2020-06-25 Nr. DBT-182-3-61-3-02799-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-32/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02799-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einančios Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einančio Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Alės Bukavinienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2057-(8.52 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Tarnybą sudaryti pareiškėjai galimybę susitarimą dėl 2014 m. birželio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-161 (toliau – ir Nuomos sutartis) pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu; 3) įpareigoti Tarnybą susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo pasirašyti elektroniniu parašu.

Pareiškėja nurodė, kad su ja buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama papildyti Nuomos sutartį ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką bei tikslius išnuomoto žemės sklypo taškus, nurodytus žemės sklypo plane. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius elektroniniu laišku atsiuntė pareiškėjai Nuomos sutarties pakeitimo projektą ir nurodė, kad, jei pareiškėja su juo sutinka, turi atsiųsti jį pasirašytą. Pareiškėja su pateiktu projektu sutiko ir jį pasirašė sertifikuotu elektroniniu parašu bei projektą nusiuntė Tarnybos Vilniaus miesto skyriui. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pakvietė atvykti sudaryti (pasirašyti) susitarimą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo siūlymu, pateikė skundą Tarnybai, kuri 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs pareiškėjos apeliacinį skundą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į pareiškėjos skundo dalyką bei pagrindą, iškeltas ginčas turėjo būti išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas akcentavo, kad keliamu ginču dėl žemės sklypo Nuomos sutarties pakeitimo pareiškėja iš esmės siekia apginti savo, kaip valstybinės žemės nuomininkės ir nekilnojamojo turto savininkės, teises ir teisėtus interesus.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. KT98-S93/2020 pateiktą išaiškinimą, įvertintus tai, kad šioje byloje Specialiosios teisėjų kolegijos priimtą nutartį pasirašė teisėja Sigita Rudėnaitė, atnaujinamas šios bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimas ir Specialiosios teisėjų kolegijos šioje byloje priimta 2020 m. gegužės 18 d. nutartis pripažįstama netekusia teisinės galios (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad apibrėžiant administracinius teisinius ginčus ir atribojant juos nuo civilinių teisinių ginčų, lemiamą reikšmę turi ne teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė).

Teismui paduotu skundu pareiškėja ginčija Tarnybos sprendimą, kuriuo atsisakyta Nuomos sutartį pasirašyti elektroniniu parašu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja siekia, jog atsakovas pripažintų jos teisę Nuomos sutartį pasirašyti elektroniniu parašu, taip pat teismo prašo Tarnybą įpareigoti valstybinės žemės sklypo Nuomos sutarties pakeitimą pasirašyti elektroniniu parašu. Pareiškėja skunde Tarnybos pareigą pripažinti jos teisę susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos pasirašyti elektroniniu parašu bei Tarnybos pareigą tokį susitarimą pasirašyti elektroniniu parašu kildina iš Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo (galiojusio ginčijamo sprendimo priėmimo metu), taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors byloje spręstinas klausimas dėl valstybinės žemės Nuomos sutarties pakeitimo pasirašymo, tačiau byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai. Byloje nėra keliamas civilinis ginčas dėl Tarnybos atsisakymo apskritai pakeisti su pareiškėja sudarytą Nuomos sutartį, tačiau siekiama įvertinti Tarnybos atsisakymo Nuomos sutarties pakeitimą pasirašyti pareiškėjos pageidaujamu būdu teisėtumą bei pagrįstumą. Priimdama byloje ginčijamą sprendimą Tarnyba neveikė kaip valstybinės žemės savininko atstovas, tačiau iš esmės vykdė viešąjį administravimą – priėmė sprendimą dėl pareiškėjos skundo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariamas ginčas turi būti laikomas kilusiu iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimą.

Pripažinti Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. gegužės 18 d. šioje byloje priimtą nutartį netekusia teisinės galios.

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einanti Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einantis Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys