A-261-2819-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2819/2012

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00274-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Julijai Kuncevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, MD prie FM) skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2012 m. sausio 23 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1P-10, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei N. J., atliekančiai pareigas Panevėžio pirmos kategorijos krovinių poste.

Nurodė, kad 2012 m. sausio 3 d. MD prie FM gauta 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno teritorinės muitinės tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 4B-9 (toliau – ir Išvada) dėl Kauno teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės N. J. veiklos sutikrinant ir naikinant tabako gaminius. Išvadoje nurodoma, kad posto vyresnioji inspektorė N. J., būdama Tabako gaminių naikinimo komisijos pirmininke, neužtikrino, kad, 2011 m. spalio 26-27 d. Tabako gaminių naikinimo komisijai surašant bei pasirašant 16 Tabako gaminių sutikrinimo aktus ir 2011 m. spalio 27 d. surašant bei pasirašant 16 Turto sunaikinimo aktų, būtų laikomasi Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1116 (toliau – ir Aprašas) 6 ir 7 punktų reikalavimų, pažeidė Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3B-197, 7.1. ir 7.3. punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.2. punkto reikalavimus, tuo padarydama tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgdamas į tai, kad posto vyresnioji inspektorė N. J. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Moterų komiteto narė, MD prie FM 2011 m. sausio 6 d. raštu Nr. (5.34)3B-152 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. J.. 2012 m. sausio 23 d. raštu Nr. 1P-10 „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo N. J. atžvilgiu“ Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tarnybinio patikrinimo išvados nepagrįstumu ir tuo, kad nuobaudą ketinama skirti persekiojant pareigūnę už aktyvią profsąjunginę veiklą.

Pareiškėjas teigė, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. J. dėl to, kad surinkti įrodymai nepatvirtina Kauno teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės N. J. kaltės, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad profesinė sąjunga negali atlikti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais ir priklausomai nuo atlikto vertinimo spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta bei pagrįsta.

Teisė atlikti tokius veiksmus yra susijusi su individualaus darbo ginčo, kilusio tarp darbdavio ir tarnautojo (darbuotojo), nagrinėjimu, kurį nagrinėti yra suteikta teisė ginčų komisijai ir teismui arba tik teismui. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, todėl, atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos motyvai dėl tarnybinio patikrinimo išvados, inkriminuojamos veikos pagrįstumo negali būti laikomi pagrįstais, o teismui turi būti pateikiami duomenys, kad tarnybinė nuobauda muitinės pareigūnui yra skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnį tarnybinės nuobaudos paskyrimą pareigūnas per vieną mėnesį gali apskųsti teismui, o profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, remdamasi tarnybinio patikrinimo išvados teisiniu vertinimu, viršys savo kompetenciją. Teismas pažymėjo, kad muitinės pareigūnų teisinį statusą reglamentuoja Statuto 33-37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir atitinkamos muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų apie profesinės sąjungos dalyvavimą muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese.

Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse). Todėl įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus.

Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę tik stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2012 m. sausio 23 d. rašte Nr. 1P-10, kuriuo atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. J., nepateikė jokių savo nuomonę dėl pareigūnės persekiojimo už profsąjunginę veiklą pagrindžiančių įrodymų. Minėtame rašte Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė tik nuomonę, kad pareigūnė persekiojama dėl profsąjunginės veiklos, nes, jos nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, o pareigūnė savo kaltės nepripažįsta. Tarnybinę nuobaudą inspektorei N. J. ketinama skirti nustačius jos pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą, todėl tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su N. J. netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Manė, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. J., įgyja nepagrįstą pranašumą prieš MD prie FM, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vadovas, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Nepagrįstu atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nesuteikė galimybės darbdaviui įgyvendinti Statuto 35 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą tarnybinę nuobaudą skirti per vienerius metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (b. l. 1-3).

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 3 dalį socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl šiuo atveju taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatytos profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos.

Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tačiau garantijų sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 3 dalimi suteikta teise sudaryti Kolektyvinę sutartį ir tam tikra diskrecijos teise susitarti dėl sutarties sąlygų, su Panevėžio teritorinės muitinės administracija 2008 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta sutartis, kuri galioja ir Kauno teritorinėje muitinėje, kaip teisių perėmėjai (7 p.), pagal kurią šalys privalo laikytis jos nuostatų.

Įvertinęs MD prie FM 2012 m. sausio 6 d. raštą Nr. (5.34)3B-2.7-152 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir su tuo susijusiais dokumentais, nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių siūloma skirti tarnybinę nuobaudą N. J., taip pat įvertinus trukdymą profesinės sąjungos atstovui pasinaudoti teisės aktais (Statuto 16 str. 3 d., Kolektyvinės sutarties 12.3 p.) nustatytomis teisėmis dalyvauti tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos posėdžiuose (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 1P-185), atsakovas padarė išvadą, kad darbo drausmės pažeidimo požymių nėra, o nuobauda skiriama tendencingai.

Todėl, vadovaujantis 2008 m. birželio 20 d. Kolektyvinės sutarties 32 ir 33 punktais, atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje nurodyti duomenys ir įrodymai nepatvirtina Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei N. J., atliekančiai pareigas Panevėžio pirmos kategorijos krovinių poste, inkriminuojamų pažeidimų, pats faktas neištirtas visiškai, o pati pareigūnė savo kaltės nepripažįsta, pareigas vykdė kaip nustatyta teisės aktuose bei pagal susiklosčiusią situaciją ir sudarytas darbo sąlygas, nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti nuobaudą (b. l. 20).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento skundą tenkino. Panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2012 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1P-10, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei N. J.

Teismas, remdamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso atitinkamomis nuostatomis, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir Panevėžio teritorinės muitinės, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Kauno teritorinė muitinė, 2008 m. birželio 20 d. sudaryta Kolektyvine sutartimi bei administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-265/2007; 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-673/2007; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje A442–1363/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje A143–1385/2008 ir kt.), nusprendė, kad atsakovas, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, spręsdamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei N. J. davimo klausimą, vertino tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ne tiek aspektu, ar tarnybinė nuobauda trečiajam asmeniui nėra skiriama dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, kiek vertindamas N. J. inkriminuotos veikos pagrįstumą ir teisėtumą. Pripažino, jog aplinkybė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl Kauno teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės N. J. veiklos, buvo pažeistos profesinės sąjungos teisės ginti ir atstovauti savo nariui (profesinei sąjungai nepranešta apie sudarytos komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti posėdžio vietą ir laiką) nepatvirtina, kad nuobaudą ketinama skirti tendencingai. Kadangi jokių duomenų apie tai, kad Kauno teritorinės muitinės posto vyresnioji inspektorė N. J. tarnybinėn atsakomybėn yra traukiama dėl jos narystės ar veiklos Muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje, nenustatyta, ginčijamas atsakovo sprendimas panaikintas.

III. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinės sąjunga pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Apeliaciniame skunde (b. l. 62) nurodom iš esmės tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 punktu, Kolektyvinės sutarties 69 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y., kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Todėl manytina, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį darbdaviui ir darbuotojų atstovams suteikta teisė nustatyti papildomas garantijas jas įteisinant kolektyviniu susitarimu. Tai neprieštarauja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 66-68) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos garantijos profesinių sąjungų renkamojo organo nariams ribas išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatuodamas, kad išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas reikalingas, siekiant apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl šių asmenų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose.

2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, todėl, atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos motyvai dėl tarnybinio patikrinimo išvados, inkriminuojamos veikos pagrįstumo negali būti laikomi pagrįstais.

3. Panevėžio teritorinėje muitinėje 2008 m. birželio 20 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 33 punkto nuostata („prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo nariui, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas dėl pažeidimo fakto nustatymo ir kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį“), suteikia teisę Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai atlikti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, ir priklausomai nuo to spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta bei pagrįsta. Tačiau teisė atlikti tokius veiksmus yra susijusi su tarnybinio ginčo, kilusio tarp darbdavio ir valstybės tarnautojo, nagrinėjimu, o teisė nagrinėti šiuos ginčus yra suteikta tik teismui. Vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad nenumatytas teisės aktuose tarnybos (darbo), ekonomines ir kitas socialines sąlygas bei garantijas galima įrašyti į kolektyvines sutartis tik tais atvejais, kai šios sąlygos ir garantijos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Panevėžio teritorinėje muitinėje 2008 m. birželio 20 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 33 punktu Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o tai reiškia tokios kolektyvinės sutarties nuostatos negaliojimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas faktas, jog N. J. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, todėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2012 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei N. J., yra neteisėtas.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to neteisingai taikė bei aiškino ginčo santykiams taikytinus teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nėra tiesiogiai numatytos papildomos garantijos dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Todėl šiam ginčui taikytinas Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio (2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) 1 ir 2 dalimis nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, būtinas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2012 m. sausio 23 d. sprendimu buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei, profesinės sąjungos Moterų komiteto narei, N. J. Atsisakymas grindžiamas tarnybinio patikrinimo vertinimu (b. l. 9-12).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybine nuobauda teisėtumo vertinimui yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašiose bylose kaip ir nagrinėjama, kuria nustatyta, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (pvz., 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170-2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748-06; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791-2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900-2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370-2009 ir kt.).

Tokiu būdu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, nes atsakovas vertino galimai skiriamos nuobaudos pagrįstumą ir nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su N. J. naryste ar jos veikla profesinėje sąjungoje, o tokių įrodymų ginčo nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta.

Atsakovo nurodomos Kolektyvinės sutarties nuostata, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą pareigūnui ar darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, būtinas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl pareigūno ar darbuotojo galimo tarnybinio ar drausminio nusižengimo pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo, parenkant nuobaudos rūšį nusižengimo turi būti aiškinama ir taikoma tiek, kiek tai atitinka Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, taikant minėtas teisės normas. Šio ginčo atveju darbdavys kreipėsi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos narei ir profesinė sąjunga nedavė tokio sutikimo. Todėl šioje apimtyje ir yra išnagrinėtas skundas, pagrįstai nevertinant kitų socialinių garantijų, numatytų Kolektyvinėje sutartyje.

Pirmosios instancijos teismas pagrindė sprendimą aplinkybėmis, kad nėra pagrįstų abejonių, jog tarnybinis patikrinimas gali būti siejamas su N. J. naryste ar jos veikla profesinėje sąjungoje. Apeliaciniame skunde nėra pakankamų duomenų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. J., tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas