a22500a1-4de1-4586-afbe-52b1afd9e937 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-802-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01345-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.10; 3.5.1.19.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Rudzinsko, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3230-450/2016 pagal ieÅ¡kovų S. B., uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis erÅ¡ketas“ ieÅ¡kinius atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės kompanija“, SH Petroleum AG, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. birželio 29 d. įvykusias BUAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimo varžytynes neteisėtomis; pripažinti negaliojančiais 2015 m. birželio 29 d. Turto varžytynių aktÄ Nr. 1 ir 2015 m. birželio 30 d. Turto varžytynių aktÄ Nr.

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. rezoliucija UAB „Natural North Caviar“ įtraukta į bylÄ bendraieÅ¡ke.IeÅ¡kovė BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Abadona“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame iÅ¡ esmės keliami tokie patys reikalavimai kaip ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinyje.BendraieÅ¡kiai S. B. ir UAB „Natural North Caviar“ pažymėjo, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorius nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų bei neteisingai ir netiksliai nurodė skelbime duomenis apie parduodamÄ turtÄ .

Be to, bankroto administratorius ieÅ¡kovui S. B. sÄ moningai neteikė informacijos apie varžytynes. Vadinasi, potencialių pirkėjų teisės buvo faktiÅ¡kai suvaržytos ir jie buvo suklaidinti dėl parduodamo turto teisinio statuso ir jam taikomų apribojimų, iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. atimta teisė dalyvauti varžytynėse ir pasiÅ«lyti tikėtina didžiausiÄ kainÄ už parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Tiek bendraieÅ¡kiai, tiek ieÅ¡kovė BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ nurodė, kad turtas parduotas teismui dar nepriėmus nutarties pripažinti BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl 2015 m. birželio 29 d.

įvykusios turto varžytynės pripažintinos neteisėtomis, prieÅ¡taraujančiomis Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatoms. BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ yra didžiausias BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorius, kurio teismo patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 395 211,20 Eur (1 364 585,23 Lt), todėl ieÅ¡kovė suinteresuota, kad turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ , tačiau suvaržius potencialių pirkėjų teises, Å¡is tikslas nebuvo pasiektas.Atsakovė BUAB „Šiaurės kompanija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“, su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad įstatymo nuostatos leidžia parduoti ne tik bankrutavusios, tačiau ir bankrutuojančios įmonės turtÄ . Be to, 2015 m. vasario 25 d. įvykęs pirmasis BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių atlikti bankrutuojančios įmonės turto vertinimÄ ir įmonės turtÄ parduoti. Pažymėjo, kad turtas parduotas už daugiau nei 100 proc. turto vertintojo nustatytos kainos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog toks turto iÅ¡ varžytynių pardavimas pažeidė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimas 2015 m. vasario 25 d. nutarimu patvirtino nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus parenkamas turto vertintojas. Kreditorių susirinkimas nutarė, kad, atlikus turto vertinimÄ , turtas turi bÅ«ti parduotas. Teismas pažymėjo, kad Ä®monių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nėra imperatyvių nuostatų, nustatančių, jog įmonės turtas gali bÅ«ti parduodamas tik įmonės likvidavimo procedÅ«ros metu, t. y. pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Be to, Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalis numato, kad gali bÅ«ti parduodamas tiek bankrutuojančios, tiek bankrutavusios įmonės turtas. Turtas iÅ¡ pirmųjų varžytynių parduotas už didesnę nei nustatyta rinkos kaina. Atsižvelgdamas į įstatyminį reglamentavimÄ ir kreditorių susirinkimo pritarimÄ turto pardavimui, teismas konstatavo, kad nei kreditorių, nei bankrutuojančios įmonės interesai nebuvo pažeisti.IÅ¡ skelbimo apie varžytynes turinio teismas nustatė, kad jame buvo aiÅ¡kiai nurodyta informacija apie varžytynių laikÄ ir jo vykdytojÄ , administratoriaus įgalioto asmens pavardė bei duomenys, kuriais galima susisiekti su juo, skiltyje „Parduodamas turtas“ įvardintas parduodamo turto pavadinimas, jo buvimo vieta, pažymėta, jog parduodama žemės sklypo nuomos teisė (99 metams) su jame esančiomis negyvenamosiomis patalpomis, nurodytas Å¡io turto adresas.

Aplinkybė, kad S. B., UAB „Natural North Caviar“ ar kiti asmenys ketino dalyvauti varžytynėse neįrodyta.IeÅ¡kovų argumentai, kad skelbime apie varžytynes turėjo bÅ«ti nurodyti turto suvaržymai, taikyti Å alčininkų rajono apylinkės teismo, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi Å¡i nutartis buvo neįsiteisėjusi.Teismas, pasisakydamas dėl taikos sutarties sudarymo įmonės bankroto proceso metu, pažymėjo, kad taikos sutarties projektui nebuvo pritaręs kreditorių susirinkimas, o taikos sutarties sÄ lygos neužtikrino bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai S. B. ir UAB „Natural North Caviar“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Bankroto administratorius, vykdydamas turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintų Fizinio asmens, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡o (redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ApraÅ¡as) 8.5, 17, 18, 22 ir 24 punktus.

Skelbimas apie turto pardavimÄ neatspindi realios parduodamo turto padėties. Lyginant verčių santykį visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl bankroto administratorius pasirinko nurodyti, kad parduodamos įkeistos žemės sklypo nuomos teisės, tik tarp kitko minint jame esančius gamybinius ir sandėliavimo statinius, kurių vertė aÅ¡tuonis kartus virÅ¡ija žemės sklypo nuomos teisės vertę. Be to, skelbimas apie pardavimÄ buvo paskelbtas tik Ä®monių bankroto valdymo departamento tinklalapyje.ApraÅ¡as numato, kad kainos didinimo intervalÄ nustato kreditorių susirinkimas, tačiau bankroto administratorius virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas ir pats nepagrįstai nustatė pernelyg maÅ¾Ä kainos didinimo intervalÄ â€“ 1 000 Eur.ApraÅ¡as numato, kad dėl kiekvieno parduodamo turto pildomas vienas varžytynių protokolas dviem (jei turtas įkeistas – trimis) egzemplioriais, tačiau kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų buvo užpildyti du atskiri 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. birželio 30 d. varžytynių aktai, nors jokios varžytynės 2015 m. birželio 30 d. nevyko.

IeÅ¡kovė BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ teismo prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų 2015 m. birželio 30 d. Turto varžytynių aktÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismo nebuvo patenkintas.Bankroto administratorius vykdė bankrutuojančios įmonės turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių įmonei neįgijus bankrutavusios įmonės statuso pagal Ä®BÄ® 32 straipsnio 1 dalį, dėl ko varžytynės pripažintinos neteisėtomis.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė BUAB „Šiaurės kompanija“ praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: IeÅ¡kovas S. B. yra buvęs BUAB „Šiaurės kompanija“ vadovas ir akcininkas, kuriam bankroto administratorius yra pareiÅ¡kęs ne vienÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuojant neteisėtÄ S. B. veikimÄ , perkeliant veiklÄ iÅ¡ BUAB „Šiaurės kompanija“ į UAB „Natural North Caviar“. Bankrutuojančios įmonės įkeisto turto realizavimas nėra siejamas su bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės statuso įgijimu.

Tokios pozicijos laikosi ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba. Taip pat ApraÅ¡o pavadinime aiÅ¡kiai nurodoma – „bankrutuojančios ar bankrutavusios“, kas patvirtina bankroto administratoriaus pozicijÄ , kad įmonės turtas gali bÅ«ti parduodamas ir teismui nepriėmus nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Net ir sprendžiant, kad bankrutuojančios įmonės turtas negali bÅ«ti parduodamas, tai bÅ«tų tik formalus pažeidimas, nesudarantis pagrindo pripažinti varžytynes neteisėtomis, nes Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi BUAB „Šiaurės kompanija“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Varžytynių, kurių metu turtas parduotas už daugiau nei 100 procentų turto vertintojo nustatytos kainos, pripažinimas neteisėtomis vien formaliu pagrindu, pažeistų kreditorių interesus ir nepagrįstai vilkintų ir taip jau užsitęsusias bankroto procedÅ«ras.2015 m. birželio 29 d. buvo pildomas varžytynių protokolas. Pirkėjas už įsigytÄ turtÄ visiÅ¡kai atsiskaitė 2015 m. liepos 3 d., kuomet buvo suraÅ¡ytas varžytynių aktas. Varžytynių akto virÅ¡uje nurodyta data „2015 m. birželio 29 d.“ turėta omeny ne varžytynių akto sudarymo, o pačių varžytynių diena.

Sprendžiant, kad suraÅ¡ant varžytynių aktÄ buvo neteisingai nurodyta dokumento data (kuri tiksliai atsispindi pačiame akto turinyje), varžytynių akto panaikinimas vien Å¡iuo pagrindu bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga ir nesÄ Å¾ininga priemonė padaryto pažeidimo kontekste. Nuosavybės teisės varžytynių laimėtojui perėjo tik nuo 2016 m. liepos 8 d., todėl galimos raÅ¡ybos klaidos neturėjo jokios reikÅ¡mės. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Šios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui:

1) turto pardavimo iš varžytynių skelbimo turinio, kiek tai susiję su turto apibūdinimu, t. y. kad parduodama įkeisto žemės sklypo nuomos teisė su jame esančiais statiniais;

2) turto varžytynių paskelbimas išimtinai tik Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje;

3) varžytynių pripažinimas negaliojančiomis pagal ApraÅ¡o 17 punktÄ , t. y. dėl kainos didinimo intervalo nustatymo. Kadangi Å¡ie apeliacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybėmis, kurių ieÅ¡kovai neginčijo pirmosios instancijos teisme, jie turi bÅ«ti atmesti. Neatsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, atsakovė taip pat kategoriÅ¡kai nesutinka ir su naujai keliamais argumentais, nes turto apraÅ¡as buvo visiÅ¡kai aiÅ¡kus ir suprantamas, skelbimas apie varžytynes buvo paskelbtas daugiau nei viename tinklalapyje, o varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis, todėl kainos didinimo intervalo klausimas yra visiÅ¡kai neaktualus.IeÅ¡kovė BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ taip pat yra buvusi S. B.

įmonė. Å ios įmonės finansinis reikalavimas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo sumažintas nuo 395 211,19 Eur iki 20 280,70 Eur.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė SH Petroleum AG praÅ¡o skundo netenkinti. Sutinka su atsakovės BUAB „Šiaurės kompanija“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais.                           Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai taip pat turi atitikti sÄ sajumo kriterijų, įtvirtintÄ CPK 180 straipsnyje.Atsakovė BUAB „Šiaurės kompanija“ kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ pateikė Å¡iuos naujus įrodymus:

1) Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklapio informacijos apie varžytynes kopijÄ (t. 6, b. l. 107-108);

2) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria BUAB „Šiaurės kompanija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kopijÄ (t. 6, b. l. 109-110);

3) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, kopijÄ (t. 6, b. l. 96-104);

4) Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu palikta nepakeista, kopijÄ (t. 6, b. l. 81-91);

5) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kopijÄ (t. 6, b. l. 79-80). DaugumÄ atsakovės teikiamų įrodymų sudaro teismų procesinių sprendimų kopijos, kurios teisėjų kolegijai taip pat yra prieinamos iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, o CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas jas gali naudoti, todėl Å¡ie dokumentai priimami. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklapio informacijos apie varžytynes kopijÄ pateikė siekdama paneigti apeliaciniame skunde naujai ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes, todėl konstatuotina, jog Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau ir jų priėmimas neprieÅ¡tarauja CPK 314 straipsniui.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovai aktyviai dalyvauja BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto procese, dalis teismo procesinių sprendimų yra priimti vieno iÅ¡ jų atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad Å¡ios aplinkybės jiems yra žinomos ir Å¡ių įrodymų priėmimas pagrindo atidėti bylos nagrinėjimÄ nesudaro. Faktinės aplinkybės 2015 m. vasario 25 d. BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimo metu 11 darbotvarkės klausimu buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorių atlikti turto vertinimÄ (t. 2, b. l. 93), o 12 darbotvarkės klausimu patvirtinta turto pardavimo tvarka (t. 2, b. l. 94).

Å ie kreditorių susirinkimo nutarimai teismui nebuvo skundžiami Ä®BÄ® nustatyta tvarka, todėl laikomi galiojančiais ir vykdytinais. Atlikus turto vertinimÄ , nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,4163 ha, nuomos teisė (99 metams) su jame esančiais sandėliavimo bei gamybiniais pastatais/statiniais rinkos vertė 2015 m. kovo 31 d. buvo 362 400 Eur (t. 3, b. l. 44). Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, kai įmonė nėra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naÅ¡tÄ , taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

IÅ¡kėlus įmonės bankroto bylÄ , stabdoma jos Å«kinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Å ios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iÅ¡ skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklÄ , taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtÄ , liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, nutraukiant bylÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę ir iÅ¡registruojant jÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro Ä®BÄ® 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, Å¡alys skirtingai interpretuoja Ä®BÄ® ir ApraÅ¡o nuostatas dėl galimybės parduoti įmonės, kuri teismo nutartimi nėra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, turtÄ .Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pozicija, kad įmonės mokumo atkÅ«rimas turi bÅ«ti atliekamas iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o likvidavimo stadijos esminis tikslas – realizuoti įmonės turtÄ ir kiek įmanoma atsiskaityti su kreditoriais.

Todėl bankrutuojančios įmonės turtas dažniausiai yra parduodamas įmonės likvidavimo procedÅ«ros metu. Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bankrutuojanti įmonė nuo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos netenka teisės vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , o teismų praktikoje taikant Å¡iÄ nuostatÄ yra pažymėta, jog kreditorių susirinkimas savo nutarimais negali pakeisti imperatyvaus įstatyminio reglamentavimo (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

Tačiau nei Ä®BÄ®, nei kituose teisės aktuose, nenumatytas imperatyvas, kuris draustų bankrutuojančios įmonės turtÄ parduoti iki nutarties likviduoti įmonę priėmimo. Teisės normų aiÅ¡kinimas lingvistiniu ir sisteminiu bÅ«du leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ : teisės normose, reglamentuojančiose įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, turto pardavimo tvarkÄ , neretai naudojama disjunkcija „bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė“ arba tiesiog nurodoma „bankrutavusi įmonė“ (žr., pvz.

Ä®BÄ® 33 straipsnį, ApraÅ¡o 1 punktÄ ). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad ginčo atveju turtas buvo parduotas 2 (dviem) mėnesiais anksčiau nei buvo priimta nutartis įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, per se (liet. pati savaime) neturi įtakos atliktų varžytynių teisėtumo vertinimui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad gali bÅ«ti parduodamas tiek bankrutuojančios, tiek bankrutavusios įmonės turtas, o apeliantų argumentai dėl turto pardavimo neteisėtumo, įmonei neįgijus bankrutavusios įmonės statuso, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ApraÅ¡o reikalavimų pažeidimo ir apeliacijos nagrinėjimo ribų Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vykdant bankrutuojančios įmonės turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių buvo pažeisti ApraÅ¡e įtvirtinti reikalavimai, kas lėmė potencialių pirkėjų galimybių dalyvauti varžytynėse apribojimÄ .Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ .

Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.Susipažinus su apeliantų skundu nustatyta, kad jame varžytynių neteisėtumui pagrįsti pateikiami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme:

1) Aprašo 8.5 punkto pažeidimas buvo grindžiamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nenurodymu, o ne parduodamo turto apibūdinimu varžytynių skelbime;

2) dėl turto varžytynių paskelbimo išimtinai tik Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje;

3) dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis pagal ApraÅ¡o 17 punktÄ , t. y. dėl kainos didinimo intervalo nustatymo.Atsižvelgiant į tai, kad minėti argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikÅ¡ti, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokio pobÅ«džio reikalavimų ginčijamu sprendimu nenagrinėjo, ieÅ¡kovai neturi teisės praÅ¡yti pripažinti ginčijamÄ sprendimÄ negaliojančiu Å¡iuo pagrindu ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nors ir laikydamasi nuomonės, kad apeliantai negali skunde nurodyti naujų aplinkybių, ir plačiau Å¡iuo klausimu nepasisakydama pažymi, jog ieÅ¡kovų ir naujai nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti varžytynes neteisėtomis, nes:

1) skelbime apie iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ aiÅ¡kiai nurodomas parduodamas turtas, pažymėta, jog turtas yra įkeistas, nurodyti bankroto administratoriaus įgalioto asmens kontaktiniai duomenys, todėl potencialÅ«s pirkimo dalyviai turėjo visas galimybes dėl papildomų duomenų pateikimo susisiekti su nurodytu asmeniu;

2) atsikirsdama į ieÅ¡kovų naujai nurodomas aplinkybes, atsakovė pateikė dokumentÄ , patvirtinantį, kad skelbimas apie turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių buvo paskelbtas daugiau nei viename tinklalapyje (t. 6, b. l. 107-108), todėl Å¡ie apeliantų argumentai akivaizdžiai nepagrįsti. Be to, ApraÅ¡as numato bankroto administratoriui teisę, o ne pareigÄ , apie turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių papildomai skelbti ir kitose interneto svetainėse (ApraÅ¡o 6 punktas);

3) kaip pagrįstai nurodo atsakovė, atsikirsdama į apeliantų argumentus dėl Aprašo 17 punkto pažeidimų, varžytynėse dalyvavo tik vienas pirkėjas, todėl kainos didinimo intervalas nebuvo aktualus, varžytynių pripažinimas negaliojančiomis vien šiuo pagrindu būtų pernelyg formalus ir neatitinkantis bankroto proceso tikslų, neužtikrintų kreditorių interesų apsaugos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tik S. B., kuris yra buvęs BUAB „Šiaurės kompanija“ akcininkas ir vadovas, dėl kurio veiksmų įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, nesutinka su vykdytomis turto varžytynėmis.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog užpildyti du atskiri 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. birželio 30 d. varžytynių aktai, nors jokios varžytynės 2015 m. birželio 30 d. nevyko. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pagal ApraÅ¡o 18 punkto reikalavimus 2015 m. birželio 29 d. buvo pasiraÅ¡ytas varžytynių protokolas (t. 2, b. l. 96-97), kuriame pažymėta, jog varžytynes laimėjo SH Petroleum AG, pasiÅ«lęs 363 400 Eur kainÄ . Varžytynių laimėtojui nustatytas terminas iki 2015 m. liepos 9 d. sumokėti likusiÄ sumÄ už įsigytÄ turtÄ . 2015 m. liepos 3 d. varžytynių laimėtojas visiÅ¡kai atsiskaitė už iÅ¡ varžytynių įsigytÄ turtÄ (t. 2, b. l. 98-99).

VisiÅ¡kai atsiskaičius pagal nurodytÄ varžytynių protokolÄ , buvo pasiraÅ¡ytas varžytynių aktas Nr. 1 (t. 2, b. l. 110). Dokumento virÅ¡uje nurodoma data – 2015 m. birželio 29 d., tačiau dokumento tekste pažymima, jog visa suma už nupirktÄ turtÄ sumokėta 2015 m. liepos 3 d. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytÄ faktinių aplinkybių visumÄ , labiau tikėtina, jog Å¡is dokumentas buvo suraÅ¡ytas 2015 m. liepos 3 d., pažymint varžytynių atlikimo datÄ 2015 m. birželio 29 d.

TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ patvirtina ir aplinkybė, jog pagal ApraÅ¡o 38 punktÄ varžytynių vykdytojas per 3 darbo dienas nuo visos parduodamo turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo varžytynių pabaigos, suraÅ¡o varžytynių akto (priedas) 2 egzempliorius, po vienÄ varžytynių vykdytojui ir varžytynių laimėtojui (o jeigu parduodamas turtas įkeistas, – 3 egzempliorius). Juos pasiraÅ¡o varžytynių laimėtojas ir varžytynių vykdytojas.Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad nuosavybės teisė SH Petroleum AG perėjo 2015 m. birželio 29 d., 2015 m. birželio 30 d.

Turto varžytynių aktų Nr. 1 pagrindu negali bÅ«ti vertinama formaliai, neatsižvelgiant į kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis. Byloje neginčijamai nustatyta, jog buvo pasiraÅ¡ytas tik vienas varžytynių aktas. Nuosavybės teisė naujajam turto savininkui perėjo apmokėjus už varžytynėse įsigytÄ turtÄ ir pasiraÅ¡ius 2015 m. birželio 29 d. vykdytų varžytynių aktÄ Nr.

1. Pagal ApraÅ¡o 38 punktÄ nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ varžytynių laimėtojui. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Savininko nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre buvo iÅ¡vieÅ¡intos 2015 m. liepos 8 d. (nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai apie nepaskelbtas 2015 m. birželio 30 d. vykusias varžytynes bei suraÅ¡ytus du varžytynių aktus.

Vadovaudamasi esminėmis įstatymo, reglamentuojančio bankroto procesÄ , nuostatomis bei teismų praktikos taisyklėmis, nurodančiomis, kad vienas iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, ir nustačiusi, kad turtas iÅ¡ varžytynių buvo parduotas kreditorių susirinkimo patvirtinta tvarka, už didesnę nei nustatyta rinkos kaina, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ių varžytynių pripažinimas neteisėtomis pažeistų kreditorių interesus ir nepagrįstai užvilkintų bankroto procedÅ«ras.

Aplinkybė, kad varžytynių akte buvo netinkamai nurodyta dokumento suraÅ¡ymo data, negali bÅ«ti pagrindu šį dokumentÄ panaikinti. Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sureikÅ¡minus formaliuosius kriterijus (dokumento datÄ ) bÅ«tų paneigtas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, todėl byloje nustačius aplinkybę, jog ginčijamas varžytynių aktas buvo suraÅ¡ytas pirkėjui apmokėjus už įsigytÄ turtÄ , tačiau pačiame akte nurodžius varžytynių vykdymo, o ne akto suraÅ¡ymo datÄ , sprendžia, jog vien dėl Å¡io trÅ«kumo ginčijamas aktas nepripažintinas negaliojančiu.

Patikrinusi apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliacinio skundo pagrindus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimoApeliacinį skundÄ atmetus, tenkinamas atsakovės BUAB „Šiaurės kompanija“ praÅ¡ymas atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė praÅ¡o solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų S. B. ir UAB „Natural North Caviar“ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 900 Eur atstovavimo iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ (t. 6, b. l. 78, 94).

PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra faktiÅ¡kai patirtos ir pagrįstos įrodymais, praÅ¡oma atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų suma atitinka Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius, todėl 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos visa apimtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi iÅ¡laidoms mokėti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (žr., pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-376/2013; 2012 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011; kt.).Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. liepos 14 d. nutartimis byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas atlikti veiksmus bei turto areštas), kurios ginčijamu sprendimu ieškinį atmetus buvo panaikintos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos leidžiant atsakovui SH Petroleum AG iki Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo civilinėje byloje iÅ¡nuomoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ , bei subnuomoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , Estijos Respublikoje įregistruotai bendrovei OÜ Scandinavian Seafood Factory pagal pastarosios bendrovės ir SH Petroleum AG 2016 m. birželio 15 d. sudarytÄ nuomos sutartį, uždraudžiant atlikti bet kokius Å¡ios sutarties pakeitimus be teismo leidimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, byloje apeliacinės instancijos teismo taikytos (pakeistos) laikinosios apsaugos priemonės yra naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės kompanija“, juridinio asmens kodas 111800973, iÅ¡ ieÅ¡kovų S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“, juridinio asmens kodas 302662557, po 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-802-943/2016 taikytas (pakeistas) laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjai                                                                                                                     Antanas Rudzinskas                                                                                                                                                             Egidija Tamošiūnienė                                                                                                                                                Vigintas Višinskis