2015-11-17 Nr. AB-22513-3-61-3-04810-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1308-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04810-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Transporto ir statybos inžinerijos asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Transporto ir statybos inžinerijos asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas transporto ir statybos inžinerijos asociacija (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (13-2)-D8-6183 ir 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (13-2)-D8-6828 priimtus sprendimus nederinti pareiškėjo pateiktų kvalifikacijos tobulinimo mokymų programų; 2) įpareigoti Ministeriją suderinti pateiktas kvalifikacijos tobulinimo mokymų programas ir pateikti Asociacijai tai patvirtinantį dokumentą; 3) konstatuoti, kad kvalifikacijos tobulinimo mokymų programos buvo suderintos 2015 m. rugpjūčio 20 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi (b. l. 35–36) atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamais raštais atsakovas pateikė pastabas dėl kvalifikacijos tobulinimo mokymų programų ir pasiūlė pareiškėjui programas patikslinti pagal pateiktas pastabas ir pakartotinai teikti derinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjęs, kad šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, bei tai, kad skundžiamais raštais Ministerija neatsisakė derinti pareiškėjo pateiktų programų, nes jais buvo nustatyti minėtų programų trūkumai, kurie, atsakovo vertinimu, trukdo programas derinti, įvertinęs šių raštų priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu tokie raštai yra priimti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokie raštai negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, skųstinais administraciniam teismui. Nurodė, jog, teismo vertinimu, Ministerijos raštai yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriuo atliekamas aplinkybių tyrimas, o toks dokumentas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. Skundžiami raštai savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes jie yra tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, Aplinkos ministerija pareiškėjo pateiktų programų derinti neatsisakė, o tik pasiūlė jas pataisyti ir pateikti pakartotiniam derinimui, taigi tik nuo paties pareiškėjo atitinkamų veiksmų (pašalins nurodytas priežastis ar ne) priklausys administracinės procedūros eiga. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Konstatavęs, kad raštuose pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės, nekonstatuoti teisės aktų pažeidimai, o tik pateiktos pastabos dėl nustatytų neatitikimų, kurių pareiškėjas, atsakovo nuomone, turi laikytis teikdamas derinti mokymosi programas, t. y. Ministerijos raštams esant nelaikytiniems ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Taip pat pažymėjo, kad kiti skunde pareikšti reikalavimai laikytini išvestiniais iš reikalavimų panaikinti atsakovo raštus, todėl atsisakius priimti šiuos reikalavimus, atsisakytina priimti ir išvestinius skundo reikalavimus.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38–39), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nes, pareiškėjo nuomone, Ministerija, skundžiamu 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (13.2)-D8-6828, nors ir nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose tokiam aktui nustatytų formos ir turinio reikalavimų, priėmė pareiškėjui neigiamą individualų administracinį aktą. Pažymi, jog nors pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu atsakydamas į Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (13-2)-D8-6183, kuriuo pareikalauta pataisyti kvalifikacijos tobulinimo mokymų programas pagal jame išdėstytus reikalavimus, nurodė, kad su tokiais reikalavimais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti, neteisėti, formalūs ir smulkmeniško pobūdžio, taip pat informavo atsakovą, kad į nurodytas pastabas neatsižvelgs bei programų netaisys, 2015 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (13.2)-D8-6828 aplinkos ministerija išdėstė tas pačias pastabas ir parašė jas pataisyti bei pateikti derinti.

Teigia, jog pareiškėjui aiškiai ir argumentuotai atsisakius vykdyti viešojo administravimo subjekto pasiūlymą pataisyti paraišką ir apie tai informavus viešojo administravimo subjektą, šis, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus argumentus, turėjo priimti individualų administracinį aktą patenkinti arba nepatenkinti pateiktą paraišką, t. y. pareiškėjo manymu, viešojo administravimo subjektas negali vėl pateikti tų pačių pastabų ar reikalavimų, kitaip toks procesas taptų nesibaigiantis, o pareiškėjui neatsirastų teisė skųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus teismui.

Tokiu atveju būtų pažeista asmens teisė į sprendimą per tinkamą laiką, nes pagal dabartinius Ministerijos veiksmus, tinkamos formos ir turinio individualus administracinis aktas niekada nebus priimtas, kadangi atsakovas vis teiks tas pačias nepagrįstas pastabas, nurodydamas pataisyti paraišką, o pareiškėjas neįgis teisės skųsti tokius Ministerijos veiksmus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovas antrą kartą pateikė tokias pačias pastabas, todėl savo veiksmais faktiškai priėmė neigiamą individualų administracinį sprendimą, kuris yra skųstinas teismui.

Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 44 punktu, nurodo, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jei per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir daro išvadą, kad Ministerijos 2015 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. (13.2)-D8-6828, nors ir neatitinka Viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytų turinio ir (ar) formos reikalavimų, pagal savo turinį yra individualus administracinis aktas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo ginčijami Aplinkos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. (13-2)-D8-6183 ir 2015 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. (13.2)-D8-6828 yra tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimti informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais jokios pareigos, prievolės, įpareigojimai ar kitokie privalomi vykdyti nurodymai tiesiogiai nenustatyti. Teismo vertinimu, minėti raštai yra tarpiniai procedūriniai aktai, nesukėlę pareiškėjui materialių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kitaip tariant, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas bei kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamų Aplinkos ministerijos raštų turinio, nei 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. (13-2)-D8-6183, nei 2015 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. (13.2)-D8-6828 neturi įtakos pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimčiai, nes 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (13-2)-D8-6183, įvertinus pareiškėjo pateiktas kvalifikacijos tobulinimo mokymų programas, yra tiesiog pateikiama pareiškėją konsultuojanti medžiaga dėl šių programų turinio bei nurodyti jų trūkumai, kurie turi būti pašalinti, idant Aplinkos ministerija galėtų suderinti (nesuderinti) programas, o 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (13.2)-D8-6828 yra detaliai atsakyta į pareiškėjo rašte dėl 2015 m. rugpjūčio 20 d.

Aplinkos ministerijos atsakymo nurodytas pastabas, pateikti atsakovui nurodytų atsakymų paaiškinimai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiami raštai patys savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes jie yra tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Šiais raštais Aplinkos ministerija pareiškėjo pateiktų programų derinti neatsisakė, o tik pasiūlė jas pataisyti ir pateikti pakartotiniam derinimui, taigi tik nuo paties pareiškėjo atitinkamų veiksmų (pašalins nurodytas priežastis ar ne) priklausys administracinės procedūros eiga.

Pažymėtina, jog iš Aplinkos ministerijos raštų matyti, jog pagrindiniu pareiškėjo teiktų kvalifikacijos tobulinimo mokymų programų trūkumu yra tai, kad nėra priimto teigiamo valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – ir SPSC) programų įvertinimo. Pažymėtina, jog toks reikalavimas, kaip raštuose nurodė ir Aplinkos ministerija, kyla iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d.

įsakymo Nr. D1-1034 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 66.1 ir 73 punktų nuostatų, todėl pareiškėjo teiginys, kad ginčijamuose raštuose pateikiamos pastabos ir pasiūlymai dėl programų pataisymo yra smulkmeniški ir nereikšmingi, laikytinas nepagrįstu. Taip pat pažymėtina, jog skųsdamas galutinį administracinės procedūros sprendimą, t. y. Aplinkos ministerijos sprendimą dėl programų derinimo arba atsisakymą tai daryti, pareiškėjas įgis galimybę be kita ko pasisakyti ir dėl šioje administracinėje byloje skundžiamų Aplinkos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. (13-2)-D8-6183 ir 2015 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. (13.2)-D8-6828 ir šiuos dokumentus teismas iš esmės įvertins sprendimo suderinti (atsisakyti suderinti) kvalifikacijos tobulinimo mokymų programas teisėtumo bei pagrįstumo kontekste.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2015 m. spalio 6 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Transporto ir statybos inžinerijos asociacijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė