. 115). IeÅ¡kovas buvo papraÅ¡ytas pasiaiÅ¡kinti dėl miegojimo darbo metu ( t.1, b.l.56) ir dėl nepersidislokavimo ( t.1, b.l. 58). IeÅ¡kovas parašė du paaiÅ¡kinimus: miegojimo faktÄ jis neigė ( t.1, b.l.57), taip pat nurodė, kad pervažiavo į kitÄ dislokacijos faktÄ taip, kaip to reikalauja instrukcijos ( t.1, b.l.59). 2009-03-02 ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl ko jis nepersidislokavo 2009-02-23 pamainos metu arba, negalėdamas to padaryti dėl porininko V. L. kaltės, nepranešė apie tai centriniam stebėjimo pultui, padarė iÅ¡vadÄ , kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui paskirta pagrįstai ir teisėtai ir kad naikinti jÄ nėra pagrindo. Atmetus pradinį reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo negaliojančiu, atmestas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Apeliaciniu skundu (II t., b.l. 124-127) ieÅ¡kovas E. K. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ panaikinti. Nurodo, kad teismas, neapklausdamas kviečiamo liudytojo V. L. ir tokio atsisakymo nemotyvuodamas, pažeidė ne tik jo teises, bet ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus. Sprendime nurodyta prielaida, kad jei vairuotojas prisipažino miegojęs, tai tikėtina, kad lapkričio 15 d. ieÅ¡kovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės, buvo pažeistas įrodymų vertinimo principas (CPK 183 str., 185 str.).

Sprendime nenurodyta, kokį norminį aktÄ ieÅ¡kovas pažeidė, neįrodyta pastarojo kaltė. IeÅ¡kovas 2008 m. lapkričio 15 d. ir 2009 m. vasario 23 d. savo funkcijas atliko nepriekaiÅ¡tingai, kÄ patvirtina darbdavio pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, nepateikta. Å iuo atveju buvo pažeista DK 236 str. norma, įtvirtinanti individualios atsakomybės principÄ . Abi nuobaudos jam buvo skirtos, motyvuojant tuo, kad Å¡is nepersidislokavo ekipažo, tačiau, nebÅ«damas vairuotoju, įtakoti persidislokavimo proceso neturėjo jokios galimybės. Byloje neįrodžius, kad automobilis nepersidislokavo dėl ieÅ¡kovo kaltės, nuobaudos negalėjo bÅ«ti paskirtos.

Darbdavio veiksmus dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose apskundė, gindamas savo orumÄ ir teises, iÅ¡ darbdavio reikalavo to, kas garantuojama teisės aktais, tačiau su juo buvo susidorota. 2008-11-26 apie 18 val. iÅ¡ darbo buvo iÅ¡vežtas greitosios medicininės pagalbos automobiliu, apie kÄ darbdavys buvo informuotas. Pastarasis pripažino apelianto pradinę budėjimo dalį dirbtu laiku, pabaigÄ nuo lapkričio 27 d. 00.00 val. iki darbo pabaigos pateisintu nebuvimu darbe, o tarpÄ tarp Å¡ių periodų pateisintu nebuvimu darbe, nors medikai konstatavo aukÅ¡tÄ kraujospÅ«dį, Å¡irdies ritmo sutrikimÄ .

Po gydytojų pirminės apžiÅ«ros ieÅ¡kovas buvo nukreiptas tolimesniam gydymui į kitÄ gydymo įstaigÄ , kuri nukreipimo metu jau nedirbo. Teismas nepagrįstai dalį ieÅ¡kovo pamainos (budėjimas tęsiasi 14 valandų) lapkričio 26 d. nuo 18 val. iki 24 val. nepripažino nei pravaikÅ¡ta, nei pateisintu nebuvimu darbe, už kurį turi bÅ«ti apmokama. IeÅ¡kovas apie ligÄ informavo pamainos virÅ¡ininkÄ . Teismas, nepripažindamas ieÅ¡kovo teisės į kompensacijÄ , pažeidė teisingumo ir protingumo principus.

Be to, ieÅ¡kovas darbovietėje buvo verčiamas dirbti be ginklo, pažeidžiant darbdavio pareigÄ užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, kÄ pripažino darbo inspekcijos pareigÅ«nai. Darbdavio įrodinėjimas, kad stažuotojams neiÅ¡duodami ginklai, neturi nieko bendro su apeliantu, nes jis nebuvo stažuotojas. Šį faktÄ patvirtina darbo sutartis. Darbdavys, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pasiuntė apeliantÄ pasitikrinti psichinės sveikatos bÅ«klę. IeÅ¡kovo teigimu, jis pagrįstai reikalavo atlyginti patirtas iÅ¡laidas kurui apmokėti 52,60 Lt sumoje, nes vykdė nemotyvuotÄ darbdavio paliepimÄ .

Darbdavys 2009-03-02 nepagrįstai apeliantui skyrė pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, nes Å¡is 2008-11-15 drausmės pažeidimo nepadarė. Darbdavio teiginys, kad ieÅ¡kovas 2009-02-23 padarė drausmės pažeidimÄ , nes miegojo darbo vietoje, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, juolab, kad tos dienos pokalbių stenogramoje yra užfiksuotas pokalbis pultu. Liudytojais apklausti K. R., G. Z. ir H. V. davė prieÅ¡taringus parodymus, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau prieÅ¡taravimų teismas neaptarė ir nepaÅ¡alino.

Byloje yra pateikti įrodymai, kad darbdavio veiksmai sukėlė apeliantui neigiamas emocijas ir kad dėl jų pastarasis patyrė didelius finansinius sunkumus, sveikatos pablogėjimÄ , tačiau teismas nepagrįstai to nelaikė pagrindu priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (II t., b.l. 131-134) atsakovas UAB „Jungtis“ nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Nurodo, kad pagal V. L. ieÅ¡kinį yra iÅ¡kelta ir nagrinėjama civilinė byla dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, todėl jis Å¡ioje byloje yra suinteresuotas asmuo, ir jo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Teismas, vertindamas aplinkybes dėl 2008-11-15 drausminės nuobaudos paskyrimo, vertino ir tyrė visus byloje esančius įrodymus. Kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad 2008 m. lapkričio 15 dienÄ bÅ«tų fiksuoti radijo ryÅ¡io gedimai, nėra, jų ieÅ¡kovas nenurodė ir bylÄ nagrinėjant teisme. Byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo knygos patvirtina, kad ieÅ¡kovui dirbant visÄ pamainÄ ryÅ¡io gedimų nebuvo, jie nėra fiksuoti nei priimant, nei perduodant pamainÄ .

IeÅ¡kovo ir kartu su juo dirbusio darbuotojo V. L. ranka suraÅ¡yti įraÅ¡ai, tuos įraÅ¡us patvirtinantys darbuotojų paraÅ¡ai patvirtina faktÄ , kad automobilinės radijo ryÅ¡io priemonės buvo tvarkingos. Perdavimo knygoje nėra jokių įrašų ar pastabų apie gedimus, pasibaigus pamainai nebuvo pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas. IeÅ¡kovo 2009-12-10 dienos paaiÅ¡kinime dėl darbo drausmės pažeidimo yra nurodyta, kad pažeidimo padarymo metu „apsaugos darbuotojas V. L. pildė budėjimo priėmimo - perdavimo žurnalÄ â€œ, o pats V.

L. savo 2008-11-26 dienos pasiaiÅ¡kinime dėl darbo drausmės pažeidimo nurodo, kad jis tuo metu buvo užsnÅ«dęs. Dėl 2008-11-15 dienÄ padaryto darbo drausmės pažeidimo drausminė nuobauda - pastaba buvo paskirta 2008-12-11, tačiau nei ieÅ¡kovas, nei apsaugos darbuotojas V. L. įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ dėl drausminės nuobaudos apskundimo, jos neginčijo. Teismas pagrįstai vertino ieÅ¡kovo, kuris, užsnÅ«dus kartu su juo dirbančiam apsaugos darbuotojui V.

L. ir esant situacijai, kuomet reagavimo ekipažas turėjo nedelsiant persidislokuoti, neatliko jokių veiksmų, elgesį ir pagrįstai laikė, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ dėl savo kaltės, nes pažeidė pareiginės instrukcijos 2.18.2 punktÄ , t.y. nepersidislokavo, todėl drausminė nuobauda - pastaba - yra paskirta pagrįstai ir teisėtai. IeÅ¡kovas nevykdė pareiginėje instrukcijoje nurodytų pareigų, padarė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad buvo pažeistas LR DK 236 str. nuostatos, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Be to, nepagrįsti yra ir apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovo bandymų susidoroti su ieÅ¡kovu, nepalankios darbo sÄ lygų sudarymo, darbdavio piktnaudžiavo savo teisėmis, atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. IeÅ¡kovas lapkričio 26 -27 dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ turėjo dirbti apsaugos darbuotoju reagavimo ekipaže, tačiau darbe buvo tik dvi valandas, už kurias jam buvo priskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis. IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai nedirbo visÄ grafike numatytÄ laikÄ , nepateikė dokumentų ar kitokių įrodymų, pateisinančių jo nebuvimÄ darbe 2008-11-26 nuo 18.00 val. iki 2009-11-27, 6.40 val., todėl darbdavys neturėjo teisinio pagrindo mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už šį laikÄ .

Atsakovas, priimdamas sprendimÄ , skirti pakartotinÄ sveikatos patikrinimÄ ir neiÅ¡duodamas ginklo ieÅ¡kovui, vadovavosi Asmens ir turto saugos įstatymu. 2009-12-08 dienos praneÅ¡ime ieÅ¡kovui dėl pakartotino sveikatos pasitikrinimo yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas. Å iuo atveju, kilus įtarimui, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė nėra tinkama dirbti su ginklu, buvo imtasi visų saugumo priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimai neigiamų pasekmių. Už laikÄ , sugaiÅ¡tÄ sveikatos patikrinimui, darbuotojui buvo sumokėtas jo vidutinis darbo užmokestis.

Drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo - ieÅ¡kovui buvo paskirta, atsižvelgiant į veiksnius, iÅ¡vardintus LR DK 238 str., jam 2009-02-23 padarius pakartotinÄ darbo drausmės pažeidimÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, atsakovo atstovė – atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas E. K. nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. dirbo pas atsakovÄ apsaugos darbuotoju (I t., b.l. 18). 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. K-08-344 atsakovas UAB „Jungtis“ paskyrė ieÅ¡kovui E. K. drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , o 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43 skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo ir nuo 2009 m. kovo 3 d. nutraukė su juo darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , t.y. kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (I t., b.l. 46-47).

Darbo sutarties nutraukimÄ atsakovas grindė tuo, kad ieÅ¡kovas E. K. pažeidė darbo drausmę ir pareiginės instrukcijos punkto 50.5 „apsaugos darbuotojui griežtai draudžiama“ miegoti arba gulėti automobilyje“ ir Priedo Nr. 1 prie apsaugos darbuotojų pareiginės instrukcijos punkto 2.2 „MiestÄ dengia 5 (penki) reagavimo ekipažai: Nėra (1-o arba 3-io ekipažo)“: 2.2.2. „5-as reagavimo ekipažas dislokuojasi Savanorių pr. prie „Viva roma“ prieÅ¡ais senÄ radijo gamyklÄ â€“ aikÅ¡telėje“ reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad už analogiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimus ir pareiginės instrukcijos reikalavimų nevykdymÄ pastarasis buvo baustas drausmine tvarka.

Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Ä® atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti.

Taigi teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. (Masiokienė), M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukÅ¡tynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymÄ ir darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai ir taikomos atsižvelgiant į jų tikslÄ â€“ teisingai suderinti reikÅ¡mingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių, tiek ir pakankamÄ darbdavio teisių apsaugÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Dėl 2008-11-26 – 2008-11-27 (14 darbo valandų) nedirbto laiko pripažinimo pravaikÅ¡ta dėl darbuotojo kaltės IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad 2008-11-26 darbo laikas apskaitos žiniaraÅ¡tyje neteisėtai ir nepagrįstai pažymėtas kaip dalinė pravaikÅ¡ta ir atitinkamai nesumokėtas darbo užmokestis už tÄ darbo pamainos dalį.

Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio (II t., b.l.

37) matyti, kad 2008-11-26 ieškovui pažymėtos 2 dirbtos valandos, o likęs laikas pažymėtas kaip pravaikšta, o nuo 2008-11-27 pažymėta liga. Ieškovas savo paaiškinime dėl nebuvimo darbe 2008-11-26 nuo 18 val. iki 6.40 val. nurodė, kad po pamainos pradžioje įvykusio pokalbio su l. e. p. direktoriumi pasijuto blogai ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Iš šios gydymo įstaigos 19 val. buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Šias aplinkybes ieškovas patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Be to, paaiÅ¡kino, kad Raudonojo Kryžiaus ligoninės medicinos darbuotojai po pirminės apžiÅ«ros nėra kompetentingi iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimÄ , todėl jis šį ligÄ patvirtinantį dokumentÄ po apsilankymo pas gydytojÄ darbdaviui pateikė kitÄ dienÄ , tai yra 2008-11-27. Pamainos virÅ¡ininkÄ informavus apie ligÄ , taip pat pakeitus ieÅ¡kovÄ kitu darbuotoju, grįžti ieÅ¡kovui į darbÄ nebuvo galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pažymėjo pravaikÅ¡tÄ .

Pripažinus, kad pravaikÅ¡ta ieÅ¡kovui pažymėta nepagrįstai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas darbo užmokestis už nedirbtÄ laikÄ . Dėl 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovas 2008-11-15 savo funkcijas atliko nepriekaiÅ¡tingai, laiko nepagrįstu, kadangi Å¡i aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darbdavio pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (UAB „Jungtis“ saugos tarnybos l.e.p. direktoriaus V.

Ž. ir saugos tarnybos pamainos virÅ¡ininko R. Å . tarnybiniai praneÅ¡imai (I t., b.l. 69-70), ekipažų judėjimo iÅ¡klotinė (I t., b.l. 88)) patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir kartu su juo ekipaže dirbęs V. L. nepersidislokavo iÅ¡ Tvirtovės al./Archyvo g. į kitÄ dislokacijos vietÄ Savanorių pr. prie „Viva roma“, ir kad nuo 4.24.00 val. iki 4.32.10 val. ieÅ¡kovo ekipažas stovėjo vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nurodė, jog nepervažiavo į nustatytÄ vietÄ , nes dėl racijos gedimo neiÅ¡girdo jos siunčiamo signalo.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde teigiama, kad, nebÅ«damas vairuotoju, ieÅ¡kovas negalėjo įtakoti persidislokavimo proceso. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, o taip pat tai, kad ieÅ¡kovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, su ieÅ¡kovu dirbęs V. L. dėl to paties įvykio paaiÅ¡kino, kad signalo negirdėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai labiau tikėtina laikė tai, kad lapkričio 15 dienÄ ieÅ¡kovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės. Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pateikti ir surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad 2008 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės.Teismai, nagrinėdami bylas, vertina visus byloje esančius įrodymus. Teismas iÅ¡vadÄ padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetÄ , jų tarpusavio ryšį, patikimumÄ , CPK 183, 185 straipsnių nuostatų nepažeidė.Apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo atsisakymo apklausti liudytoju ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ V. L., tuo pažeisdamas ieÅ¡kovo teises, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. BÅ«tent, teismo posėdžio protokole (II t., b.l. 111 (antra pusė)) užfiksuota, kad teismas nutarė neapklausti liudytoju V.

L., kadangi parodymai gali būti abejotini, nes V. L. yra ieškovas civilinėje byloje dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.              Dėl 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. K-09-43 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta pagrįstai ir teisėtai, ir kad naikinti drausminės nuobaudos nėra pagrindo.

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t.y., kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbdavys darbo drausmės pažeidimu, sudariusiu pagrindÄ atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , laikė pakartotinius ieÅ¡kovo darbo drausmės ir pareiginės instrukcijos reikalavimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl ko nepersidislokavo 2009-02-23 pamainos metu arba, negalėdamas to padaryti dėl porininko V.

L. kaltės, nepranešė apie tai centriniam stebėjimo pultui, neįvertino paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, remiantis LR DK 238 straipsnyje nustatytais drausminės nuobaudos parinkimo kriterijais. Todėl tai vertinama apeliacinės instancijos teisme. DK 238 straipsnyje numatyta, kad skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Å ias aplinkybes darbdavys, skirdamas nuobaudÄ ieÅ¡kovui, taip pat privalėjo įvertinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pati griežčiausia drausminė nuobauda Å¡iuo atveju paskirta faktiÅ¡kai už formalius darbo drausmės bei lokalinių teisės aktų pažeidimus, ji neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo. Pripažinti ieÅ¡kovo padarytus pažeidimus sunkiais nėra pagrindo, nes darbdavys neįrodinėjo, kad dėl ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų – miegojimo automobilyje ir nepersidislokavimo į kitÄ postÄ atsirado kokios nors pasekmės, pvz. sutriko darbas, nebuvo įvykdytos svarbios užduotys ar pan.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, tai yra, kad ieškovo ekipažas I-5 nepersidislokavo iš posto Tvirtovės alėjoje į Savanorių pr. prie „Viva roma“, nors 4:35:28 ieškovas pasakė žodžius: „penktas iš Tvirtovės/Archyvo arčiau centro važiuojam“ ( II t, b.l.75, pridėtas CD su garso įrašu), tačiau iš tikrųjų nejudėjo iš vietos nuo 4:33:09 iki 4:44:59 (I.1, b.l.65), tai yra 9 min. ir 31 sek., teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertintinos kaip sunkus nusižengimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu ieÅ¡kovo nejudėjimo laikotarpiu dar vyko ir pokalbis su virÅ¡ininku K. R., kÄ patvirtino ir liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. bei K. R.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus ir aplinkybes, kad nors ieÅ¡kovui 2008-09-29 ir 2008-12-15 buvo paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau kartu vertinant ieÅ¡kovo skundÄ dėl atsakovo veiksmų Darbo inspekcijai, darytina iÅ¡vada, kad darbdavys 2009-03-02 skirdamas ieÅ¡kovui pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, pažeidė DK 238 straipsnio reikalavimus, todėl jo paskirta nuobauda pripažintina nepagrįsta, ir įsakymas dėl jos paskyrimo naikintinas.Pažymėtina, kad apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas darbovietėje buvo verčiamas dirbti be ginklo, atsakovas pasiuntė ieÅ¡kovÄ tikrintis psichinę sveikatos bÅ«klę, iÅ¡ esmės yra susiję su atleidimo iÅ¡ darbo faktu, todėl atskirai nevertintini.

IeÅ¡kovo iÅ¡leisti 52,60 Lt kurui iÅ¡ atsakovo nepriteistini, nes jis turėjo galimybę pasinaudoti visuomeniniu transportu, pateikdamas darbdaviui iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Dėl neturtinės žalos Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties Å¡alių teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius, ir kartu lygiateisę, nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrÄ užtikrinančiÄ , piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ , yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v.

R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009). Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, bÅ«tina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių Å¡aliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbÄ , jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iÅ¡ darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais.

Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip nemokėjimas sulygto atlyginimo, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo ir kt. Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovas dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, nes darbdavys, neįvertinęs paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, nepagrįstai skyrė griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nutraukė 2007-09-07 sudarytÄ darbo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas gaudavo pagrindines pajamas, ieÅ¡kovas savo teises privalėjo ginti teisme.

Taigi ieÅ¡kovas neabejotinai patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikÄ , nurodytas aplinkybes, į ieÅ¡kovo darbo patirtį (pas atsakovÄ dirbo nuo 2007-09-07), o taip pat į tai, kad darbas iÅ¡ esmės kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis, o atleidimas iÅ¡ darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamas pasekmes, atsakovo neteisėti veiksmai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s ir ieÅ¡kovas juos vertina kaip piktybiÅ¡kus, turinčius tikslÄ su juo susidoroti, konstatuoja, jog ieÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai yra reikÅ¡mingi (labai svarbus Å¡iuo atveju yra paties ieÅ¡kovo vertinimas ir suvokimas).

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ir pripažinus, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, ieškovui priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo valandų) nedirbtÄ laikÄ pravaikÅ¡ta ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigoti atsakovÄ sumokėti darbo užmokestį už nedirbtÄ laikÄ .Panaikinti drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, paskirtÄ UAB „Jungtis“, į.k. 132641321, 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43, pripažinti ieÅ¡kovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Jungtis“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ neteisėtu ir grÄ Å¾inti jį į pirmesnį darbÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Jungtis“ ieÅ¡kovui E. K. vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ nuo 2009 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Jungtis“ ieÅ¡kovui E. K. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.             Kolegijos pirmininkė                                                                        Neringa Venckienė Kolegijos teisėjai                                                                                         Jolita Cirulienė                                                                                                                       ArÅ«nas RudzinskasÂ