a22a4124-e20e-4372-babb-5592685e1381 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                     Civilinė byla Nr.N2-727-563/2012(Proceso Nr.2-06-3-06870-2010-5)       Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2, 78.2.1,99.5, 99.7, 116.1, 116.4, 116.6(S)                         KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS            SPRENDIMAS                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU            2012 m. birželio 15 d.        Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovės R.

P. atstovei advokato padėjėjai Ramutei Klinkovienei, atsakovui D. G., atsakovo atstovei advokatei Galinai Korabliovai, iÅ¡vadÄ teikiančių institucijų Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Stirbienei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai SamoÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D.

G., tretysis asmuo A. V., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pagal atsakovo D. G. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. P., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo,              n u s t a t ė:                          ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (toliau – ieÅ¡kinys) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 800,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo 14400,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus, atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ Ä¯ dukrÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu iÅ¡siskyrė 2004 metų balandžio mėnesį. Nuo 2004 metų gruodžio mėnesio atsakovas dukra visiÅ¡kai nesirÅ«pino, nepadėjo jos iÅ¡laikyti. 2007-10-17 ji susituokė su A. P., (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. P.. Dukters S. B. iÅ¡laikymui kas mėnesį patiria 800 Lt iÅ¡laidų. Kadangi atsakovas dukrai iÅ¡laikymo neteikia nuo 2004 m. gruodžio mėnesio, praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo dukrai įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, t.y. 14400 Lt, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį.

Nurodė, kad atsakovas niekada nesirÅ«pino S. B., neteikė jokio materialinio iÅ¡laikymo, nesidomėjo jos auklėjimu bei vystymusi. Po to, kai jos praÅ¡ymu atsakovas dukrÄ pasiimdavo pas save, mergaitė tapdavo irzli, nerami, nervinga. Dukra su atsakovu susitikinėti nenorėdavo. Pats atsakovas iniciatyvos bendrauti su dukra niekada nerodė. Kadangi atsakovas dukters neauklėja, neprižiÅ«ri, nesirÅ«pina sveikata, jos neiÅ¡laiko, jokių pastangų sudaryti sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis bei rengtis savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje nerodo, vaikas su tėvu jokio emocinio ryÅ¡io neturi, atsakovui turi bÅ«ti neterminuotai apribota tėvo valdžia (LR Civilinio kodekso 3.180 str.).

S. B. kartu su ja nuo 2006 metų augina, iÅ¡laikyti padeda jos dabartinis sutuoktinis A. P., kuris norėtų mergaitę įsivaikinti, jei bÅ«tų apribota atsakovo tėvo valdžia. Kito tėvo dukra nepažįsta, nežino, kad toks egzistuoja (1 t., b.l. 98-101).             IeÅ¡kovė 2012-05-31 pareiÅ¡kime nurodė, kad jos pajamas sudaro: Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 558,40 Lt paÅ¡alpa, 195 Lt Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡moka. Keičia savo reikalavimÄ ir dukters S. B. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ .

             Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atsiliepime nurodė, kad savo tėvo pareigos atlikti negali dėl ieÅ¡kovės kaltės. Ji bendrauti su dukra neleidžia, iÅ¡laikymo vaikui nereikalavo. Jokio pagrindo apriboti tėvystės teises nėra, nes auklėti dukrÄ nevengė, o tiesiog dėl ieÅ¡kovės kaltės nebuvo tokios galimybės. Nesutinka su reikalaujama iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma, nes jo pajamos laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2007-12-31 buvo po 650,06 Lt kas mėnesį, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 - po 265,76 Lt kas mėnesį, nuo 2009-01-01 iki 2010-03-03 – po 100 Lt kas mėnesį, nuo 2010 m. balandžio iki 2010-08-31 – 145,60 Lt kas mėnesį.

Todėl iÅ¡laikymo dukrai už 2007, 2008, 2009-2010 m. nebÅ«tų galėjęs, o taip pat ir Å¡iuo metu po 400 Lt neturi galimybės mokėti. Sutinka su 4680 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo, mokėjimus iÅ¡dėstant dvejų metų terminui. Å iuo metu gali mokėti iÅ¡laikymo po 200 Lt per mėnesį, nes dėl ekonominės krizės geriau apmokamo darbo neturi (1 t., b.l. 49-50). Atsiliepime į ieÅ¡kinį tretysis asmuo A. V. nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (1 t., b.l. 195).             Atsakovas pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (toliau – prieÅ¡ieÅ¡kinis), kuriuo praÅ¡o nustatyti jo bendravimo su dukra tvarkÄ : dvi paras per savaitę – savaitgaliais pasiimant jÄ iÅ¡ namų, kur ji gyvena su ieÅ¡kove, Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ryte, grÄ Å¾inant dukrÄ sekmadienį 20 val.; pakeisti dukros pavardę iÅ¡ B.

į G., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė jam, o taip pat jo motinai P. G. kategoriÅ¡kai neleidžia bendrauti dukra (1 t., b.l. 105-106). Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis nepagrįstas. Nurodė, kad dukra atsakovo nepažįsta, tarp jų nėra nei psichologinio, nei emocinio ryÅ¡io. Atsakovas tėra biologinis tėvas. Reti atsakovo ir dukros susitikimai turėjo pastarajai neigiamÄ psichologinį ir emocinį poveikį.

Dukra tėčiu vadina jos sutuoktinį - A. P., kuris tam visiÅ¡kai pritaria. Abu vaikui sukÅ«rė saugiÄ , harmoningÄ Å¡eimyninę aplinkÄ . Atsakovas pažeidžia vaiko teises - piktybiÅ¡kai nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 nutarties, neskiria nustatyto laikino iÅ¡laikymo. D. G. yra neturintis atsakomybės žmogus, svetimas, nepažįstamas vyras jos dukrai, todėl prieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatyta atsakovo praÅ¡oma bendravimo su vaiku tvarka. Tokia tvarka pažeistų vaiko interesus, pakenktų jai, traumuotų jÄ psichologiÅ¡kai, nes ji visus savaitgalius priverstinai turėtų bendrauti su nepažįstamu žmogumi.

PrieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų pakeista dukters pavardė. Registruojant dukters gimimÄ , su atsakovu buvo sutarta, jog dukters pavardė bus „B.“. Su tokia dukters pavarde sutiko pats atsakovas, todėl nėra jokio pagrindo Å¡iÄ pavardę keisti (1 t., b.l. 121-122).Ä® teismo posėdį neatvyko ieÅ¡kovė R. P., tretysis asmuo A. V.. Apie posėdį jos informuotos tinkamai. A. V. atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, ieÅ¡kovę atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė tenkinti.

Nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Papildomai, nei nurodyta ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimÄ nuo 2007 m. gegužės mėnesio po 400 Lt per mėnesį. Pagal antstolės M.Trijonės pateiktus duomenis 2010 m. sausio mėnesį ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta 182 Lt, atsakovas 2011-07-28 ir 2011-08-21 dukters iÅ¡laikymui pervedė 100 Lt, vėliau dar 50 Lt. Daugiau lėšų iÅ¡laikyti vaikui atsakovas neskyrė.

Atsakovas yra sveikas, darbingas, tačiau iÅ¡laikymo piktybiÅ¡kai neteikė ir tai yra pagrindas apriboti jo tėvo valdžiÄ . Jis net du kartus atsisakė Darbo biržos siÅ«lomo darbo. Mergaitė visiÅ¡kai nepažįsta atsakovo, paskutinį kartÄ jį matė bÅ«dama pusantrų metų amžiaus, tėvu laiko ieÅ¡kovės sutuoktinį A. P.. Todėl teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų nustatyta atsakovo praÅ¡oma bendravimo tvarka, vykdymas bÅ«tų komplikuotas. PraneÅ¡imas apie biologinį tėvÄ , gal bÅ«ti mergaitei žalingas.

Å iuo metu ieÅ¡kovė gauna 558,40 Lt dydžio paÅ¡alpÄ ir 195 Lt dydžio iÅ¡mokÄ iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo. Nurodė, kad ieÅ¡kovė keičia reikalavimÄ ir iÅ¡ atsakovo dukters S. B. praÅ¡o iÅ¡laikymui priteisti po 400 Lt kasmėnesinėmis įmokomis. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies, palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove nebegyvena nuo 2005 m. liepos mėnesio.

Iki tų pačių metų gruodžio mėnesio dar dukrÄ pasiimdavo pas save, su ja bendraudavo. Jis geranoriÅ¡kai bÅ«tų sutikęs mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ , tačiau ieÅ¡kovė vengė bendrauti, jo Å¡alinosi. Å iuo metu yra bedarbis, niekur nedirba pusantrų metų, turto neturi. Turi verslo vadybininko iÅ¡silavinimÄ , taip pat yra įgijęs staliaus specialybę. Nors ieÅ¡ko darbo, jo rasti nepavyksta. IÅ¡laikymo neteikia ir kitam savo vaikui. Sutinka su 4680 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma bei sutinka mokėti vaikui po 200 Lt iÅ¡laikymo kas mėnesį.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove neprieÅ¡tarauja. PraÅ¡o nustatyti bendravimo tvarkÄ , nes nori su dukra bendrauti, taip pat pageidauja, kad dukra turėtų jo pavardę.Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas sutinka su 4680 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma, kurios mokėjimÄ praÅ¡o iÅ¡dėstyti per dvejus metus. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra, atsakovo tėvo valdžios apribojimas negalimas. PrieÅ¡ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o tenkinti.Liudytoja P. G., atsakovo motina, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su anÅ«ke S. B. bendravo iki jau suėjo treji metai.

Vėliau, nors ir ji, ir atsakovas norėjo, ieÅ¡kovė jiems su anÅ«ke bendrauti nebeleido.Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laima Stirbienė paaiÅ¡kino, kad lankėsi pas ieÅ¡kovę du kartus. IeÅ¡kovė minėjo, kad dukrai bendrauti su tėvu neleis. Nustatyta, kad vaiko gyvenimo sÄ lygos geros, pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. IeÅ¡kovė nesutinka, kad vaikas bendrautų su atsakovu. Paklausti paties vaiko nuomonės nėra galimybės, nes motina nėra pasakiusi mergaitei, kad atsakovas yra jos tėvas.

Objektyvios iÅ¡vados dėl bendravimo tvarkos pateikti negali. Tačiau negalima tokia tvarka, kad tėvas iÅ¡ karto pasiimtų dukrÄ pas save visai parai kiekvienÄ savaitgalį. Jei ieÅ¡kovė pasakytų vaikui, kas yra tikrasis tėvas, iÅ¡ pradžių bÅ«tų galimas tik vaiko lankymas dalyvaujant psichologui, o tik vėliau galėtų bÅ«ti sprendžiama ir dėl galimybės vaikÄ pasiimti pas save. Dėl neterminuoto atsakovo tėvų teisių apribojimo, nurodė, kad tam pagrindo nėra. Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti.

Å iuo atveju atsakovas bendrauti su vaiku nori. Taip pat nėra pagrindo keisti vaiko pavardę, nes vaikas yra mokyklinio amžiaus ir save identifikuoja dabar esančia pavarde, juolab, kad gimimo liudijime atsakovas vaiko tėvu yra nurodytas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Asta SamoÅ¡kienė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė tyčia nesudarė sÄ lygų atsakovui bendrauti su vaiku, o atsakovas savo ruožtu tam nedėjo pakankamai pastangų.

Tai negali bÅ«ti pagrindu apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ . Atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų. Vaikas prie tėvo turėtų įprasti palaipsniui, dalyvaujant motinai, po truputį ilginant bendravimo laikÄ . Reiktų atsižvelgti į vaiko emocinę, psichinę bÅ«klę, į tai, kaip ji jaučiasi bendraudama su tėvu. Mano, kad keisti vaiko pavardę netikslinga. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. Dėl iÅ¡laikymo dydžio palieka spręsti teismui.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog S. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. G. ir R. B. (P.) dukra (1 t., b.l. 6). R. P. turi nepilnametę dukrÄ S. P., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 71). IeÅ¡kovė R. P. yra bedarbė, registruojasi Darbo biržoje (2 t., b.l. 32). Jos pajamas sudaro: Å ilutės rajono savivaldybės administracijos skirta 558,40 Lt paÅ¡alpa, Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-04-18 sprendimu Nr. V2-4082 iki 2021-12-04 skirta 195 Lt mėnesinė iÅ¡moka.

Antstolės L.NeniÅ¡kienės 2011-06-13, 2012-01-20, 2012-03-01, 2012-04-02, 2012-05-02 pažymose apie priteistų lėšų vaikui iÅ¡laikyti mokėjimÄ nurodyta, kad iÅ¡ D. G. 2011 m. sausio – gegužės, 2011 m. spalio – gruodžio, 2012 m. sausio – balandžio mėnesiais iÅ¡laikymo S. B. iÅ¡ieÅ¡kota nebuvo (1 t., b.l. 180, 2 t., b.l. 80). R. P. kreditoriniai įsipareigojimai: pagal bÅ«sto kredito su Nordea Bank Plc sutartį - mėnesio įmoka 36,87 Lt, vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“ – mėnesio įmoka 427,63 Lt (2 t., b.l. 31, 73).

R. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilis Ford Galaxy, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10, 2 t., b.l. 76). Atsakovas D. G. yra bedarbis, registruojasi Darbo biržoje. Laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2012-04-30 gavo 180,78 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . 2011-07-28, 2011-08-31, 2011-09-30 ir 2012-05-30 D. G. sumokėjo R. P. po 50 Lt iÅ¡laikymo vaikui sumas (2 t., b.l. 3, 15). D. G. nuosavybės teise priklauso automobilis Peugeot 605, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto jis neturi (2010-10-05, 2010-10-12 duomenys) (1 t., b.l. 54, 55).

D. G. turi nepilnametį sÅ«nų V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 127-128). 2011-06-09 Å ilutės rajono pedagogų Å¡vietimo centro raÅ¡te Nr. 219 nurodyta, kad darbo su psichologu metu, atsižvelgus į motinos pageidavimÄ , S. B. nebuvo atskleista tiesa apie biologinio tėvo egzistavimÄ ir tikrÄ situacijÄ , todėl įvertinti vaiko nuomonę tuo klausimu, sužinoti jo požiÅ«rį į aplinkybes, susijusias su motinos ieÅ¡kinio reikalavimais ir biologinio tėvo prieÅ¡ieÅ¡kiniu galimybės nėra.

Psichologinių konsultacijų metu buvo atlikti emocinės sferos tyrimai, situacijų analizės, pokalbiai su mergaite, kas leidžia netiesiogiai apibÅ«dinti mergaitės pažiÅ«ras, įvertinti jos nuomonę apie dabartinę situacijÄ ir santykius Å¡eimoje. Psichologinių konsultacijų metu nustatyta, kad S. B. neturi emocinės sferos sutrikimo požymių; nesaugumo jausmas - labai žemas; nerimas - labai žemas; bendravimo sunkumų nėra; depresiÅ¡kumo požymių nenustatyta. Truputį aukÅ¡tesni nepasitikėjimo savimi, menkavertiÅ¡kumo rodikliai - tyrimo metu buvo stebėta, kad mergaitei trÅ«ksta drÄ sos, nepakankamai susiformavę gebėjimai aiÅ¡kiai ir tiksliai iÅ¡reikÅ¡ti savo mintis žodžiais, apibÅ«dinti savo bei kitų žmonių jausmus.

Socialinės brandos lygis atitinka amžiaus normÄ . NupieÅ¡tame name S. nori gyventi su mama R., tėčiu – A., sese S.. S. jautriai reaguoja į stresines situacijas, ne visada gali adekvačiai jas spręsti, labai pergyvena dėl pokyčių, nelengvai pripranta prie naujų žmonių. Mergaitė tikru savo tėveliu laiko (ir vadina) A., pieÅ¡ia geranoriÅ¡kÄ tėtį ir pasakoja, jog žaidžia su juo kartais daugiau nei su mama, nes mama dabar daug laiko skiria mažajai sesutei. Pateikiama iÅ¡vada, jog S. B. mano, kad jų Å¡eima yra „laiminga, daug laimingesnė, nei kai kurios kitos Å¡eimos, nes tėtis ir mama nerÅ«ko ir negeria, kaip kitų vaikų tėvai, daug laiko praleidžia kartu - važiuoja prie jÅ«ros, į gamtÄ â€œ.

Darbo proceso eigoje, iÅ¡kiklo abejonių, ar prasminga dabar griauti vaiko pasaulį atskleidžiant tiesÄ apie biologinį tėvÄ (1 t., b.l. 181-182). Kompleksinis psichiatrinis-psichologinis vaiko ir Å¡eimos įvertinimas neatliktas, nes R. P. dukros S. B. į Vaiko raidos centrÄ nepristatė (2 t., b.l. 58).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.RaÅ¡ytine bylos medžiaga, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė gyvena kartu su nepilnamete dukra S. B. nuo pat jos gimimo, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryÅ¡iai.

IeÅ¡kovė užtikrina tinkamas sÄ lygas nepilnametės dukters vystymuisi. Tuo tarpu atsakovas nebendrauja su dukra, aktyviai nedalyvauja jos auklėjime, neteikia jai iÅ¡laikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos skyriaus duotÄ iÅ¡vadÄ byloje, sutinkant atsakovui bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės S. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove (jos motina) (LR civilinio kodekso 3.174 str. 2 d.). Dėl iÅ¡laikymo priteisimo. LR civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystymosi sÄ lygas (LR civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Å iuo atveju nustatyta, jog atsakovas nedirba, pajamų negauna, registruotino turto, iÅ¡skyrus automobilį, neturi. Atsakovo turtinė padėtis turi reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžio nustatymui, tačiau negali bÅ«ti pagrindas atleisti tėvÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti vaikus ar priteisti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių.

Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, laikoma LR civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr.3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr.22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai iÅ¡laikymo dydį, galimybės visapusiÅ¡kai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali bÅ«ti pažeisti vaiko interesai.

Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ . Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, jis jau pusantrų metų niekur nedirba, todėl neturi galimybių mokėti vaikui išlaikymo. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jis darbo ieško, tačiau jo neranda, vertinti kritiškai. D. G. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad išnaudojo visas įmanomas priemones darbui susirasti. Pažymėtina, kad atsakovas turi net dvi specialybes: vadybininko ir staliaus, yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus, todėl turi visas objektyvias galimybes dirbti ir gauti lėšų vaiko išlaikymui.

Atsakovo nurodytos aplinkybės nepateisina nuolatinių pajamų iÅ¡ darbo teisinių santykių neturėjimo. Jis privalo imtis priemonių, kad gautų pajamas, iÅ¡ kurių galėtų teikti vaikui jo poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ . Atsakovas nurodo, kad sutinka dukrai teikti 200 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ . Vienok, konstatuotina, kad atsižvelgiant į vaiko amžių bei objektyvius jį atitinkančius poreikius, toks iÅ¡laikymo dydis neužtikrintų net pačių minimaliausių vaiko poreikių, pažeistų vaiko interesus.

Minimalia suma, iÅ¡ kurios gali bÅ«ti patenkinti minimalÅ«s tokio amžiaus vaiko poreikiai laikytina ieÅ¡kovės praÅ¡oma 400 Lt iÅ¡laikymo suma (ieÅ¡kovės nurodymu dukrai iÅ¡laikyti reikalinga 800 Lt per mėnesį suma). Abiejų tėvų 800 Lt dydžio per mėnesį periodinių iÅ¡mokų suma, reikalinga S. B. iÅ¡laikymui nėra per didelė: mergaitė yra aÅ¡tuonerių metų amžiaus, lanko mokyklÄ , jos poreikiai nuolat didėja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas vaikui nėra per didelis, nei reikalingas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, tokį iÅ¡laikymÄ atsakovas teikti gali, o neiÅ¡galint, jis turi pats varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti Å¡iÄ naÅ¡tÄ savo iÅ¡laikytiniui mažamečiui vaikui.

Šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo LR civilinio kodekso 3.156 str. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Sistemiškai aiškinant ir taikant LR civilinio kodekso 3.156 ir 3.192 str. nuostatas, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių dukteriai reikalingas 800 Lt per mėnesį išlaikymas turėtų būti teikiamas abiejų tėvų vienodai. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai – iš atsakovo dukters S. B. išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-05-21, iki vaiko pilnametystės. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR civilinio proceso kodekso 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalo jÄ tiksliai ir be iÅ¡lygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaiko tėvams rÅ«pinantis jais kitais bÅ«dais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina.Taip pat pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis (LR civilinio kodekso 3.201 str. 1 d.).

Pagrindas reikalauti keisti iÅ¡laikymo dydį gali bÅ«ti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.LR civilinio kodekso 3.200 str. numato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio pateikimo, t.y. iki 2010-05-21, po 400 Lt kas mėnesį, viso 14400 Lt.

Atsakovas su Å¡ia iÅ¡laikymo suma nesutinka, nurodydamas, kad pripažįsta tik 4680 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ (po 130 Lt per mėnesį). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kilus tarp Å¡alių ginčui, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos dydžio priteisimo, vertina laikotarpiu, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , egzistavusias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: vaiko poreikius, kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, bÅ«tinÄ iÅ¡laikymo dydį, proporcingÄ vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. P. aptariamu laikotarpiu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), buvo atostogose vaikui prižiÅ«rėti, kol jam sueis treji metai, gavo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ (1 t., b.l. 8-9, 178-179). Nuosavybės teise jai priklausė automobilis Ford Galaxy, nekilnojamojo turto neturėjo (1 t., b.l. 10, 11). Atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), buvo D.

G. individualios įmonės savininkas (1 t., b.l. 37, 52-53). Nuo 2010-05-12 registruojasi Darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmokas (1 t., b.l. 57, 133). D. G. priklausė automobilis Peugeot 605, nekilnojamojo turto neturėjo (1 t., b.l. 54, 55). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad aptariamu laikotarpiu gavo nedideles pajamas, todėl negalėtų mokėti prašomo 400 Lt išlaikymo. Jau minėta, kad išlaikymo vaikui neteikimas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iš viso jų neturėjimu.

Nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu (nuo 2007-05-21 iki 2010-05-21) atsakovas dirbo keliose įmonėse, gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokas, taigi pajamų turėjo. Nepaisant to jis vaikui iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus kelias įmokas po 50 Lt, visÄ tÄ laikotarpį visiÅ¡kai neteikė, vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta teko vienai ieÅ¡kovei. Manytina, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma įsiskolinimo suma, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, nėra per didelė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo po 400 Lt per mėnesį tenkintinas.

Atitinkamai, įvertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 14400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo, priteisimo. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jis privalo iÅ¡laikyti dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , įvertinant priteistinos skolos dydį, atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo Å¡ioje dalyje iÅ¡dėstymo tenkintinas. Priteistinos iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimas iÅ¡dėstytinas per dvejų metų laikotarpį (LR civilinio proceso kodekso 284 str.).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikÅ¡tų reikalavimų ir priima sprendimÄ atsižvelgdamas į susidariusiÄ padėtį ir vaiko interesus (LR civilinio kodekso 3.183 str. 2 d.). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais, teismas gali priimti sprendimÄ dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

LaikinÄ ar neterminuotÄ tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimÄ teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 ir 2 d.). Å iuo atveju ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad atsakovas su vaiku nuo pat kÅ«dikystės nebendrauja, juo nesirÅ«pina, neteikia iÅ¡laikymo.

Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovas dukrai daro ypatingÄ Å¾alÄ ar tėvo valdžiÄ panaudoja prieÅ¡ingai vaiko interesams, ieÅ¡kovė nenurodė. PrieÅ¡ingai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nori bendrauti su dukra S. B., ketina jai teikti iÅ¡laikymÄ . Darytina iÅ¡vada, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ , tai pažeistų vaiko interesus, teisę žinoti savo tėvÄ ir su juo bendrauti, taip pat pažeistų ir skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (LR civilinio kodekso 3.161, 3.170 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo netenkintinas.PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.LR civilinio kodekso 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatÄ , kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (LR civilinio kodekso 3.170 str. 1 ir 4 d.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR civilinio kodekso 3.175 str. 2 d.). Å iuo atveju byloje nustatyta, kad Å¡alių nepilnametė dukra S. B. nežino to, kad atsakovas yra jos tėvas, tėvu laiko motinos sutuoktinį A.

P., nuo kÅ«dikystės su atsakovu D. G. nebendravo, todėl jo visiÅ¡kai neprisimena. Tokiu bÅ«du bÅ«tina itin atsakingai nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ , kad nebÅ«tų pažeisti vaiko interesai, kaip galima labiau bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamų psichologinių bei emocinių padarinių. Atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, kai vaikas kiekvienÄ savaitgalį bÅ«tų pasiimamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir jį praleistų tik su tėvu, esant minėtoms aplinkybėms, negali bÅ«ti nustatoma.

TÄ nurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovės teismo posėdžio metu. Todėl, vadovaujantis iÅ¡imtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko teises užtikrinančių institucijų iÅ¡vadas, Å ilutės rajono pedagogų Å¡vietimo centro iÅ¡vadas (1 t., b.l. 181-182),ir vadovaujantis LT CPK 265 str. 2 d., 376 str. 3 d., nustatytina tokia S. B. bendravimo su atsakovu D. G. bendravimo tvarka: atsakovas du mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo bendrauja su dukra kas antrÄ penktadienį po dvi valandas ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieÅ¡kovei R.

P. ir psichologui, kurio dalyvavimÄ Ä¯pareigotinas užtikrinti atsakovas. Nuo trečio mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo, iki Å¡eÅ¡to mėnesio atsakovas su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitgalį po dvi valandas ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje. Nuo septinto mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo atsakovas bendrauja su vaiku kas antrÄ savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku arba pasiimdamas jį pas save kas antrÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾indamas ne vėliau, kaip sekmadienį 18 val.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.Byloje pateiktas 2004-04-16 iÅ¡duotas gimimo liudijimas patvirtina, kad esant skirtingoms ieÅ¡kovės ir atsakovo pavardėms, jų vaikui buvo suteikta motinos pavardė „B.“ (1 t., b.l. 6).

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti vaiko pavardę į jo – „G.“. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja LR civilinio kodekso 3.167 str., numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iÅ¡ tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. IeÅ¡kovė nurodė, o atsakovas neneigė, kad registruojant dukros gimimÄ jai pavardė „B.“ buvo suteikta jų abiejų bendru sutarimu. Atsakovas reikalavimÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo pareiÅ¡kė tik 2010-11-10 (1 t., b.l. 75-77), t. y. praėjus daugiau nei Å¡eÅ¡eriems metams po pavardės vaikui suteikimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei LR civilinio kodekso 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iÅ¡ vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi bÅ«ti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ . Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiÅ¡kiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad S. B. lanko mokyklÄ , save pristato ir identifikuoja kaip „B.“, todėl siekiant užtikrinti vaiko pavardės pastovumÄ (nekintamumÄ ), atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , atsakovo reikalavimas dėl jo dukters pavardės pakeitimo atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.IeÅ¡kovė R. P. patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 265,20 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 23, 102, 103).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Už reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas jos sumokėtas 133,20 Lt žyminis mokestis. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (75 proc. visų ieÅ¡kovės reikalavimų), jai iÅ¡ atsakovo priteistina 600 Lt iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 733,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo nepriteistinos (2 t., b.l. 44).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismasn u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove R. P..Priteisti iÅ¡ atsakovo D. G. iÅ¡laikymÄ S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-05-21 iki jos pilnametystės periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt (keturis Å¡imtus Lt 00 ct) per mėnesį, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieÅ¡kovę R.

P. uzufrukto teise tvarkyti pinigines lėšas, skirtas S. B. iÅ¡laikymui. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. G. 14400 Lt (keturiolikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų Lt 00 ct) dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ S. B., gim. (duomenys neskelbtini). IÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant po 600 Lt per mėnesį.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovo D. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti tokiÄ atsakovo D. G. ir jo dukters S. B. bendravimo tvarkÄ : atsakovas du mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo bendrauja su dukra kas antrÄ penktadienį po dvi valandas ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai R.

P. ir psichologui, kurio dalyvavimÄ Ä¯pareigoti užtikrinti atsakovÄ . Nuo trečio mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo iki Å¡eÅ¡to mėnesio, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitgalį po dvi valandas ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje. Nuo septinto mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas bendrauja su vaiku kas antrÄ savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku arba pasiimdamas jį pas save kas antrÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir grÄ Å¾indamas ne vėliau, kaip sekmadienį 18 val.Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo D.

G. 733,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei R. P.LaikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas atsakovui D. G. 2010-10-15 nutartimi, iÅ¡ieÅ¡kojus laikino iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , panaikinti.SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Violeta Olcvikienė