2019-01-09 Nr. AB-933-3-61-3-01811-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-37-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01811-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inžolė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inžolė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inžolė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. ATK2-31/16 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės, tačiau Departamentas įrodymų dėl pareiškėjo kaltės nerinko ir jo kaltės nenustatinėjo. Barmenė veikė prieš pareiškėjo interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjas negali būti pripažįstamas pažeidęs Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau – ir AKĮ). Be to, Departamentas nutarimą priėmė praleidęs AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos terminą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsiliepimė nurodė, kad pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, parduodamas gėrimus gamyklinėje uždarytoje taroje ir leisdamas juos išsinešti iš viešojo maitinimo vietos patalpų. Departamento nuomone, pareiškėjas privalo laikytis AKĮ nustatytomis veiksmingomis bei efektyviomis priemonėmis. Teigė, kad pareiškėjas vykdė alkoholinių gėrimų prekybą akivaizdžiai išsinešimui, o samdoma darbuotoja veikia pareiškėjo vardu ir interesais. Nurodė, kad pareiškėjo kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą.

5. Pažymėjo, kad 2 mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo protokolo surašymo dienos, kuri ir yra laikoma pažeidimo nustatymo diena, todėl terminas nėra praleistas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija – 362 Eur dydžio bauda – už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą. Minėta teisės akto nuostata nustato, kad draudžiama prekiauti nuo 22 iki 8 val. alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Nutarime nurodyta, kad AKĮ nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, jog pareiškėjo darbuotoja barmenė R. B. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 22.50 val. pardavė du 0,75 l talpos gamykliniu būdu uždarytus putojančio vyno butelius, tokiu būdu parduodama alkoholinius gėrimus išsinešti. Barmenė 2015 m. gruodžio 19 d. rašytiniame paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatui (toliau – ir Kauno AVPK Centro PK) nurodė, kad 2015 m. gruodžio 19 d. apie 22.50 val. parduotų alkoholio butelių neatidarė ir leido juos pirkėjai išsinešti. Paaiškinime nurodė suprantanti, kad padarė pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kauno AVPK Centro PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados vyresnioji tyrėja 2015 m. gruodžio 22 d. R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

8. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK Centro PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovada 2016 m. sausio 6 d. atsiuntė Departamentui surinktą medžiagą dėl darbuotojos padaryto AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo. Departamentas 2016 m. sausio 26 d. surašė protokolą Nr. ATK2-013 (toliau – ir protokolas), kuriame nurodė, jog pareiškėjas draudžiamu metu (t. y. nuo 22 val. iki 8 val.) adresu: (duomenys neskelbtini) prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešti (uždarytoje pakuotėje) ir neužtikrina, kad jie būtų vartojami vietoje. Šis protokolas 2016 m. sausio 27 d. buvo išsiųstas pareiškėjui, taip pat pasiūlė iki 2016 m. vasario 29 d. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo ir informavo apie 2016 m. kovo 3 d. 9.30 val. nagrinėjamą pažeidimo bylą. Departamentas 2016 m. kovo 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad bylos nagrinėjimas perkeliamas į 2016 m. kovo 24 d. 10.30 val., paaiškinimus pasiūlė pareiškėjui pateikti iki 2016 m. kovo 24 d. Šis raštas ir protokolas buvo įteikti pareiškėjui policijos pagalba.

9. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-623-738/2016 2016 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėjo darbuotoją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje (atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą). Teismas konstatavo, kad darbuotoja po 22 val. pardavė pirkėjui alkoholinius gėrimus jų neatidariusi, neįspėjo, kad gėrimus reikia vartoti vietoje, neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami bare. Teismas taip pat pažymėjo, kad per metus tokį pažeidimą darbuotoja padarė pakartotinai. Teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. vasario 3 d. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas nustatė Kauno apylinkės teismas.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas Departamentui būtų teikęs kokius nors paaiškinimus. Nutarimas pareiškėjui įteiktas policijos pagalba. Pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad po 22 val. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai išsinešti, tačiau nurodo, kad tai yra darbuotojos veikimas prieš pareiškėją, dėl to jam negali kilti atsakomybė.

11. Teismas vadovavosi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad vien tai, jog pareiškėjas galimai buvo visiems darbuotojams aiškiai nurodęs nuo 22 val. iki 8 val. neparduoti alkoholinių gėrimų uždarytoje pakuotėje (šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė), nelaikytina pakankama ir apdairia priemone tam, kad ūkio subjekto elgesys patektų į AKĮ įtvirtintos išimties taikymo sferą. Pareiškėjo vardu ir interesais veikianti darbuotoja, pardavusi alkoholinius gėrimus pirkėjai, sudarė sąlygas šiuos gėrimus išsinešti, t. y. neužtikrino alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje.

12. Teismas sprendė, kad Departamentas, konstatavęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjui baudą. Departamentas atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjui skyrė baudos vidurkį, t. y. 362 Eur. Pareiškėjui skirta bauda dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, yra adekvati teisės pažeidimui, atitinka siekiamus, visuotinai svarbius tikslus.

13. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Nutarimas priimtas praleidus 2 mėnesių terminą nuo pažeidimo nustatymo dienos, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad Departamentas pažeidimą nustatė 2016 m. sausio 26 d. protokolu, o Nutarimas dėl baudos skyrimo buvo priimtas 2016 m. kovo 24 d., t. y. nepraleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino, skaičiuojamo nuo pažeidimo nustatymo dienos.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Inžolė“ apeliaciniame skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas klaidingai konstatavo, jog Nutarimas priimtas nepraleidus AKĮ nustatyto 2 mėnesių termino ir neteisėtai pripažino, kad naikinamasis terminas gali būti atnaujintas perdavinėjant dokumentus iš vieno kompetentingo subjekto kitam. Tyrimą atliko ir ir visą medžiagą surinko policija, tačiau visą medžiagą perdavė Departamentui. Ši aplinkybė negalėjo būti pagrindas naikinamąjį terminą atnaujinti ir jį pradėti skaičiuoti iš naujo.

16. Teismas visiškai nepagrįstai barmenės veiksmus, kurie neatitinka Bendrovės interesų, sutapatino su UAB „Inžolė“ veiksmais. Barmenė sąmoningai ir tyčia veikė prieš Bendrovės interesus - viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Taip pat teismas nepagrįstai fizinio asmens atsakomybę absoliučiai sutapatino su juridinio asmens atsakomybe. Skundžiamame sprendime nebuvo nustatinėjama UAB „Inžolė“ kaltė. Be to, ji ir negalėjo būti nustatyta, kadangi AKĮ buvo pažeistas išimtinai tyčiniais ir priešBendrovę nukreiptais barmenės veiksmais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė veikia aktyviai ir imasi priemonių, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų AKĮ reikalavimų. UAB „Inžolė“ yra supažindinusi visus savo darbuotojus su AKĮ reikalavimais ir įpareigojusi jų laikytis, taip pat nuo 22 iki 8 valandos prekiauti tik pilstomais ar atidarytoje pakuotėje esančiais alkoholiniais gėrimais ir tik vartoti vietoje bei informuoti klientus, kad įsigytus alkoholinius gėrimus jie privalo vartoti tik vietoje. Bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinti informaciniai pranešimai, kuriais pirkėjai yra papildomai informuojami apie pareigą nuo 22 iki 8 valandos bare įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. Bendrovė nuolat organizuoja susirinkimus ir pasitarimus su darbuotojais, kurių metu darbuotojams yra primenami bei aiškinami AKĮ reikalavimai, pabrėžiama pareiga laikytis šių reikalavimų ir jų nepažeisti. Tačiau teismas visų nurodytų aplinkybių nevertino ir nenagrinėjo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų nenurodė, skundas, Departamento nuomone, yra nemotyvuotas, parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone ir tapačiais teiginiais. Visi apeliacinio skundo argumentai jau yra įvertinti ir detaliai išnagrinėti bei motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime. Pažymi, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl termino Nutarimui priimti. Departamentas skundžiamą Nutarimą priėmė 2016 m. kovo 24 d. nepažeisdamas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui - per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ekonominė sankcija pareiškėjui už AKĮ pažeidimą buvo skirta pagal Departamento 2016 m. sausio 26 d. Protokolą Nr. ATK2-013, kuris buvo surašytas vadovaujantis 2016 m. sausio 15 d. iš policijos ir 2016 m. sausio 25 d. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gauta informacija ir medžiaga apie pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus. Todėl 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo Protokolo surašymo, kai pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad jis pardavė alkoholinius gėrimus nepaisydamas apribojimų. Kadangi skundžiamas Nutarimas priimtas 2016 m. kovo 24 d., pareiškėjo argumentai dėl praleisto termino atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pažymi, kad darbo santykių ir kitų tarp darbuotojo ir darbdavio susiklosčiusių santykių Departamentas nenagrinėja. Šiuo atveju priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbuotoja veikė pareiškėjo vardu ir interesais, todėl Bendrovė teisėtai ir pagrįstai yra tinkamas atsakomybės subjektas šioje byloje ir jam teisingai buvo skirta ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

20. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo padaryto AKĮ pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi pareiškėjo skunde dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalis - kaltės - pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo barmenės parduotas didelis alkoholinių gėrimų kiekis vienam asmeniui nebuvo vartojamas vietoje, o buvo išsineštas uždarytoje gamyklinėje taroje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šio fakto neginčija. Taigi viešojo maitinimo vietoje pareiškėjas vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o išsinešti, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti AKĮ numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu būdu pažeidė AKĮ nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2016 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. ATK2-31/16, kuriuo pareiškėjui UAB „Inžolė“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą paskirta 362 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymu ir, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo teismo sprendimo išvadas ginčui taikytinos teisės aiškinimu.

25. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje A858-351/2013 nurodė, kad iš normos, kurioje nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, išskyrus šiose vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančiame bare 2015 m. gruodžio 19 d. apie 22.50 val. barmenė R. B. pardavė pirkėjai du 0,75 l talpos gamykliniu būdu uždarytus putojančio vyno butelius. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pareiškėjas, tačiau teigia, kad barmenė sąmoningai ir tyčia veikė prieš Bendrovės interesus, todėl UAB „Inrožė“ kaltės padarant AKĮ 18 straispnio 3 dalies 13 punkte nustatytą nusižengimą nėra.

28. Teisėjų kolegija, vertindama minėtus pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012 ir kt.). Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia (be kita ko) dėl AKĮ nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad alkoholinius gėrimus AKĮ draudžiamu laiku pardavė pareiškėjo darbuotoja (barmenė), t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės funkcijos. Taigi pareiškėjo darbuotojos padarytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jis ėmėsi prevencinių priemonių užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto laikymąsi, pažymi, kad konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atkleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios. Pažymėtina ir tai, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

31. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl termino nutarimui priimti, kurį pareiškėjo teigimu, atsakovas praleido, teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia spręsti, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pažymėtina, kad aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, jog nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, jog AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (žr., pvz., 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-964/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Departamentas protokolą Nr. ATK2-013 surašė 2016 m. sausio 26 d., Nutarimą skirti pareiškėjui ekonominę sankciją priėmė 2016 m. kovo 24 d., taigi AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino nepraleido.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inžolė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė