2022-08-04 Nr. AB-19903-3-62-3-00885-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 22S17556 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Legislator headnote
AI generated2022-08-04 Nr. AB-19903-3-62-3-00885-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 22S17556 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-3475-463/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00885-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 22S17556 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
3. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teigė, kad (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Migracijos departamentui pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus patirti persekiojimą kilmės šalyje, tačiau atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis ir jo šeima yra sistemingai persekiojami, apie pareiškėją periodiškai klausinėjama, jam siunčiami institucijų šaukimai, lankomasi jo tėvų namuose. Atsakovas turėjo priimdamas sprendimą atsižvelgti į pateiktus įrodymus.
5. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neatliko jokios lyginamosios dokumentų analizės, o tiesiog išanalizavo dokumentus savo įsivaizdavimu, kaip toks dokumentas turėtų būti parengtas. Tam, kad dokumentas būtų pripažintas nepatikimu, negali būti taikomas toks žemas standartas, kaip asmens nuomonė. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo nėra reikalaujama, kad toks prašymas būtų visiškai pagrįstas ar įrodytas. Šiuo atveju pakanka, kad prašymas ir jame nurodytos aplinkybės būtų labiau tikėtinos. Sistemingai, o ne atsietai vertinant pareiškėjo pateiktus įrodymus, matyti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje ieškomas, o turint omenyje, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėjas nurodė, jog jam taip pat nepagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga. Remdamasis kilmės valstybės informacija, pažymėjo, kad netinkamas kilmės valstybės elgesys su (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 27 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-159, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį. Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2020 m. birželio 19 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2020 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti VAAT sprendimą. 2020 m. spalio 27 d. pareiškėjas pateikė antrąjį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad jis gavo įrodymus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-68, kuriuo pakartotinai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį. Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė VAAT, kuris 2021 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT galutine ir neskundžiama 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti VAAT sprendimą. 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui trečiąjį prašymą suteikti jam prieglobstį.
10. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo trečiąjį prašymą, skundžiamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas paaiškino, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų. Taip pat nenustatė tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, siekti jį sulaikyti arba nustatyti jo buvimo vietą. Nenustatė ir aplinkybių, pagrindžiančių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti įtariamas (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, naujų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas, bei sąlygotų kitas išvadas, nei buvo padarytos 2021 m. balandžio 26 d. Migracijos departamento sprendime Nr. 12PR-68, tyrimo metu nenustatyta. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grįžus į (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas. Taip pat ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo identifikuota aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis surinkta informacija nustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
12.1. (Duomenys neskelbtini).
12.2. (Duomenys neskelbtini).
12.3. (Duomenys neskelbtini).
12.4. (Duomenys neskelbtini).
12.5. (Duomenys neskelbtini).
12.6. (Duomenys neskelbtini).
12.7. (Duomenys neskelbtini).
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, jog jau paminėtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę galią, nustatyta, jog pareiškėjas nepriklauso (duomenys neskelbtini).
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tariamai nurodytos naujos aplinkybės yra grindžiamos (duomenys neskelbtini).
15. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų šiuo metu arba ateityje persekioti pareiškėją, siekti jį sulaikyti ar nustatyti jo buvimo vietą, taip pat nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini). Todėl jo baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje negali būti laikoma pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas, be kita ko, nenustatė duomenų, patvirtinančių, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, t. y., pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remdamasis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nustatė, kad prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
16. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Atitinkamai atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo.
III. 17. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
19. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Paaiškina, jog kilmės valstybės informacija ir pareiškėjo pasakojimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).
20. Pareiškėjo įsitikinimu, jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
21. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, naikinti ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.
23. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos iš naujo, pagrįstumo.
25. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
26. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo pasakojimo ir jį patvirtinančios kilmės šalies informacijos vertinimu, laikosi pozicijos, kad jam pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas surinko kilmės šalies informaciją, kuri neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų, nėra surinkta iš keleto įvairių šaltinių. Be to, sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
31. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
32. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
36. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.
38. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė (duomenys neskelbtini).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, apklausose teiktus paaiškinimus, pritaria tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas atliko išsamų tyrimą, pareiškėjo situaciją įvertino individualiai, atliko apklausas, detaliai išanalizavo bei įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus. Atsakovas apklausų metu siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Pareiškėjas savo trečiąjį prašymą grindžia tais pačiais motyvais, t. y., (duomenys neskelbtini).
40. Pareiškėjo tariamai trečiajame prašyme nurodytos naujos aplinkybės yra grindžiamos (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).
41. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie jam tariamai pareikštus (duomenys neskelbtini).
42. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje tikimybės patirti persekiojimą. Duomenų, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, byloje nėra, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo fakto, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, sąlygojančių prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia arba grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, Migracijos departamentas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių, o pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesant šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
43. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Migracijos departamentas neįvertino, jog pareiškėjo pateikta informacija bei kiti duomenys atitinka turimai kilmės valstybės informacijai. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje surinko bei įvertino aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl surinktos informacijos nepakankamumo ir neaktualumo atmestini kaip nepagrįsti.
44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė