2020-01-08 Nr. AB-438-3-64-3-01706-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-19-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01706-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos mėn. buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kuriose dėl netinkamai įrengtų sanitarinio mazgo zonų nuolat tvyrojo nemalonus kvapas. Sanitarinių mazgų zonos nebuvo visiškai atitvertos nuo likusios kameros dalies, nors tai nėra susiję su pastato rekonstrukcija, tokiu būdu pažeidžiant jo privatumą naudojantis tualetu. Taip pat kamerose nebuvo galimybės privačiai persirengti, nors koridoriuose vaikšto moterys pareigūnės.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros kameros erdvės yra atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Pareiškėjo argumentai, kad tualetų nuleidimo bakeliai neužpildyti vandeniu yra abstraktūs ir niekuo nepagrįsti. Jokie teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti kamerose persirengimo vietas. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Be to, teisės pažeidimo fakto nustatymas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala atlyginama pinigais konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. atsisakė priimti esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. liepos 31 d., o dėl neužtikrinto privatumo persirengiant – už visą skunde nurodytą laikotarpį.

7. Teismas iš 2017 m. lapkričio 2 d. pažymos Nr. 60/09-40281 nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas atskirais laikotarpiais 2015 m. kamerose Nr. 1, 3, 2016 m. – kamerose Nr. 2, 79, 3, 78, 69 ir 35, 2017 m. – kamerose Nr. 13, 23, 78, 77 ir 37, iš viso 66 dienas. Duomenų, kokiais laikotarpiais ir kokiose kamerose pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., atsakovo atstovas nepateikė, nors buvo įpareigotas tai padaryti.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime ir 2017 m. gruodžio 7 d. rašte nurodė, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra atitverta nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Teismas iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės nustatė, kokį plotą Šiaulių TI kamerose užima sanitariniai mazgai, iš kokios medžiagos pagaminta sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija ir koks yra jos aukštis, bet nenustatė, ar sanitariniai mazgai kamerose visiškai izoliuoti nuo likusios kameros dalies.

Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie 2015–2016 metais Šiaulių TI atliktus remonto darbus nustatė, kad buvo remontuojami sanitariniai mazgai ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 1, 13, 3, 78 ir 35. Kameroje Nr. 1, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., sanitarinis mazgas buvo remontuojamas 2015 m. balandžio mėn., kameroje Nr. 13, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. vasario 7 d., sanitarinis mazgas suremontuotas 2015 m. lapkričio mėn., kameroje Nr. 35, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., sanitarinis mazgas suremontuotas 2016 m. rugsėjo mėn., t. y.

šiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas jau po sanitarinių mazgų remonto darbų, pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu jau buvo sumontuoti klozetai su nauju vamzdynu, įrengtas sanitarinių mazgų aptvėrimas. Tačiau kameroje Nr. 3 sanitarinis mazgas buvo remontuojamas 2016 m. sausio mėn., kai pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., kameroje Nr. 78 – 2016 m. rugsėjo mėn., kai pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. birželio 29 d., t. y. akivaizdu, kad šiose bei kitose pareiškėjo laikymo kamerose, kurios 2015 2016 metais nebuvo remontuojamos (Nr. 2, 23, 37, 69, 77 ir 79), jo laikymo laikotarpiais sanitariniuose mazguose buvo įrengtos tupyklos, t. y. nebuvo klozetų.

Tą patvirtina ir atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos apie tai, kad kai kuriose kamerose yra tik tupyklos su vandens nuleidimo sistema, nors iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusi higienos norma imperatyviai numatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengtas unitazas. Teismas apibendrino, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 3 pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., 21 punkto reikalavimus.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo pažeisto privatumo naudojantis tualetu, iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės nustatė, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose yra nuo 1,80 m iki 2,29 m aukščio, t. y. sanitarinių mazgų sienelės yra aukštesnės nei 1,5 m. Teismas iš nuotraukų nustatė, kad sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nuo likusios kameros erdvės atitverti sienelėmis, taip pat atskirti durimis arba užuolaidomis, to neginčija pareiškėjas. Teismas iš 2017 m. lapkričio 2 d. pažymos Nr. 60/09-40281 nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Šiaulių TI kamerose beveik visą laiką buvo laikomas vienas, tik 2016 m. gruodžio 13 d. dalį ir 2017 m. vasario 7 d. dalį kamerose Nr. 35 ir Nr. 13 kartu su pareiškėju buvo laikomas dar vienas asmuo. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad minimalus privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose buvo užtikrintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

10. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, todėl Šiaulių TI, kuriame nei rekonstrukcijos, nei kapitalinio remonto darbai negalimi dėl įstaigos statuso (pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldo sąrašą), įrengti sanitarinius mazgus atskirose patalpose ar įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, nėra galimybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą aptariamu aspektu.

11. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju įvertinęs, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos ir stalai paprastai būna sustatyti šalia sanitarinio mazgo, be to, kai kuriose pareiškėjo laikymo kamerose (Nr. 2, 3, 23, 37, 69, 77, 78 ir 79) nebuvo unitazų, o tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, pripažino, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir durys ar užuolaida, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, neužtikrina tinkamo vėdinimo, todėl kamerose galėjo tvyroti nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusių nepatogumų, taigi ir neturtinę žalą.

12. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog tardymo izoliatorių gyvenamosiose kamerose turėtų būti įrengta atskira patalpa ar atskirta jos dalis kamerose laikomiems asmenims persirengti, taip pat jokie teisės aktai neįpareigoja tardymo izoliatoriaus administracijos užtikrinti kamerose laikomų asmenų privatumą jiems persirengiant, išskyrus tai, kad gyvenamosiose kamerose turi būti laikomi tos pačios lyties asmenys. Įvertinęs šias aplinkybes teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Šiaulių TI administracijos neteisėtus veiksmus. Be to, teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Šiaulių ir Panevėžio apygardos administraciniuose teismuose buvo išnagrinėtos administracinės bylos pagal pareiškėjo skundus atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI, tame tarpe ir už laikotarpius nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos 31 d., teismų sprendimais įvertintos pareiškėjo laikymo sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, už šiuos laikotarpius jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taigi pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl netinkamų laikymo sąlygų jau buvo įvertinta. Nė viename iš prieš tai nagrinėtų skundų pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl privatumo pažeidimo persirengiant gyvenamosiose kamerose, nors asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys veiksniai, šiuos nepatogumus jis prisiminė tik pateikdamas skundą teismui 2017 m. spalio 20 d. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI kamerose už nurodytą laikotarpį jau buvo įvertinta įsiteisėjusiais teismo sprendimai, todėl iš naujo neturi būti vertinama.

13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, nes kalėdamas Šiaulių TI prieš tai aptartomis sąlygomis pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose tam tikrą laikotarpį pažeidžiant higienos normų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, pareiškėjas patyrė nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų dėl nemalonaus kvapo, nuolat sklidusio iš sanitarinių įrenginių, pareiškėjui tokiomis sąlygomis teko valgyti ir miegoti. Kita vertus, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, nes pareiškėjo patirti nepatogumai dėl nemalonaus kvapo truko tik 66 dienas, higienos normos pažeidimai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų nustatyti tik už 4 dienas, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Teismas apibendrino, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2015 m. jo pažeistų teisių į privatumą. Šiuo laikotarpiu jo teisės buvo ypatingai pažeistos, nes kamerose buvo laikoma apie 11 asmenų.

16. Sanitarinio mazgo zonos atskyrimas nuo likusios kameros dalies ir atskiros ventiliacijos sistemos įrengimas nėra susiję su pastato rekonstrukcija, to atsakovo atstovas neįrodė.

17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

18. Pažymi, kad šiuo atveju turėjo būti įvertintos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Šiuo atveju pertvaros siekė nuo 1,80 m iki 2,29 m, todėl niekas negalėjo matyti pareiškėjo, besinaudojančio tualetu.

19. Nurodo, kad atskiros ventiliacijos įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

20. Teigia, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

21. Atsakovo atstovas, kartodamas savo apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos 31 d. neužtikrinimo pareiškėjui (dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo – laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. liepos 31 d.), atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 200 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui nustatęs, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas 66 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose tvyrojo nemalonus kvapas, taip pat 4 dienas kamerose, kuriose turėjo būti įrengtas sėdimas tualetas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo teisės į privatumą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2015 m. pažeidimo, kai šis pažeidimas buvo juntamas stipriausiai; nesutinka, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros vėdinimo sistemos įrengimas yra susiję su pastato rekonstrukcijos darbais.

25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes jam būtų užtekę pripažinimo, jog jo teisės buvo pažeistos; nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotais pareiškėjo teisių pažeidimais dėl jo privatumo pažeidimo ir netinkamos ventiliacijos; pažymi, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi (I t., b. l. 4–5) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. (dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų) atlyginimo, nes yra įsiteisėję teismų sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2017 m. spalio 31 d. (I t., b. l. 8) ir, pareiškėjui jos neapskundus, įsiteisėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų, susijusių su jo privatumo naudojantis tualetu pažeidimu, prieš tai nurodytu laikotarpiu.

28. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė argumentų, susijusių su jo privatumo pažeidimu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. liepos 31 d., kai Šiaulių TI kamerose buvo laikomas iš viso 66 dienas, iš kurių 2 dienas po pusę dienos buvo laikomas dar su vienu asmeniu, o visas kitas dienas – vienas, o skundėsi tuo, kad dėl nuolat juntamo nemalonaus kvapo jam buvo priteistas tik 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nusiskundimai dėl nuolatinio nemalonaus kvapo yra neišvengiamai susiję su tinkamai neizoliuotu sanitariniu mazgu. Šis pažeidimas buvo pagrįstai nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendime, taip pat atitinkamai konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas.

29. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjo privatumo persirengiant kamerose neužtikrinimo, sanitarinio mazgo įrengimo atskiroje patalpoje ir atskiros vėdinimo sistemos įrengimo, patikrino ir įvertino bylos medžiagą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, bei pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, todėl, vengdama motyvų kartojimo, atskirai dėl jų nepasisako.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ypač nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytų pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (66 dienas pareiškėjui teko kęsti nemalonų kvapą, sklindantį iš tualeto, 4 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis sėdimu tualetu), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisiant 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė