2016-11-16 Nr. AB-21646-3-61-3-02142-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-873-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02142-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. gegužės 4 d. siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė terminą iki 2016 m. birželio 10 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundą su tinkamai pareikštais reikalavimais bei patikslintomis administracinės bylos proceso šalimis bei prie jo pridėti patirtą turtinę žalą patvirtinančius įrodymus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. teismo nutartimi buvo pakartotinai nustatytas terminas minėtiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas S. F. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame patikslino proceso šalis, papildomai pareiškė reikalavimą priteisti turtinę bei neturtinę žalą, nurodė preliminarų prašomos priteisti žalos atlyginimo dydį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino kitų 2016 m. liepos 8 d. teismo nutartyje nustatytų trūkumų, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

II. Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei pranešti prokurorui dėl teisėjos L. Z. veiksmų, taip pat prašo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas teiktų motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai L. Z.. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. gegužės 24 d. skunde aiškiai ir tiksliai nurodyti visi būtini duomenys, tinkamai suformuluoti reikalavimai teismui, todėl teismas nepagrįstai laikė skundą nepaduotu. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, kadangi priimta pažeidžiant Konstitucijos nuostatas, bendruosius teisės principus, įstatymų nustatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas S. F. ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjo S. F. skundą nutarta laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. ir 2016 m. liepos 8 d. nutartimis buvo net du kartus nustatytas terminas pašalinti teismo nurodytus skundo trūkumus, kurie buvo kliūtimi priimti skundą dėl pirmiau minėtų reikalavimų, siūlė juos pašalinti, aiškiai nurodydamas kaip konkrečiai pareiškėjas galėtų tai padaryti. Iš teismo 2016 m. gegužės 27 d. ir 2016 m. liepos 8 d. nutarčių motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog skundo reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi tinkamai suformuoti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodyti konkrečias prašomos atlyginti turtinės bei neturtinės žalos sumas, pateikti turtinę žalą patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, remdamasis ABTĮ 12 straipsniu, pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas šios teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl jam kyla atitinkamos neigiamos teisinės pasekmės – jo skundas nepriimtas nagrinėjimui administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą teismo nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 109 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo, adresuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai L. Z., pažymėtina, jog teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo prašymų reikalavimais ir nėra reglamentuoti administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šie klausimai reglamentuoti specialiame įstatyme – Teismų įstatyme, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra kompetentingas spręsti drausmės bylos teisėjui iškėlimo klausimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Dėl įvardytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė