a240097c-398f-4026-a1e5-e7d074c69d23 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti 2008-11-26-27 (14 darbo valandų) nedirbtÄ laikÄ pravaikÅ¡ta ne dÄl darbuotojo kaltÄs ir įpareigoti atsakovÄ sumokÄti darbo užmokestį už nedirbtÄ laikÄ ; panaikinti drausminÄ nuobaudÄ - pastabÄ , paskirtÄ atsakovo 2008-12-15 įsakymu Nr. K-08-405;
Legislator headnote
AI generateda240097c-398f-4026-a1e5-e7d074c69d23 · Kauno apygardos teismas: Liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. parodÄ, kad niekam kitam iÅ¡ darbuotojų nekildavo problemų dÄl racijos darbo, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ . Jis nuolat neaiÅ¡kiai, negarsiai pats kalbÄdavo per racijÄ , bÅ«davo sunku jį suprasti (t.2, b.l.116, 117). Ä®vertinÄs, kad ieÅ¡kovas jau anksÄiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, o lapkriÄio 15 dienÄ ieÅ¡kovo porininkas V. L. taip pat pripažino miegojÄs, teismas labiau tikÄtina laikÄ tai, kad lapkriÄio 15 ieÅ¡kovas nevykdÄ darbo pareigų dÄl savo kaltÄs: jis turÄjo persidislokuoti arba negalÄdamas to padaryti dÄl V.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-363-605/2010Pirmosios instancijos teismo teisÄja Diana LabokaitÄ Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M AS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Neringos VenckienÄs kolegijos teisÄjų Jolitos CirulienÄs, ArÅ«no Rudzinsko,sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant apeliantui E. K., atsakovo atstovei Daivai PeÄiulaitienei vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. K. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2009 m. lapkriÄio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinÄje byloje Nr. 2-10526-638/2009 pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB âJungtisâ dÄl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu, darbo užmokesÄio priteisimo ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
TeisÄjų kolegija nustatÄ: IeÅ¡kovas praÅ¡Ä (I t., b.l. 3-6):
1) pripažinti 2008-11-26-27 (14 darbo valandų) nedirbtÄ laikÄ pravaikÅ¡ta ne dÄl darbuotojo kaltÄs ir įpareigoti atsakovÄ sumokÄti darbo užmokestį už nedirbtÄ laikÄ ;
2) panaikinti drausminÄ nuobaudÄ - pastabÄ , paskirtÄ atsakovo 2008-12-15 įsakymu Nr. K-08-405;
3) pripažinti neteisÄta ir panaikinti drausminÄ nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, paskirtÄ atsakovo 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43, grÄ Å¾inti į darbÄ ;
4) priteisti darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ ;
5) priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo;
6) priteisti 52,60 Lt iÅ¡laidų už sunaudotÄ kurÄ . IeÅ¡kovas nurodÄ, kad nuo 2007-09-08 dirbo UAB âJungtisâ apsaugos darbuotoju. Derybų dÄl darbo užmokesÄio su saugos tarnybos direktoriaus pavaduotoju metu buvo susitarta dÄl konkretaus darbo užmokesÄio, taÄiau dalis atlyginimo buvo mokama âvokelyjeâ kaip priedas už vairavimÄ . NenorÄdamas pažeidinÄti įstatymų ir gauti neteisÄtÄ atlyginimÄ , atsisakÄ vairuoti tarnybinį automobilį. Nuo to laiko direktoriaus pavaduotojas nuolat ieÅ¡kojo priežasÄių kuo greiÄiau atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. 2008 m. lapkriÄio 27 d. darbo naktinÄje pamainoje pradžioje buvo pakviestas pas direktoriaus pavaduotojÄ V.
Ž. pokalbiui, po kurio dÄl pastarojo sukelto streso pakilo kraujospÅ«dis, todÄl greitosios medicininÄs pagalbos automobiliu buvo iÅ¡vežtas į ligoninÄ. Darbdavys dalį to budÄjimo darbo apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymÄjo kaip pravaikÅ¡tÄ ar kitokį neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbios priežasties, o kitÄ dalį pažymÄjo kaip ligÄ . IeÅ¡kovo nuomone, pravaikÅ¡ta pažymÄta neteisÄtai ir nepagrįstai. Buvo nedarbingas devynias dienas. 2008-12-07 ieÅ¡kovui grįžus į darbÄ po ligos, jam nebuvo iÅ¡duotos specialiosios priemonÄs ir ginklas, nepaaiÅ¡kinant motyvų bei neturint tam jokio teisinio pagrindo.
Å i situacija sukÄlÄ papildomÄ pavojų darbe ir stresÄ . Atsakovui pareikalavus papildomai pasitikrinti sveikatÄ , ieÅ¡kovas tam sugaiÅ¡o beveik savaitÄ laiko ir patyrÄ papildomas neplanuotas iÅ¡laidas už kurÄ - 52,60 Lt. Be to, 2008-12-15 atsakovas nepagrįstai paskyrÄ ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ , nors jis jokio darbo drausmÄs pažeidimo nepadarÄ. IÅ¡ atsakovo pateiktų praÅ¡ymų pasiaiÅ¡kinti turinio nepilnai atskleidžiama darbo drausmÄs pažeidimo esmÄ, o taip pat ir reikÅ¡mingų drausminei nuobaudai taikyti aplinkybių turinys.
Paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. paskirta nepagrįstai. Tokiu bÅ«du atsakovas visiÅ¡kai apribojo ieÅ¡kovo galimybÄ Ä¯sidarbinti kitose darbovietÄse. Be to, visi darbdavio neteisÄti veiksmai sukÄlÄ ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi.Kauno miesto apylinkÄs teismas 2009 m. lapkriÄio 4 d. sprendimu (II t., b.l. 120-123) ieÅ¡kinį atmetÄ. PriteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. 10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.
Sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2007-09-07 dirbo UAB âJungtisâ apsaugos darbuotoju. 2008-09-29 ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminÄ nuobauda - papeikimas už tai, kad miegojo darbo metu (t.1, b.l.91). Å ios drausminÄs nuobaudos ieÅ¡kovas neginÄijo, savo paaiÅ¡kinime pažeidimÄ pripažino (t.1, b.l.95). 2008-12-15 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. K-08-405 ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminÄ nuobauda - pastaba ( t.1, b.l.67). IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jam dirbant lapkriÄio 15 pamainoje buvo sugedusi racija.
Liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. parodÄ, kad niekam kitam iÅ¡ darbuotojų nekildavo problemų dÄl racijos darbo, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ . Jis nuolat neaiÅ¡kiai, negarsiai pats kalbÄdavo per racijÄ , bÅ«davo sunku jį suprasti (t.2, b.l.116, 117). Ä®vertinÄs, kad ieÅ¡kovas jau anksÄiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, o lapkriÄio 15 dienÄ ieÅ¡kovo porininkas V. L. taip pat pripažino miegojÄs, teismas labiau tikÄtina laikÄ tai, kad lapkriÄio 15 ieÅ¡kovas nevykdÄ darbo pareigų dÄl savo kaltÄs: jis turÄjo persidislokuoti arba negalÄdamas to padaryti dÄl V.
L. veiksmų (miegojimo ir pan.) nedelsdamas praneÅ¡ti apie susidariusiÄ padÄtį vadovybei. Teismas pripažino, kad drausminÄ nuobauda - pastaba - yra paskirta pagrįstai ir teisÄtai. SprendÄ, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ pateisinanÄių priežasÄių, dÄl ko jis negalÄjo dirbti 2008-11-26 nuo 19 valandos likusį pamainos laikÄ , todÄl atsakovas pagrįstai pažymÄjo pravaikÅ¡tÄ . Ä®vertinÄs, kad už Å¡iÄ pravaikÅ¡tÄ jokia drausminÄ nuobauda paskirta nebuvo, darbo užmokestis skaiÄiuotas už dvi valandas, nors tÄ pamainÄ ieÅ¡kovas apskritai tiesioginio darbo nedirbo, į budÄjimÄ neiÅ¡vyko, pirmÄ sias pamainos valandas naudojo pokalbiui su administracijos darbuotojais, teismas laikÄ, kad ieÅ¡kovo teisÄs nebuvo pažeistos.
Sprendime konstatuota, kad nÄra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo 52,60 Lt ieÅ¡kovui už sunaudotus degalus. Be to, sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas priimant jį į darbÄ buvo supažindintas su apsaugos darbuotojo pareigine instrukcija (t.1, b.l. 36), kurioje nÄra numatyta, kad vadinamoji kavos pertrauka leistų apsaugos darbuotojui nereaguoti į aliarmo signalÄ arba leistų prailginti 42 p. numatytÄ atvykimo į objektÄ laikÄ . Nustatyta, kad 2009-02-23 4 val.35 min. atsakovo centriniame stebÄjimo pulte buvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas (t.1, b.l.60).
Pagal šį signalÄ Ä¯ objektÄ iÅ¡vyko I-3 ekipažas, tuo metu I-5 ekipažas, kuriame dirbo ieÅ¡kovas, turÄjo persidislokuoti iÅ¡ posto TvirtovÄs alÄjoje į Savanorių pr. prie âViva romaâ. Iš 2009-02-23 dienos 4 val. 35 min. centrinio stebÄjimo pulto operatoriaus ir reagavimo ekipažų pokalbio radijo ryÅ¡io priemonÄmis stenogramos matyti, kad 4:35:28 ieÅ¡kovas E. K. pasakÄ Å¾odžius: âpenktas iÅ¡ TvirtovÄs/Archyvo arÄiau centro važiuojamâ (t.2, b.l.75, pridÄtas CD su garso įraÅ¡u).
TaÄiau iÅ¡ GPS iÅ¡klotinÄs matyti, kad ieÅ¡kovo ekipažas, nepaisant ieÅ¡kovo praneÅ¡imo, kad važiuoja arÄiau centro, iÅ¡ tikrųjų nejudÄjo iÅ¡ vietos (rodomas greitis 0) nuo 4:33:09 iki 4:44:59 (t.1, b.l.65). Tai yra, ieÅ¡kovas, praneÅ¡Äs, kad važiuoja, dar 9 min. ir 31 sekundÄ nejudÄjo iÅ¡ vietos. Kitas ekipažas I-7, kuriame dirbo H. V. ir G. Z., atvykÄ Ä¯ TvirtovÄs /Archyvo gatvių postÄ , rado ieÅ¡kovo ir jo porininko automobilį poste, apie kÄ praneÅ¡Ä pamainos virÅ¡ininkui K.
R. ir paraÅ¡Ä tarnybinius praneÅ¡imus (t.1, b.l.50, 51). Liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. patvirtino, kad atvykÄ Ä¯ postÄ rado I-5 ekipažo automobilį stovintį poste, jame žmonių nesimatÄ. PagalvojÄ, kad darbuotojai yra iÅ¡ÄjÄ, praneÅ¡Ä pamainos virÅ¡ininkui. MatÄ, kaip atvyko K. R., sustojo prie I-5 automobilio, kalbÄjo, vÄliau I-5 ekipažas nuvažiavo. IÅ¡ to sprendžia, kad ieÅ¡kovas ir jo porininkas V. L. buvo užmigÄ automobilyje, todÄl negirdÄjo signalo ir nepervažiavo į kitÄ vietÄ ( t.2, b.l. 116-117).
Liudytojais H. V. ir G. Z. netikÄti teismas neturÄjo pagrindo, tuo labiau, kad G. Z. pas atsakovÄ jau nedirba. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta data ( 2009-02-22) laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, o tarnybinių praneÅ¡imų vienodas tekstas dar neįrodo, kad praneÅ¡imai melagingi. Liudytoju apklaustas K. R. patvirtino, kad 2009-02-23 jis buvo pakviestas patikrinti I-5 ekipažo, kuris nepervažiavo į kitÄ vietÄ . PrivažiavÄs prie automobilio pamatÄ, kad ieÅ¡kovo ir jo porininko automobilio sÄdynÄs atloÅ¡tos, pastarieji guli ir miega.
K. R. pabeldÄ Ä¯ langÄ , prikÄlÄ V. L. ir liepÄ jiems važiuoti į kitÄ vietÄ . Apie tai paraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ ( t.2, b.l. 115). IeÅ¡kovas buvo papraÅ¡ytas pasiaiÅ¡kinti dÄl miegojimo darbo metu ( t.1, b.l.56) ir dÄl nepersidislokavimo ( t.1, b.l. 58). IeÅ¡kovas paraÅ¡Ä du paaiÅ¡kinimus: miegojimo faktÄ jis neigÄ ( t.1, b.l.57), taip pat nurodÄ, kad pervažiavo į kitÄ dislokacijos faktÄ taip, kaip to reikalauja instrukcijos ( t.1, b.l.59). 2009-03-02 ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo.
Teismas, įvertinÄs liudytojų parodymus, tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas turÄjo anksÄiau paskirtų drausminių nuobaudų, nenurodÄ pateisinamų priežasÄių, dÄl ko jis nepersidislokavo 2009-02-23 pamainos metu arba, negalÄdamas to padaryti dÄl porininko V. L. kaltÄs, nepraneÅ¡Ä apie tai centriniam stebÄjimo pultui, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui paskirta pagrįstai ir teisÄtai ir kad naikinti jÄ nÄra pagrindo. Atmetus pradinį reikalavimÄ dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo negaliojanÄiu, atmestas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Apeliaciniu skundu (II t., b.l. 124-127) ieÅ¡kovas E. K. praÅ¡o Kauno miesto apylinkÄs teismo 2009 m. lapkriÄio 4 d. sprendimÄ panaikinti. Nurodo, kad teismas, neapklausdamas kvieÄiamo liudytojo V. L. ir tokio atsisakymo nemotyvuodamas, pažeidÄ ne tik jo teises, bet ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus. Sprendime nurodyta prielaida, kad jei vairuotojas prisipažino miegojÄs, tai tikÄtina, kad lapkriÄio 15 d. ieÅ¡kovas nevykdÄ darbo pareigų dÄl savo kaltÄs, buvo pažeistas įrodymų vertinimo principas (CPK 183 str., 185 str.).
Sprendime nenurodyta, kokį norminį aktÄ ieÅ¡kovas pažeidÄ, neįrodyta pastarojo kaltÄ. IeÅ¡kovas 2008 m. lapkriÄio 15 d. ir 2009 m. vasario 23 d. savo funkcijas atliko nepriekaiÅ¡tingai, kÄ patvirtina darbdavio pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Byloje įrodymų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovas nevykdÄ ar netinkamai vykdÄ savo pareigas, nepateikta. Å iuo atveju buvo pažeista DK 236 str. norma, įtvirtinanti individualios atsakomybÄs principÄ . Abi nuobaudos jam buvo skirtos, motyvuojant tuo, kad Å¡is nepersidislokavo ekipažo, taÄiau, nebÅ«damas vairuotoju, įtakoti persidislokavimo proceso neturÄjo jokios galimybÄs. Byloje neįrodžius, kad automobilis nepersidislokavo dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, nuobaudos negalÄjo bÅ«ti paskirtos.
Darbdavio veiksmus dÄl atlyginimo mokÄjimo vokeliuose apskundÄ, gindamas savo orumÄ ir teises, iÅ¡ darbdavio reikalavo to, kas garantuojama teisÄs aktais, taÄiau su juo buvo susidorota. 2008-11-26 apie 18 val. iÅ¡ darbo buvo iÅ¡vežtas greitosios medicininÄs pagalbos automobiliu, apie kÄ darbdavys buvo informuotas. Pastarasis pripažino apelianto pradinÄ budÄjimo dalį dirbtu laiku, pabaigÄ nuo lapkriÄio 27 d. 00.00 val. iki darbo pabaigos pateisintu nebuvimu darbe, o tarpÄ tarp Å¡ių periodų pateisintu nebuvimu darbe, nors medikai konstatavo aukÅ¡tÄ kraujospÅ«dį, Å¡irdies ritmo sutrikimÄ .
Po gydytojų pirminÄs apžiÅ«ros ieÅ¡kovas buvo nukreiptas tolimesniam gydymui į kitÄ gydymo įstaigÄ , kuri nukreipimo metu jau nedirbo. Teismas nepagrįstai dalį ieÅ¡kovo pamainos (budÄjimas tÄsiasi 14 valandų) lapkriÄio 26 d. nuo 18 val. iki 24 val. nepripažino nei pravaikÅ¡ta, nei pateisintu nebuvimu darbe, už kurį turi bÅ«ti apmokama. IeÅ¡kovas apie ligÄ informavo pamainos virÅ¡ininkÄ . Teismas, nepripažindamas ieÅ¡kovo teisÄs į kompensacijÄ , pažeidÄ teisingumo ir protingumo principus.
Be to, ieÅ¡kovas darbovietÄje buvo verÄiamas dirbti be ginklo, pažeidžiant darbdavio pareigÄ užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, kÄ pripažino darbo inspekcijos pareigÅ«nai. Darbdavio įrodinÄjimas, kad stažuotojams neiÅ¡duodami ginklai, neturi nieko bendro su apeliantu, nes jis nebuvo stažuotojas. Šį faktÄ patvirtina darbo sutartis. Darbdavys, piktnaudžiaudamas savo teisÄmis, pasiuntÄ apeliantÄ pasitikrinti psichinÄs sveikatos bÅ«klÄ. IeÅ¡kovo teigimu, jis pagrįstai reikalavo atlyginti patirtas iÅ¡laidas kurui apmokÄti 52,60 Lt sumoje, nes vykdÄ nemotyvuotÄ darbdavio paliepimÄ .
Darbdavys 2009-03-02 nepagrįstai apeliantui skyrÄ paÄiÄ griežÄiausiÄ drausminÄ nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, nes Å¡is 2008-11-15 drausmÄs pažeidimo nepadarÄ. Darbdavio teiginys, kad ieÅ¡kovas 2009-02-23 padarÄ drausmÄs pažeidimÄ , nes miegojo darbo vietoje, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, juolab, kad tos dienos pokalbių stenogramoje yra užfiksuotas pokalbis pultu. Liudytojais apklausti K. R., G. Z. ir H. V. davÄ prieÅ¡taringus parodymus, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, taÄiau prieÅ¡taravimų teismas neaptarÄ ir nepaÅ¡alino.
Byloje yra pateikti įrodymai, kad darbdavio veiksmai sukÄlÄ apeliantui neigiamas emocijas ir kad dÄl jų pastarasis patyrÄ didelius finansinius sunkumus, sveikatos pablogÄjimÄ , taÄiau teismas nepagrįstai to nelaikÄ pagrindu priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinÄ Å¾alÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (II t., b.l. 131-134) atsakovas UAB âJungtisâ nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Nurodo, kad pagal V. L. ieÅ¡kinį yra iÅ¡kelta ir nagrinÄjama civilinÄ byla dÄl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, todÄl jis Å¡ioje byloje yra suinteresuotas asmuo, ir jo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki.
Teismas, vertindamas aplinkybes dÄl 2008-11-15 drausminÄs nuobaudos paskyrimo, vertino ir tyrÄ visus byloje esanÄius įrodymus. Kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad 2008 m. lapkriÄio 15 dienÄ bÅ«tų fiksuoti radijo ryÅ¡io gedimai, nÄra, jų ieÅ¡kovas nenurodÄ ir bylÄ nagrinÄjant teisme. Byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priÄmimo perdavimo knygos patvirtina, kad ieÅ¡kovui dirbant visÄ pamainÄ ryÅ¡io gedimų nebuvo, jie nÄra fiksuoti nei priimant, nei perduodant pamainÄ .
IeÅ¡kovo ir kartu su juo dirbusio darbuotojo V. L. ranka suraÅ¡yti įraÅ¡ai, tuos įraÅ¡us patvirtinantys darbuotojų paraÅ¡ai patvirtina faktÄ , kad automobilinÄs radijo ryÅ¡io priemonÄs buvo tvarkingos. Perdavimo knygoje nÄra jokių įrašų ar pastabų apie gedimus, pasibaigus pamainai nebuvo pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas. IeÅ¡kovo 2009-12-10 dienos paaiÅ¡kinime dÄl darbo drausmÄs pažeidimo yra nurodyta, kad pažeidimo padarymo metu âapsaugos darbuotojas V. L. pildÄ budÄjimo priÄmimo - perdavimo žurnalÄ â, o pats V.
L. savo 2008-11-26 dienos pasiaiÅ¡kinime dÄl darbo drausmÄs pažeidimo nurodo, kad jis tuo metu buvo užsnÅ«dÄs. DÄl 2008-11-15 dienÄ padaryto darbo drausmÄs pažeidimo drausminÄ nuobauda - pastaba buvo paskirta 2008-12-11, taÄiau nei ieÅ¡kovas, nei apsaugos darbuotojas V. L. įstatymo nustatyta tvarka nesikreipÄ Ä¯ darbo ginÄų komisijÄ dÄl drausminÄs nuobaudos apskundimo, jos neginÄijo. Teismas pagrįstai vertino ieÅ¡kovo, kuris, užsnÅ«dus kartu su juo dirbanÄiam apsaugos darbuotojui V.
L. ir esant situacijai, kuomet reagavimo ekipažas turÄjo nedelsiant persidislokuoti, neatliko jokių veiksmų, elgesį ir pagrįstai laikÄ, kad ieÅ¡kovas padarÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ dÄl savo kaltÄs, nes pažeidÄ pareiginÄs instrukcijos 2.18.2 punktÄ , t.y. nepersidislokavo, todÄl drausminÄ nuobauda - pastaba - yra paskirta pagrįstai ir teisÄtai. IeÅ¡kovas nevykdÄ pareiginÄje instrukcijoje nurodytų pareigų, padarÄ darbo drausmÄs pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos drausminÄs nuobaudos, todÄl ieÅ¡kovo argumentas, kad buvo pažeistas LR DK 236 str. nuostatos, yra neteisÄtas ir nepagrįstas.
Be to, nepagrįsti yra ir apeliacinio skundo motyvai dÄl atsakovo bandymų susidoroti su ieÅ¡kovu, nepalankios darbo sÄ lygų sudarymo, darbdavio piktnaudžiavo savo teisÄmis, atlyginimų mokÄjimo âvokeliuoseâ. IeÅ¡kovas lapkriÄio 26 -27 dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ turÄjo dirbti apsaugos darbuotoju reagavimo ekipaže, taÄiau darbe buvo tik dvi valandas, už kurias jam buvo priskaiÄiuotas ir sumokÄtas darbo užmokestis. IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai nedirbo visÄ grafike numatytÄ laikÄ , nepateikÄ dokumentų ar kitokių įrodymų, pateisinanÄių jo nebuvimÄ darbe 2008-11-26 nuo 18.00 val. iki 2009-11-27, 6.40 val., todÄl darbdavys neturÄjo teisinio pagrindo mokÄti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už šį laikÄ .
Atsakovas, priimdamas sprendimÄ , skirti pakartotinÄ sveikatos patikrinimÄ ir neiÅ¡duodamas ginklo ieÅ¡kovui, vadovavosi Asmens ir turto saugos įstatymu. 2009-12-08 dienos praneÅ¡ime ieÅ¡kovui dÄl pakartotino sveikatos pasitikrinimo yra aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyti motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas minÄtas sprendimas. Å iuo atveju, kilus įtarimui, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klÄ nÄra tinkama dirbti su ginklu, buvo imtasi visų saugumo priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimai neigiamų pasekmių. Už laikÄ , sugaiÅ¡tÄ sveikatos patikrinimui, darbuotojui buvo sumokÄtas jo vidutinis darbo užmokestis.
DrausminÄ nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo - ieÅ¡kovui buvo paskirta, atsižvelgiant į veiksnius, iÅ¡vardintus LR DK 238 str., jam 2009-02-23 padarius pakartotinÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ .ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apeliantas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ patenkinti, atsakovo atstovÄ â atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl pasisako dÄl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas E. K. nuo 2007 m. rugsÄjo 7 d. dirbo pas atsakovÄ apsaugos darbuotoju (I t., b.l. 18). 2008 m. rugsÄjo 29 d. įsakymu Nr. K-08-344 atsakovas UAB âJungtisâ paskyrÄ ieÅ¡kovui E. K. drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ , 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 skyrÄ drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ , o 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43 skyrÄ drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo ir nuo 2009 m. kovo 3 d. nutraukÄ su juo darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , t.y. kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmÄ, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mÄnesių buvo taikytos drausminÄs nuobaudos (I t., b.l. 46-47).
Darbo sutarties nutraukimÄ atsakovas grindÄ tuo, kad ieÅ¡kovas E. K. pažeidÄ darbo drausmÄ ir pareiginÄs instrukcijos punkto 50.5 âapsaugos darbuotojui griežtai draudžiamaâ miegoti arba gulÄti automobilyjeâ ir Priedo Nr. 1 prie apsaugos darbuotojų pareiginÄs instrukcijos punkto 2.2 âMiestÄ dengia 5 (penki) reagavimo ekipažai: NÄra (1-o arba 3-io ekipažo)â: 2.2.2. â5-as reagavimo ekipažas dislokuojasi Savanorių pr. prie âViva romaâ prieÅ¡ais senÄ radijo gamyklÄ â aikÅ¡telÄjeâ reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad už analogiÅ¡kus darbo drausmÄs pažeidimus ir pareiginÄs instrukcijos reikalavimų nevykdymÄ pastarasis buvo baustas drausmine tvarka.
Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminÄ nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminÄs atsakomybÄs pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). DrausminÄs atsakomybÄs pagrindas yra darbo drausmÄs pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisÄti veiksmai arba neveikimas darbo drausmÄs pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dÄl darbuotojo kaltÄs (DK 234 straipsnis).
Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudÄtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Ä® atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudaranÄių juridinių faktų sudÄtį įeina kartu su kitais Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmÄs pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mÄnesių buvo skirta drausminÄ nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmÄs pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnÄ nuobauda yra galiojanti.
Taigi teismas, nagrinÄdamas ginÄÄ dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ teisÄtumo, turi patikrinti drausmÄs pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dÄl kurios yra ginÄas ir kuri yra atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo sudÄties elementas, drausminÄs nuobaudos teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje I.
T. v. UAB âÅ iaulių lyraâ, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje I. Ä. (MasiokienÄ), M. M. v. UAB âKelioâ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. K. v. AB âVievio paukÅ¡tynasâ, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Darbo teisÄs normos, reglamentuojanÄios drausminÄs atsakomybÄs taikymÄ ir darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai ir taikomos atsižvelgiant į jų tikslÄ â teisingai suderinti reikÅ¡mingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių, tiek ir pakankamÄ darbdavio teisių apsaugÄ .
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui paskirta pagrįstai ir teisÄtai. DÄl 2008-11-26 â 2008-11-27 (14 darbo valandų) nedirbto laiko pripažinimo pravaikÅ¡ta dÄl darbuotojo kaltÄs IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti, kad 2008-11-26 darbo laikas apskaitos žiniaraÅ¡tyje neteisÄtai ir nepagrįstai pažymÄtas kaip dalinÄ pravaikÅ¡ta ir atitinkamai nesumokÄtas darbo užmokestis už tÄ darbo pamainos dalį.
IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äio (II t., b.l.
37) matyti, kad 2008-11-26 ieÅ¡kovui pažymÄtos 2 dirbtos valandos, o likÄs laikas pažymÄtas kaip pravaikÅ¡ta, o nuo 2008-11-27 pažymÄta liga. IeÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinime dÄl nebuvimo darbe 2008-11-26 nuo 18 val. iki 6.40 val. nurodÄ, kad po pamainos pradžioje įvykusio pokalbio su l. e. p. direktoriumi pasijuto blogai ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo iÅ¡vežtas į Raudonojo Kryžiaus ligoninÄ. IÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos 19 val. buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas patvirtino ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje.
Be to, paaiÅ¡kino, kad Raudonojo Kryžiaus ligoninÄs medicinos darbuotojai po pirminÄs apžiÅ«ros nÄra kompetentingi iÅ¡duoti nedarbingumo pažymÄjimÄ , todÄl jis šį ligÄ patvirtinantį dokumentÄ po apsilankymo pas gydytojÄ darbdaviui pateikÄ kitÄ dienÄ , tai yra 2008-11-27. Pamainos virÅ¡ininkÄ informavus apie ligÄ , taip pat pakeitus ieÅ¡kovÄ kitu darbuotoju, grįžti ieÅ¡kovui į darbÄ nebuvo galimybÄs. Esant tokioms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pažymÄjo pravaikÅ¡tÄ .
Pripažinus, kad pravaikÅ¡ta ieÅ¡kovui pažymÄta nepagrįstai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas darbo užmokestis už nedirbtÄ laikÄ . DÄl 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 paskirtos drausminÄs nuobaudos â pastabos TeisÄjų kolegija apeliacinio skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovas 2008-11-15 savo funkcijas atliko nepriekaiÅ¡tingai, laiko nepagrįstu, kadangi Å¡i aplinkybÄ nÄra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darbdavio pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (UAB âJungtisâ saugos tarnybos l.e.p. direktoriaus V.
Ž. ir saugos tarnybos pamainos virÅ¡ininko R. Å . tarnybiniai praneÅ¡imai (I t., b.l. 69-70), ekipažų judÄjimo iÅ¡klotinÄ (I t., b.l. 88)) patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir kartu su juo ekipaže dirbÄs V. L. nepersidislokavo iÅ¡ TvirtovÄs al./Archyvo g. į kitÄ dislokacijos vietÄ Savanorių pr. prie âViva romaâ, ir kad nuo 4.24.00 val. iki 4.32.10 val. ieÅ¡kovo ekipažas stovÄjo vietoje. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nurodÄ, jog nepervažiavo į nustatytÄ vietÄ , nes dÄl racijos gedimo neiÅ¡girdo jos siunÄiamo signalo.
Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posÄdyje bei apeliaciniame skunde teigiama, kad, nebÅ«damas vairuotoju, ieÅ¡kovas negalÄjo įtakoti persidislokavimo proceso. Ä®vertinÄs Å¡ias aplinkybes, o taip pat tai, kad ieÅ¡kovas jau anksÄiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, su ieÅ¡kovu dirbÄs V. L. dÄl to paties įvykio paaiÅ¡kino, kad signalo negirdÄjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai labiau tikÄtina laikÄ tai, kad lapkriÄio 15 dienÄ ieÅ¡kovas nevykdÄ darbo pareigų dÄl savo kaltÄs. PažymÄtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinÄti.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai â civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinÄjimo priemonÄmis.
Ar tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnÄ tikimybÄ, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Ä®rodinÄjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dÄl CPK normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Ä®rodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikÄtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dÄl to, kad jis pats nÄra ginÄijamų teisinių santykių dalyvis ar stebÄtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-462).
Ä®vertinus visus byloje esanÄius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pateikti ir surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog labiau tikÄtina, kad 2008 m. lapkriÄio 15 d. ieÅ¡kovas nevykdÄ darbo pareigų dÄl savo kaltÄs.Teismai, nagrinÄdami bylas, vertina visus byloje esanÄius įrodymus. Teismas iÅ¡vadÄ padarÄ nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių procesinÄs teisÄs normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetÄ , jų tarpusavio ryšį, patikimumÄ , CPK 183, 185 straipsnių nuostatų nepažeidÄ.Apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo atsisakymo apklausti liudytoju ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ V. L., tuo pažeisdamas ieÅ¡kovo teises, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. BÅ«tent, teismo posÄdžio protokole (II t., b.l. 111 (antra pusÄ)) užfiksuota, kad teismas nutarÄ neapklausti liudytoju V.
L., kadangi parodymai gali bÅ«ti abejotini, nes V. L. yra ieÅ¡kovas civilinÄje byloje dÄl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu.              DÄl 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. K-09-43 paskirtos drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo TeisÄjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo paskirta pagrįstai ir teisÄtai, ir kad naikinti drausminÄs nuobaudos nÄra pagrindo.
Kaip jau buvo minÄta, ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t.y., kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmÄ, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mÄnesių buvo taikytos drausminÄs nuobaudos. Darbdavys darbo drausmÄs pažeidimu, sudariusiu pagrindÄ atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , laikÄ pakartotinius ieÅ¡kovo darbo drausmÄs ir pareiginÄs instrukcijos reikalavimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs byloje pateiktus įrodymus, tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas turÄjo anksÄiau paskirtų drausminių nuobaudų nenurodÄ pateisinamų priežasÄių, dÄl ko nepersidislokavo 2009-02-23 pamainos metu arba, negalÄdamas to padaryti dÄl porininko V.
L. kaltÄs, nepraneÅ¡Ä apie tai centriniam stebÄjimo pultui, neįvertino paskirtos drausminÄs nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, remiantis LR DK 238 straipsnyje nustatytais drausminÄs nuobaudos parinkimo kriterijais. TodÄl tai vertinama apeliacinÄs instancijos teisme. DK 238 straipsnyje numatyta, kad skiriant drausminÄ nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltÄ ir kitas aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksÄiau.
Å ias aplinkybes darbdavys, skirdamas nuobaudÄ ieÅ¡kovui, taip pat privalÄjo įvertinti. TeisÄjų kolegijos nuomone, pati griežÄiausia drausminÄ nuobauda Å¡iuo atveju paskirta faktiÅ¡kai už formalius darbo drausmÄs bei lokalinių teisÄs aktų pažeidimus, ji neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo. Pripažinti ieÅ¡kovo padarytus pažeidimus sunkiais nÄra pagrindo, nes darbdavys neįrodinÄjo, kad dÄl ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų â miegojimo automobilyje ir nepersidislokavimo į kitÄ postÄ atsirado kokios nors pasekmÄs, pvz. sutriko darbas, nebuvo įvykdytos svarbios užduotys ar pan.
Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybÄs, tai yra, kad ieÅ¡kovo ekipažas I-5 nepersidislokavo iÅ¡ posto TvirtovÄs alÄjoje į Savanorių pr. prie âViva romaâ, nors 4:35:28 ieÅ¡kovas pasakÄ Å¾odžius: âpenktas iÅ¡ TvirtovÄs/Archyvo arÄiau centro važiuojamâ ( II t, b.l.75, pridÄtas CD su garso įraÅ¡u), taÄiau iÅ¡ tikrųjų nejudÄjo iÅ¡ vietos nuo 4:33:09 iki 4:44:59 (I.1, b.l.65), tai yra 9 min. ir 31 sek., teisÄjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertintinos kaip sunkus nusižengimas.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad nurodytu ieÅ¡kovo nejudÄjimo laikotarpiu dar vyko ir pokalbis su virÅ¡ininku K. R., kÄ patvirtino ir liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. bei K. R.. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus motyvus ir aplinkybes, kad nors ieÅ¡kovui 2008-09-29 ir 2008-12-15 buvo paskirtos drausminÄs nuobaudos, taÄiau kartu vertinant ieÅ¡kovo skundÄ dÄl atsakovo veiksmų Darbo inspekcijai, darytina iÅ¡vada, kad darbdavys 2009-03-02 skirdamas ieÅ¡kovui paÄiÄ griežÄiausiÄ drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo, pažeidÄ DK 238 straipsnio reikalavimus, todÄl jo paskirta nuobauda pripažintina nepagrįsta, ir įsakymas dÄl jos paskyrimo naikintinas.PažymÄtina, kad apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas darbovietÄje buvo verÄiamas dirbti be ginklo, atsakovas pasiuntÄ ieÅ¡kovÄ tikrintis psichinÄ sveikatos bÅ«klÄ, iÅ¡ esmÄs yra susijÄ su atleidimo iÅ¡ darbo faktu, todÄl atskirai nevertintini.
IeÅ¡kovo iÅ¡leisti 52,60 Lt kurui iÅ¡ atsakovo nepriteistini, nes jis turÄjo galimybÄ pasinaudoti visuomeniniu transportu, pateikdamas darbdaviui iÅ¡laidas patvirtinanÄius dokumentus. DÄl neturtinÄs žalos Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties Å¡alių teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrÄžiama, kad nustatyti neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninanÄiÄ negatyvius padarinius, ir kartu lygiateisÄ, nukentÄjusiojo bei žalÄ padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrÄ užtikrinanÄiÄ , piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinÄjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ , yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinÄje byloje P. D. v.
R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinÄje byloje D. M., L. M. v. UAB âEkstra žiniosâ, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinÄje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto EksperimentinÄs ir klinikinÄs medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009). Sprendžiant dÄl darbdavio neteisÄtais veiksmais padarytos neturtinÄs žalos darbuotojui, bÅ«tina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnÄ teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių Å¡aliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dÄl darbuotojo priÄmimo į darbÄ , jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iÅ¡ darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybÄs už darbo teisinius santykius reglamentuojanÄių teisÄs normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais.
Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinÄs žalos, ypaÄ jei darbdavio neteisÄti veiksmai susijÄ su tokiomis kraÅ¡tutinÄmis teisinio poveikio darbuotojui priemonÄmis, kaip nemokÄjimas sulygto atlyginimo, neteisÄtas atleidimas iÅ¡ darbo ir kt. NagrinÄjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovas dÄl darbdavio veiksmų patyrÄ nepatogumų, nes darbdavys, neįvertinÄs paskirtos drausminÄs nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, nepagrįstai skyrÄ griežÄiausiÄ drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo, nutraukÄ 2007-09-07 sudarytÄ darbo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas gaudavo pagrindines pajamas, ieÅ¡kovas savo teises privalÄjo ginti teisme.
Taigi ieÅ¡kovas neabejotinai patyrÄ neigiamų iÅ¡gyvenimų. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikÄ , nurodytas aplinkybes, į ieÅ¡kovo darbo patirtį (pas atsakovÄ dirbo nuo 2007-09-07), o taip pat į tai, kad darbas iÅ¡ esmÄs kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis, o atleidimas iÅ¡ darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamas pasekmes, atsakovo neteisÄti veiksmai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s ir ieÅ¡kovas juos vertina kaip piktybiÅ¡kus, turinÄius tikslÄ su juo susidoroti, konstatuoja, jog ieÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai yra reikÅ¡mingi (labai svarbus Å¡iuo atveju yra paties ieÅ¡kovo vertinimas ir suvokimas).
TaÄiau teisÄjų kolegijos nuomone, ir pripažinus, kad dÄl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrÄ nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtinÄ Å¾ala yra per didelÄ. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, ieÅ¡kovui priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :
Kauno miesto apylinkÄs teismo 2009 m. lapkriÄio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkriÄio 26-27 d. (14 darbo valandų) nedirbtÄ laikÄ pravaikÅ¡ta ne dÄl darbuotojo kaltÄs ir įpareigoti atsakovÄ sumokÄti darbo užmokestį už nedirbtÄ laikÄ .Panaikinti drausminÄ nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, paskirtÄ UAB âJungtisâ, į.k. 132641321, 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43, pripažinti ieÅ¡kovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB âJungtisâ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ neteisÄtu ir grÄ Å¾inti jį į pirmesnį darbÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âJungtisâ ieÅ¡kovui E. K. vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ â nuo 2009 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âJungtisâ ieÅ¡kovui E. K. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.             Kolegijos pirmininkÄ                                                                        Neringa VenckienÄ Kolegijos teisÄjai                                                                                         Jolita CirulienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â ArÅ«nas RudzinskasÂ