a226ca2c-0b8a-41ab-8483-fa61ab69ef5a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-713-965/2015Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05556-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.5.39.2.6.1.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika TamoÅ¡aitienė, sekretoriaujant Erikai PalepÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės UAB „Transmodas“ atstovui advokatui D. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Transmodas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Y.

A. A., ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 11348,43 Lt (3286,73 Eur) žalos atlyginimÄ , 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-10-05 Rusijoje įvyko avarija, kurios metu buvo apgadinti keli automobiliai. Avarija įvyko dėl trečiojo asmens Y. A. A. kaltės, kuris vairavo automobilį VOLVO FH12. Å ios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarė UAB „Transmodas“.

Atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, nurodė, kad automobilis bus naudojamas Lietuvos Respublikoje, neinformavo draudiko, kad automobilis bus naudojamas užsienyje, todėl draudikas negalėjo įvertinti padidėjusios draudimo rizikos. Atsakovė parduodama automobilį trečiajam asmeniui – Kirgizijos piliečiui – turėjo jam iÅ¡aiÅ¡kinti, kad automobilis gali bÅ«ti naudojamas tik Lietuvos Respublikoje, nes pagal draudimo sutartį draudimo apsauga galioje tik Å¡ioje teritorijoje. Be to, atsakovė turėjo informuoti draudikÄ apie pasikeitusį transporto priemonės savininkÄ .

Už Å¡ios draudimo sutarties sÄ lygos pažeidimÄ yra numatyta prievolė atlyginti draudikui iki 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Pareiga iÅ¡aiÅ¡kinti draudimo sutarties sÄ lygas naujam transporto priemonės savininkui kyla draudėjui, atsakovas Å¡ios pareigos neįvykdė, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių rizikÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus, papildomai nurodė, kad atsakovė, sudarydama draudimo sutartį, nurodė, kad transporto priemonė bus naudojama Lietuvoje.

Tai žinodama, atsakovė automobilį su tranzitiniais numeriais pardavė užsieniečiui. Atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir atsargi, neįvertino galimybės, kad naujasis transporto savininkas gali ir nesudaryti naujos draudimo sutarties, kuri galiotų ir Rusijoje. IeÅ¡kovės atstovo nuomone, atsakovė iÅ¡ karto turėjo sudaryti draudimo sutartį be transporto priemonės naudojimo teritorijos apribojimų, sumokėdama didesnę draudimo įmokÄ , arba, pardavusi transporto priemonę užsieniečiui, turėjo nutraukti draudimo sutartį.

Mano, kad atsakovei atsakomybė kyla pagal Draudimo sutarties 2.2.3. punktÄ .Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad apdraustoji transporto priemonė 2012-09-18 buvo parduota Kirgizijos piliečiui, trečiajam asmeniui Å¡ioje byloje. 2012-10-05 įvykusio draudiminio įvykio Rusijoje metu transporto priemonė priklausė ne atsakovei, bet Y. A. A., kuris ir turėtų bÅ«ti atsakingas ieÅ¡kovei už galimÄ Å¾alÄ . PrieÅ¡ parduodama transporto priemonę, atsakovė jÄ Ä¯registravo, buvo iÅ¡duoti tranzitiniai numeriai, automobilis buvo apdraustas ir draudimas galiojo vienÄ mėnesį.

Tam, kad atsakovė galėtų įregistruoti transporto priemonę ir jÄ parduoti, ji privalėjo jį apdrausti. Atsakovė transporto priemonę draudė ne tam, kad ja naudotųsi, bet tik tam, kad parduotų. Todėl atsakovė pasirinko patį paprasčiausiÄ draudimo pasiÅ«lymÄ trumpam laikotarpiui, atsakovei nebuvo žinoma, kas bus naujasis transporto priemonės savininkas, kur Å¡i priemonė bus naudojama. PareigÄ praneÅ¡ti apie pasikeitusiÄ draudimo rizikÄ bei savininkÄ turėjo Y. A. A., nes jam atsakovė perdavė draudimo polisÄ , todėl naujam savininkui perėjo draudėjo teisės bei pareigos.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus, papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad transporto priemonė galėjo bÅ«ti naudojama tik Lietuvoje, nes atsakovei kartu su draudimo polisu buvo iÅ¡duota žalioji kortelė – tarptautinis transporto priemonės draudimas.

Be to, nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė neinformavo naujojo transporto priemonės savininko apie draudimo sutarties sÄ lygas.Trečiasis asmuo Y. A. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, t. y. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 130 str.). Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo siunčiami į KirgizijÄ , tačiau grįžo neįteikti, nes trečiasis asmuo neatvykdavo nei į vienÄ teismo posėdį, nors apie juos buvo informuotas tinkamai (2 t., b. l. 12-17).IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-09-18 atsakovė su ieÅ¡kove sudarė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės prievalomojo draudimo sutartį, kuria vieno mėnesio laikotarpiui, t. y. iki 2012-10-17, buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO FH12 valdytojo civilinė atsakomybė.

Sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvoje (1 t., b. l. 10-12). 2012-09-18 transporto priemonė VOLVO FH12 buvo parduota Y. A. A. (1 t., b. l. 14, 17). 2012-10-05 Rusijoje įvyko avarija, kurios metu buvo apgadinti keli automobiliai. Avarija įvyko dėl trečiojo asmens Y. A. A. kaltės, kuris vairavo automobilį VOLVO FH12 (1 t., b. l. 28-29). AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas už žalÄ eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims (1 t., b. l. 18-21).IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ atsakovei reiÅ¡kia pagal Draudimo sutarties 2.2.3. punktÄ , teigdama, kad nagrinėjamu atveju draudimo sutartį sudarė ir jÄ pasirašė ieÅ¡kovė ir draudėjas UAB „Transmodas“, todėl netinkamo draudimo sutarties vykdymo padariniai turėtų kilti pastarajam, nes nenustatyta, kad jis, perduodamas trečiajam asmeniui draudimo sutartį, supažindino jį su visomis sutarties sÄ lygomis.

Už Å¡ios draudimo sutarties sÄ lygos pažeidimÄ yra numatyta prievolė atlyginti draudikui iki 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.Teismo nuomone, su tokia pozicija sutikti nėra jokio teisinio pagrindo. TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytÄ draudimo sutartį.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad naujajam transporto priemonės savininkui (atsakovui) dokumentai, patvirtinantys sudarytÄ draudimo sutartį, buvo perduoti dar iki draudiminio įvykio, t. y. transporto priemonės pardavimo metu 2012-09-18.

Ä®statyme nenustatyta dokumentus perduodančio asmens pareigos supažindinti naujÄ jį savininkÄ su sutarties sÄ lygomis, taip pat nėra iÅ¡lygų dėl atskirų (specialiųjų) draudimo sutarties nuostatų negaliojimo. Nors ieÅ¡kovė teigia apie dokumentus perduodančio asmens pareigÄ supažindinti naujÄ jį savininkÄ su sutarties sÄ lygomis, tačiau nenurodo, kokia forma tai turėtų bÅ«ti padaryta. IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovė Å¡ios pareigos neįvykdė, turėjo tai įrodyti, tačiau to nepadarė.

Atsakovė nurodė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tik transporto priemonės įregistravimo ir pardavimo tikslu, o asmuo, įsigijęs transporto priemonę ir nusprendęs jÄ naudoti ne Lietuvoje, turėjo sudaryti kitÄ draudimo sutartį, trečiasis asmuo apie tai buvo informuotas žodžiu. Nesant Å¡ias aplinkybes paneigiančių duomenų, nėra pagrindo abejoti atsakovės teiginiais. Be kita ko, nei įstatymas, nei draudimo sutartis nedraudžia draudimo sutarties perduoti naujajam transporto priemonės savininkui, nenumato draudėjo pareigos naujÄ jį savininkÄ supažindinti su draudimo sutarties nuostatomis.Dėl Å¡ių priežasčių konstatuotina, kad trečiajam asmeniui, kaip naujajam transporto priemonės savininkui, perėjo visos draudimo sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyse nustatytos teisės ir pareigos nuo to momento, kai draudėjas jam perdavė dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį.

Å alys neginčija fakto, kad transporto priemonė trečiajam asmeniui buvo perleista 2012-09-18, kartu perleidžiant ir draudimo liudijimÄ . Taigi trečiajam asmeniui draudėjo teisės ir pareigos perėjo dar iki draudiminio įvykio, įvykusio 2012-10-05. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014).TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis.

PraneÅ¡us draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmokÄ dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmokÄ . Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytÄ terminÄ nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , draudikas gali vertinti tai kaip pareigos praneÅ¡ti apie draudimo rizikos pasikeitimÄ nevykdymÄ .

Minėta įstatymo nuostata yra perkelta ir į Å¡alių sudarytÄ draudimo sutartį.Ä®vertinus Å¡alių sudarytos draudimo sutarties nuostatas, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė jas aiÅ¡kina netinkamai. Sutarties 2.2.3. punkte numatyta tiek draudėjo, tiek naujojo transporto priemonės savininko atsakomybė dėl netinkamo draudimo sutarties vykdymo. AiÅ¡kinant minėtas nuostatas pagal jų lingvistinę reikÅ¡mė bei sutarties prasmę, matyti, kad minėto punkto nuostatos susideda iÅ¡ dviejų dalių. Pirmojoje dalyje numatyta draudėjo atsakomybė, o antroji, kuri nurodyta skliausteliuose, yra skirta naujojo transporto priemonės savininko atsakomybei.Minėtame punkte nustatyta, kad pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, draudėjas turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, informuoti apie tai draudikÄ .

To nepadarius, sutartyje nurodytam draudėjui tenka visos pasekmės, susijusios su draudiko veiksmais, atliktais nežinant, kad sutarties Å¡alys pasikeitė, pvz., nuraÅ¡ius eilinę nesumokėtÄ draudimo įmokÄ nuo draudėjo sÄ skaitos. Minėtame sutarties punkte nenumatyta galimybė draudikui reikalauti iÅ¡ sutartyje nurodyto draudėjo už Å¡ios pareigos nevykdymÄ grÄ Å¾inti iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos. PrieÅ¡ingai, toje punkto dalyje, kurioje numatyta naujojo transporto savininkko atsakomybė, nurodytoje skliauteliuose, įtvirtinta, kad naujajam transporto savininkui atitenka draudėjo teisės ir pareigos pagal sutartį.

Naujasis savininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis. To nepadarius, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos praneÅ¡ti apie draudimo rizikos pasikeitimo nevykdymÄ . Jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai, atsakingas asmuo apie tai neinformavo draudiko, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos.

Taigi minėtos sutarties nuostatos įtvirtina draudiko teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokų iÅ¡ naujojo transporto priemonės savininko. NepraneÅ¡damas draudėjui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat nepateikdamas savo duomenų bei nesumokėdamas papildomos draudimo įmokos dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tačiau vairuodamas transporto priemonę, naujasis transporto priemonės savininkas prisiima iÅ¡ tokių savo veiksmų kylančiÄ rizikÄ , kaip tai numatyta Ä®statyme bei draudimo sutartyje.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pakeisti atsakovÄ byloje, 2015-02-23 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas atsisakė Å¡ia teise pasinaudoti, į bylÄ trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas naujasis transporto priemonės savininkas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovei atstovavo advokatas, ieÅ¡kovė pati pasirinko tokį teisių gynimo bÅ«dÄ ir atsakovÄ , kuriam pareiÅ¡kė reikalavimÄ . Pažymėtina, kad aukščiau paminėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014 ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl pareigos informuoti draudikÄ nevykdymo reiÅ¡kė bÅ«tent naujajam transporto priemonės savininkui, o ne sutartyje nurodytam draudėjui. Todėl, teismo nuomone, ieÅ¡kovė turėjo pakankamai žinių ir patirties, pasirenkant proceso Å¡alį ir atsakingÄ asmenį.Daugiau byloje nenurodyta jokių kitų atsakovės neteisėtų veiksmų, galėjusių sÄ lygoti žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ .

IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia ir tuo, kad atsakovė pažeidė sutarties nuostatas, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvoje. Atsakovės atstovas ginčijo šį reikalvimÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai transporto priemonės naudojimÄ užsienyje vertina kaip padidėjusiÄ rizikÄ . Be to, nurodo, kad atsakovė Å¡ios transporto priemonės užsienyje ir nenaudojo.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis.

Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, sudarant turi bÅ«ti vadovaujamasi, be kita ko, Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).Å alys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sÄ lygų, kurios neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), jÄ sudarydamos Å¡alys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks Å¡ios sutarties pobÅ«dis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, tai abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos.

Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . TPVCAPDÄ®, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobÅ«dį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigÄ pateikti visÄ draudiko praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieÅ¡ sudarant sutartį, Å¡iÄ informacijÄ patikrinti, taip pat apžiÅ«rėti transporto priemonę (TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo rizikÄ draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad draudikas, žinodamas, kad transporto priemonė bus naudojama Rusijoje, galėjo tai vertinti kaip didesnę rizikÄ ir nustatyti didesnę draudimo įmokÄ . Tačiau nepaisant to, ieÅ¡kovė nepagrindė savo reikalavimo ir neįrodė, kad atsakovė UAB „Transmodas“ pažeidė sutarties nuostatas ir naudojo apdraustÄ automobilį ne Lietuvoje. Atsakovė apdraudė transporto priemonę 2012-09-18, tÄ pačiÄ dienÄ transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui, draudiminis įvykis Rusijoje įvyko tik 2012-10-05, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė sutarties nuostatas ir su apdrausta transporto priemone iÅ¡vyko už Lietuvos Respublikos ribų, kas galėjo bÅ«ti pagrindas žalai atsirasti.

Teismui jau anksčiau konstatavus, kad draudėjo teisės ir pareigos trečiajam asmeniui perėjo nuo draudimo poliso perdavimo jam momento, atsakovei negali kilti atsakomybė pagal sutartį už trečiojo asmens veiksmus.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinio argumentai nesudaro teisinio pagrindo jo tenkinti, todėl jis atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Atmetus ieÅ¡kinį, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 1013,67 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ 1013,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei UAB „Transmodas“. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                               Erika Tamošaitienė