a2397d8a-b0ff-41b0-af2a-502dbf0ad2b2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-285-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03816-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. V. ir L. B. skundÄ atsakovams Skuodo rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjos S. V. ir L. B. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 neiÅ¡mokėtÄ teisėjų atlyginimo dalį, taip pat 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.2. PareiÅ¡kėjos skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jų darbu Skuodo rajono apylinkės teisme ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu.

Nurodo, kad iki 2009-05-01 teisėjų atlyginimas buvo mažinamas tris kartus, toks mažinimas buvo neproporcingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatos, kuriose nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), todėl pareiškėjoms turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.Teismo posėdyje pareiškėjos nedalyvavo, apie posėdį joms pranešta tinkamai.3.

Atsakovas Skuodo rajono apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 15–16) nurodo, kad vykdydamas biudžeto asignavimų valdytojo pareigas teisėjams moka atlyginimÄ pagal galiojančiÄ Teisėjų atlyginimo įstatymo priedelio redakcijÄ ir tam skirtus asignavimus.Teismo posėdyje, Skuodo rajono apylinkės teismo atstovas nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.4. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepime (b. l. 26–29) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka. PareiÅ¡kėjos praleido ieÅ¡kinio senatį reikalavimams, atitinkamai, nuo 2009-05-01 iki 2010-09-23 pareikÅ¡ti, todėl atsakovui reikalaujant ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas turėtų pareiÅ¡kimÄ atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu. Kadangi praÅ¡omos priteisti procesinės palÅ«kanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, Å¡ioje byloje jo taikyti negalima, todėl Å¡is reikalavimas yra atmestinas.

PareiÅ¡kėjų skundo tenkinimo atveju prašė teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovas nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja: Dalis bylos nutrauktina 6. Teisme 2016-09-22 gautas pareiÅ¡kėjos S. V. atsisakymas nuo skundo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) (toliau – ABTÄ®) 52 straipsniu, pareiÅ¡kėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui iÅ¡einant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTÄ® 101 straipsnio 3 dalį, jeigu pareiÅ¡kėjas atsisako skundo, teismas bylÄ nutraukia. Nagrinėjamu atveju S. V. pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, toks atsisakymas nuo skundo yra besÄ lyginis ir galutinis.

Pagal ABTÄ® 102 straipsnio 3 dalį, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.7. Atsižvelgiant nurodytus argumentus ir į tai, kad bylos dalies nutraukimas ABTÄ® 101 straipsnio 3 dalies pagrindu nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieÅ¡tarauja įstatymui, pareiÅ¡kėjos S. V. atsisakymas nuo skundo tenkintinas, bylos dalis pagal jos skundÄ nutrauktina. Skundo dalis atmestina 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai L.

B. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, jai dirbant teisėja, neproporcingai sumažinus teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priteisimo.9. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikta Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma (b. l. 19–20).10. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01. Å iame įstatyme, be kita ko, nustatytas neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, galiojusias 2009-05-01 – 2013-09-30, kompensavimo mechanizmas.

GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus vienkartines pinigines iÅ¡mokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi Å¡iuo metu galiojančiame GrÄ Å¾inimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiÅ¡kėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas.11.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) ir Nr. A-668-602/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimai), taip pat 2016-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-10-552/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02789-2010-2), kurių faktinės ir teisinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios į aplinkybes, kuriomis yra grindžiami L. B. reikalavimas Å¡ioje administracinėje byloje, apibendrinęs aktualiÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , įtvirtintÄ Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal jÄ :

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjai dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus, o pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.12.

Ä®vertinus tai, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, LVAT 2016-02-15 sprendimuose bei 2016-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-10-552/2016 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti L.

B. skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 neiÅ¡mokėtÄ teisėjo darbo užmokesčio dalį. Netenkinus Å¡io reikalavimo, netenkintini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Tai konstatavus, kiti pareiÅ¡kėjos ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebeturi lemiamos teisinės reikÅ¡mės, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 52 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas nusprendžia: Tenkinti S. V. praÅ¡ymÄ ir bylos dalį pagal jos skundÄ nutraukti.PareiÅ¡kėjos L.

B. skundÄ atmesti. Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                               Rytis Krasauskas