A-143-2194-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2194/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02389-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Andriui Bambalui,

atsakovo atstovei Gintarei Mačiulaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Italiana Lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Italiana Lt“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Italiana Lt“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Italiana Lt“, apeliantas) skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2011 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-48/11.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas priėmė 2011 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-48/11, kuriame nustatė, jog UAB „Italiana Lt“ 2011 m. liepos 5–11 d. žurnale „Stilius“ išspausdino putojančio vyno „Italiana Prestige“ reklamą. Nutarimu ši reklama pripažinta pažeidusia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktų reikalavimus, kadangi sieja alkoholinio gėrimo vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu bei pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją.

Departamentas nustatė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo objektyviąją pusę sudarė šie reklamos elementai: „rausvame su burbuliukais fone pavaizduotos moters rankos, laikančios putojančio vyno „Italiana Prestige“ butelį, viršuje pavaizduota kitos moters ranka, atkemšanti šio gėrimo butelį, nuplėšiant imituojančią „korseto“ juostelę. Puslapio apačioje kairėje pusėje pavaizduota gelsvos spalvos pilna putojančio vyno taurė su burbuliukais, puslapio apačioje per vidurį rausvos spalvos rašytinėmis raidėmis netvarkingai užrašyta:

„Atlaisvink korsetą“. Nutarimu Departamentas paskyrė UAB „Italiana Lt“ 10 000 Lt baudą. Pareiškėjas teigė, kad frazė „Atlaisvink korsetą“ buvo pasirinkta siekiant apibūdinti putojančio vyno butelio kamštelį laikančios vielos ir folijos nuėmimo paralelę. Departamentas pripažino, kad toks reklamos vertinimas galimas, bet frazė „Atlaisvink korsetą“ reklamoje atsakovo vertinta kaip kelianti su kvėpavimo palengvėjimu ir geresne savijauta susijusias asociacijas, todėl reklama įvertinta kaip siejanti alkoholio vartojimą su fizinės ir psichinės būklės pagerėjimu, dėl to pripažinta klaidinančia ir neteisinga.

Pareiškėjas neginčijo žodžių „atlaisvinti“ ir „korsetas“ žodyninės reikšmės, nurodytos nutarime, tačiau nesutiko su atsakovo frazei „Atlaisvink korsetą“ reklamoje priskirta reikšme ir jos keliamomis asociacijomis reklamoje. Pareiškėjo teigimu, Departamento atliktas reklamos vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas įrodymais. Departamentas nurodė, kad korsetas „visais laikais asocijavosi su grakščia, pasitempusia moters laikysena“; „stipriai suveržiami korsetai [...] neigiamai veikė pilvo organus ir sveikatą“;

„korseto dėvėjimo paskirtis ir jo padariniai liko nepakitę“, todėl korseto atlaisvinimą siejo su atsipalaidavimu, gera savijauta, kuri pasiekiama vartojant reklamuojamus alkoholinius gėrimus. Uždarosios akcinės bendrovės „Rait“ (toliau – UAB „Rait“) atliktos apklausos duomenimis, reklamoje „korseto atlaisvinimas“ siejamas su butelio atkimšimu. Šios įmonės surinkta informacija apie frazę „Atlaisvink korsetą“ yra objektyvi bei atspindi vidutinio vartotojo sampratą. Atsakovo konstatuotas pažeidimas vertintinas kaip subjektyvus ir nepagrįstas išsamiai ir visapusiškai atlikta analize (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2377/2011) bei nepateikiant jokių įrodymų, kad būtent taip ją suvoktų ir vidutinis vartotojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011).

Departamento pateiktas vertinimas grindžiamas ne tiesioginėmis tekste vartojamos frazės „Atlaisvink korsetą“ ir šampano butelio atkimšimo proceso sąsajomis, kurios grindžiamos reklamos kūrimo eskizais, o įtariais išvedžiojimais bei paslėpto konteksto įžvalgomis, nors atsakovas sutiko, jog frazė gali būti siejama ir su kamščio folijos nuėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Pareiškėjo teigimu, reklamoje vartojamas žodžių junginys skirtingų asmenų (jų grupių) gali būti suprantamas nevienareikšmiškai.

Departamento atliktas reklamos vertinimas yra per platus, kadangi jame yra ignoruojama esminė reklamos teksto ir jos vizualizacijos sąsaja – butelio kamštelio folijos nuėmimo sąsaja su korsetu, o reklamos vertinimas grindžiamas tik vienu iš galimų reklamos teksto vertinimų ignoruojant jos vizualizaciją. Tokiais atvejais teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad reklama būtų vertintina kompleksiškai ir sistemingai, vertinant jos vaizdinės ir žodinės informacijos visumą, o ne ištraukiant iš bendro reklamos konteksto atskirą frazę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2377/2011).

Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad reklamoje vartojami šūkiai, žodžių junginiai neturėtų būti aiškinami ir traktuojami pernelyg plačiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1480/2011). Pareiškėjo nuomone, nesant įrodymų dėl vieningo reklamos traktavimo, kaip siejančio alkoholio vartojimą su fizinės veiklos ir psichinės būklės pagerėjimu, ji turėtų būti vertinama kaip nepažeidžianti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų nuostatų, o abejonės aiškintinos jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011).

Kadangi šioje byloje Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimas priklauso išimtinai nuo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pažeidimų, teismui konstatavus, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktai nebuvo pažeisti, nėra pagrindo teigti, kad reklama pažeidė ir Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Neteisingai įvertintas jo paaiškinimas dėl reklamos turinio. Tai, jog putojantis vynas yra subtilus produktas ir jis gali būti vartojamas ypatingomis progomis, nereiškia (reklamoje apie tai net neužsimenama), kad be jo vakaras bus beprasmis, taps eiliniu.

Departamento pacituotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-691/2010 ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos. Siekta akcentuoti šventę, kuri susijusi su teigiamomis emocijomis, kurių sukelti alkoholio reklamai nėra draudžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011). Pareiškėjo teigimu, paskirdamas baudą atsakovas neatsižvelgė į svarbias lengvinančias aplinkybes (reklama išspausdinta viename savaitraštyje, reklamą sukūrė ne pats, o pasitelkęs profesionalų reklamos paslaugų teikėją, su atsakovu aktyviai bendradarbiavo, nutrauktas reklamos platinimas, bauda paskirta už vieną reklamą, neturi galiojančių nuobaudų, gailisi dėl pažeidimo, derina reklamos turinį su Departamentu).

Be to, Departamentas padarė procesinių jo teisių pažeidimus (surašant protokolą nesilaikyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 260 straipsnio reikalavimų). Atsakovas pažeidė ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principą bei procesinių staigmenų negalimumo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2377/2011), taip pat teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principą, kadangi nežinodamas kaltinimo esmės negalėjo tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui Departamente.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 47–53) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad surinkta medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas dienraščio „Lietuvos rytas“ savaitiniame žurnale „Stilius“ pateikė alkoholio reklamą, kuri prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 11 punktų reikalavimams. Atsakovo teigimu, nutarimas yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias alkoholio reklamos draudimą, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas skunde pateikė subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą. Atsakovas pažymėjo, jog reklamos bylose tik visuma aplinkybių gali įrodyti esant pažeidimą.

Aptariamas užrašas ir vaizdas naudojami kaip bendros reklamos dalys, nukreiptos į tą patį tikslą – skatinti įsigyti ir vartoti reklamuojamą alkoholinį gėrimą. Užrašas nebuvo dirbtinai paimtas iš bendro reklamos konteksto, o buvo vertinamas sistemiškai. Alkoholinio gėrimo reklamą vertino būtent tiesiogine, o ne perkeltine prasme. Pateiktas alkoholinio gėrimo butelio vaizdas ir užrašas „Atlaisvink korsetą“ sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės ir psichinės veiklos pagerėjimu. Pagal paminėtą reklamą („Atlaisvink korsetą“) būtent vartojant alkoholinius gėrimus skatinama atsigauti, pasitaisyti: atlaisvinti, atpalaiduoti kūną, lengviau įkvėpti oro ir tokiu būdu fiziškai pasijusti kur kas patogiau ir laisviau, nesusivaržyti.

Tokią reklamą draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pagal paminėtą reklamą („Atlaisvink korsetą“) alkoholinių gėrimų vartojimas sąlygoja smegenų ir geros psichinės veiklos sąveiką. Teigiamas emocijas sukelia alkoholio vartojimas, kadangi tampraus ir priveržto „korseto“ atlaisvinimas padeda geriau pasijusti. Tokią reklamą draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad pateikta reklama daiktų (kamščio folijos nuėmimas) ir žodžių junginio („Atlaisvink korsetą“) sąsaja buvo siekta tiesiogiai asocijuoti su butelio atkimšimu, nepagrįstas, nes būtent toks pareiškėjo reklamos vertinimas yra aiškinamas ir traktuojamas pernelyg plačiai.

Pateikta reklama su užrašu „Atlaisvink korsetą“ formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis, vartotojui galintis tiesiogiai ar netiesiogiai formuoti nuomonę, kad tarp alkoholio vartojimo ir atitinkamų savybių (pokyčių) egzistuoja ryšys, t. y. skatinama vartoti alkoholinius gėrimus, siūlant atsipalaiduoti, pasijusti laisviau ir geriau. Teigė, jog savaitiniame žurnale paskelbta reklama teikiama informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Paminėta informacija, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu, yra neteisinga ir klaidinanti pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasmę.

Tokia informacija neatitinka teisingos reklamos reikalavimų. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad putojantis vynas yra subtilus produktas, ir aplinkybė, jog jis gali būti vartojamas ypatingomis progomis, nereiškia, kad be jo vakaras bus beprasmis, taps eiliniu, ir reklama to nenurodo. Vertinant reklamą, būtina taikyti ne tik lingvistinį informacijos turinio aiškinimo metodą, bet ir sisteminį, teleologinį, loginį bei kitus. Departamentas įvertino reklamos visumą įvairiais aspektais, rėmėsi teisės aktų reikalavimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pabrėžė, kad reklama buvo orientuota į mergaites, kurios susibūrusios kartu raginamos atsipalaiduoti, atsikemšant alkoholinį gėrimą, jį vartojant, pasijusti laisviau ir tokiu būdu pagerinti fizinę būklę bei psichinę veiklą. Pareiškėjo pozicija dėl pateiktų tyrimo apklausos duomenų vertintina kaip nepagrįsta, nes tai nešalina jo atsakomybės dėl draudžiamos alkoholio reklamos pateikimo. Atsakovas konstatavo, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ savaitiniame žurnale „Stilius“ alkoholio reklamoje pateikta frazė „Atlaisvink korsetą“ kartu su vaizdiniu pateikimu yra komercinė informacija arba reklama, vidutiniam vartotojui suponuojanti žmogaus išsilaisvinimą, fizinį ir psichinį atsipalaidavimą, t. y. fizinės būklės, psichinės veiklos pagerėjimą.

Taip pat tokia reklama yra siejama su alkoholinio gėrimo vartojimu, tokiu būdu formuojant palankų alkoholinių gėrimų įvaizdį. Tokią išvadą Departamentas padarė priimdamas ginčijamą nutarimą. Departamento pozicija neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-108/2010, 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-502/2005, 2010 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-691/2010).

Atsakovo teigimu, 2011 m. rugsėjo 16 d. protokolas Nr. ATK2-062 surašytas laikantis visų teisės akte (ATPK) nurodytų reikalavimų, užtikrinant visas pareiškėjo procesines teises. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl minimalios baudos sumažinimo yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog, priimdamas nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, paskirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Pagal kompetenciją paskyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad bauda yra per didelė padarytam pažeidimui.

Pareiškėjui paskirta tinkama ekonominė sankcija ir baudos sumažinimas prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo įtvirtintiems tikslams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu (b. l. 98–108) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl Departamento 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. ATK2-48/11. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 8, 9, 11 punktais, 2 straipsnio 4 dalimi. Apibendrindamas nustatytą reglamentavimą, teismas pripažino, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1586/2008, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-717/2010).

Konkrečioms faktinėms aplinkybėms taikant alkoholio reklamos sąvoką sudarantį pirmąjį elementą pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004). Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010), taip pat akcentavęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija, kad leidinyje „Stilius“ jo užsakymu išspausdinta alkoholinio gėrimo – putojančio vyno „Italiana Prestige“ reklaminė medžiaga yra alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasmę, tačiau nesutinka, kad jo pateikta reklama pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 bei 11 punktų nuostatas, ir tvirtina, kad nutarime pateikta reklamos interpretacija nėra teisinga ir pagrįsta, nes Departamento vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas įrodymais.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra abu elementai, t. y. kad pareiškėjo pateiktomis frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui ir šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjo komercine veikla. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjo paskleista informacija yra susijusi su jo ūkine ir finansine veikla ir kad pareiškėjas, skleisdamas tokią informaciją, siekia komercinės naudos. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovo vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas įrodymais, teismas vadovavosi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 5 straipsnio 7 dalimi dėl klaidinančios reklamos, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi dėl vidutinio vartotojo.

Teismas atsižvelgė į vidutinio vartotojo sampratą, formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimą Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731)), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).

Kartu pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Teismo nuomone, Departamentas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl savaitiniame žurnale „Stilius“ alkoholinio gėrimo putojančio vyno „Italiana Prestige“ reklamoje pateiktų nagrinėjamų frazių atitikties alkoholio reklamos sąvokai bei konstatavo, kad ši informacija Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra draudžiama.

Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas nutarimą, teisingai nustatė, jog savaitiniame žurnale „Stilius“ 2011 m. liepos 5–11 d. Nr. 27 pateiktos alkoholinio gėrimo putojančio vyno „Italiana Prestige“ reklamos visas turinys (vaizdai, užrašas ir kt.) patvirtina, jog pareiškėjas siekė susieti alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos ir fizinės veiklos pagerėjimu, teigiamais pojūčiais, taip formuojant palankų požiūrį į alkoholį. Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovo pateiktas reklamos vertinimas grindžiamas ne tiesioginėmis tekste vartojamos frazės „Atlaisvink korsetą“ ir šampano butelio atkimšimo proceso sąsajomis, bet paslėpto konteksto įžvalgomis, tačiau ginčijamo nutarimo motyvai patvirtina, kad nagrinėjamas užrašas bei pateikiamas vaizdas buvo vertinamas sistemiškai, kaip sudėtinės reklamos dalys, nukreiptos į vieną tikslą – skatinti įsigyti ir vartoti reklamuojamą alkoholinį gėrimą.

Pažymėjo, kad paminėtoje informacijoje nėra užsiminta apie alkoholio žalą sveikatai, tačiau žalingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui yra visuotinai pripažintas faktas, todėl teiginiai, leidžiantys suprasti, kad alkoholio vartojimas turi paminėtą teigiamą poveikį žmogaus savijautai, nuotaikai, fizinei būklei ir net gali padėti išspręsti tam tikras problemas, yra vertintini kaip klaidinanti reklama pagal paminėtų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų prasmę. Taigi pateikta reklama pagrįstai pripažinta draudžiama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasmę.

Kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 11 punktuose įtvirtintas absoliutus draudimo pobūdis, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti UAB „Rait“ tyrimo apklausos duomenys nepaneigia atsakomybės dėl draudžiamos alkoholio reklamos pateikimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl procesinių teisių pažeidimo nepagrįsti. Atsakovas 2011 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATK2-062, atitinkantį ATPK nustatytus reikalavimus, nes protokole nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusių asmenų pareigos, vardai, pavardės, žinios apie atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį, pažeidimo padarymo vieta, laikas bei pažeidimo esmė, nurodytas Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnis, straipsnio dalis, kurios reikalavimai buvo pažeisti.

Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydį, sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjui nutarimu yra paskirta minimali sankcijoje numatyta 10 000 Lt dydžio bauda, atsižvelgta į lengvinančias bylos aplinkybes, tai, kad pareiškėjas nekliudė tyrimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad minimali Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje numatyta ekonominė sankcija yra neproporcingai didelė, neatitinka pažeidimo masto ar yra aiškiai neprotinga, todėl nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti nutarimu pareiškėjui paskirtą 10 000 Lt dydžio baudą.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas pripažino, kad atsakovas ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, bei priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti pareiškėjo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 111–115) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą arba pakeisti jo dalį, kurioje yra palikta galioti 10 000 Lt dydžio bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes nenurodytos priežastys, kodėl teismas nusprendė atmesti skunde išdėstytus argumentus. Neginčijo, jog nutarimas turėtų būti panaikintas tuo pagrindu, jog jis yra nemotyvuotas. Ginčijo nutarime išdėstytus motyvus, t. y. teiginius, kuriais Departamentas grindė savo išvadas apie reklamos neatitikimą Alkoholio kontrolės įstatymui. Teismas privalėjo pateikti motyvus, kuriais remiantis jo argumentai buvo atmesti. Sprendimo motyvų nebuvimas yra esminė teismo sprendimo negaliojimo prielaida (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).

2. Nei teismas sprendime pagrindė, nei Departamentas nutarime įrodė objektyviosios Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktų pažeidimo pusės, o tiksliau, kad vartotojai reklamą vertina taip, kaip tai daro Departamentas. Pagal UAB „Rait“ apklausą, vidutinis pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus asmuo reklamą ir jos reklaminį teiginį „Atlaisvink korsetą“ sieja su šampano (šampanizuoto vyno) butelio atkimšimu. Departamento specialistės G. M. ir R. J. pagal jų funkcijas neturi teisės vertinti ar analizuoti alkoholio reklamos visuomenės informavimo priemonėse. Departamentas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo poziciją. Šioje byloje ypatingai svarbu įvertinti socialinius ir kultūrinius veiksnius, susijusius su korseto dėvėjimu, nes tik taip galima visapusiškai ir tinkamai įvertinti, kokią prasmę vidutiniam vartotojui turi frazė „Atlaisvink korsetą“. Teisės aktai nenustato absoliutaus alkoholio reklamos draudimo. Teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, nes vertino, kad pats alkoholio reklamos faktas jau savaime yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pažeidimas, atskirai neanalizuodamas reklamos turinio.

3. Kaltės nebuvimą grindė ne UAB „Rait“ apklausa, o tuo, kad aktyviai nedalyvavo kuriant reklamą ir reklamos kūrėjui buvo pateikęs užsakymą, kuriame nebuvo siekio sukurti teigiamo įspūdžio apie alkoholio suteikiamą fizinės būklės ar psichinės veiklos pagerėjimą. Teismas turėjo pasisakyti dėl jo kaltės formos (neatsargumo), kuri turi tiesioginę įtaką skiriamos baudos dydžiui ar jos mažinimo galimybėms. Bauda neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Įvykdė visas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas, todėl teismas turėjo sumažinti paskirtą baudą arba pateikti atsisakymo sumažinti baudą motyvus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121–127) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismo sprendimas yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias alkoholio reklamos draudimą, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apelianto daromos išvados yra alogiškos, nenuoseklios ir nepagrįstos, prieštaraujančios teisės aktų aiškinimui ir taikymui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

2. Apeliantas savo iniciatyva užsakė ir suderino per reklamos agentūrą aptariamą alkoholinių gėrimų reklamą, t. y. aktyviai siekė būtent tokią reklaminę informaciją paskleisti. Draudžiamos alkoholio reklamos pateikimas buvo apelianto diskrecijos teisė, todėl jis atsako Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 11 punktų reikalavimai yra išreikšti imperatyviomis teisės normomis, šie reikalavimai nereikalauja, kad nustatant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą būtų atliekamos apklausos ar kitokie tyrimai. Todėl teismas atmetė apelianto argumentus, kad UAB „Rait“ tyrimo rezultatai paneigia atsakomybę dėl draudžiamos alkoholio reklamos pateikimo. Departamento darbuotojai yra kompetentingi specialistai, kurie turi teisę ir pareigą tyrimo metu įvertinti pateikiamos reklamos turinį, jos formą, vaizdinę, grafinę informaciją, reklamos priemonių panaudojimą ir kt.

3. Nepagrįstas teiginys, kad nebuvo įrodyta objektyvioji Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 11 punktų pažeidimo pusė. Vertinant ginčijamą teiginį „Atlaisvink korsetą“ bendrame alkoholinio gėrimo reklamos kontekste, pažeidžiami šie Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Ypač pabrėžtina tai, kad vertinant reklamą būtina taikyti ne tik lingvistinį informacijos turinio aiškinimo metodą, bet ir sisteminį, loginį ir kitus.

4. Priimdamas nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, paskirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Pagal kompetenciją paskyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad bauda yra per didelė padarytam pažeidimui. Apeliantui paskirta tinkama ekonominė sankcija ir baudos sumažinimas prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo įtvirtintiems tikslams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. ATK2-48/11 matyti, kad ekonominė sankcija – 10 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už tai, kad jis užsakė jo gaminamo alkoholinio gėrimo – putojančio vyno „Italiana Prestige“ - reklamą, kuri buvo išspausdinta dienraščio „Lietuvos rytas“ savaitiniame žurnale „Stilius“ 2011 m. liepos 5-11 d. Nr. 27 viršelio vidinėje pusėje. Šioje reklamoje (reklaminėje kompozicijoje) rusvame su burbuliukais fone pavaizduotos moters rankos, laikančios putojančio vyno „Italiana Prestige“ butelį. Reklaminės kompozicijos viršuje pavaizduota kitos moters ranka, atkemšanti šį butelį, nuplėšiant imituojančią „korseto“ juostelę. Kompozicijos kairėje pusėje pavaizduota gelsvos spalvos pilna putojančio vyno taurė su burbuliukais, apačioje per vidurį rausvos spalvos rašytinėmis raidėmis netvarkingai užrašyta: „Atlaisvink korsetą“. Po šio užrašo apatinėje kompozicijos dalyje taisyklingos formos spausdintomis raidėmis užrašyta: „ITALIANA PRESTIGE. PUTOJANTIS VYNAS KIEKVIENAI MERGINŲ ŠVENTEI“ (b. l. 12). Pagal atsakovą, toks vyno „Italiana Prestige“ pristatymas sieja (šio) alkoholinio gėrimo vartojimą su fizinės būklės bei psichinės veiklos pagerėjimu ir yra pateikiantis neteisingą ir klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, todėl, atsakovo manymu, pareiškėjas pažeidė atitinkamus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 11 punktuose nustatytus alkoholio reklamos draudimus.

Pasisakydama dėl Alkoholio kontrolės įstatymo normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad sąvokos „Alkoholio reklama“ apibūdinimas yra pateiktas šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią alkoholio reklama - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Esminiai šio apibūdinimo požymiai yra atitinkamos informacijos apie alkoholinius gėrimus sąsaja su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla ir skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.

Kalbant apie aukščiau aprašytą reklaminę kompoziciją, akivaizdu, kad pareiškėjas, kaip putojančio vyno „Italiana Prestige“ gamintojas, turi komercinį ir kitokį suinteresuotumą dėl šio alkoholinio gėrimo populiarinimo ir platinimo. Taip pat akivaizdu, kad kompozicijos elementų visuma suteikia teigiamas asociacijas dėl šio alkoholinio gėrimo vartojimo bei formuoja šios informacijos vartotojams palankų požiūrį į nurodytą gėrimą. Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu to pakanka pripažinti aukščiau aprašytą reklaminę kompoziciją alkoholio reklama.

Tačiau (kalbant apie nagrinėjamai bylai aktualius alkoholio reklamos draudimus) tam, kad ši reklama būtų laikoma draudžiama alkoholio reklama, papildomai yra būtina nustatyti nors vieną iš Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 arba 11 punktuose nurodytų požymių, t. y. nustatyti, ar paminėtos teigiamos asociacijos ir palankus požiūris į reklamuojamo alkoholinio gėrimo vartojimą (Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. taikymo prasme skatinimas įsigyti ar vartoti šį alkoholio produktą) yra siejamas su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.), su psichinės veiklos pagerėjimu (6 p.) ir ar tokiu būdu pateikta informacija apie šį alkoholio produktą yra neteisinga ir (ar) klaidinanti (11 p.).

Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamai administracinei bylai yra reikšmingos ir aiškintinos aplinkybės, leidžiančios priskirti pareiškėjo užsakytą putojančio vyno „Italiana Prestige“ reklamą prie Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ar 11 punktuose numatytos draudžiamos alkoholio reklamos. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio administracinių bylų specifiką, šios aplinkybės yra nustatytinos konkrečios reklamos (šiuo atveju aukščiau aprašytos reklaminės kompozicijos) lingvistinės, vaizdinės ir kitokios analizės būdu.

Tokios analizės objektas yra tiek atskiri reklamos komponentai, tiek ir jų visuma. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą tokio pobūdžio administracinių bylų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-931/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011), ši analizė (konkrečios alkoholio reklamos vertinimas) turi būti atlikta, taikant vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų (pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d. pateiktą apibūdinimą, vidutinis vartotojas - vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius).

Tai reiškia, kad konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas, atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką.

Grįždama prie šioje administracinėje byloje vertintinos (aukščiau aprašytos) putojančio vyno „Italiana Prestige“ reklamos, kolegija pirmiausia pažymi, kad tokie jos elementai, kaip moteriškos rankos, laikančios ir atkemšančios šio vyno butelį, užrašas „ITALIANA PRESTIGE. PUTOJANTIS VYNAS KIEKVIENAI MERGINŲ ŠVENTEI“, leidžia daryti išvadą, kad ši reklama skirta vartotojų - moterų (jaunų moterų) grupei. Savo ruožtu tai leidžia daryti išvadą, kad kitokia šios reklamos tekstualinė dalis („Atlaisvink korsetą“) atitinkamų asociacijų sukėlimo prasme pirmiausia turi būti vertinama šios grupės vartotojų (šios grupės vidutinio vartotojo) akimis. Šiame kontekste, atsižvelgiant į tokius aukščiau pateikto vidutinio vartotojo apibūdinimo požymius, kaip pakankamas informuotumas, socialiniai, kultūriniai ir kalbiniai veiksniai, žodis korsetas pirmiausia ir ryškiausiai nurodytos grupės vartotojų turi būti asocijuojamas su istoriška moterų drabužių dalimi, kuri, be kita ko, sukeldavo ją dėvinčiai moteriai tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus. Todėl žodžių derinys „atlaisvink korsetą“ ryškiai akcentuoto atkemšamo putojančio vyno butelio ir taurės su vynu fone pirmiausia ir ryškiausiai asocijuojamas su tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų (perkeltine prasme fizinių ir psichinių suvaržymų) atsikratymo būdu – šio vyno pavartojimu.

Atsižvelgdama į išsakytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptariama (pareiškėjo užsakyta) putojančio vyno „Italiana Prestige“ reklama turi požymius, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų taikymo prasme, o tuo pačiu ir šios dalies 11 punkto taikymo požiūriu, leidžiančius ją pripažinti draudžiama alkoholio reklama. Taigi šiuo klausimu pateikti apelianto argumentai kolegijos nepripažintini pagrįstais ir yra atmetami.

Pasisakydama dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, kolegija pažymi, kad pareiškėjui paskirta minimaliausia iš Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatytų už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą (iki penkiasdešimties tūkstančių litų) bauda. Pareiškėjo šiuo klausimu pateikti argumentai iš esmės kolegijos vertinami, kaip tam tikra kritika - nesutikimas su įstatymų leidėjo pasirinkta (gana griežta) sankcija, o ne kaip argumentai dėl netinkamo Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalies taikymo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatų dėl mažesnės negu paminėtoje sankcijoje nustatytos piniginės baudos skyrimo.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis